- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-24
- Bylos Nr.
- 1A-92-300-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Klavdija Kruminienė, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- A. Č., H. V.
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Č. ir H. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009-03-30 iki 2009-03-31, nuo 2009-06-03 iki 2009-12-22.
pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2009-06-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2009-03-10 iki 2009-03-12, 2009-06-03 iki 2009-06-12 bei pagal 2009-06-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį įskaitytas, atliktas laisvės atėmimo bausmės laikas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Č. nuteistas už tai, kad 2009 m. kovo 30 d. 18.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,069 g. narkotinės medžiagos – heroino, kol jį sulaikė bei narkotinę medžiagą paėmė policijos darbuotojai.
A. Č. ir H. V. nuteisti už tai, kad 2009 m. birželio 3 d. apie 10.30 val., veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, sulaužydami laukujų buto durų spynos rakinimo mechanizmą ir tokiu būdu įsibraudami į patalpą – namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pasikėsino pagrobti svetimą turtą – nukentėjusiajai E. T. priklausančius daiktus: 300 Lt vertės sidabrinę grandinėlę ant kaklo, dvi sidabrines grandinėles ant rankos, kurių bendra vertė 300 Lt (I vnt. vertė 150 Lt), dvejus vyriškus kvepalus „.Beckham“, kurių bendra vertė 200 Lt (1 vnt. vertė 100 Lt), 200 Lt vertės automobilio užvedimo raktelį, 300 Lt vertės automagnetolos „Pioneer“ priekinį valdymo skydelį, sidabrinį pakabuką su įpakavimo dėžute, kurių bendra vertė 100 Lt, viso pasikėsino pagrobti svetimo turto už 1500 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų.
Šalies argumentai
Apeliantas A. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-12-22 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pagal LR BK 259 str. 1 d. jį išteisinti, pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. skirti švelnesnę bausmę.
Skunde nurodo, jog pirmos instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes, pasak nuteisto, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to, apelianto nuomone, jam paskirta per griežta bausmė. Teigia, jog byloje neįrodyta, kad jis disponavo narkotinėmis medžiagomis, kadangi, kaip nurodo apeliantas, sulaikymo dieną jis vilkėjo V. V. garaže rasta striuke, kurios kišenėje pareigūnai surado piniginę su narkotinėmis medžiagomis. Taip pat nurodo, kad V. V. tai patvirtino, bet, pasak nuteistojo, teismas ignoravo jo parodymus, jų neaptarė ir neįvertino, o rėmėsi tik pareigūnų parodymais, kurie nenuoseklūs ir prieštaringi. Teigia, jog liko neišaiškinta, kokie daiktai buvo rasti piniginėje, kas, nuteistojo nuomone patvirtintų kas yra piniginės, o tuo pačiu ir narkotikų šeimininkas. Nurodo, jog liudytojas A. U. negalėjo atsakyti, kodėl protokole neaprašė piniginės turinio, kur, pasak nuteistojo buvo tapatybės kortelė. Todėl nuteistasis mano, kad policijos pareigūnai savo darbą atliko neprofesionaliai, nesurinko ir tinkamai neįformino įrodymų, todėl, pasak apelianto, jis turi būti išteisintas. Dėl vagystės mano, kad jam buvo skirta per griežta bausmė, nes jis prisipažino kaltu ir nurodė visas aplinkybes susijusias su įvykiu. Taipogi nurodo, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, realios žalos nepadarė, visas turtas grąžintas savininkei, civilinis ieškinys nepareikštas, nukentėjusioji pretenzijų neturi, bei nurodo, jog atsiprašė nukentėjusiosios ir kad ji jam atleido.
Nuteistasis H. V. apeliaciniu skundu prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jo nuoširdžią atgailą ir prisipažinimą bei atsižvelgti į jo sveikatos būklę ir sušvelninti jam bausmę.
Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra per griežtas, priimtas ignoruojant jo prisipažinimą, nuoseklius ir atvirus parodymus, pirminės apklausos bei teismo posėdžio metu. Teigia, kad teismo metu pripažino savo kaltę, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiosios, kuri, pasak apelianto, teismo salėje jam atleido. Taipogi nurodo, jog yra infekuotas ŽIV, serga tuberkulioze, hepatitu C, taigi prašo atsižvelgti į tai.
Apeliacinio proceso metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė pašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimų padarymo aplinkybių ir kitų nuteistųjų apeliacinių skundų argumentų.
Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apeliantų nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. Č. ir H. V. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė nukentėjusiosios E. T., liudytojų L. B., V. M., S. G., A. U., V. V. parodymais, specialistų išvadomis, parodymų patikrinimo vietoje, kratos, daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad A. Č. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., ir H. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.
Apeliaciniu skundu nuteistasis H. V. faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių ir kaltės klausimo neginčija, tačiau skundu prašo sušvelninti bausmę. Nuteistasis A. Č. apeliaciniame skunde ginčija faktines nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. padarymo aplinkybes, t. y. neigia padaręs minėtą nusikalstamą veiką, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. padarymo, kaltės klausimo ir faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių neginčija, tik prašo paskirti švelnesnę bausmę.
Apeliantas A. Č. skunde ginčija savo kaltę, neigia padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. tačiau šiuos apelianto teiginius apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti duomenys liudija priešingai. Nuteistojo A. Č. apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, paneigia liudytųjų A. U., S. G., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje duoti nuoseklūs ir tapatūs parodymai (1 t. b. l. 24, 26, 34, 36, 4 t. b. l. 74-75). Teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojų parodymais, kadangi jie siejasi su kitomis bylos aplinkybėmis - su specialisto išvada, kratos protokolu, kurių išdavoje susidaro nuoseklus nusikalstamos veikos vaizdas. Paminėtina ir tai, kad pats nuteistasis A. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad narkotinė medžiaga yra jo, be to, apklausos metu bei parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kur ją įsigijo (1 t. b. l. 71-83). Taigi, minėtos aplinkybės paneigia apelianto kaltės neigimą ir parodo, kad visgi A. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. Nuteistojo A. Č. parodymai, kuriais jis neigia kaltę prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kas rodo, A. Č. bandymą sušvelninti savo teisinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas vėlesnius nuteistojo parodymus vertina kaip jo pasirinktą gynybos būdą, kaip jo teisę duoti vienokius ar kitokius parodymus.
Nuteistojo A. Č. skunde nurodyti teiginiai, kad nusikaltimas (LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.) nutrūko pasikėsinimo stadijoje, realios žalos nepadarė, visas turtas grąžintas savininkei, civilinis ieškinys nepareikštas, nukentėjusioji pretenzijų neturi, bei tai, jog atsiprašė nukentėjusiosios, atmestini, kadangi minėtos aplinkybės neatsveria bausmės tikslų ir paskirties. Pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, nusikaltimas buvo planuojamas iš anksto, namas, kurį apeliantai bandė apvogti nebuvo pasirinktas atsitiktinai, o buvo iš anksto sumanyta apvogti būtent šį namą, kas rodo nuteistųjų užsibrėžto tikslo siekimą ir tendencingą jų nusikalstamo sumanymo vykdymą ir tik atsitiktinumo dėka, kaimynui iškvietus policijos pareigūnus, jų nusikalstamas sumanymas buvo nutrauktas policijų pareigūnų, dėl ko, ta aplinkybė, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, šiuo atveju, negali būti pagrindas švelninti jiems paskirtas bausmes.
Nuteistojo H. V. apeliaciniame skunde nurodytas prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jo nuoširdžią atgailą ir prisipažinimą, atmestinas kaip nepagrįstas. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus kaltininko pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2006). Taigi, norint pripažinti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek nuoširdų gailėjimąsi.
Iš bylos medžiagos matyti, kad duodamas parodymus H. V. nebuvo nuoširdus, vengė teismui sakyti tiesą, kadangi tyrimo metu keitė parodymus, pirminėje apklausoje parodė, jog A. Č. pasiūlė apvogti namą ir parodė kurį (2 t. b. l. 169), vėlesnėje apklausoje jau teigė, kad jis pasiūlė A. Č. apvogti namą (2 t. b. l. 173), teisiamajame posėdyje teigė, jog A. Č. pasiūlė apvogti namą (4 t. b. l. 50). Taigi, nenustačius nuteistojo nuoširdaus gailėjimosi, teismas pagrįstai nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad atsiprašė nukentėjusiosios, dėl ko prašo sušvelninti bausmę, atmestinas, kadangi minėta aplinkybė neduoda teisinio pagrindo švelninti apylinkės teismo paskirtą bausmę apeliantui.
Kiti apelianto H. V. skunde nurodyti teiginiai, jog yra infekuotas ŽIV, serga tuberkulioze, hepatitu C, neatsveria bausmės paskirties ir tikslų. Taipogi pažymėtina tai, jog byloje nėra duomenų, kad nuteistojo H. V. sveikatos būklė neleistų jo laikyti laisvės atėmimo vietoje, be to, įstatymai numato kalinčiųjų asmenų teisę gauti tokį gydymą, koks užtikrinamas nekalinamiems asmenims, ir, esant būtinumui, gydymą specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose.
Dėl paskirtų bausmių nuteistiesiems.
Paskirdamas nuteistiesiems A. Č. ir H. V. terminuotas laisvės atėmimo bausmes, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos BK 61 str. Skiriant bausmes atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – du tyčiniai apysunkiai ir vienas nesunkus nusikaltimai, apeliantų asmenybes, į tai, kad nenustatyta nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta A. Č. ir H. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą) – nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje.
Vertinant A. Č. asmenybę – teistas dešimt kartų, nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, Lietuvos Respublikos BK 27 str. prasme – recidyvistas, baustas administracine tvarka, nedirba, neregistruotas darbo biržoje, legalus pragyvenimo šaltinis nėra žinomas, Šiaulių apskrities VPK charakterizuojamas neigiamai, VšĮ Šiaulių psichiatrijos ligoninės pacientų registre įrašytas į narkologinę įskaitą, padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama apysunkių, kita – nesunkių nusikaltimų kategorijoms.
Vertinant H. V. asmenybę – teistas devynis kartus, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, Lietuvos Respublikos BK 27 str. prasme – recidyvistas, nusikalstamą veiką padarė per trumpą laiko tarpą po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, baustas administracine tvarka, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, legalus pragyvenimo šaltinis nėra žinomas, Šiaulių apskrities VPK charakterizuojamas neigiamai, VšĮ Šiaulių psichiatrijos ligoninės pacientų registre įrašytas į narkologinę įskaitą, padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai.
Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad nusikaltimai padaryti neatsitiktinai ir ne dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių A. Č. ir H. V. atžvilgiu, o kad jų padarytos veikos yra dėsninga viso jų ankstesnio elgesio pasekmė. Iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, jog nuteistieji nelinkę persiauklėti ir pasitaisyti, todėl bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą gali būti pasiekta A. Č. ir H. V. už padarytus nusikaltimus tik paskyrus realiai atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgiant į nuteistųjų ankstesnius teistumus, pastebėtina, kad jų asmenybės bruožuose jau susiformavęs polinkis nepaisyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, teisės ir moralės normų, todėl apylinkės teismas visiškai teisingai paskyrė nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatydamas didesnį už sankcijose numatytus bausmės vidurkius, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistųjų padarytų nusikaltimų tyčios turinį, bei pagrįstai jų veikas kvalifikavo pagal BK 22 str. 1 d., 178 straipsnio 2 dalį, 259 str. 1 dalį, bet atsižvelgdamas į nuteistųjų asmenybes, padarytų nusikaltimų pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingas savo dydžiu bausmes, todėl švelninti jas apeliacinių skundų argumentais ir motyvais pagrindo nėra.
Kadangi kolegija nenustatė Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnyje nurodytų pagrindų keisti nuosprendį, apeliaciniai skundai atmestini.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistųjų A. Č. ir H. V. apeliacinius skundus atmesti.