Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, dalyvaujant ieškovo atstovams L. T., advokatei J. D., atsakovei I. M., nedalyvaujant ieškovui V. T., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei I. M. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2010-10-09 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (toliau – ir Sutartis) (b.l. 51-53), pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovei patalpas nuo 2010-10-09 iki 2011-10-09 valdyti ir naudoti sutartyje nurodytomis sąlygomis, o atsakovė įsipareigojo mokėti visus mokesčius už nuomojamą butą Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais. Sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad už patalpų nuomą nuomininkas moka nuomotojui nuomos mokestį, pagal susitarimą. Be nuomos mokesčio, nuomininkas papildomai sumoka mokesčius už šaltą vandenį, elektros energiją ir kitas paslaugas, už kurias moka namo, kuriame yra patalpos, gyventojai (šiukšlių išvežimas, kiemo valymas, bendro naudojimo patalpų apšvietimas ir priežiūrą ir kt.). Apmokėjimas už įvardintus energetinius išteklius ir paslaugas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos valstybinės ar vietinės valdžios ar įmonių, teikiančių šias paslaugas patvirtintus ir galiojančius paslaugų tarifus ir įkainius. Mokesčiai, nurodyti šiame punkte, pradedami mokėti nuo patalpų priėmimo valdyti ir naudoti pagal patalpų priėmimo-perdavimo aktą dienos. Nuomininkas įsipareigoja laiku mokėti sutartyje nustatytą nuomos mokestį ir atlikti kitus šioje sutartyje nustatytus mokėjimus. Nuomininkas įsipareigoja, pasibaigus sutarties terminui arba sutartį nutraukus prieš terminą, kitą dieną perduoti nuomotojui patalpas pagal perdavimo-priėmimo aktą. Tuo atveju, jeigu nuomininkas sugadina patalpas, ištepa patalpas, sugadina prietaisus, įrangą, ar baldus, jis įsipareigoja atlyginti nuomotojui patalpų, įrangos ar baldų remonto išlaidas. Sutarties 9 punktu šalys susitarė, kad nuomotojas ir nuomininkas turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį anksčiau laiko, jeigu jis apie sutarties nutraukimą raštu įspėja kitą šalį prieš 30 dienų kiekvieno mėnesio 1 d. Jei sutartį nutraukia nuomininkas, jis sumoka 500 Lt baudą, kuri yra išskaitoma iš išankstinio mokėjimo už nuomą (b.l. 51-53). 2010-10-09 ieškovas ir atsakovė pasirašė gyvenamųjų patalpų perdavimo – priėmimo aktą (b.l. 54), 2011-09-27 bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), antstolis atliko faktinių aplinkybių konstatavimą (b.l. 26-49).

Dėl prašomų priteisti mokesčių už butą

Byloje sprendžiamas iš gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių kilęs ginčas. Atsakovė teismo posėdyje pripažino, kad pagal ginčo nuomos sutartį nuomojo butą iš ieškovo. Priimant iš ieškovo butą, jokių pretenzijų jam neturėjo. Pripažino, kad nuomotojas savo sutartines pareigas vykdė tinkamai. Pripažino, kad buvo įsipareigojusi mokėti už nuomojamą butą visus komunalinius mokesčius, įskaitant mokesčius už šildymą. Paaiškino, kad iš buto išsikraustė rugsėjo viduryje, prieš išsikeldama iš nuomoto buto, nuomotojo apie sutarties nutraukimą prieš terminą raštu neinformavo. Buto pagal perdavimo-priėmimo aktą neperdavė. Ieškovė taip pat paaiškino, kad nuomos mokestį už tris mėnesius, t.y. 1050,00 Lt sumokėjo į priekį. Mokesčius už butą ieškovė nurodė mokėjusi tiesiogiai ieškovui ir jo sutuoktinei grynaisiais pinigais. Nurodė, kad pateiktas išrašas iš jos banko sąskaitos patvirtina, kad ji mokėjo buto nuomą ir mokesčius už butą (167-169 b.l.).

Ieškinyje nurodyta, kad 2011-09-11 apsilankius bute nebuvo rasta nei nuomininkė, nei jos daiktai (93 b.l.). Atsakovė šios aplinkybės neginčijo, teismo posėdyje nurodė, kad ji iš ginčo buto išsikraustė rugsėjo mėnesio viduryje. Todėl teismas vertina, kad buto nuomos sutarties pasibaigimo data (atsakovei ją vienašališkai nutraukus prieš terminą) yra 2011-09-11. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovė liko nesumokėjusi 4 796,59 Lt įsiskolinimą už komunalines paslaugas, 2 877,95 Lt delspinigių, 500,00 Lt baudą ir 1 200,00 Lt žalos atlyginimo už iš buto dingusius daiktus.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtina atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji ieškovui yra sumokėjusi 1 050,00 Lt užstatą. Priešingai, 2010-10-09 Sutarties turinys (šioje sutartyje šalių išbrauktas 5.1 punktas, kuriame nurodyta, kad pasirašydamas šią sutartį nuomininkas sumoka nuomotojui išankstinį mokėjimą, lygų 2 mėnesių dydžio nuomos mokesčiui, kuris bus užskaitomas už paskutinius 2 patalpų nuomos mėnesius), bei ieškovo atstovų paaiškinimai paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė nuomos mokestį už tris mėnesius, t.y. 1 050,00 Lt sumokėjo avansu (b.l. 51-53). Taip pat teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, jog kiekvieną mėnesį grynaisiais pinigais mokesčius už nuomojamą butą sumokėdavo ieškovo sutuoktinei, pagal jos nurodytas sąskaitas, kadangi atsakovė savo paaiškinimams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, išskyrus savo banko sąskaitos išrašą (80-83 b.l.). Pateiktame banko sąskaitos išraše nėra jokių mokėjimo pavedimų ieškovui ar jo įgaliotam asmeniui, išgrynintos sumos nesutampa su už nuomojamą butą mokėtinomis sumomis. Dėl šių aplinkybių teismas neturi galimybės nustatyti, kokiu tikslu buvo panaudoti nuo atsakovės banko sąskaitos nuimti pinigai. Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nustatyti buvus bent vienam pinigų perdavimo ieškovui faktui, t.y. nenustatyta, kad atsakovė perdavė ieškovui ar jo įgaliotam asmeniui pinigus, taip atsiskaitydama su ieškovu už nuomoto buto mokėtinus mokesčius. Teismas konstatuoja, kad dėl mokesčių sumokėjimo iki išsikraustymo iš nuomotų patalpų, atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Teismas pažymi, kad tinkamas prievolės įvykdymas reiškia jokių jos įvykdymo trūkumų nebuvimą ir lemia prievolės pabaigą (CK 6.123 str. 1 d.). Netinkamai įvykdyta prievolė nesibaigia. Prieš įvykdydamas prievolę skolininkas privalo imtis jam prieinamų priemonių užtikrinti, kad ketinamos įvykdyti prievolės faktas būtų tinkamai kreditoriaus užfiksuotas ir įformintas. Skolininkas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pateiktų reikiamą prievolės įvykdymo fakto patvirtinimą. Taigi, skolininkui tenka prievolės įvykdymo įrodinėjimo pareiga, skolininkas prisiima riziką, jeigu jis neišsireikalauja iš kreditoriaus prievolės įvykdymo faktą patvirtinančių įrodymų. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei, todėl ji privalėjo įrodyti, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų užfiksuotas jos prievolės įvykdymo kreditoriui faktas. Skolininkė, tinkamai neužfiksavusi prievolės įvykdymo priėmimo fakto, negali būti pripažinta tinkamai įvykdžiusi prievolę ieškovui. Teisės aktuose yra nustatyta pareiga veikti atidžiai, rūpestingai, teisingai, t. y. taip, kaip adekvačioje situacijoje elgtųsi bonus pater familias. Sąžiningumas reikalauja atidaus, rūpestingo elgesio, šalių kooperavimosi, viena kitos informavimo, atsižvelgimo į teisėtus ir pagrįstus kitos šalies interesus ir pan. Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad ji ir jos sutuoktinis yra verslininkai (168 b.l.). Todėl, teismo vertinimu, atsakovė turėjo daugiau žinių, kaip surinkti savo piniginės prievolės įvykdymą patvirtinančius įrodymus, nei asmuo, nesantis verslininku. Atsakovė turėjo galimybę pareikalauti iš ieškovo prievolės įvykdymą patvirtinančių duomenų, tačiau jokių veiksmų, siekiant bent vienašališkai užfiksuoti savo prievolės įvykdymą, atsakovė neatliko, elgėsi pasyviai, nepasinaudojo teise stabdyti prievolės vykdymą, todėl konstatuotina, kad laikyti atsakovę atidžiai ir rūpestingai veikusia nėra pagrindo.

2011-11-15 UAB „Kauno vandenys“ priskaitymų apmokėjimų žiniaraštis (b.l. 56) patvirtina, kad nuomos laikotarpiu buvo priskaičiuota 434,25 Lt mokesčių, AB „Kauno energija“ mokesčių paskaičiavimo pažyma (b.l. 57-60) patvirtina, kad nuomos laikotarpiu buvo priskaičiuota 3 437,48 Lt mokesčių, o 226-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2011-11-21 pažyma (b.l. 61-62), patvirtina, kad nuomos laikotarpiu buvo priskaičiuota 924,86 Lt mokesčių. Byloje esantis ieškovo banko sąskaitos išrašas (b.l. 129-160) patvirtina, kad ieškovas sumokėjo už bute suvartotą elektrą, už suvartotą vandenį, šilumos energiją, bei mokesčius namo bendrijai (b.l. 129-160). Sąskaitos išraše užfiksuoti mokėjimų nurodymai patvirtina, kad ieškovas apmokėjo mokesčius už laikotarpį, kada nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis naudojosi atsakovė. Atsakovei nepateikus priešingų įrodymų, kurie leistų suabejoti ieškovo pateiktų įrodymų patikimumu, teismas sprendžia kad ieškinio reikalavimas priteisti įsiskolinimą už atsakovei nuomoto buto komunalines paslaugas – 4 796,59 Lt– yra pilnai pagrįstas (Sutarties 4.2 ir 5.2 p. ) ir įrodytas, todėl tenkintinas.

Dėl palūkanų, netesybų ir nuostolių priteisimo.

Ieškovas ieškiniu taipogi prašo priteisti iš atsakovės netesybas: 2 877,95 Lt delspinigių, 500,00 Lt baudos bei 1 200,00 Lt nuostolių atlyginimo.

Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 3 d.). Atsakovė atsiliepime nurodė, kad apie nuomojamų patalpų atlaisvinimą 2011-09-06 informavo ieškovą žodžiu. Teismo posėdyje atsakovė taip pat paaiškino, jog apie Sutarties nutraukimą prieš terminą raštu ieškovo neinformavo. Konstatuotina, jog tokiu būdu nuomininkė elgėsi nerūpestingai ir pažeidė Sutartyje numatytą pareigą apie Sutarties nutraukimą prieš terminą raštu prieš 30 dienų informuoti nuomotoją. Teismui nustačius, kad atsakovė buto nuomos sutartį vienašališkai nutraukė prieš terminą (2011-09-11), raštu neįspėjusi nuomotojo prieš 30 dienų, spęstina, kad ieškovui atsirado teisinis pagrindas reikalauti iš atsakovės Sutarties 9.1 punkte nustatytos 500,00 Lt baudos (netesybų).

Sutarties 8 punktu šalys susitarė, kad jeigu nuomininkas laiku nesumoka nuomotojui nuomos mokesčio ar mokesčio už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, ryšio paslaugas, jeigu jos yra teikiamos, ir kitas paslaugas, už kurias moka namo, kuriame yra patalpos, gyventojai (šiukšlių išvežimas, kiemo valymas, bendro naudojimo patalpų apšvietimas ir priežiūra ir kt.), tai nuomotojas turi teisę reikalauti iš nuomininko sumokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo paskaičiuotos ir nesumokėtos mokesčio sumos.

Spręsdamas delspinigių pagrįstumo ir jų dydžio klausimą, teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą (CPK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Taigi, netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Nagrinėjamos bylos atveju, įvertinus ieškovo elgesį, o būtent tai, kad atsakovei nemokant mokesčių už butą, jis nesiėmė priemonių, kad įsiskolinimas nedidėtų: nenutraukė nuomos sutarties, į teismą kreipėsi tik 2011-12-28, t.y. atsakovei nutraukus nuomos sutartį, taip pat atsižvelgiant į prievolės sumą, į delspinigių susidarymo laikotarpį, laikytina, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, todėl prieštarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams. Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovė sutartinių prievolių tinkamai neįvykdė, nesuteikia pagrindo ieškovui nepagrįstai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių atsakovės sąskaita, todėl netesybos mažintinos nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc. dydžio delspinigių, o likusioje delspinigių dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.73 str. 2 d., 6.188 str. 2 d. 5 p., 6.258 str. 3 d.).

Šalys dėl netesybų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momento nesusitarė sutartyje. Atsakovė neprašė taikyti ieškinio senaties termino delspinigių priteisimui. Konstatuotina, kad, nagrinėjamu atveju, delspinigiai pradėtini skaičiuoti, nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo momento ir skaičiuotini iki ieškovo nurodyto termino. Delspinigių suma susidarė atsakovei praleidus prievolės įvykdymo terminą (nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d.), t.y. 334 dienas nevykdant pareigos sumokėti įsiskolinimą ieškovui už mokesčius, sumokėtus už atsakovės nuomotą butą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, delspinigiai skaičiuotini sekančiai:

Įsiskolinimo skaičiavimo data:Įsiskolinimo suma einamąjį mėnesį:Delspinigių (0,05%) suma per dieną (Lt)Vėlavimas atsiskaityti (dienomis):Delspinigių suma (Lt):2010-11-01304,620,1533450,872010-12-01414,880,2130463,062011-01-01731,090,3727399,792011-02-01636,640,3224277,032011-03-01647,720,3221469,312011-04-01545,110,2718349,882011-05-012910,1515322,262011-06-01238,590,1212214,552011-07-01230,240,129210,592011-08-01271,820,14618,292011-09-01263,440,13303,952011-10-01221,440,1110,11VISO Delspinigių (Lt):469,70

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovas turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės 469,70 Lt delspinigių už uždelstą atsiskaityti laikotarpį.

Sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad patalpose, be kita ko, yra mikrobangų krosnelė, elektrinė viryklė (51 b.l.). Sutarties 7 punktu šalys susitarė, kad nuomininkas įsipareigoja, pasibaigus sutarties terminui arba sutartį nutraukus prieš terminą, kitą dieną perduoti nuomotojui patalpas pagal perdavimo-priėmimo aktą. Atsakovė teismo posėdyje (169 b.l.) pripažino, kad buto neperdavė pagal perdavimo-priėmimo aktą. Antstolis 2011-09-27 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (26-49 b.l.) užfiksavo, kad patalpose trūksta „Bauknecht“ viryklės kaitlentės ir „Moulinex“ mikrobangų krosnelės. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) <...>. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Atsakovei nepateikus įrodymų, kad minėtus daiktus ieškovui perdavė, teismas iš įrodymų visumos sprendžia, jog labiau tikėtina, kad ginčo daiktai ieškovui nebuvo perduoti. Ieškovas patirtus nuostolius dėl to, kad atsakovė neįvykdė pareigos pasibaigus nuomos terminui grąžinti nuomotą butą ir nuomotojo jai perduotus daiktus – kaitlentę ir mikrobangų krosnelę, įvertino 1 200,00 Lt (1200,00 Lt už kaitlentę ir 200,00 Lt už mikrobangų krosnelę). Teismo posėdyje ieškovo atstovas paaiškino, kad mokėjimo dokumentų, patvirtinančių, kiek kainavo minėta buitinė technika pateikti negali, ši buitinė technika buvo įsigyta 1997 m., nuo įsigijimo iki 2005 m. ja naudojosi ieškovo šeima (166 b.l.). Teismas, įvertinęs, kad ginčo buitinė technikai 2010 m. buvo 13 metų, kad ji iki perduodant nuomininkei buvo naudota 8 metus bei į tai, kad naują mikrobangų krosnelę galima įsigyti nuo 161,10 Lt (http://www.e-senukai.lt/technika-ir-elektronika/buitine-technika/mikrobangu-krosneles/prekes1.htm), naują viryklės kaitlentę galima įsigyti nuo 449,10 Lt (http://www.e-senukai.lt/technika-ir-elektronika/buitine-technika/imontuojamoji-buitine-technika/kaitlentes/prekes2.htm), konstatuoja, kad realūs ieškovo nuostoliai dėl atsakovės negrąžintos „Moulinex“ mikrobangų krosnelės buvo mažesni, t.y. sudarė 80,00 Lt, o dėl atsakovės negrąžintos „Bauknecht“ viryklės kaitlentės realūs nuostoliai sudarė 300,00 Lt. Iš viso nuostoliai dėl atsakovės negrąžintų daiktų sudarė –380,00 Lt

Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako, kaip dėl teisiškai nereikšmingų.

Patenkinus 65 % ieškinio reikalavimų ((4796,59 Lt + 500,00 Lt + 469,70 Lt + 380,00 Lt) *100 / (4796,59 Lt + 2877,95 Lt + 500,00 Lt + 1200,00 Lt), vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. iš atsakovės ieškovui priteistina 65 % ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, viso 1230,71 Lt, kurias sudaro 250,91 Lt žyminio mokesčio, 50 Lt už procesinių dokumentų įteikimą per antstolį (55 b.l.), 1592,50 Lt atstovavimo išlaidų (64-66, 111-112 b.l.) (CPK 79 str., 88 str., 98 str., 93 str.).

Iš atsakovės, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai valstybės naudai priteistinos 21,65 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, o iš ieškovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai - 11,66 Lt (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovo V. T., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 4 796,59 Lt (keturi tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt šeši litai 59 ct) skolos, 469,70 Lt (keturi šimtai šešiasdešimt devyni litai 70 ct) delspinigių, 500,00 Lt (penki šimtai litų) baudos, 380,00 Lt (trys šimtai aštuoniasdešimt litų) nuostolių bei 1 230,71 Lt (vienas tūkstantis du šimtai trisdešimt litų 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės I. M., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 21,65 Lt (dvidešimt vienas litas 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į.k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovo V. T., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 11,66 Lt (vienuolika litų 66 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į.k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.