Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Argentum lucrum“ ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos ir netesybų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai buvo siunčiami deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau grįžo neįteikti. Pagal teismo užklausą Sodros duomenų bazėje atsakovas šiuo metu niekur nedirba (b. l. 20). Esant šioms aplinkybėms ir ieškovei prašant procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, specialiame tinklapyje (b. l. 24–25).

LR CPK 7 str. įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai įpareigoja teismą imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, bei nustato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, todėl dėl anksčiau nurodytų aplinkybių priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 262 str., 285 str., 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2009-08-20 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta kredito sutartis (b. l. 5–6), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 500 Lt kreditą, pinigus pervesdamas į atsakovo nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke (b. l. 8).

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus: kredito sutarties bendrąsias sąlygas, kurių SKST kodas 0FC0 7D42 F6F6 D7E4 ED64 EC58 DF62 FA40, paaiškinimą, atsakovo registracijos formą, išrašą iš ieškovės banko sąskaitos, raginimų kurie patvirtina, kad atsakovas 2009-08-20 internete užpildė registracijos formą, sudarė kredito sutartį su atsakovu, kurios pagrindu į atsakovo nurodytą banko sąskaitą buvo pervesti 500 Lt, paskutinė kredito grąžinimo diena 2009-09-10, kredito mokestis 100 Lt (b. l. 7–13). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas prievolę grąžinti paskolą būtų įvykdęs, nėra.

Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.1. punkte numatyta, kad kredito gavėjas, t. y. atsakovė, neįvykdęs prievolės grąžinti kreditą kredito grąžinimo dieną, privalo mokėti 2 procento delspinigius už kiekvieną uždelstą prievolės neįvykdymo dieną. Jeigu kredito gavėjas delsia grąžinti kreditą arba jo dalį ir/ar kredito mokestį ilgiau nei 30 kalendorinių dienų, kredito gavėjas privalo mokėti 50 Lt baudą (kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punktas). Ieškovė remdamasi šiomis sutarties sąlygomis prašom priteisti 360 Lt delspinigių.

LR CK 6.38 str. 1 d. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Tinkamai bei sąžiningai vykdyti sutartines prievoles šalis įpareigoja ir LR CK 6.200 str. 1 d. Pagal LR CK 6.873 str. 1 d. paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą jos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovas negrąžino paskolos sutartu terminu, t. y. iki 2009-09-10, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 500 Lt negrąžinto kredito ir 100 Lt kredito mokesčio yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.

Teismas nurodo, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 410 Lt netesybų (360 Lt delspinigių ir 50 Lt baudos). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba iki sutartinius įsipareigojimus (LR CK 6.71 str.). Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.71 str. 1 ir 3 d.). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Netesybos turėtų tik kompensuoti ieškovui nuostolius už laiku negaunamas įmokas. Pažymėtina, jog nuo 2011-04-01 įsigaliojusio LR vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Nors šis įstatymas šalims sudarant paskolos sutartį dar negaliojo, tačiau teismas laiko, kad jame nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė, vertinant šioje ir kitose iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius. Kadangi šiuo atveju klientas yra vartotojas, sudaręs ieškovo parengtą standartinę sutartį prisijungimo būdu ir neturėdamas galimybių derėtis dėl jos bendrųjų sąlygų, atsižvelgiant į minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse taikytus delspinigių dydžius, reikalaujami delspinigiai yra akivaizdžiai lupikiški ir neprotingo dydžio, prieštaraujantys LR CK įtvirtintai įskaitinių netesybų sampratai, o reikalavimas priteisti tokio dydžio delspinigius – aiškiai nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės priedermė reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. LR CK 6.188 str. 2 d. 5 p. preziumuojama, kad neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą nustatančios vartojimo sutarčių sąlygos yra nesąžiningos, todėl remiantis LR CK 6.73 str. 2 d., LR CK 6.258 str. 3 d., teismas turi teisę sumažinti aiškiai per dideles netesybas. Sutartyje numatytas delspinigių dydis (2 proc. už dieną) yra aiškiai per didelis. Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutarties šalys gali nustatyti bet kokias sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems principams. Kreditavimo sutartyje nustatyti delspinigiai prilygsta net 730 procentams metinių palūkanų. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad baudinės netesybos pagal LR CK 6.71–6.75 straipsnius draudžiamos (CK 1.81 straipsnis), be to LR vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. numatyta, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 50 Lt baudą yra atmestinas. Reikalaujamų priteisti netesybų dydis (360 Lt) yra lygus 60 proc. įsiskolinimo. Ieškovė į teismą su reikalavimu kreipėsi tik praėjus daugiau nei po 3,5 metų nuo kredito grąžinimo termino suėjimo dienos. Atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, remiantis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, mažintinas delspinigių dydis nuo 360 Lt mažintinas keturiais kartais – iki 90 Lt.

LR CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Remiantis LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str. bei 93 str. 2 d. iš atsakovo ieškovui priteistina proporcinga patenkintiems reikalavimams (68 proc.) žyminio mokesčio, sumokėto 2013-04-26 mokėjimo nurodymu (b. l. 4), dalis, iš viso 49 Lt.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. – 287 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Argentum lucrum“, į. k. 302031531, buveinė Algirdo g. 16, Vilniuje, 600 Lt skolos, 90 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-05-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 49 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos LR CPK 287 str. 2, 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.