Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. K. (G. K.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. birželio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2023 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. K. ( G. K. ) Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

1.1. Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. gegužės 3 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunkčiu, 2 dalimi, 64¹ straipsniu, paskirta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į arešto bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. lapkričio 4 d. 18.30 val. iki 2017 m. lapkričio 6 d. 13.25 val. ir nuo 2018 m. vasario 12 d. 18.50 val. iki 2018 vasario 14 d. 11.50 val. (4 paros), prilyginant vieną sulaikymo parą vienai arešto parai, ir nustatyta, kad G. K. neatlikta bausmės dalis (dvidešimt šešios) paros arešto.

2. Bausmės pradžia – 2018 m. gegužės 25 d., pabaiga – 2026 m. gegužės 25 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. K. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Nuteistojo skunde minimi teisės aktai, tokie kaip Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijose Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad šiame teisės akte tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą, tačiau tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio. Minėtos Ministrų Komiteto rekomendacijos apibrėžia tik valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Pažymėtina, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose. Vadovaujantis šių įstatymų nuostatomis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai.

9. Skundą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis G. K. gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Skundą nagrinėjantis teismas, daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtini paleidimą. Įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais G. K. asmenybės pokyčiais, kurie nurodyti ir nuteistojo skunde, aukštesnės instancijos teismui nekyla. Neginčitinai nustatyta, kad šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu skatintas keturis kartus, (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu 2022 m. rugpjūčio 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Atvykęs į pataisos įstaigą, nuteistasis sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą. Nuo 2019 m. gegužės 15 d. įsidarbino VĮ „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini), darbininko pareigose, kuriose dirba iki šiol, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas. Nors visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

11. Nuteistojo G. K. pakartotinio nusikalstamumo rizika priskiriama vidutinei. Ir nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vertinant šią aplinkybę lygtinio paleidimo nuostatų kontekste, būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, t. y. ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nuteistasis atlieka bausmę ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą. G. K. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, po ko 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, atėmusias žmogaus gyvybę. Nors vien tai, jog nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą, neturi būti besąlyginis pagrindas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, visgi aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, neapsiribotina vien tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis praeityje pasižymėjo impulsyviu, smurtiniu elgesiu. Nusikaltimo padarymo metu, pasekmes sukėlė nuteistojo nesugebėjimas teisingai įvertinti situacijos, savikontrolės stoka, impulsyvumas, savo elgesio pasekmių nesuvokimas. Sutiktina su nuteistojo skundo argumentais, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su nusikaltimo padarymu, jo asmenybe, jau buvo įvertinos teismo nuosprendžiu jam paskiriant bausmę, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, itin svarbią reikšmę turi nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, jo elgesys ne tik bausmės atlikimo metu, tačiau ir jo elgesys praeityje. Visos aplinkybės vertinamos bendrai siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip baudimas antrą kartą, kas pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, ir nors nusikaltimų vertinimas negali būti vienu iš esminių kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau toks vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, nėra draudžiamas.

13. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis priimta formaliai, tinkamai nemotyvuota, šališka, neaptartos svarbios aplinkybės, turinčios įtakos sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo institutą. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, neturi pagrindo pritarti tokiai nuteistojo pozicijai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip nuteistasis tikėjosi, savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir, kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.

14. Abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pirmosios instancijos teismui kėlė ir tai, kad atlikus didžiąją paskirtos bausmės dalį, išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – statiniai (smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis), dinaminiai (turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros / apribojimų pažeidimai, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu. Nuteistasis savo skunde nurodo, jog jam nėra aišku, kaip pirmosios instancijos teismas nustatė šias minėtas aplinkybes. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad šie minėti kriminogeniniai veiksniai nurodyti 2023 m. gegužės 8 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nors nuteistasis skunde teigia, jog apylinkės teismas nenurodė, kaip gali mažinti jam nustatytą pagal „OASys“ metodiką vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog būtent šie kriminogeniniai veiksniai, ypatingai dinaminiai, gali būti mažinami, taip siekiant sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, nuteistasis šiuos kriminogeninius veiksnius privalo koreguoti atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.

15. Skunde nuteistasis taip pat akcentuoja, kad šiuo metu jis atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, jis yra išleidžiamas be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų dirbti. Pasak nuteistojo šios aplinkybės rodo, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja, tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad šiuo metu jo teisės ir laisvės yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei teigiamu elgesiu nepasižymintiems nuteistiesiems. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis nuteistasis, o teigiamas jo elgesys yra naudingas jam pačiam dėl švelnesnių kalinimo sąlygų galimybių, tačiau tai savaime nėra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

16. Nesutiktina ir su nuteistojo teiginiu, jog atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, G. K. nei karto nebaustas drausmine tvarka bei nebuvo pažeidęs bausmės atlikimo vietos režimo reikalavimų. Iš 2023 m. gegužės 5 d. pažymos apie gautas nuobaudas ir paskatinimus (b. l. 17) matyti, jog nuteistasis ne tik buvo keturis kartus skatintas, tačiau 2018 m. birželio 1 d. fiksuotas pažeidimas dėl nurodymų nevykdymo. Ir nors nuobauda nepaskirta apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau tai negali būti sumenkinama, kadangi kiekvienas bausmės atlikimo vietos režimo reikalavimų pažeidimas, nepaisant to, koks jo sunkumas ir ar už jo padarymą buvo paskirta drausminė nuobauda, rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką. Be to, 2019 m. vasario 18 d. nuteistajam paskirtas papeikimas už nurodymų nevykdymą. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nesugeba ilgesnį laiką paklusti privalomos laisvės atėmimo vietų įstaigos taisyklėmis, dėl ko visos šios aplinkybės rodo nuteistojo požiūrį į jo atliekamą bausmę.

17. Byloje neginčitinai nustatyta, jog egzistuoja ir apsauginiai faktoriai nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio: patvirtinta faktinė gyvenamoji vieta, galimybė dirbti laisvėje, stebima teigiama nuostatų darbinės veiklos atžvilgiu dinamika struktūruotoje aplinkoje. Visgi, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, šios aplinkybės egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu. Iš esmės sutiktina su nuteistojo skundo argumentu, jog tai nepatvirtina, jog išėjęs į laisvę nuteistasis ir toliau darys nusikalstamas veikas, tačiau jau kaip minėta anksčiau šioje nutartyje, vis dar egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurių žymiai daugiau nei apsauginių veiksnių.

18. Sutiktina ir su skundo argumentais, jog lygtinis paleidimas nėra visiškas asmens atleidimas nuo bausmės atlikimo. Paleidus nuteistąjį lygtinai, jis būtų prižiūrimas probacijos, jam skiriami tam tikri įpareigojimai. Visgi, aukštesnysis teismas vertina tai, jog nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Iš esmės pritartina, jog būdamas laisvėje, nuteistasis galėtų greičiau atlyginti turimus įsiskolinimus, tačiau ši aplinkybė nenusveria to, jog šioje bausmės stadijoje, vis dar nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti, nuteistajam likusią bausmės dalį atliekant būnant laisvėje. Šiame kontekste, neturėtų būti sumenkinama ir likusi bausmės dalis, kuri Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo – 3 metai, iš paskirtos 8 metų laisvės atėmimo bausmės. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis, vertinant ją su kitais aukščiau aptartais duomenimis, neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam G. K. ji jau padarė pakankamą įtaką nenusikalsti ateityje.

19. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 28 d. nutartyje pagrįstai nustatė, kad nuteistajam G. K. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Pirmosios instancijos teismas vertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgė ir į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, tačiau su tuo susijusioms aplinkybėms išskirtinės reikšmės nesuteikė, todėl naikinti šią nutartį nėra pagrindo. Nuteistojo skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartį paliekant galioti nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. K. ( G. K.) skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 28 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.