Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Gintaro Godos, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. G. kasacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo P. G. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 139 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu, susitaikius su nukentėjusiąja nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir baudžiamoji byla nutraukta. P. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – trejų metų laikotarpiui uždrausta naudotis specialia teise laikyti ir nešioti ginklus.

Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 23 d. nutartis, kuria P. G. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. G. remiantis BK 38 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės:

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2004 m. spalio 7 d., apie 21– 22 val., namo, esančio Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, asmeninio konflikto metu, būdamas girtas, šovė iš revolverio Nr. 3640046697 į D. D., padarydamas jai dešinės blauzdos šautinę žaizdą ir taip nesunkiai sutrikdydamas jos sveikatą;

pagal BK 139 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2004 m. spalio 29 d., vakare, namo, esančio Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), koridoriuje, asmeninio konflikto metu, būdamas girtas, susistumdė su D. D. ir ji nuvirto nuo laiptų. P. G., neišlaikęs pusiausvyros, užkrito ant jos kojos ir sulaužė jai kairės kojos kulkšnį, t. y. nesunkiai sutrikdė jos sveikatą dėl neatsargumo.

Kasaciniu skundu P. G. prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį pakeisti, jo veiką iš BK 138 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į 139 straipsnio 1 dalį bei panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kasatorius teigia, kad jo padaryta veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, t. y. du kartus sužalojo nukentėjusiąją D. D., padarydamas jai nesunkius sveikatos sutrikdymus. Vieną veiką teismas pripažino padaryta tyčia, kitą – dėl neatsargumo. Nukentėjusioji teigė, kad tiek vienu, tiek kitu atveju jis sužalojęs ją tyčia. Dėl sužalojimo, padaryto šūviu, teismas patikėjo nukentėjusiąja, o dėl kojos sulaužymo – juo. Kasatorius teigia, kad teismas neįvertino to, kad sužalojimų metu D. D. buvo neblaivi, todėl jos teiginiais buvo pagrindo abejoti, o visos abejonės turėjo būti vertinamos jo naudai. Byloje kitų duomenų, patvirtinančių, kad jis D. D. į koją šovė tyčia, nėra, todėl mano, kad padaryta veika turėtų būti perkvalifikuota į BK 139 straipsnio 1 dalį.

Kasatorius teigia, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas trejus metus laikyti ir nešioti ginklus – paskirta visiškai nepagrįstai.

Ginklas, iš kurio šaunant buvo sužalota D. D., nėra priskirtas tai ginklų klasei, kuriai reikalingas specialus leidimas įgyti, turėti ar nešioti ginklą. Revolverį ALFA model 640 galima įsigyti, laikyti, nešioti be jokių apribojimų, šiam ginklui netaikomos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos. Kadangi būtent šis revolveris buvo nusikalstamos veikos įrankis, jis ir buvo konfiskuotas. Kasatorius teigia esąs medžiotojas, nuosavybės teisėmis turi nemažus miško plotus, kartu su darbininkais didžiąją dalį laiko praleidžia miške ruošdamas mišką kirtimui bei kirsdamas mišką, todėl ginklas jam yra būtinas. Už jokius pažeidimus, susijusius su ginklo naudojimu ar laikymu, nėra baustas. Tarp jo padarytos nusikalstamos veikos ir ginklų, kuriems būtini leidimai, nėra jokio priežastinio ryšio. Teismo nuoroda į tai, kad jis buvo teistas ir tai yra pagrindas taikyti teisės laikyti ginklą atėmimą, yra nepagrįsta, nes teistas jis buvo ne už smurtinį nusikaltimą ir ne už nusikaltimą, susijusį su ginklo panaudojimu, be to, teistumas jau išnykęs. Teismas taip pat nurodė, kad jis savigynai panaudojo ginklą, dėl to mirė žmogus. Kasatorius teigia, kad ginklą prieš į jo namus su koviniu šunimi įsiveržusį asmenį panaudojo teisėtai, byla buvo nutraukta, todėl remiantis tokiu argumentu atimti teisę naudotis ginklu yra nelogiška ir neteisinga. Kasatorius pažymi ir tai, kad iš įkalinimo įstaigos greitai turi grįžti žuvusiojo brolis, atlikęs bausmę už smurtinius nusikaltimus, todėl bijąs, kad jam gali tekti nuo šio asmens gintis ir pačiam, ir ginti savo namus. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad nėra jokių įrodymų, kad jam grasinama. Rašytinių įrodymų pateikti negalįs, tačiau mano, kad įvykis, kurio metu, jam teisėtai ginantis panaudojant šaunamąjį ginklą, jį užpuolęs žmogus mirė, žuvusiojo brolio nebus pamirštas. Šaunamieji ginklai kratos metu buvo rasti ne jiems laikyti skirtose vietose, tačiau teismui jis paaiškino, kad buvo grįžęs iš medžioklės, ginklus ruošėsi valyti, tačiau to padaryti nespėjo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija jo apeliacinį skundą, kuriame buvo nurodęs minėtas aplinkybes ir argumentus, atmetė. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neanalizavo jo argumentų, kuriais buvo ginčijamas BK 138 straipsnio taikymas. Nutartyje teigiama, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes ji savo parodymų nekeitė. Šis teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji apie jai padarytą skriaudą atsiminė tik po kelių metų, kai išėjo gyventi pas kitą vyrą, įvykio metu buvo neblaivi. Visiškai neaiškus ir su veikos perkvalifikavimu niekaip nesusijęs apeliacinės instancijos nutartyje esantis teiginys apie jo motinai pradėtą ikiteisminį tyrimą. Kasatorius pažymi ir tai, kad jam neoficialiai tapo žinoma, jog nukentėjusiosios D. D. ir ikiteisminį tyrimą atlikusio, kaltinimą Akmenės rajono apylinkės teisme palaikiusio bei Šiaulių apygardos teismo nagrinėjant apeliacinį skundą dalyvavusio prokuroro senelė yra vienas ir tas pats asmuo.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai nutartyje nurodė, kad jo argumentai dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo yra nepagrįsti. Teismui jis pateikė Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Mažeikių filialo Akmenės rajono gyventojų aptarnavimo biuro 2000 m. kovo 16 d. pažymėjimo apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį kopiją. Iš šio dokumento matyti, kad jis nuosavybės teisėmis Akmenės rajono (duomenys neskelbtini) turi 7,48 ha miško. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. sausio 31 d. nutartyje nurodė, kad taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (atimti tam tikrą teisę naudotis kuo nors) galima tik tada, kai nusikalstama veika padaroma naudojantis šia teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K–69/2006). Jis nusikalstamą veiką padarė nesinaudodamas jam suteikta teise įsigyti, laikyti ar naudoti šaunamąjį ginklą. Į šią aplinkybę nei apylinkės, nei apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė.

Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras prašo nuteistojo P. G. skundą atmesti. Jis teigia, kad teismai, išsamiai išnagrinėję visus bylos duomenis, pagrįstai pripažino, jog P. G. nukentėjusiąją D. D. sužalojo tyčia. Jau vien iš kasatoriaus parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, akivaizdu, kad, kilus konfliktui, revolverį nuo palangės virtuvėje jis pasiėmė ir užtaisė sąmoningai, užtaisytą ginklą pakišo po stalu, nukreipė į kitoje stalo pusėje sėdėjusią D. D. ir, nesigilindamas į padarinius, bet suvokdamas jų esmę ir leisdamas padariniams kilti, iššovė. P. G. žinojo savo revolverio techninius pajėgumus, suprato, kad iš sportinio revolverio žmogų galima tik sužaloti, o ne nušauti (lankė kursus, išlaikė egzaminus koviniams ginklams įsigyti ir naudoti, turi leidimus tokiems ginklams), ir, vedinas pykčio, šį sportinį ginklą valingai panaudojo prieš asmenį. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuleistuką kaltininkas paspaudė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą išanalizavęs nukentėjusiosios paaiškinimų turinį, sulyginęs juos su kita bylos medžiaga, įvertinęs juos patikimumo požiūriu, pagrįstai konstatavo, kad apylinkės teismo išvados dėl kaltės turinio bei veikos juridinio įvertinimo yra teisingos.

Prokuroro nuomone, kasatoriaus argumentai, kuriais ginčijamas poveikio priemonės – draudimo laikyti ir nešioti ginklus – paskyrimas, taip pat nepagrįsti ir atmestini.

D. D. buvo sužalota sportiniu revolveriu, kuriam įsigyti ir laikyti specialus leidimas nereikalingas, tačiau tai neturi reikšmės poveikio priemonės taikymui. Minėto ginklo (D kategorijos) įsigijimo ir naudojimosi sąlygas, priešingai nei nurodo kasatorius, nustato Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX–705 redakcija). Šio įstatymo 31 ir 34 straipsniai įpareigoja užtikrinti saugų ginklo ir šaudmenų laikymą, nešiojimą ir panaudojimą savigynos, sporto ar darbiniais tikslais pagal įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose apibrėžtą tvarką. Kasatorius ginklą panaudodamas buitiniam konfliktui spręsti, pažeidė naudojimosi juo tvarką, be to, nesilaikė šiam ir kitiems legaliai įsigytiems koviniams ginklams laikyti nustatytų taisyklių, t. y. revolverį laikė ant palangės virtuvėje, du kovinius šautuvus – po lova, taip sukeldamas pavojų pašaliniams asmenims ir sudarydamas sąlygas jais pasinaudoti bet kam (net ir nepilnamečiams). Visos šios aplinkybės suteikė teismui galimybę apriboti specialią teisę – teisę laikyti ir naudoti ginklus tam tikram laikotarpiui. Toks apribojimas neužkerta kelio kaltininkui turėti nuosavybės teise ir su atitinkamu leidimu jau įsigytus ginklus, tačiau įpareigoja juos laikinai perduoti atitinkamoms institucijoms ar organizacijoms saugoti iki teismo nustatyto termino pabaigos. Be to, iš P. G. turimas specialus leidimas ginklams Nr. 68 nėra atimtas.

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio Kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise; 2) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas; 3) nemokami darbai; 4) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 5) turto konfiskavimas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad P. G. padarė dvi nusikalstamas veikas, atitinkančias BK 139 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtį, pritaikęs BK 38 straipsnį atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusį su nukentėjusiąja ir, kadangi veika, atitinkanti BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, buvo padaryta panaudojant šaunamąjį ginklą – revolverį, paskyrė baudžiamojo poveikio priemones: revolverio ALFA Nr. 3640046697 bei 43 vnt. sportinių–medžioklinių šovinių konfiskavimą ir uždraudimą trejus metus naudotis specialia teise laikyti ir nešioti ginklus.

Kasatorius pagrįstai teigia, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise jam paskirta netinkamai taikant BK 68 straipsnio nuostatas. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tik tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. P. G. tyčinį sužalojimą, sukėlusį nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 straipsnio 1 dalis), padarė panaudodamas šaunamąjį ginklą – revolverį, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra priskiriamas D kategorijos ginklams. Pagal to paties įstatymo 13 ir 32 straipsnius, D kategorijos ginklai įgyjami, laikomi ir nešiojami be leidimų. Leidimas yra policijos įstaigos išduodamas dokumentas, suteikiantis specialią teisę įsigyti, laikyti ir nešioti šaunamuosius ginklus. Nukentėjusioji buvo sužalota ginklu, kuriam toks leidimas nereikalingas, todėl negalima laikyti, kad P. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise laikyti ir nešioti D kategorijos šaunamąjį ginklą – revolverį. Kadangi nusikalstama veika padaryta nesinaudojant specialia teise, taikyti BK 68 straipsnio nebuvo galima. Pirmosios instancijos teismas BK 68 straipsnio taikymą, t. y. uždraudimą naudotis specialia teise laikyti ir nešioti ginklus, motyvavo tuo, kad pas P. G. rasti ginklai, t. y. ir tie, kuriems jis turėjo leidimą, ir revolveris, kuriam leidimas nereikalingas, pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra šaunamieji ginklai, be to, du ginklus, kuriems reikalingas leidimas, jis laikė netinkamai, neatsakingai, sukeldamas pavojų kitiems asmenims. Teisėjų kolegija pažymi, kad skirdamas BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę teismas turi nustatyti, jog nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialia teise. P. G. ginklų, kuriuos įsigyti, laikyti ir nešioti jam buvo suteikta speciali teisė, nusikalstamai veikai padaryti nepanaudojo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis bei paskesnė apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismo netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo klaida neištaisyta, keistini BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą B, C kategorijų ginklų negali įsigyti ir turėti asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos (17 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Koks asmuo nelaikomas esančiu nepriekaištingos reputacijos, nustatyta šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje. Paaiškėjus aplinkybei, kad asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, leidimai nešioti ir leidimai laikyti ginklus bei šaudmenis panaikinami arba nepratęsiamas jų galiojimo laikas tokį leidimą išdavusios policijos įstaigos vadovo sprendimu (40 straipsnis).

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Nuteistasis P. G. teigia, kad teismas, netinkamai įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, nukentėjusiosios D. D. sužalojimą, padarytą panaudojant revolverį, nepagrįstai pripažino padarytu tyčia, o nė dėl neatsargumo.

Kasacinės instancijos teismas priimtus sprendimus tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, yra apeliacinės, o ne kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl kasatoriaus argumentai, kuriais ginčijamas padarytų išvadų pagrįstumas, paliktini nenagrinėti. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje į visus nuteistojo argumentus, kurie iš esmės pakartoti ir kasaciniame skunde, yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 23 d. nutartį pakeisti – jų dalį, kuria P. G., taikant BK 68 straipsnį, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – trejų metų laikotarpiui uždrausta naudotis specialia teise laikyti ir nešioti ginklus, panaikinti.

Kitą nuosprendžio bei nutarties dalį palikti nepakeistą.