Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro V. G. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. (toliau – E. J.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktos nepakeistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. J. buvo kaltinamas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 26 d., laikotarpyje tarp 01.00–03.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą išžaginti savo seserį E. J., šiai būnant vonios kambaryje, įėjo į vonios kambarį, lietė jos kūną, bandė ją apsikabinti ir pabučiuoti, E. J. pasipriešinus, t. y. jį nustūmus ir mėginus išeiti, užrakino vonios kambario duris iš vidaus neleisdamas jai išeiti, ranka prispaudė nukentėjusiosios galvą veidu prie sienos, tokiu būdu atėmęs nukentėjusiajai galimybę priešintis, stovėdamas jai už nugaros, prievarta įvedė savo lytinį organą E. J. į makštį bei lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią.2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu Jonavos rajono apylinkės teismas, E. J. dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, išteisino, nenustatęs jo veiksmuose BK 149 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiasis prokuroras V. G. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendį ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti E. J. kaltu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir skirti 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 75 straipsniu, E. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų pagrindu įpareigoti E. J. 12 mėnesių būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbo ar mokslu bei uždrausti be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į E. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.Prokuroro vertinimu, nors skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje byloje surinkti įrodymai analizuojami gana plačiai, tačiau jų vertinimas ir analizė yra neišsami ir tendencinga, akcentuojant tuos bylos duomenis ir aspektus, kurie kelia abejonių E. J. kalte padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, apylinkės teismo pateikta analizė laikytina šališka. Kai kurios skundžiamo nuosprendžio išvados yra nemotyvuotos ir prieštaringos, dalis jų – nepagrįstos įrodymais arba grindžiamos duomenimis, neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių, nenurodant jų šaltinių. Iš skundžiamo nuosprendžio nėra aiški jį priėmusio teismo pozicija apie tai, ar lytinio akto nebuvo, ar jis buvo, tačiau nesudaro objektyvių nusikaltimo sudėties požymių. Teismas konstatavo, kad E. J. veikoje nėra išžaginimo požymių, tačiau išsamiai jų neaptarė, nurodydamas tik tai, kad tiriamu atveju nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.Apeliaciniu skundu pažymima, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį apylinkės teismas nepagrįstai nevertino 2015 m. gruodžio 28 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui nukentėjusiosios duotų parodymų apie tam tikras įvykio aplinkybes, motyvuodamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausos protokolas buvo surašytas pažeidžiant BPK 184 straipsnio 4 dalį, t. y. nepranešus apie apklausą E. J.. Tačiau, sutinkamai su nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, 2015 m. gruodžio 27 d. gavus pranešimą dėl išžaginimo, E. J. buvimo vieta iki 2015 m. gruodžio 29 d., nebuvo žinoma ne tik tyrimą atliekantiems pareigūnams, bet ir jo šeimos nariams. Kaip apklausoje nurodė pats įtariamasis, tuo laikotarpiu jis buvo pas draugę Ruslaną, ką patvirtino ir liudytoja apklausta R. S.. Esant šioms aplinkybėms, E. J. laikinai sulaikytas buvo tik 2015 m. gruodžio 29 d., o, pranešimas apie įtarimą jam įteiktas 2015 m. gruodžio 30 d. Kadangi nukentėjusiosios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu įtarimas E. J. dėl objektyvių priežasčių įteiktas nebuvo, atidėti nukentėjusiosios apklausą vėlesniam laikui nebuvo galimybės, nes tą pačią dieną, t. y. 2015 m. gruodžio 28 d., nukentėjusioji E. J. turėjo išskristi iš Lietuvos į savo nuolatinę gyvenamąją vietą – Didžiąją Britaniją, todėl tai, kad E. J. pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklausta apie apklausą nepranešus įtariamajam, prokuroro įsitikinimu, negali būti traktuojama, kaip BPK normų pažeidimas. Juo labiau įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nei E. J., nei jo gynėjas nukentėjusiajai klausimų neturėjo.Nesutinkama su apylinkės teismo argumentacija, kad spermos pėdsakai ant E. J. kelnaičių galėjo atsirasti E. J. teisme nurodytomis aplinkybėmis, jog jis atsigulęs į lovą, kurioje buvo E. J., galėjo įsivaizduoti, kad šalia guli žmona, dėl ko, galėjo prie jos prisiglausti. Tokia teismo argumentacija, pasak prokuroro, paremta išimtinai E. J. teisme išsakytomis prielaidomis, yra prieštaringa. Prokuroras pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu (2015 m. gruodžio 30 d. apklausoje) E. J. nurodė, kad vienoje lovoje su nukentėjusiąja nemiegojo, pabrėždamas ir tai, kad tą dieną jis miegojo su drabužiais. 2016 m. birželio 2 d. apklausoje jis jau teigė, kad su nukentėjusiąja miegojo, tačiau tuo metu buvo su drabužiais. Bylą nagrinėjant teisme, E. J. teigė, kad į lovą atsigulė su drabužiais ir pabudo nenusirengęs kelnių, neužsiklojęs. Vertindamas šiuos E. J. parodymuose esančius prieštaravimus prokuroras pabrėžia, kad ikiteisminio tyrimo metu E. J. buvo apklaustas du kartus, tačiau nei vienos apklausos metu neteigė, kad naktį miegodamas lovoje būtų prasisegęs ar nusimovęs kelnes ar apatines trumpikes. Juo labiau, kad ikiteisminio tyrimo metu paklaustas, kokiu būdu jo spermos skysčio pėdsakai galėjo atsirasti ant nukentėjusiosios kelnaičių, jis nurodė neįsivaizduojantis, kaip tai paaiškinti. Ir tik apklausiamas apie šią aplinkybę teisme, teigė, kad galėjo prisiglausti būdamas prasisegęs kelnes bei diržą ir tokio kontakto būdu palikti savo spermos pėdsakų, tačiau tam akivaizdžiai prieštarauja net ir apklausos teisme metu jo patvirtintas faktas, kad tiek atsigulė, tiek atsikėlė apsirengęs, su užsegtomis kelnėmis. Apeliaciniu skundu atkreipiamas teismo dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas tendencingai interpretavo E. J. parodymus, nukentėjusiosios apklausos metu jai užduodamas menamą bei išankstinę teismo poziciją atspindintį klausimą: „ar jūs pati šiandien, jei pasitvirtintų kaltinamojo paaiškinimais nurodytos aplinkybės, kad jis lietė jus, lindo prie jūsų, glaudėsi ištraukęs lytinį organą, ar jūs tai vertinate kaip jūsų išžaginimą pasinaudojus jūsų bejėgiška padėtimi, ar jūs manytumėte, kad tai yra nusikaltimas prieš jus?“. Tačiau, nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu tokių aplinkybių, kurios nurodytos klausimo turinyje, nei E. J., nei kas kitas nebuvo nurodę.Vertindamas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, prokuroras nurodo, kad nukentėjusioji viso bylos tyrimo bei nagrinėjimo teisme metu nuosekliai tvirtino, jog E. J. jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus atliko vonios kambaryje, tačiau pats išteisintasis tiek bylos tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje kategoriškai tvirtino, kad per visą pobūvio tėvų bute laikotarpį vonios kambaryje nebuvo. Ir nors pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu abejojo ir kritikavo nukentėjusiosios parodymų visumą, tačiau E. J. parodymų neanalizavo, apsiribodamas teisme jo nurodytos versijos aprašymu. Prokuroro įsitikinimu, nukentėjusiosios atsakymai į teisme jai užduotus klausimus ne tik kad nepaneigia E. J. kaltės, bet ir atskleidžia jos poziciją dėl paties nusikaltimo, atspindi jos nenorą, kad brolis už tai būtų griežtai baudžiamas, apeliuojant į jų šeimyninius ryšius, brolio šeimyninę padėtį bei kriminalinės bausmės pasekmes visiems šeimos nariams, kas leidžia pagrįstai teigti, jog tokiu būdu nukentėjusioji siekė padėti savo broliui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kokią reikšmę šios aplinkybės turi nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų, duotų pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, vertinimui, kaip jos įtakojo jų parodymų turinį, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu neatskleidė.Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su skundžiamo nuosprendžio argumentais, jog sužalojimų ant E. J. rankų, jo ir nukentėjusiosios lytinių organų srityje bei jų aplinkoje nebuvimas leidžia pagrįstai paneigti lytinio akto tarp suaugusių vyro ir moters faktą. Pasak prokuroro, sutinkamai su Valstybinės teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G3527/2015 (02) užfiksuotais duomenimis, tam tikri kūno sužalojimai E. J. vis tik buvo nustatyti, tačiau dėl šių sužalojimų atsiradimo aplinkybių apylinkės teismas darė jokiais objektyviais duomenims nepagrįstą prielaidą, kad juos nukentėjusioji galėjo pasidaryti pati Anglijoje atsimušdama į namuose esančią lovą ar, būdama išgėrusi, susimušdama kojas į stalą, ar į kitus paviršius. Tokie teismo samprotavimai prieštarauja teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytam konstatuotų sužalojimų padarymo laikui, teismo medicinos specialisto paaiškinimui, jog kraujosruvų nuo 0,7 cm iki 1,5 cm skersmens dydis rodo, kad jos galėjo būti padarytos rankų pirštais bei pačios nukentėjusiosios parodymams duotiems ikiteisminio tyrimo teisėjui, jog įvykio metu jai buvo padaryta mėlynė kairės šlaunies išorinėje pusėje. Tai, kad iš karto po įvykio ant nukentėjusiosios skruostikaulio buvo pastebimas paraudimas, patinimas, skausmingumas, nurodė ir liudytojai N. J. bei M. J.. Nukentėjusiosios išgyvenimus dėl patirtos seksualinės prievartos patvirtina ir byloje esantys jos artimųjų – motinos, tėvo, sesers parodymai apie E. J. būklę po įvykio.Apeliaciniu skundu kaip nepagrįsta vertinama ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. J. konstatuoti pilvo odos nubrozdinimai buvo padaryti 2015 metų gruodžio 22-23 dienomis. Iš liudytojos N. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, žinoma, kad po to, kai E. J. grįžo prie stalo be pėdkelnių, paraudusiu skruostu, E. J. pasakė: „ohoho, kokie E. nagai ir kaip ji jam subraižė pilvą“, pakėlęs vilkėtus drabužius jis parodė pilvą, ant kurio buvo keli horizontalūs odos įbrėžimai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G3579/2015 (02) nustatyta, kad E. J. konstatuota du linijiniai odos nubrozdinimai pilvo kairėje pusėje viršutinėje dalyje, padaryti keturios – šešios paros iki apžiūros, riboto paviršiaus bukabriauniais daiktais, kuo labiausiai tikėtina galėjo būti rankos dviejų pirštų nagai. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras Vytautas Gataveckas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis E. J. ir jo gynėjas advokatas R. A., nesutikdami su pateiktu apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. išteisinamąjį nuosprendį palikti nepakeistą. Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro V. G. apeliacinis skundas tenkinamas. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina ir tai, kad tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Šių duomenų kontekste akcentuotina, kad įrodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi E. J. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei tarpusavio sąsają, taip vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę bei pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kas esmingai įtakojo apylinkės teismo išvadas dėl E. J. nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai buvo įvertinti fragmentiškai, atsietai nuo teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos, išskirtinį dėmesį suteikiant išteisintojo parodymams, nevertinant jų prieštaringumo objektyviai užfiksuotoms faktinėms bylos aplinkybėms, nukentėjusiosios bei byloje apklaustų liudytojų parodymams, rašytiniams byloje esantiems duomenims. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir E. J. atžvilgiu priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 straipsnio 2 punktas, 326 straipsnio 4 dalis). Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu E. J. savo kaltės jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme nepripažino ir parodė, kad 2015 m. gruodžio 25 d. jo tėvų namuose buvo švenčiamas tėvo jubiliejus, į kurį jis atvyko apie 19 val. vienas, nes su žmona buvo apsipykęs, be to, jai anksti ryte reikėjo į darbą. Tėvo gimtadienyje be tėvų dalyvavo jo vyresnė sesuo D. su dukra A. bei vyru S. ir E. su savo sūnumi. Ankščiausiai, t. y. apie 2.00 val., iš gimtadienio išėjo D. dukra A., kadangi ryte jai reikėjo į darbą. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad ji išėjo 23.30 val., tačiau, pabendravęs su D., tą laiką pakoregavo. Apie 3.30 val. namo išėjo S., D. išėjo apie 4.30–5.00 val. Tą dieną visi gimtadienyje dalyvavę asmenys, tame tarpe ir E., vartojo alkoholinius gėrimus. Jis pats per visą vakarą išgėrė gal 0,5 l degtinės butelį, stipriai apsvaigęs nebuvo. Nuo 1 val. iki 3 val. vonios kambaryje nebuvo. Tualete buvo, tačiau vonios ir tualeto kambariai yra skirtingose patalpose. Ar tą vakarą E. lankėsi vonios kambaryje, nežino, nepastebėjo. Išėjus D., jis parūkęs grįžo į kambarį, tačiau jame E. jau nebuvo. Pakalbėjo su tėvu ir šiam pasiūlius eiti miegoti, pasiėmė pagalvę ir atsigulė didžiajame kambaryje (tėvų miegamasis) prie spintos ant žemės. Namo grįžti nenorėjo, nes su žmona buvo apsipykęs, be to, jai anksti reikėjo eiti į darbą. Tame pačiame kambaryje ant lovos gulėjo E. su savo sūnumi, ar tuo metu E. jau miegojo, nežino. Pagulėjęs apie 20 min. atsikėlė ir nuėjo į virtuvę. Šaldytuve rado šampano butelį ir jį atsidarė. Po 10-15 min. į virtuvę atėjo mama, liepė eiti miegoti, tačiau, pasiūlius jai šampano, jie kartu dar apie 10 min. pasikalbėjo ir tuo metu į virtuvę įėjo E., kuri norėjo atsigerti vandens. Pasiūlius jai šampano, ši išgėrė gurkšnį ir vėl nuėjo miegoti. Jam atrodo, kad pirma į virtuvę įėjo mama, bet galėjo ir E. pirma ateiti. Atsigėręs šampano, galvojo dar vieną valandą pagulėti ant žemės ir eiti namo. Atsigulė ant žemės, tačiau prabudo lovoje. Buvo tamsu, šviesa užgesinta, todėl jis negalėjo matyti ar tuo metu prie E. gulėjo mama. Kai atsigulė ant žemės, vaikas gulėjo kartu su E., tik iš priešingos pusės. Kai jis buvo prabudęs, lovoje gulėjo mama, E. ir iš kito lovos galo – vaikas, kurio jis pas senelį į kitą kambarį nenešė ir pas tėvą atsigulęs nebuvo. Iš ryto prabudo lovoje, kur E. ir mamos jau nebuvo, o vaikas vis dar gulėjo. Kaip atsigulė į lovą jis nežino, nepamena. Nežino ir kada iš lovos išėjo E.. Kai atsigulė prie pat lovos krašto, E. gulėjo, dar mama buvo atėjusi. Atsikėlė gal 10.30 val. su drabužiais, t. y. kaip atsigulė, taip ir prabudo – su kelnėmis, su trumpikėmis, nenusirengęs. Atsikėlęs padėjo sutvarkyti mamai stalą, ant mažo stalo sudėjo tai, kas liko, o apie 11.00 val. E. iš tėvo kambario grįžo į miegamąjį pas savo vaiką. Pasėdėjo prie stalo gal 30 min., atsigėrė vyno, užvalgė ir nuėjo pas E., pasiūlė jai išgerti, tačiau ši atsisakė. Pasakė jai, kad anksti ryte ji gėrė šampano, tačiau ši nurodė nepamenanti, dėl ko paauklėjo ją, nurodęs, kad negalima taip prisigerti, kad nieko neatsimintum. Tuo metu E. gulėjo lovoje, buvo prisidengusi antklode, tačiau jos koja, ant kurios matėsi tatuiruotė, buvo iškišta. Jis pagyrė E. tatuiruotę, tačiau pabrėžė, kad gražiau, kai ant kojos būna grandinėlė, o ne tatuiruotė. Tuomet pasiūlė pasakyti, kas patinka vyrams, tačiau, nenorėdamas, kad tai girdėtų vaikas, tai parašė raštelyje. Parašė, kad vyrams patinka, kai ant kojos būna grandinėlė, bamboje auskaras ir „apskustas kūšiukas“. Į šį raštelį E. sureagavo labai blogai, po ko, jis ją apkabino, prisiglaudė prie jos, glostė jos galvą, pasakė, kad juokauja. Nežino, kodėl ji apsiverkė, gal skaudžiai sureagavo į tokį raštelį. Aiškindamas savo spermos atsiradimo ant E. J. kelnaičių ir pėdkelnių aplinkybes, jis nurodė, kad galėjo būti taip, jog atsigulęs šalia E. jis įsivaizdavo, kad šalia guli jo žmona, dėl ko galėjo prie jos prisiglausti. Gal buvo atsisegęs kelnių klyną, galėjo diržą ar sagą atsisegti. Jam buvo labai keista, kad E. pabėgo iš lovos pas tėvą, kaip jam vėliau paaiškino tėvas, tuo metu ji buvo išsigandusi. Tuo tarpu tai, kas kalbama apie įvykį vonios kambaryje, jo įsitikinimu, tai netiesa ir viso to nebuvo. Dėl apžiūros metu ant E. J. kūno rastų nubrozdinimų E. J. paaiškino, kad tą dieną E. J. buvo išgėrusi, todėl galėjo į stalą brūkštelėti. Tuo tarpu odos nubrozdinimus ant jo pilvo sesuo padarė gruodžio 22 ar 23 d., juokaudama, su savo ilgais nagais. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, buvo perskaityti E. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pagal kuriuos jo sesuo E., su kuria jis visada gerai sutarė, gyvena Anglijoje, ji buvo atvažiavusi 2015 m. prieš Kalėdas su 6 metų sūnumi ir vyru Vaidu, kuris 22 ar 23 d. išvyko atgal į Angliją, nes jam reikėjo į darbą. Gruodžio 25 d., nuo 16.30 val. tėvų namuose jie šventė tėvo M. J. jubiliejų ir Kalėdas. Jis atėjo vienas, nes buvo apsipykęs su savo žmona, be to, kitą dieną jai reikėjo į darbą. Prie vaišių stalo sėdėjo tėvai, E. ir vyresnė sesuo D. su vyru S. bei apie 20 m. amžiaus dukra A.. Ant stalo buvo 1 l tekilos ir degtinės buteliai, 0,7 l brendžio butelis, jis atsinešė 0,5 litro 42 laipsnių stiprumo „Starkos“, dar buvo šampano ir naminio vyno. Jis gėrė degtinę, kurios išgėrė apie 0,5 litro, bei išgėrė stiklinę naminio vyno. E. gėrė lygiai su visais stiprų alkoholį. Su E. dviese niekur nuo stalo išėję nebuvo. E. vis nueidavo į kitą kambarį pažiūrėti sūnaus. Galimai apie 23.30 val. išėjo A., apie 24.00 val. – D. vyras, o po pusvalandžio ar valandos – D.. Išėjus D., maždaug po 15 minučių, jis nuėjo į virtuvę parūkyti, E. su tėvais dar sėdėjo prie stalo. Tuo metu ji atrodė stipriai apsvaigusi, svirduliavo, kalbėjo nerišliai, žodžiai pynėsi. Jis nesijautė girtas, nebuvo stipriai apsvaigęs, kadangi gėrė mažais stikliukais, buvo gerai pavalgęs, todėl viską gerai prisimena. Grįžęs iš virtuvės į kambarį pamatė, kad E. nėra, manė, kad ji nuėjo pažiūrėti vaiko, tačiau jai negrįžtant, mama pasakė, kad ji atsigulė prie vaiko. Gal apie 02.00 val. nakties tėvas ragino eiti miegoti. Jis, būdamas apsipykęs su savo žmona ir neblaivus, nenorėjo grįžti namo ir liko miegoti tėvų namuose. Tėvai tą naktį miegojo svetainėje, kur buvo padengtas stalas. Užėjęs į tėvų miegamąjį matė, kad E. su sūnumi miegojo vienoje lovoje. Pasiėmęs pagalvę ir nenusirengęs, jis atsigulė tame kambaryje ant grindų galimai apie 03.00 val. Nusnaudęs porą valandų, prabudo 05.30 val. Namo eiti nenorėjo, kol žmona neišėjo į darbą, o išeina ji apie 06.10 val. Jam nuo gulėjimo ant grindų paskaudo šonus, todėl atsikėlęs nuėjo parūkyti į virtuvę, kur atsikimšo šampaną. Kaip tik tuo metu į virtuvę įėjo E., kuriai ėmus piltis vandens iš čiaupo jis pasiūlė šampano, ji gurkštelėjo ir ėjo atgal į miegamąjį. Tuo pat metu į virtuvę atėjo mama ir subarė, kad trukdo tėvui miegoti. Baigęs rūkyti jis grįžo į miegamąjį ir pamatė mamą, atsigulusią į lovą prie E. ir jos prabudusį vaiką, kurį nusinešė į svetainę pas tėvą į lovą ir atsigulė. Miegojo maždaug iki 11.30–12.00 val. Padėjęs tėvams tvarkytis, nuėjo pas E., siūlė išgerti vyno, ji atsakė norinti pamiegoti. Vėliau dar kelis kartus ėjo pas ją ir siūlė prisijungti. Apie 16.00 val. mama skambino D., siūlė ateiti, ši atsisakė, bet atėjo S.. Visi pavalgė, išgėrė vyno. Apie 17.30 val. jis su S. išėjo iš tėvų. Prieš išeidamas, užėjo atsisveikinti pas E., kuriai užsiminė, kad ji apie 5.30 val. buvo atėjusi į virtuvę, kad jis jai įpylė šampano, ji gurkštelėjo, bet E. to neatsiminė. Tada jis pasakė, kad blogai, kai moterys tiek prigeria, kad paskui nieko neatsimena, prisidaro visokių nesąmonių, bėdų, liepė jai būti atsargiai. Po šių žodžių E. veido išraiška labai pasikeitė, lyg atsirado kažkokia baimė. Atsisveikindamas dar paglostė jos galvą. Tada nuėjo pas savo draugę R., kur nakvojo ir buvo kitą dieną. 2015 m. gruodžio 27 d. kartu su ja nuėjo pas jos draugę, kur bebūnant jam į telefoną paskambino mama ir šaukė ant jo, kad „lindo“ prie sesers, sakė, kad dėl išprievartavimo kreipėsi į policiją. Po kelių valandų prisiskambinęs mamai jis aiškino, kad nieko E. nepadarė, nes mama visą naktį nemiegojo, viską turėjo matyti ir girdėti. Paprašęs paduoti ragelį tėvui, jam aiškino, kad miegojo su drabužiais ant grindų, bet tėvas pasakė, kad jis tai padarė vonioje. Prie E. jis niekada „nelindo“, jokių seksualinių užuominų jai nesakė. 2015 m. gruodžio 25 d. –2015 m. gruodžio 26 d. tėvų namuose nė karto nebuvo vonioje, kai ten buvo E., neatliko jos atžvilgiu nė vieno pranešime apie įtarimą nurodyto veiksmo, nematė jos veide ir ant kojų jokių akivaizdžių sužalojimų. Kai buvo miegamajame ir kalbėjosi su E. apie tai, kaip ji virtuvėje atsigėrė šampano ir to neprisiminė, E. gulint lovoje užsiklojus antklode, pamatęs ant jos iškištos kojos čiurnos grandinėlės formos tatuiruotę, pasakė, kad vyrams gražiau, kai pas moterį yra ant kojos tikra auksinė grandinėlė, ir tušinuku ant popieriaus skiautės juokaudamas parašė, kas patinka vyrams: 1) ant kojos auksinė grandinėlė 2) apskustos „putytės“ 3) bamboje auskariukas. E. paskaitė, nusijuokė ir suplėšė raštelį (b. t. 2, b. l. 29–33). Papildomai ikiteisminio tyrimo metu E. J. nurodė, kad po to, kai su E. virtuvėje išgėrė šampano, nuėjęs į kambarį, kur lovoje miegojo E. su sūnumi, atsigulė pamiegoti ant grindų, bet buvo per kieta, todėl su drabužiais atsigulė į tą pačią lovą, kur miegojo E., prie krašto. Tai buvo pamiršęs, tačiau, pakalbėjęs su tėvu, kuris sakė jį matęs miegantį E. lovoje, jis prisiminė, kad taip ir buvo (b. t. 2, b. l. 36-37).Nukentėjusioji E. J. apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu daugumos įvykio detalių nepamena, įvykio dieną gėrė daugybę gėrimų, ilgai sėdėjo prie stalo, kažkuriuo metu ji prarado atmintį. Ją sujaudino raštelis, kurį gavo iš brolio. Atsimena, kai ėjo į tualetą bei vonią. Nuėjusi į vonią nusiiminėjo priaugintus plaukus bei pėdkelnes. Į vonią užėjo brolis, kuris neleido jai išeiti iš vonios kambario, laikė vieną jos ranką, o galvą švelniai trenkė į sieną. Tačiau suklijuoti visų to vakaro detalių ji negali. Gavusi brolio raštelį supanikavo, nesuvokė situacijos, labai susijaudino, nuėjo į vonią ir su niekuo nesikalbėjo. Užsnūdo, brolis ją bandė žadinti, tačiau jį išvarė. Būtent tas brolio raštelis jai sukėlė mintis, kad ja kažkas pasinaudojo. Žinojo, kad buvo praradusi sąmonę dėl savo girtumo, galbūt ir dėl smūgio į sieną. Atsimena tą momentą, kai iš vonios grįžo į kambarį prie stalo. Tuo metu ji buvo su kelnaitėmis, su suknele, tačiau be pėdkelnių. Kodėl vonioje ji nusiėmė pėdkelnes, nežino, bet gali būti, jog dėl to, kad jos suplyšo ar spaudė. Ryte ją pažadino brolis, atėjęs iš kito kambario. Tuo metu ji gulėjo tėvų miegamajame ant lovos, tačiau su kuo, nepamena. Buvo be pėdkelnių. Spermos ant savo drabužių nepastebėjo. Kokie buvo pirmieji brolio žodžiai, atėjus ją žadinti, nepamena, tačiau tai buvo kažkas mažareikšmio. Brolis sakė, kad tai yra geriausios jo Kalėdos. Kad būtų ką sakęs apie dovaną, nepamena. Tuo metu girtumas dar greičiausiai nebuvo išgaravęs. Tuomet brolis paklausė, ar ji neatsimena „to“. Pabučiavo ją, tačiau ji buvo ne nuotaikoje ir brolį nustūmė, po ko šis pasakė, kad parašys, kas patinka vyrams. Kuriuo metu tai sakė, nepamena, bet raštelį jai padavė jau būnant svetainėje, prie tėvų. Raštelyje buvo išreikšta mintis dėl „apskusto tarpkojo“, tačiau kokiais konkrečiais žodžiais ši mintis buvo išreikšta, nepamena. Taip pat minėjo, kad vyrams patinka tikra grandinėlė ant kojos bei auskaras bamboje. Atsikėlusi ryte ji buvo su kelnaitėmis, tačiau ne su tomis, kurias dėvėjo įvykio vonioje metu. Tos kelnaitės buvo padėtos vonioje, rastos ir paimtos šį kambarį apžiūrėjusio tyrėjo. Brolio teiginius, kad galėjo ją sumaišyti su žmona ir miegodamas prie jos prisiglausti, vertina kritiškai. Mamai apie įvykį papasakojo gruodžio 27 d. vakarą. Tą dieną tėtis jai pirko tabletę nuo pastojimo, kadangi kontraceptinių tablečių nevartoja. Apibūdindama savo santykius su broliu E. J. parodė, kad jų santykiai iki įvykio buvo geri, tarp jų nebuvo jokio smurto ar seksualinių poteksčių. Nors ikiteisminio tyrimo metu ji ir nurodė, kad brolis prie jos bandė „lįsti“, kai jai buvo 19 metų, tačiau tuo metu jis tik pasiūlė jai pasikalbėti ir pokalbiui pakrypus į santykius, ji pagalvojo, kad tokiu būdu brolis prie jos priekabiauja. Tai, kuo jos brolis kaltinamas, nepripažįsta, yra pasimetusi, žino, kad pripažinus brolį kaltu, būtų smarkiai pažeisti jai artimų žmonių interesai, dėl ko norėtų viską pamiršti ir, kad brolis būtų nuteistas kuo švelniau. Seksualinio pobūdžio temomis ji su niekuo nekalba.Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, buvo perskaityti nukentėjusiosios E. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurių duomenimis, 2015 m. gruodžio 18 d. ji atvyko į Lietuvą pas tėvus švęsti Kalėdų. 2015 m. gruodžio 25 d. vakare namuose pas tėvus susirinko tėvai N. ir M. J., sesuo D. Ž. su vyru S. bei brolis E. J.. Vakare jie visi vartojo alkoholį, nakties įvykių tarp 1–3 val. ji gerai neatsimena. Ryte apie 11 val. ją pažadino brolis E. ir paklausė ar naudoja kontraceptikus, ar nebijo pastoti. Ji nesuprato klausimų. Jis pašaipiu tonu paklausė ar ji neatsimena „to“ ir, apėjęs jos lovą iš kitos pusės, pasakė, kad tai buvo geriausios jo Kalėdos ir geriausia dovana. Jis per prievartą ją pabučiavo ir išėjo į kitą kambarį, kur su tėvais gėrė alų. Jai atėjus į tą kambarį, brolis padavė raštelį, kuriame buvo parašyta: „apsiskusk tarpukojy plaukus, vyrams taip labiau patinka“; „įsiverk auskarą į bambą“ ir trečia eilutė, kurios ji neskaitė. Kai pradėjo skaityti, brolis jai į ausį tyliai pacitavo parašytus žodžius apie tarpukojį. Po to paėmė raštelį ir jį suplėšė. Ji pradėjo verkti ir nuėjusi į vonią prisiminė, kas naktį įvyko. Prisiminė, kad ji nuėjo į vonią pasitaisyti plaukų. Tuomet į vonią atėjo E., pasakęs, kad nori pasikalbėti, pradėjo prie jos priekabiauti, neleido jai išeiti, užrakino duris iš vidaus, sugriebė jai už galvos ir kaklo, prispaudė dešiniu skruostu prie gyvatuko su rankšluosčiu, pakėlė suknelę ir, būdamas jai už nugaros, atliko lytinį aktą natūraliu būdu. Po to pasakė jai susitvarkyti ir išėjo. Viso to įvykio ji gerai nepamena, buvo išsigandusi. Tuomet ji paėmė iš spintelės drėgną servetėlę ir ja apsivalė tarpukojį. Servetėlę padėjo vonioje ant kriauklės krašto. Vėliau grįžo į kambarį, buvo gėda, todėl niekam apie tai nepasakojo, vėliau nuėjo miegoti. Tą vakarą ji dėvėjo tamsiai mėlynos spalvos suknelę, kurią padėjo miegamajame. Kelnaites, kuriomis ji buvo tuo metu, ji dėvi dabar ir pateiks. Servetėle, kuria ji valėsi kojas, kitą dieną, 2016 m. gruodžio 27 d., ji pavalė šuns „kakutį“ ir išmetė į šiukšlių dėžę virtuvėje. Po šio įvykio ji ir kitą dieną niekam nieko nesakė, nes blogai jautėsi. 2015 m. gruodžio 27 d. vakare ji mamai, klausinėjusiai kas atsitiko, prasitarė. Save apžiūrėjusi ji rado mėlynę ant kairės kojos šlaunies viršutinės dalies šono, taip pat skaudėjo dešinį skruostikaulį. Sesuo jai pasakė, kad tą naktį, galėjo būti apie 2–3 val., prie stalo ji grįžo be pėdkelnių (b. t. 1, b. l. 20).Bylos nagrinėjimo teisme metu BPK 276 straipsnio pagrindu buvo perskaityti ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti E. J. parodymai, pagal kuriuos 2015 m. gruodžio 25 d. kartu su tėvais, 6 metų sūnumi, seserimi, jos vyru, jų dukra bei broliu E. šventė Kalėdas. Brolis liko nakvoti, buvo ir šeštadienį maždaug iki 16 val. Apie 11 val. ją pažadino brolis ir paklausė: „ar tu nebijai pastoti?“ Prikelta iš miegų ji nesuprato klausimo. Jis pasakė: „gal dar man reikės atvažiuoti į Angliją“. Jam atsakė: „ką tu čia nusišneki“. Eidamas aplink lovą, kurioje ji gulėjo, pasakė: „ką tu neatsimeni?“ Ji paklausė: „ko neatsimeni?“ Jis atsakė, kad to, kas buvo vakar. Ji paklausė, kas buvo vakar. Jis nusijuokė, bandė pabučiuoti į lūpas. Jį nustūmė. Prieš išeidamas jis pasakė: „tai mano pačios geriausios Kalėdos, ačiū tau labai“. Jai kilo panika, nes žinojo, kad brolis žmonai neištikimas. Ji pradėjo atsiminti, kas atsitiko, pradėjo verkti. Nuėjusi į vonią, pradėjo prisiminti nakties nuo 1 val. iki 3 val. įvykius, kad tvarkėsi plaukus, ruošėsi į lovą ir jai bebūnant vonioje į ją įsiveržė brolis. Jis pradėjo kabinėtis, lietėsi prie kūno, bandė pabučiuoti ir apsikabinti, ji jį nustūmė. Brolis buvo smarkiai išgėręs, ji irgi buvo nemažai išgėrusi. Ji bandė išeiti iš vonios, tačiau jis užrakino vonią, prispaudė jos galvą prie sienos, laikė ją viena ranka. Jai pasirodė, kad jis jai trenkė, nes neteko sąmonės ir nebeatsimena įvykių sekos. Įvykio metu ji visą tą laiką stovėjo. Paskui jis apsirengė, pasakė „susitvarkyk save“ ir išėjo. Ji buvo praradusi sąmonę ir neatsiminė, ką jis darė. Kai atsigavo, pamatė, kad suknelė buvo pakelta. Atsimena, kad nuleido suknelę, o dėl kelnaičių nėra tikra ar jos buvo, ar jas užsimovė, bet paskui buvo su kelnaitėmis. Kai brolis įėjo į vonią, ji buvo su suknele, liemenėle ir kelnaitėmis, bet pėdkelnes nusiėmė, nes ruošėsi miegoti. Ar jis buvo numovęs kelnaites, pasakyti negali. Negali pasakyti ar atsigavusi buvo su kelnaitėmis. Jai atsigavus, jis apsirengė. Jis turbūt buvo tik atsisegęs kelnių užtrauktuką. Jos veidas buvo nusuktas į sieną ir iš baimės ji nenorėjo dairytis, girdėjo kaip užsisegė kelnes ir išėjo iš vonios. Kai jis išėjo, jai buvo labai gėda, nemalonu. Ji servetėlėmis nusivalė lytinius organus, ant jų pastebėjo kažką geltona. Servetėles padėjo vonioje ant kriauklės kairiojo krašto. Susitvarkiusi išėjo pasėdėti prie stalo, niekam nieko nesakė. Brolis buvo prie stalo. Nežino, kodėl nėjo miegoti, gal bijojo, kad jis vėl neateitų. Toliau nelabai atsimena. Bute du kambariai, viename jie šventė, o į kitą ji nuėjo miegoti. Ryte pažadino brolis. Kai jis bandė pabučiuoti, jį nuo savęs nustūmė, apsiverkė. Jis paklausė, ko ji verkia. Brolis nakvojo tame pačiame bute ir buvo visą dieną iki vakaro, nors seniau jis nelikdavo. Brolis prie stalo, pasakęs, kad tik tyliai skaitytų, parašė jai raštelį: „Vyrams patinka, kai moterys apsiskuta tarpkojį. Vyrams patinka, kai moterys turi bamboje auskarą“. Toliau ji negalėjo skaityti, perplėšė raštelį per pusę, o jis tą raštelį smulkiai suplėšė. Kad buvo lytinis aktas, ji sprendžia iš brolio elgesio ir detalių, kurias jis pasakė, iš praeitų poelgių. Jis pasakė tokius asmeninius dalykus, kurių negalėjo žinoti, niekaip nebūtų žinojęs apie jos intymią vietą, kad ji neskusta, nes ji niekada nuoga nevaikšto. Anksčiau, kai jai buvo 19 metų, jis bandė prie jos „lįsti“, bet ji apsigynė, apie tai niekam nėra minėjusi. Įvykio metu jai buvo padaryta mėlynė kairės šlaunies išorinėje pusėje (b. t. 1, b. l. 24–26).Liudytoja N. J. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad greičiausiai 2015 m. gruodžio 18 d., iš Anglijos grįžo jos dukra E.. 2015 m. gruodžio 25 d. visa šeima susirinko tėvų (t. y. jos ir M. J.) namuose. Sūnus E. atėjo vienas. Pasakė, kad susipyko su savo žmona. Vakaro metu buvo vartojami stiprūs alkoholiniai gėrimai. E. girtumas, jos įsitikinimu, buvo didesnis nei lengvas. Tą vakarą buvo momentas, kai matė E. J. be pėdkelnių, dar paklausė, ar taip šilta, ši paprašė leisti jai pabūti basai. Kojines ji rado koridoriuje, kur jas nusiėmė E., nežino. Tuo metu E. žandas buvo paraudęs, tačiau, kai ji išgeria stipraus gėrimo, ji visada parausta, jokių mėlynių ant jos kūno nematė. Buvo kalba ir apie ilgus E. J. nagus. Tą vakarą E. J. prie stalo, visiems matant, parodė E. J. nagais apibraižytą savo pilvą. Tai E. J. padarė bedūkdama, tačiau kada, pasakyti negali. Tą vakarą E. J. vonioje buvo vieną kartą, kai nusiėmė savo kuodą. Ar tą vakarą vonioje buvo E., nematė, jis eidavo parūkyti į virtuvę. Vakaro pabaigoje ji (N. J.) pasakė E. J. eiti namo, tačiau šis paaiškino, kad yra apsipykęs su žmona, todėl nori likti nakvoti tėvų namuose, t. y. atsigulti prie spintos pagulėti. Ji buvo pavargusi, todėl atsigulė prie vyro, miegojusio svetainėje. E. su sūnumi buvo miegamajame. Po kiek laiko atbėgo E. ir paprašė jos (N. J.), kad ji eitų atsigulti į miegamąjį. Ji (N. J.) atsigulė prie anūko miegamajame. Lovoje gulėjo ir E. J.. Pamiegojusi kokią valandą atsikėlė, ėjo tvarkytis. Pabudo ir tėvas, o E. grįžo pas savo sūnų į miegamąjį. Kaip E. sperma atsirado ant E. kelnaičių, nežino, paaiškinti negali. Eg. E. prie stalo perduotą raštelį lyg ir matė, tačiau momento, kai E. jį skaitė, nematė. Abejonių E. J. pasakojimu jai kilo, tačiau paklausus to pačios E., ji paaiškindavo, kad apie tai nenori kalbėti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, buvo perskaityti liudytojos N. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jos dukra E. J. su sugyventiniu V. M. turi 6 metų sūnų, ji nuolat gyvena ir dirba Anglijoje. 2015 m. gruodžio 18 d. dukra su savo sūnumi atvyko į svečius. 2015 m. gruodžio 25 d. jų namuose visa šeima susirinko 17.00 val. Buvo E. J. su savo sūnumi, sūnus E. J., dukra D. Ž., jos sutuoktinis bei jų 22 metų amžiaus dukra A.. E. J. savo sutuoktinės kartu neatsivedė, paaiškindamas, kad jie susipykę. Visi sėdėjo viename kambaryje, kalbėjosi, juokavo, valgė ir vartojo alkoholinius gėrimus. E. alkoholį vartoja labai saikingai ir retai, stiprių gėrimų ji paprastai negeria. Tačiau tą kartą ji tėčiui atvežė kažkokio gėrimo, lyg brendžio ar viskio ir, jei neklysta, šiek tiek šio gėrimo išgėrė. Pastebėjo, kad dukra buvo apsvaigusi, tačiau stipriai apsvaigusi neatrodė. Galimai apie 24.00 val., nors tiksliai laiko nurodyti negali, D. Ž. dukra A. atkreipė jos dėmesį į tai, kad E. J. be pėdkelnių ir batelių. Pasiteiravo dukros, negi jai taip šilta. Dukra nieko neatsakė. Ji atsisėdo ten, kur visą vakarą sėdėjo (tarp E. J. jai iš kairės ir A. iš dešinės), apsikabino A., pasakė, kad ji vasarą atvažiuotų pas ją į Angliją ir ėmė verkti. Klausė, kas jai nutiko, bet ji nieko nekalbėjo ir netrukus aprimo. Kai E. sugrįžo į savo vietą, matė, kad jos kažkuris skruostas, lyg kairysis, buvo gerokai paraudęs. Praėjus kuriam laikui, E., atsistojęs iš savo vietos prie stalo pasakė „ohoho, kokie E. nagai“ ir kaip ji jam subraižė pilvą. Pasikėlęs vilkėtus drabužius, jis parodė pilvą ant kurio buvo keli horizontalūs odos įbrėžimai. Kaip jai atrodo, tuo metu E. prie stalo nebuvo. Apie 03.00 val. D. Ž. vyras ėmė raginti savo šeimą eiti namo. D. eiti dar nenorėjo, todėl vyras išėjo vienas. Kiek anksčiau, išėjo jų dukra A., po kiek laiko išėjo D.. Ragino sūnų E. eiti namo, bet jis pasakė, kad liks nakvoti jų namuose. Ji ir sutuoktinis atsigulė miegoti didžiajame kambaryje, kuriame šventė, o E., jos sūnus ir E. atsigulė miegamajame kambaryje – E. su sūnumi ant lovos, o E. – ant grindų prie spintos. Nors buvo pavargusi, užmigo negreitai ir trumpam. Jokių garsų, iš kurių galėtų spręsti, kad dar kas nors nemiega, negirdėjo. Paryčiais, kuri buvo valanda, pasakyti negali, ją pažadino E. J. ir paprašė, kad leistų jai atsigulti prie tėčio, o pati atsigultų prie jos sūnelio. Kai atėjo į kambarį, kuriame prieš tai miegojo E., pamatė, kad E. guli ant lovos, per vidurį lovos guli E. sūnus, o už jo – laisva vieta, kurioje tikriausiai prieš atsikeldama gulėjo E., todėl ant šios lovos dalies ji ir atsigulė. Jai atrodė, kad tuo metu E. J. miegojo. Nepavykus užmigti, atsikėlė susitvarkyti stalus. Galėjo būti apie 09.00-10.00 val. Prabudo ir E.. E. prabudo apie 11.00 val., užsimetusi chalatą, ji pasiėmė kompiuterį ir nuėjo į miegamąjį kambarį. Matėsi, kad ji labai liūdna, nieko nenorėjo valgyti ir tik paprašė, kad pamaitintų jos sūnų. E. atrodė gerai nusiteikęs, siūlė sukviesti vėl visą šeimą, visiems susėsti ir kartu išgerti. Ji tam paprieštaravo pasakydama, kad pakaks. Tačiau netrukus užsuko S. – D. vyras. Tada E. pasiūlė nupirkti alaus, nuėjo į parduotuvę. Išėjęs į parduotuvę, užtruko. S. tvirtino, kad turi grįžti į namus ir nesulaukęs E. išėjo. E. grįžo maždaug po valandos, atsinešė butelį alaus ir kartu su tėvu kambaryje išgėrė, o tada išėjo namo. Kol vyras ir sūnus gėrė alų, E. į kambarį nebuvo atėjusi. Kadangi E. nuotaika taip ir liko prislėgta, ėmė jos klausinėti, kas nutiko. Iš pradžių ji tylėjo, tačiau 2015 m. gruodžio 27 d., maždaug apie pietus, ji pasakė, kad brolis E. J. ją išprievartavo. Sakė, kad 2015 m. gruodžio mėn. naktį iš 25 į 26 ji buvo nuėjusi į vonią, paskui ją nusekė E., iš vidaus užrakino duris. E. ranka jai užspaudė burną ir paėmė rankšluostį, bet ką padarė su juo, nepasakė, o tada ją išprievartavo. Be to, dukra sakė, kad E. jai buvo parašęs kažkokį raštelį, bet kas jame parašyta, nesakė. Duktė teiravosi ar ji tą raštelį kur nors mačiusi. Ji raštelio namuose nemačiusi, taip pat nepastebėjo, kada ir prie kokių aplinkybių raštelis E. buvo perduotas. Tada ji telefonu paskambino E. ir jį žodžiais išplūdo. E. gynėsi, sakė, kad nieko panašaus nebuvo, kad jis net nebuvo nusirengęs (b. t. 1, b. l. 30-32).Liudytojas M. J. apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 25 d. vyko jo jubiliejus. Buvo suėjusi visa jo šeima, visi vaišinosi nuo 20.00 val. beveik iki pat ryto. Per tą laiką nieko įtartino nepastebėjo. Nepastebėjo, kad E. ir E. būtų kur nors kartu išėję ar E. prie stalo būtų grįžusi be pėdkelnių. Pamena, kad kelios dienos iki 2015 m. gruodžio 25 d., kai jie buvo susirinkę prie stalo, sūnus rodė savo apibraižytą pilvą ir pasakė, kad tai išdykaudama padarė E.. 2015 m. gruodžio 25 d. iš jų namų pirmoji išėjo anūkė, kiek vėliau žentas ir paskutinė, apie 5.30 val., išėjo dukra D.. Siūlė E. eiti namo, tačiau šis pasakė, kad šiek tiek pagulės ir tada eis. Jam (M. J.) bemiegant, į jo lovą atėjo dukra ir atsigulė šalia jo. Tuo metu dukros nieko neklausinėjo. Ji pagulėjo kelias valandas ir atsikėlė. Tą vakarą lyg ir matė ant E. žando patinimą, paraudimą. Nepamena ar E. sakė, kad ši vieta jai skausminga, gal ir sakė. Tablečių nuo pastojimo lyg ir nepirko, niekas jo neprašė nueiti į vaistinę. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, buvo perskaityti liudytojo M. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių duomenimis, 2015 m. gruodžio 25 d. buvo švenčiamos Kalėdos ir jo jubiliejus. Susirinko visa šeima – sutuoktinė N. J., dukra E. J. su sūnumi G., dukra D. Ž., jos vyras S. ir duktė A. bei sūnus E. J.. Visi susėdo svetainėje prie stalo, bendravo, valgė, vartojo alkoholinius gėrimus, kurių buvo įvairių rūšių. Šventės metu E. sėdėjo tarp E. ir D. Ž. dukters A.. Ar buvo toks momentas, kad E. prie stalo sugrįžtų be pėdkelnių ir batelių, neatkreipė dėmesio, taip pat nematė, kad E. prie stalo verktų ir, kad ją kas nors ramintų. Ar kuriuo nors metu E. kuris nors skruostas buvo paraudęs, nepastebėjo. Išėjus A., kiek vėliau S. ir D., paprašė, kad namo eitų E., bet jis atsakė, kad yra susipykęs su žmona ir namo eis apie 06.00 val., nes tokiu laiku žmona jau bus išėjusi iš namų į darbą. Su žmona pasiklojo lovą kambaryje, kuriame vyko šventė. Miegamajame kambaryje ant lovos gulėjo E. su sūnumi. Sūnus E. pasiėmė pagalvę, nuėjo į miegamąjį kambarį ir atsigulė ant kilimėlio prie lovos, jei neklysta, iš tos lovos pusės, ant kurios miegojo E.. Ryte pajautė, jog iš lovos atsikėlė žmona, o tada į kambarį atėjo ir prie jo atsigulė E.. Prabudo apie 11.00-12.00 val. E. ant lovos nebebuvo. Pamatė, kad ji sugrįžo į miegamąjį ir guli ant lovos. Ji taip visą dieną ir pragulėjo, nesikėlė, net valgyti nėjo. E. jų namuose prabuvo iki pavakario. Sekančią dieną, t. y. 2015 m. gruodžio 27 d., E. vėl nenorėjo keltis iš lovos, nenorėjo valgyti. Apie 17.00 val. matė, kaip jos abi su motina kalbėjo virtuvėje, po to išgirdo, kad žmona ėmė rėkti ir šaukti jį, papasakojo, kad jų namuose E. išžagino sūnus E.. Ant E. kažkurio skruostikaulio srityje, galimai dešiniajame, buvo patinimas ir ji skundėsi, kad ši veido sritis skausminga, bet prie kokių aplinkybių patinimas atsirado, ji neaiškino. Girdėjo, kad po šio pokalbio žmona paskambino sūnui E. ir ant jo šaukė, o po pokalbio ji pasakė, kad sūnus neprisipažino prieš seserį atlikęs seksualinio pobūdžio veiksmus. Kad E. ką nors rašytų, kad perduotų E., ar ką nors plėšytų, nepastebėjo (b. t. 1, b. l. 34-35).Liudytoja D. Ž. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. gruodžio 25 d. su savo šeima atėjo pas tėvus į namus švęsti tėvo gimtadienio. E. atėjo vienas, t. y. be žmonos. Kad E. kur nors būtų išėjusi ir užtruktų ilgiau, nepastebėjo. Taip pat nematė ar kokiu nors vakaro metu E. prie stalo būtų sugrįžusi be pėdkelnių, susijaudinusi ar paraudusiu skruostu. Namo ji išėjo apie 5.00 val., o iki tol, visą laiką buvo kambaryje, nueidavo tik iki tualeto. Buvo momentas, kai E. jai, sėdėjusiai šalia, liepė pasitraukti, kad šalia galėtų atsisėsti jos (D. Ž.) dukra. Sekmadienį apie 18.00 val. iš mamos sužinojo apie nusikaltimą ir atėjo pas mamą. Su E. nekalbėjo. Mama minėjo, kad E. pasakojo, jog prie jos priekabiavo. Prie jos (D. Ž.) brolis nėra priekabiavęs. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, buvo perskaityti liudytojos D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2015 m. gruodžio 25 d., apie 17.00 val., ji kartu su savo sutuoktiniu S. Ž. ir dukterimi A. L. Ž. atėjo pas savo tėvus M. J. ir N. J. švęsti Kalėdų bei tėvo jubiliejaus. Iš Anglijos buvo parvažiavusi sesuo E. J. su 6 m. amžiaus sūnumi, kuri buvo apsistojusi tėvų namuose. Kiek vėliau, apie 19.00 val., pas tėvus atėjo jos brolis E. J.. Jis atėjo vienas. Visi susėdo prie stalo, valgė, gėrė alkoholinius gėrimus. E. gėrė visus ant stalo buvusius alkoholinius gėrimus vienodai su kitais susirinkusiais prie stalo. 2015 m. gruodžio 26 d., apie 03.00 val. namo išėjo A., dar po valandos išėjo S., ji išėjo paskutinė – apie 05.30 val. Vakarėlio metu matėsi, kad E. kažkiek apsvaigusi nuo alkoholio, bet nesimatė, kad būtų stipriai girta, kad svirduliuotų, nerišliai kalbėtų ir pan. Vakarėlio pradžioje E. buvo labai linksma, buvo geros nuotaikos. Šokiai nevyko, niekas iš susirinkusiųjų nešoko. Nepastebėjo, kad E. išėjusi iš svetainės užtruktų ilgesnį laiko tarpą, kad kas nors būtų jos pasigedęs ar eitų ieškoti. Neatkreipė dėmesio ar buvo tokių atvejų, kad E. išėjus iš kambario, kambaryje nebūtų ir E.. Buvo toks momentas, kai pamatė, kad E. iš kažkur parėjo be pėdkelnių, atsisėdo prie stalo ir staiga pasikeitė – pasidarė liūdna, nusiminusi, kažkokia keista. Tada E. atsisėdusi apsikabino jos dukterį, atsiprašė jos, kad nebuvo jai pakankamai gera, kvietė A. atvažiuoti pas ją į Angliją. Nematė, kad E. būtų apsiverkusi. E. veide jokių paraudimų, patinimų, kraujosruvų ar kitokių sužalojimų nepastebėjo taip pat nepastebėjo, kad sėdint prie stalo E. būtų perdavęs E. kokį nors raštelį. Jos akivaizdoje E. nebuvo pasikėlęs nuo pilvo drabužių, nerodė jokių sužalojimų ant pilvo, apie tai nieko nekalbėjo. Kai ji apie 05.30 val. išėjo iš tėvų namų, E. liko pas juos. 2015 m. gruodžio 26 d. pas tėvus ji nebuvo atėjusi. Mama telefonu sakė, kad E. visą dieną buvo užsidariusi savo kambaryje, net prie stalo nebuvo išėjusi. 2015 m. gruodžio 27 d., apie 16.00 val., telefonu paskambino mama ir pranešė, kad E. jai pasipasakojo, jog E. ją išžagino. Prieš daug metų, kai E. buvo apie 18-19 metų amžiaus, E. jai būnant vonios kambaryje pradėjo prie jos „lįsti“, iš tokių jo veiksmų ji supratusi, kad E. siekia lytinių santykių (b. t. 1, b. l. 45-49).Liudytoja A. L. Ž. apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. gruodžio 25 d. su tėvais ji buvo pas senelius, šventė Kalėdas. Tą vakarą ji gėrė šampaną, kiti – stipresnius alkoholinius gėrimus. Visi gėrė daug, E. buvo girtesnė už E.. Kad E. su E. kartu kur nors būtų išėję, neatkreipė dėmesio. Matė, kad E. buvo be pėdkelnių, tačiau nepastebėjo, kad ji būtų verkusi ar jos veidas būtų buvęs paraudęs. Taip pat negirdėjo, kad močiutė būtų klausus E., kodėl ši be pėdkelnių, niekas apie tai nekalbėjo. Ar E. buvo pasikėlęs savo drabužius ir rodė savo pilvą, nepastebėjo. Namo išėjo apie 3.00 val., nes jai reikėjo anksti keltis į darbą. Visi kiti pasiliko senelių namuose. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, buvo perskaityti liudytojos A. L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pagal kuriuos 2015 m. gruodžio 25 d., apie 17.00-17.30 val., ji kartu su savo mama ir tėvu S. Ž. atėjo pas senelius M. J. ir N. J. į namus, esančius Jonavoje, švęsti Kalėdų bei M. J. jubiliejaus. Iš Anglijos buvo grįžusi E. J. su 6 m. amžiaus sūnumi, kuri buvo apsistojusi savo tėvų namuose. Apie 18.30-19.00 val., pas senelius atėjo E. J.. Jis atėjo vienas, be šeimos. Visi sėdėjo prie stalo, valgė, gėrė alkoholinius gėrimus. Ant stalo buvo įvairių gėrimų. E. gėrė visus ant stalo buvusius alkoholinius gėrimus vienodai su kitais susirinkusiais prie stalo. Pas senelius prabuvo iki 2015 m. gruodžio 26 d., 3.10 val. Į vakarėlio pabaigą matėsi, kad E. šiek tiek apsvaigusi nuo alkoholio, bet neatrodė stipriai girta, nesvirduliavo, nekalbėjo nerišliai ir pan. Iš E. išvaizdos ir elgesio taip pat nesimatė, kad jis būtų stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Vakarėlio metu šokiai nevyko, tik truputį pašoko senelis su močiute, niekas kitas daugiau nešoko. Nepastebėjo, kad E. išėjusi iš svetainės užtruktų ilgesnį laiko tarpą, kad kas nors būtų jos pasigedęs, ar ėjęs ieškoti. Neatkreipė dėmesio ar buvo tokių atvejų, kad E. išėjus iš kambario, kambaryje nebūtų ir E.. Likus kelioms valandoms iki jos išėjimo, galimai apie 24.00 val., pastebėjo, kad E. prie stalo sėdi be pėdkelnių. E. pasidarė liūdna, pasikvietė ją (A. L. Ž.) atsisėsti šalia, apsikabino ir kvietė atvažiuoti į Angliją. Nepastebėjo, kad tuo momentu E. būtų apsiverkusi. E. veide jokių paraudimų, patinimų, kraujosruvų ar kitokių sužalojimų nematė. Nepastebėjo, kad sėdint prie stalo E. būtų perdavęs E. kokį nors raštelį. Jos akivaizdoje E. nebuvo pasikėlęs nuo pilvo drabužių, nerodė jokių sužalojimų ant pilvo, apie tai nieko nekalbėjo. 2015 m. gruodžio 26 d., apie 03.10 val., ji pirma išėjo namo. E. dar buvo likęs pas senelius. Jokios kalbos apie tai ar jis eis namo, ar liks nakvoti, nebuvo. 2015 m. gruodžio 26 d. dienos metu pas senelius atėjusi nebuvo, nes dirbo. 2015 m. gruodžio 27 d. grįžusi namo apie 22.00 val. iš namuose buvusio tėvo sužinojo, kad E. išžagino E., kad visą tai nutiko tą naktį per Kalėdas, kai visi buvo pas senelius. Po vakarėlio su E. susitikusi nebuvo, nei asmeniškai, nei telefonu su ja nekalbėjo (b. t. 1, b. l. 41-43).Be aukščiau aptartų nukentėjusiosios, liudytojų bei iš dalies paties E. J. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, E. J. kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme patvirtina ir rašytinė nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga.Sutinkamai su 2015 m. gruodžio 28 d. apžiūros protokolu, buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buvo apžiūrėti 2 kambariai, viename kurių yra dvigulė lova. Šiame kambaryje rasta ir paimta tyrimui mėlynos – violetinės spalvos suknelė, su užrašu „BellebyOasis 14/40“. Koridoriuje, prie kitų rūbų rasta ir paimta rudos spalvos pėdkelnės. Užfiksuota, kad vonios patalpa apie 4 kv. m. dydžio, kairėje per visą ilgį nuo vienos sienos iki kitos rudos spalvos špižinė vonia, ant kraštų higienos priemonės, ant sienos dušas, dešinėje ant sienos radiatorius su rankšluosčiais, rūbais. Spintelėje su praustuvu, atidarius dureles apačioje rastos ir paimtos mėlynos spalvos kelnaitės, įplyšę apačioje, ant kurių yra dėmių. Ant vonios durų iš vidaus yra skląstis (b. t. 1, b. l. 12-13, 15-18).Kaip matyti iš nukentėjusiosios E. J. 2015 m. gruodžio 27 d. protokolo – pareiškimo, jos teigimu, 2015 m. gruodžio 26 d., apie 2-3 val., ji buvo pas tėvus, vartojo alkoholį. Jai būnant vonioje, atėjo brolis E. J., kuris ją prispaudė ir pasinaudojęs bejėgiška jos būkle santykiavo su ja lytiškai prieš jos valią. Jis atliko vieną lytinį aktą (b. t. 1, b. l. 2).Pagal 2015 m. gruodžio 31 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, iš E. J. paimti jo drabužiai – džinsai „Long Li Jeans“, džinsai „Wrangler“, apatiniai „A7“, marškinėliai „Bikbok“, megztinis „Coonless“ (b. t. 1, b. l. 59 - 61), kurie apžiūrėti 2016 m. vasario 1 d. apžiūros protokolu (b. t. 1, b. l. 118 - 122).Sutinkamai su 2015 m. gruodžio 30 d. apžiūros protokolu, buvo apžiūrėti 2015 m. gruodžio 29 d. asmens kratos metu iš E. J. paimti jo daiktai – mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ su SIM kortele ir odiniu dėklu, raktelis nuo automobilio užvedimo spynelės su dviem pulteliais, geltono metalo žiedas, vairuotojo pažymėjimas Nr. 00402879, rudos spalvos odinis diržas (b. t. 1, b. l. 59 - 61, 104 - 108).Kaip matyti iš 2015 m. gruodžio 30 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo, buvo paimtas E. J. seilių lyginamasis pavyzdys (b. t. 1, b. l. 64).2016 m. sausio 15 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus lydraščiu Nr. 41D(K)-99, baudžiamojoje byloje buvo pateikta 2015 m. gruodžio 27 d. 18.48 val. gauto N. J. pranešimo dėl lytinio nusikaltimo (duomenys neskelbtini), garso įrašo kopija, kuri apžiūrėta 2016 m. sausio 18 d. ir padaryta pokalbio stenograma. Iš joje užfiksuotų duomenų matyti, kad N. J. praneša Bendrajam pagalbos centrui, jog jos sūnus 2015 m. gruodžio 25 d. naktį prievarta santykiavo su jos dukra vonioje, sudavė į veidą ir dabar dukra labai serga, jai reikalinga policijos ir medikų pagalba (b. t. 1, b. l. 66, 109-112).2016 m. sausio 20 d. iš VšĮ Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties buvo gauta kompaktinė plokštelė su 2015 m. gruodžio 27 d. 18.52 val. kvietimų į (duomenys neskelbtini), garso įrašų kopijomis, kuri apžiūrėta 2016 m. sausio 25 d., padarant pokalbio stenogramą. Iš stenogramos matyti, kad greitajai medicinos pagalbai pranešama apie Bendrajam pagalbos centrui praneštą seksualinį nusikaltimą, nurodant, kad nukentėjusiajai reikalinga medicininė pagalba, kad nukentėjusioji 31 metų moteris buvo išprievartauta brolio. Kitame 04.19 min. trukmės garso įraše girdimas moters ir vyro balsas. Sprendžiant iš pokalbio turinio greitosios medicinos pagalbos darbuotojai kalbasi su N. J., tikslinasi įvykio vietos adresą bei įvykio aplinkybes. Kalbantis asmuo nurodo, kad nukentėjusiajai J. 31 metai, kad ši sakė, jog brolis E. davė per veidą ir prievartavo vonioje (b. t. 1, b. l. 68, 113-117).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. kovo 7 d. specialisto išvadoje Nr. G3527/2015 (02), E. J. konstatuota kraujosruva kairės šlaunies išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruva kairės šlaunies išoriniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruva kairio kelio išorinėje dalyje, kraujosruva dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruva dešinio kelio išorinėje dalyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, trimis (ar daugiau) trauminiais poveikiais: du į kairę apatinę galūnę, padarant kraujosruvas kairėje šlaunyje, kairio kelio išorinėje dalyje; vienas – į dešinę apatinę galūnę, padarant kraujosruvas dešinėje šlaunyje, dešinio kelio išorinėje dalyje, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų pobūdis, vaizdas neleidžia nustatyti ar jie padaryti lytinio akto metu; lytinio organo vaizdas neleidžia nustatyti, kada tiriamoji turėjo paskutinį lytinį aktą (b. t. 1, b. l. 124-125).Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2015 m. gruodžio 31 d. specialisto išvadoje Nr. G3579/2015 (02) užfiksuotų duomenų matyti, kad E. J. konstatuoti du linijiniai odos nubrozdinimai pilvo kairėje pusėje viršutinėje dalyje, padaryti keturios – šešios paros iki apžiūros, riboto paviršiaus bukabriauniais daiktais, kuo labiausiai tikėtina galėjo būti rankos dviejų pirštų nagai. Odos nubrozdinimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kairės blauzdos priekiniame paviršiuje dar konstatuota daugiau nei savaitės senumo poodinė kraujosruva. Lytinių organų srityje jokių sužalojimų nenustatyta. Nubrozdinimai pagal savo išvaizdą atitinka 4-6 parų senumo sužalojimo apibūdinimą ir tuo pačiu neprieštarauja nurodomam laikotarpiui (b. t. 1, b. l. 130-131).Kaip nustatyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2016 m. vasario 10 d. specialisto išvadoje Nr. S 14/2016(01), ant E. J. kelnaičių (8, 9 obj.) rasti sperminio skysčio pėdsakai, kurių DNR profilis, sutampa su E. J. DNR profiliu su ne mažesne nei 99,9999% tikimybe; ant E. J. pėdkelnių (7 obj.) rasti sperminio skysčio pėdsakai, tačiau DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta, ant E. J. suknelės spermos nerasta (b. t. 1, b. l. 137-145).Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutarties pagrindu (b. t. 1, b. l. 76) nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. sausio 28 d. buvo klausomasi N. J. pokalbių mobilaus ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Sutinkamai su 2016 m. kovo 14 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu, N. J. bendrauja su E. J. ir aptarinėja įvykio detales. Toliau N. J. kalbasi su D., kuri užsimena, jog žino faktą, kad E. J. išprievartavo E. J., tačiau daugiau nieko konkretaus nepasako (b. t. 1, b. l. 79-80). Prie protokolo pridėtos telefoninių pokalbių suvestinės Nr. 20-IL-4483 (b. t. 1, b. l. 81-86).Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutarties pagrindu (b. t. 1, b. l. 88) nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. sausio 28 d. buvo klausomasi E. J. pokalbių mobilaus ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. kovo 14 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuota, kaip E. J. su savo tėvais aptarinėja įvykio detales, bendrauja su draugu A. ir teigia, kad jo sesė E. J. pradeda abejoti dėl įvykio (b. t. 1, b. l. 91-92), prie protokolo pridedamos telefoninių pokalbių suvestinės Nr. 20-IL-6503 (b. t. 1, b. l. 93-99).Įvertinus aukščiau aptartus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžių metu ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl E. J. kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 1 dalyje, padaryme, dėl ko nepagrįstai pripažino jį nekaltu ir jo atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užkirsti kelią neteisėtų ir nepagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimų įsiteisėjimui, turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus, remiantis jų visuma padaryti kitokias išvadas. Teismų praktikoje šiuo klausimu laikomasi pozicijos, jog nagrinėdamas baudžiamąją bylą, aukštesnės instancijos teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, ar jų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas ir pan. (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006 ir kt.). Tokiu būdu, įvertinęs aukščiau išdėstytus įrodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtinančius E. J. kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme, aukštesnysis teismas nustato, kad E. J. 2015 m. gruodžio 26 d., laikotarpyje tarp 01.00–03.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą išžaginti savo seserį E. J., šiai būnant vonios kambaryje, įėjo į vonios kambarį, lietė jos kūną, bandė ją apsikabinti ir pabučiuoti, E. J. pasipriešinus, t. y. jį nustūmus ir mėginus išeiti, užrakino vonios kambario duris iš vidaus, tokiais savo veiksmais neleisdamas jai išeiti, ranka prispaudė nukentėjusiosios galvą veidu prie sienos, tokiu būdu atėmęs nukentėjusiajai galimybę priešintis, stovėdamas jai už nugaros, prievarta įvedė savo lytinį organą E. J. į makštį bei lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią. Tokiais savo veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje.Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad pagal BK 149 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Esminis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie asmens lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, naudojant prieš jį fizinį ar psichinį poveikį, arba kitais būdais. Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle ar lytinių santykių siekia keli kaltininkai, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas arba kaltininkai turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad lytinis santykiavimas kitaip atimant galimybę priešintis yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja būdus, kurių neapima terminai „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, ar „pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle“, tačiau jais palaužiama nukentėjusiojo asmens valia priešintis ir pažeidžiama jo seksualinė laisvė, dėl to lytinis santykiavimas įvyksta prieš nukentėjusiojo valią. Tai gali būti nukentėjusiojo surišimas (jei tam nenaudojamas smurtas), migdomųjų ar kitokių valią paralyžiuojančių vaistų, narkotinių arba psichotropinių medžiagų sugirdymas nukentėjusiajam be jo žinios ar apgaule arba kitaip prieš jo valią, netrikdančių sveikatos dujų papurškimas, melagingas kokios nors reikšmingos nukentėjusiojo apsisprendimui žinios pranešimas, uždarymas į izoliuotą patalpą atimant laisvę ir kt. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, tuo pačiu ir E. J. veiksmus jam pareikštų kaltinimų plotmėje, visų pirma pažymėtina, kad nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylų specifika yra ta, kad paprastai tokių veiksmų liudytojų nebūna. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – nukentėjusiojo parodymai, teismo medicinos specialistų, psichiatrijos, psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai (kraujo, spermos pėdsakai ir kt.), išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su nukentėjusiuoju ir kuriems nukentėjusysis pasakojo apie tokio pobūdžio veiksmus, parodymai. Todėl vien tik formalus nukentėjusio asmens parodymų atmetimas tokio pobūdžio (seksualinio) baudžiamosiose bylose, nepateisinamas. Siekiant nustatyti jų patikimumą ir objektyvumą, būtina nukentėjusio asmens parodymus vertinti atidžiai, lyginant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje surinktų ir ištirtų įrodymų plotmėje, o kai kurie prieštaravimai, netikslumai ar nesutapimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos asmens parodymuose, galėtų būti paaiškinami parodymų subjektų specifiškumu dėl patirto šoko, streso, gėdos ir kitų aplinkybių, todėl nežymūs prieštaravimai juose nėra pakankamas pagrindas netikėti seksualinę prievartą patyrusio asmens parodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. J. parodymai skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu nebuvo tinkamai įvertinti, suabsoliutinant jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pakeitimą pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, nesiaiškinant tokio nukentėjusiosios elgesio priežasčių, kas nagrinėjamu atveju neabejotinai turėjo esminės įtakos netinkamam nukentėjusiosios parodymų vertinimui bei nepagrįsto išteisinamojo nuosprendžio E. J. atžvilgiu priėmimui. Kaip matyti iš pirminio 2015 m. gruodžio 27 d. E. J. protokolo – pareiškimo turinio, 2015 m. gruodžio 26 d. ji buvo pas tėvus, vartojo alkoholį. Laikotarpiu nuo 1.00 val. iki 3.00 val., tiksliai kuriuo laiku nepamena, jai būnant vonioje, atėjo brolis E. J., kuris ją prispaudė ir pasinaudojęs bejėgiška jos būkle santykiavo su ja lytiškai prieš jos valią, atlikdamas vieną lytinį aktą (b. t. 1, b. l. 2). Šias aplinkybes, jas kiek patikslindama, ji iš esmės patvirtino ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, paaiškinusi, kad 2015 m. gruodžio 26 d., apie 2-3 val., ji nuėjo į vonią pasitaisyti plaukų. Tuomet į vonią atėjo E. J., pradėjo prie jos priekabiauti, neleido jai išeiti, užrakino duris iš vidaus, sugriebė jai už galvos ir kaklo, prispaudė dešiniu skruostu prie gyvatuko, pakėlė suknelę ir, būdamas jai už nugaros, atliko lytinį aktą natūraliu būdu. Po to pasakė jai susitvarkyti ir išėjo. Viso to įvykio ji gerai nepamena, buvo išsigandusi (b. t. 1, b. l. 20). Šiai įvykių sekai neprieštarauja ir E. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad 2016 m. gruodžio 26 d., laikotarpiu nuo 1.00 val. iki 3.00 val., tiksliai kuriuo laiku nepamena, vonioje ji tvarkėsi plaukus, ruošėsi eiti į lovą. Jai bebūnant vonioje, įsiveržė brolis, kuris pradėjo kabinėtis, lietėsi prie jos kūno, bandė pabučiuoti ir apsikabinti, tačiau ji šį nustūmė ir bandė išeiti iš vonios. E. J. užrakino vonios duris, prispaudė jos galvą prie sienos. Pasirodė, kad brolis jai trenkė, nes neteko sąmonės, nebeatsimena įvykių sekos. Atsigavusi ji pamatė pakeltą savo suknelę, o brolis liepė susitvarkyti ir išėjo (b. t. 1, b. l. 24-26). Tokie E. J. veiksmai, o būtent: vonios durų užrakinimas iš vidaus, tokiu būdu neleidžiant E. J. išeiti iš vonios, nukentėjusiosios prispaudimas prie sienos ir lytinio akto atlikimas prieš savo sesers valią, neabejotinai atitinka aukščiau aptarto nusikaltimo, įtvirtinto BK 149 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog E. J. jam pareikštuose kaltinimuose nurodytu laiku ir vietoje, atėmęs nukentėjusiajai galimybę priešintis, išžagino E. J.. Ir nors skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios parodymus vertino kaip nepatikimus, tačiau netikėti jais, teisinio pagrindo vis tik nėra. Tiek E. J. protokole-pareiškime nurodytos aplinkybės, tiek jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir ikiteisminio tyrimo teisėjai) buvo pakankamai nuoseklūs, detalūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems, visų apklausų metu E. J. buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Jos noras, tikslas ar motyvas apkalbėti savo brolį, nenustatytas. Tuo tarpu tam tikri mažareikšmiai neatitikimai šiuose nukentėjusiosios parodymuose, įvertinus ne tik analizuojamos baudžiamosios bylos specifiką, bet ir tai, kad vertinamo įvykio metu ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio (ką patvirtino tiek ji pati, tiek E. J., N. J., M. J., D. Ž. ir A. L. Ž.), dėl ko, jos pačios teigimu, tam tikrų įvykio detalių ji neprisimena, esminės reikšmės, sprendžiant jų patikimumo ir objektyvumo klausimą, neturi. Juo labiau, kad esmines analizuojamo įvykio aplinkybes, o būtent tai, kad jai būnant vonioje, kur ji nusisegė priaugintus plaukus, nusiėmė kojines (pėdkelnes), po ko į vonią atėjo brolis, neleidęs jai išeiti iš vonios, E. J. patvirtino ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu. Ir nors apylinkės teisiamojo posėdžio metu E. J. išreiškė abejones dėl to, kas įvyko, teigdama, kad galimai jos galimybė suvokti realybę buvo pakeista dėl psichologinės būsenos, kurioje ji tuo metu buvo (stresas darbe, gydymas nuo depresijos, vaistų vartojimas), o sujaudinta brolio raštelio apie tai, kas patinka vyrams (grandinėlė ant kojos, auskaras bamboje ir apskustas „kūšiukas“), galėjo turėti problemų skiriant tikrovę nuo netiesos, yra didelė tikimybė, kad viskas yra ne taip, kaip atrodo, nes jos atminties spragos yra užpildomos pasąmonėje, tačiau vertinant šių parodymų nenuoseklumą, būtina įvertinti tokį nukentėjusiosios elgesį galimai sąlygojusias aplinkybes – itin artimą E. J. ir E. J. giminystės ryšį (brolis ir sesuo), galimą nukentėjusios gailestį broliui, patirtą gėdą, nenorą atsiminti to, kas įvyko bei galimą kitų šeimos narių (mamos N. J., tėvo – M. J. bei sesers D. Ž.) spaudimą. Šios aplinkybės skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu įvertintos nebuvo, tačiau jų įvertinimas, atsižvelgiant į nagrinėjamos baudžiamosios bylos specifiką, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra būtinas. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu E. J. buvo apklausta du kartus: 2015 m. gruodžio 27 d. pas ikiteisminio tyrimo pareigūną (b. t. 1, b. l. 20) ir 2015 m. gruodžio 28 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją (b. t. 1, b. l. 24-26), po ko ji išvyko į Angliją (kur nuolat gyveno), o atgal į Lietuvą grįžo tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu. Sutinkamai su nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutarties pagrindu, nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. sausio 28 d. buvo klausomasi N. J. telefoninių pokalbių jos naudojamu mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 76). Kaip matyti iš pasiklausymo metu gautos informacijos, 2015 m. gruodžio 28 d. (jau po E. J. tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjai duotų parodymų) 18.33 val. N. J. kalbasi su E. J., kaltina jį E. J. išžaginimu, E. J. teisinasi, kad to nebuvo, tačiau ši nenori klausyti jo pasiteisinimų. 2016 m. sausio 1 d. 14.34 val. N. J. kalbasi su savo dukra D. Ž., perpasakoja jai E. J. žodžius, kad jį (sprendžiant iš bylos medžiagos, E. J.) kalėjimas sugadins, o į N. J. žodžius, jog jis ketina nusižudyti (ką tam tikra apimtimi patvirtina 2015 m. gruodžio 28 d. 20.35 val. vykusio E. J. ir N. J. telefoninio pokalbio turinys), E. J. N. J. nurodė, kad jam dovanos, pažymėdama, kad kalėjimas jo nepataisys, padarys jį „banditu“. Šių duomenų plotmėje atkreiptinas dėmesys ir į 2016 m. sausio 6 d., 15.44 val. vykusio N. J. ir E. J. telefoninio pokalbio turinį, kurio duomenimis, N. J. praneša E. J., kad D. (D. Ž.) teigimu, reikia viską (sprendžiant iš bylos medžiagos, E. J. pareiškimą dėl jos išžaginimo) atsiimti, į ką E. J. nurodo „būtinai“ (b. t. 1, b. l. 81-86). Po šių telefoninių pokalbių, kuriais neabejotinai buvo siekiama sušvelninti E. J. teisinę padėtį po E. J. apklausų, t. y. atsiimti pareiškimą, 2016 m. balandžio 11 d. Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautas ir E. J. prašymas sušvelninti ir/ar nutraukti baudžiamąją bylą E. J., kuriuo nukentėjusioji, jos pačios teigimu, papildo savo parodymus, duotus 2015 m. gruodžio 27 d. Kaip matyti iš šio prašymo, visus parodymus, susijusius su nagrinėjama baudžiamąja byla, E. J. nurodo davusi visiškai įsitikinusi įvykių eiga, dėl ko, juos patvirtina. Savo broliui ji atleido, o jo nuteisimas stipriai paveiktų jo šeimos finansinę gerovę. Šiuo prašymu E. J. pažymėjo ir tai, kad jos tėvai – N. J. ir M. J., norėtų ir galėtų tapti E. J. laiduotojais (b. t. 1, b. l. 153-154). Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu E. J. patvirtinus E. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes iš esmės, jai būnant visiškai įsitikinusiai savo dėstomų aplinkybių tikrumu, kiek vėliau savo poziciją ji bandė sušvelninti – sprendžiant iš N. J. ir D. Ž. telefoninio pokalbio, dar 2016 m. sausio 1 d. ji jau buvo pasiryžusi atleisti savo broliui, teigdama, kad kalėjimas jį sugadins, 2016 m. balandžio 11 d. Kauno apygardos teismui pateikdama prašymą sušvelninti ir/ar nutraukti baudžiamąją bylą brolio atžvilgiu, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu tikindama teismą, jog dėl savo psichologinės būklės ji galėjo netinkamai viską suprasti. Esant šioms aplinkybėms, netikėti išsamiais, detaliais, nuosekliais ir vieni kitiems neprieštaraujančiais E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais teisinio pagrindo nėra.Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad E. J. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo atlikta pažeidžiant BPK 184 straipsnio 4 dalies nuostatas, t. y. nepranešus apie apklausą E. J., dėl ko, apklausos metu gauti parodymai nelaikytini tinkamu įrodymu BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal BPK 184 straipsnio 1 dalį prokuroras turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl liudytojo apklausos bet kuriuo ikiteisminio tyrimo metu, taigi ir tada, kai įtariamas nusikalstamos veikos padarymu asmuo nėra žinomas ar, nors ir žinomas, tačiau jis nustatyta tvarka nėra įgijęs įtariamojo statuso. BPK 184 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta prokuroro pareiga apie liudytojo apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją pranešti įtariamajam ir jo gynėjui. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. J. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu E. J. nebuvo įtariamasis – pranešimas apie įtarimą jam įteiktas tik 2015 m. gruodžio 30 d. (sulaikytas 2015 m. gruodžio 29 d.). Taigi, apklausiant E. J. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, priešingai nei skundžiamu nuosprendžiu tai konstatavo pirmosios instancijos teismas, BPK 184 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įtariamojo ir jo gynėjo teisė dalyvauti tokioje apklausoje negalėjo būti pažeista. Teismų praktikoje šiuo klausimu laikomasi pozicijos, kad tiek Lietuvos baudžiamojo proceso įstatymai (BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalys), tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (6 straipsnio 3 dalis), įtvirtindami kaltinamojo teisę į teisingą procesą, garantuoja jam ir teisę užduoti klausimus kaltinimo liudytojams. Ši kaltinamojo teisė suponuoja reikalavimą, kad jam būtų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimų. Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje pripažįstama, kad ši garantija nėra pažeidžiama, jei kaltinamajam tokia galimybė suteikta parodymų davimo metu arba vėliau procese (1993 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Sadi prieš Prancūziją, peticijos Nr. 14647/89; 2000 m. kovo 16 d. sprendimas byloje Camilleri prieš Maltą, peticijos Nr. 51760/99; Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys 2K-7-48/2009, 2K-261-648/2016). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad E. J. teisė pačiam apklausti nukentėjusiąją E. J. byloje buvo užtikrinta ir šia teise jis pasinaudojo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kur tiek E. J., tiek ir jo gynėjas turėjo galimybę pateikti klausimus nukentėjusiajai. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad dėl E. J. nedalyvavimo apklausiant nukentėjusiąją pas ikiteisminio tyrimo teisėją, buvo suvaržyta jo teisė į teisingą procesą. Taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad E. J. neturėjo tinkamos ir pakankamos galimybės ginčyti nukentėjusiosios parodymus dėl to, kad ši juos teisme tam tikra apimtimi pakeitė, ėmusi abejoti E. J. kalte jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme. Tokiu būdu, abejoti E. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, patikimumu, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nebuvo ir nėra jokio objektyvaus pagrindo. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti iš prokuroro prašymo apklausti E. J., prokuroras kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl nukentėjusiosios apklausos manydamas, kad galimai E. J. nebus galimybės apklausti bylos nagrinėjimo teisme metu, kadangi ji gyvena ir dirba Anglijoje, kur ji turi išvykti 2015 m. gruodžio 28 d., be to, ji gali pasinaudoti teise neduoti parodymų apie savo šeimos narį – brolį E. J. (b. t. 1, b. l. 22). Ir nors analizuojamu atveju to pavyko išvengti – E. J. buvo apklausta pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tačiau šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje jos išdėstytos analizuojamo įvykio aplinkybės nebuvo tiek nuoseklios ir aiškios, kokios jos buvo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu. Tuo tarpu sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų įrodomoji reikšmė išlieka net ir tada, kai asmuo teisminio nagrinėjimo metu jų nepatvirtina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48/2009, 2K-261-648/2016). Tokiu būdu, atmesti E. J. ikiteisminio tyrimo teisėjai duotus parodymus kaip nepatikimus ar gautus pažeidžiant įrodymų rinkimo taisykles, nagrinėjamu atveju nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Neabejojant E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o būtent tuo, kad E. J. jai būnant vonios kambaryje, atėmęs galimybę priešintis, atliko prievartinius lytinius veiksmus su ja, pažymėtina ir tai, jog analizuojamu atveju E. J. parodymus patvirtina ir kiti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirti, tačiau pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertinti, įrodymai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2016 m. vasario 10 d. specialisto išvadoje Nr. S 14/2016(01) nustatyta, kad: 1) ant E. J. kelnaičių (9 obj.) ir 2) ant E. J. kelnaičių (8 obj.) rasti sperminio skysčio pėdsakai, kurių DNR profilis, sutampa su E. J. DNR profiliu su ne mažesne nei 99,9999% tikimybe. Sperminio skysčio pėdsakai rasti ir ant E. J. pėdkelnių (7 obj.) tačiau DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta (b. t. 1, b. l. 137-145).Nors skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu konstatuota, kad E. J. spermos pėdsakai ant E. J. kelnaičių galėjo atsirasti E. J. teisme nurodytomis aplinkybėmis, t. y. jam atsigulus į lovą ir prisiglaudus prie E. J., įsivaizduojant, kad šalia guli žmona, tačiau šiuo aspektu vis tik sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo motyvais, jog tokia pirmosios instancijos teismo argumentacija neparemta jokiais objektyviais nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, o įvertinus skirtingose proceso stadijose E. J. duotus parodymus, neabejotinai yra prieštaringa. Sutinkamai su ikiteisminio tyrimo metu E. J. duotais ir BPK 276 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu perskaitytais E. J. parodymais, vienoje lovoje su E. J. jis nemiegojo, nurodydamas, kad kambaryje, kuriame miegojo E. J., jis atsigulė ant grindų su visais drabužiais. Kiek nusnaudęs nuėjo į virtuvę, kur išgėrė šampano ir parūkė, po ko vėl ėjo miegoti, pasiėmęs E. J. sūnų, atsigulė prie savo tėvo (mama tuo metu miegojo su E. J.) (b. t. 2, b. l. 29-33). 2016 m. birželio 2 d. apklausos metu šiuos savo parodymus jis kiek pakeitė, nurodydamas, kad su nukentėjusiąja įvykio naktį jis vis tik miegojo vienoje lovoje, kadangi miegoti ant grindų buvo per kieta, tačiau tuo metu buvo su drabužiais. Pirmos apklausos metu to neprisiminė, bet pakalbėjęs su tėvu, kuris pasakė, kad buvo užėjęs į kambarį ir matė jį miegant E. J. lovoje, jis šias aplinkybes prisiminė (kas neabejotinai kelia pagrįstų abejonių, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu E. J. tėvas M. J. šios aplinkybės nenurodė). Šios apklausos metu E. J. taip pat nurodė, kad neįsivaizduoja, kokiu būdu ant E. J. kelnaičių atsirado jo sperminio skysčio pėdsakai (b. t. 2, b. l. 36-37). Versiją, kad jo sperma galėjo atsidurti ant E. J. kelnaičių jam miegant šalia jos, prisiglaudžiant ir įsivaizduojant, kad šalia – jo sutuoktinė, E. J. iškėlė tik apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, nurodydamas, kad į lovą, kurioje miegojo E. J. su sūnumi, jis atsigulė su drabužiais ir pabudo nenusirengęs, t. y. su kelnėmis ir trumpikėmis, neužsiklojęs, pažymėdamas ir tai, kad miegodamas galėjo atsisegti diržą ar kelnių sagą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad net ir apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu E. J. nepatvirtino, jog ryte jis prabudo su prasegtomis kelnėmis (kitokiu būdu jo sperminio skysčio patekimas ant nukentėjusiosios jo nurodytomis aplinkybėmis, abejotinos), tokia jo versija vertinama kaip nepagrįsta, paneigta aukščiau paminėtais įrodymais. Konstatuojant šią išvadą, jos kontekste įvertinus E. J. parodymuose esančius prieštaravimus bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, kuriais objektyvūs bylos duomenys – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2016 m. vasario 10 d. specialisto išvadoje Nr. S 14/2016(01) užfiksuotos aplinkybės, iš esmės patvirtinančios lytinį kontaktą tarp E. J. ir E. J., atmetami vien tik teisiamojo posėdžio metu (ikiteisminio tyrimo metu šią itin svarbią aplinkybę nutylint) E. J. išdėstytos pozicijos pagrindu, vis tik pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, ypatingą reikšmę įgyja ne tik kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, bet ir rašytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų. Atmetant E. J. versiją, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. J. priklausančios kelnaitės, ant kurių buvo rasta E. J. spermos pėdsakų, buvo paimtos 2015 m. gruodžio 28 d. atliktos įvykio vietos apžiūros metu, jos buvo rastos vonioje, kurioje, remiantis E. J. parodymais ir buvo atliktas prievartinis lytinis aktas su ja (b. t. 1, b. l. 12-13). Apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu E. J. nurodė, kad apklausos metu dėvi tas pačias kelnaites, kurias dėvėjo minėtą vakarą (kas iš esmės prieštarauja faktinėms nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybėms), o apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją dėl kelnaičių nieko paaiškinti negalėjo, nurodydama, kad šių aplinkybių ji nepamena. Vertinant šiuos E. J. teiginius vis tik pažymėtina, kad nukentėjusiosios apklausa vyko 2015 m. gruodžio 27 d., t. y. po analizuojamo įvykio praėjus kiek daugiau nei parai, analizuojamo įvykio metu ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, o, sutinkamai su E. J. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kelnaites ji keičia kiekvieną dieną. Ir nors nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ji negalėjo patvirtinti, kad po su ja vonios kambaryje atlikto prievartinio lytinio akto ji nusimovė ne tik pėdkelnes, bet ir kelnaites, tačiau įvertinus tai, kad, pačios nukentėjusiosios teigimu, tuo metu, kai į vonią atėjo jos brolis, ji ruošėsi miegui, po lytinio akto apsivalė savo lytinius organus servetėle, leidžia pagrįstai manyti, kad kelnaitės (priešingai, nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, kelnaitės buvo vienos), ant kurių buvo rasta E. J. sperminio skysčio pėdsakų, vonioje buvo paliktos po šio įvykio. Svarbu paminėti ir tai, kad pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu E. J. patvirtino, jog ryte ji dėvėjo jau kitas kelnaites, pabrėždama, jog nepamena, kada jas persimovė. Tokiu būdu, E. J. versija, kad prie E. J. jis prisiglaudė šiai jau miegant, kelia pagrįstų abejonių, dėl ko, remtis ja, kaip pagrindu atmesti objektyvius nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenis – aukščiau aptartą specialisto išvadą, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau įvertinus ir aukščiau aptartas E. J. versijos atsiradimo aplinkybes (ikiteisminio tyrimo metu nieko apie tai nesakant, ją pateikiant tik pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu).Šių duomenų visumoje atkreiptinas dėmesys ir į N. J. parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad paryčiais ją pažadino E. J. ir paprašė, jog ši atsigultų prie jos sūnaus, o jai leistų atsigulti prie tėčio. Nuėjusi į kambarį, kuriame miegoje E. J., ji pamatė, kad E. J. guli ant lovos, jos viduryje guli E. J. sūnus, o už jo – laisva vieta, kurioje tikriausiai prieš atsikeldama miegojo E. J. (b. t. 1, b. l. 30-32). Šias aplinkybes N. J. patvirtino ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad įvykio naktį E. J. gulėjo ne prie E. J., bet prie jos sūnaus, todėl prisiliesti prie jos ar ją apsikabinti, po ko, ant nukentėjusiosios kelnaičių galėjo likti jo sperminio skysčio pėdsakų, jis neturėjo jokios galimybės. Atkreiptinas dėmesys ir E. J. elgesį, t. y. jos perėjimą iš lovos, kurioje naktį miegojo su savo sūnumi (kurioje N. J. matė ir E. J.), į savo tėvo lovą, prašant, kad jos motina N. J. eitų atsigulti prie jos (E. J.) sūnaus. Tokį seseriai nebūdingą nukentėjusiosios elgesį savo brolio atžvilgiu, įvertinus jį įprastų, draugiškų, šeimyninių brolio ir sesers santykių plotmėje, teisėjų kolegijos įsitikinimu, galėjo lemti tik kiek ankščiau E. J. atžvilgiu E. J. prievartinių lytinių veiksmų atlikimas.Sprendžiant E. J. kaltės klausimą jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme atkreiptinas dėmesys ir į kitus, pirmosios instancijos teismo tinkamai neįvertintus, prieštaravimus E. J. parodymuose, kurie neabejotinai turėjo įtakos netinkamam E. J. parodymų, kaip patikimų, objektyvių ir atitinkančių faktines nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes, vertinimui. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusioji viso ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuosekliai tvirtino, jog prievartiniai lytiniai veiksmai su ja buvo atlikti vonios kambaryje, tačiau E. J. kategoriškai neigė įvykio dieną buvęs vonios kambaryje, juo labiau kartu su E. J., tvirtindamas, kad jo sperminio skysčio pėdsakų ant sesers kelnaičių galėjo atsirasti tik jam miegant su ja (ką jis pats teigė atsiminęs tik po to, kai šias aplinkybes jam patvirtino M. J., tačiau kaip minėta M. J. nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nenurodė matęs, kaip E. J. miegojo šalia E. J.). Tuo tarpu aplinkybę, kad jam inkriminuojamus veiksmus E. J. atžvilgiu E. J. atliko jiems būnant vonios kambaryje, tokiu būdu iš esmės paneigiant E. J. teiginius, jog įvykio vakarą vonioje jis nebuvo, nes ten jam nebuvo ką veikti, patvirtina ne tik E. J. parodymai, bet ir kiti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkti ir tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme įvertinti įrodymai. Kaip matyti iš 2015 m. gruodžio 27 d. 18.48 val. gauto N. J. pranešimo dėl lytinio nusikaltimo garso įrašo, N. J. nurodo, kad jos sūnus su dukra santykiavo vonioje per prievartą, ją užrakinęs ir trenkęs jai į veidą (b. t. 1, b. l. 109-112). Analogiškas aplinkybes ji patvirtino ir telefoninio pokalbio su greitosios medicinos pagalbos medikais metu (b. t. 1, b. l. 113-117). Apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu N. J. parodė, jog aplinkybę dėl vonios ji galėjo sužinoti iš E. J.. Tokie N. J. parodymai neabejotinai atitinka išvestinių įrodymų sąvoką, todėl nelaikytini savarankišku įrodymu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste. Tačiau, kaip matyti iš N. J., A. L. Ž. ir D. Ž. parodymų, vakarui einant į pabaigą, E. J. grįžo iš vonios kambario be pėdkelnių, kas neginčijamai patvirtina nukentėjusiosios parodymus, jog į vonią prieš jos atžvilgiu E. J. atliktus prievartinius lytinius veiksmus, ji atėjo siekdama nusisegti priaugintus plaukus ir nusiimti pėdkelnes, t. y. pasiruošti miegui. Be to, liudytoja D. Ž., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (šie juos parodymai buvo perskaityti BPK 276 straipsnio tvarka bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu), pabrėžė ir tai, kad nors visą vakarą E. J. buvo linksma, tačiau šiai grįžus prie stalo be pėdkelnių, jos elgesys kardinaliai pasikeitė – ji tapo liūdna, nusiminusi, kažkokia keista, atsiprašė A. L. Ž., kad nebuvo jai pakankamai gera, kvietė ją atvykti į Angliją (b. t. 1, b. l. 45-49). Įvertinus šias aplinkybes kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų ir šiuo nuosprendžiu išsamiai aprašytų duomenų kontekste, neabejotina, kad tokį E. J. elgesį sąlygojo jos brolio veiksmų, atliktų vonios kambaryje, pobūdis, jų suvokimas bei gėda. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu tokį E. J. elgesį pateisino jos stresine būsena dėl darbo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia teismo išvada nėra pagrįsta jokiais objektyviais nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis. Priešingai, ją paneigia ir 2016 m. sausio 1 d., 14.34 val. N. J. telefoninio pokalbio su D. Ž. turinys. Šio pokalbio metu D. Ž. nurodė savo motinai, kad „aš žinok faktą žinau, kad taip buvo, viskas. <...> jis (kalbama apie E. J.) pats išsidavė<...> yra jo vienas pasakymas“ (b. t. 1, b. l. 85-86), kas suponuoja pagrįstą manymą, jog D. Ž. tikėjo E. J. išžaginimo faktu, kuris, sutinkamai su aptartais duomenimis, buvo įvykdytas vonios kambaryje. Ir nors pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu D. Ž. šias aplinkybes ėmė neigti iš esmės, nurodydama, kad nepastebėjo, jog E. J. prie stalo būtų grįžusi liūdna, tačiau šiame kontekste būtina įvertinti itin artimus D. Ž. santykius tiek su E. J. (brolis), tiek su E. J. (sesuo) bei galimą jos siekį padėti savo broliui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik pačios E. J. pozicijos savo brolio atžvilgiu pokyčius (kuriuos patvirtina N. J. telefoninių pokalbių su D. Ž. bei E. J. turinys, E. J. Kauno apygardos prokuratūrai pateiktas prašymas sušvelninti ir/ar nutraukti baudžiamąją bylą jos brolio atžvilgiu bei labai miglotų ir neaiškių (priešingai nei ją apklausiant ikiteisminio tyrimo metu) jos parodymų pirmosios instancijos teisme davimas, jos teisiamojo posėdžio metu išdėstyti teiginiai, kad jei E. J. būtų nuteistas, tai būdų katastrofa jo šeimai, jei kas ir buvo, ko ji nepamena, prašo brolį nuteisti lygtinai), bet ir N. J. bei E. J. 2016 m. sausio 6 d., 15.44 val. vykusio telefoninio pokalbio turinys, kuriame N. J. nurodo E. J., kad „D. kalba, kad reikia atsiimti viską (sprendžiant iš bylos medžiagos, E. J. pareiškimą dėl išžaginimo)“. Sprendžiant E. J. kaltės klausimą, vertinant jo veiksmus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymių kontekste, atkreiptinas dėmesys ir į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2015 m. gruodžio 31 d. specialisto išvadoje Nr. G3579/2015 (02) užfiksuotas aplinkybes. Jų duomenimis, E. J. konstatuoti du linijiniai odos nubrozdinimai pilvo kairėje pusėje viršutinėje dalyje, padaryti keturios – šešios paros iki apžiūros, riboto paviršiaus bukabriauniais daiktais, kuo labiausiai tikėtina galėjo būti rankos dviejų pirštų nagai. Odos nubrozdinimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kairės blauzdos priekiniame paviršiuje dar konstatuota daugiau nei savaitės senumo poodinė kraujosruva. Lytinių organų srityje jokių sužalojimų nenustatyta. Nubrozdinimai pagal savo išvaizdą atitinka 4-6 parų senumo sužalojimo apibūdinimą ir tuo pačiu neprieštarauja nurodomam laikotarpiui (b. t. 1, b. l. 130-131. Šių duomenų plotmėje atmetant E. J. teiginius, jog minėti nubrozdinimai ant E. J. pilvo buvo padaryti 2015 m. gruodžio 22 d. arba 2015 m. gruodžio 23 d., pažymėtina, kad E. J. apžiūra, kurios metu jam buvo nustatyti aptarti sužalojimai, buvo atlikta 2015 m. gruodžio 31 d., todėl įvertinus analizuojamo įvykio laiką – 2015 m. gruodžio 26 d. naktis, bei specialisto išvadoje nurodytą galimą E. J. konstatuotų sužalojimų laiką, t. y. keturios – šešios paros iki apžiūros, akivaizdžiai matyti, jog šis laikas sutampa su analizuojamo įvykio metu ir akivaizdžiai prieštarauja E. J. versijai, jog E. J. savo nagais pilvą jam subraižė 2015 m. gruodžio 22 d. ar 2015 m. gruodžio 23 d., bei E. J. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu išdėstytai pozicijai, jog pilvą broliui ji įdrėskė, kai jos vyras, kuris išvyko į Angliją 2015 m. gruodžio 23 d., dar buvo Lietuvoje. Nors N. J. apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino mačiusi, kaip 2015 m. gruodžio 25 d. vakarą visiems sėdint prie stalo E. J. pakėlė savo megztinį ir parodė ant pilvo esančius įdrėskimus, tačiau konkretaus šių E. J. veiksmų atlikimo laiko ji nurodyti negalėjo (tai neabejotinai galėjo būti atlikta ir po prievartinių lytinių santykių, po kurių E. J. sugrįžo prie stalo pas kitus šventėje dalyvavusius asmenis), o ir kiti byloje liudytojais apklausti asmenys – D. Ž., A. L. Ž. bei pati E. J., šių N. J. parodymų nepatvirtino. Tuo tarpu vertinant M. J. teiginius, jog, priešingai nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė jo sutuoktinė, įdrėskimus ant E. J. pilvo jis rodė ne 2015 m. gruodžio 25 d., bet kiek ankščiau, vis tik pažymėtina, kad konkretaus laiko, kada buvo atlikti šie E. J. veiksmai, M. J. įvardinti negalėjo, todėl, įvertinus specialisto išvadoje nustatytą sužalojimų ant E. J. pilvo padarymo laiką, iš esmės sutampantį su analizuojamo įvykio laiku, šie liudytojo teiginiai atmestini, kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant E. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą. Ši išvada darytina įvertinus ir galimą M. J. bei N. J. suinteresuotumą nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtimi, siekiant padėti savo sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės, ką neabejotinai patvirtina E. J. Kauno apygardos prokuratūrai pateikto prašymo sušvelninti ir/ar nutraukti baudžiamąją bylą jos brolio atžvilgiu turinys, kuriuo, be viso ko, nurodoma, jog N. J. ir M. J. sutinka tapti E. J. laiduotojais jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju.Nors pirmosios instancijos teismas minėtą specialisto išvadą ir joje nustatytas aplinkybes kaip E. J. kaltės įrodymą atmetė, tokį savo sprendimą motyvuodamas N. J. parodymais ir viešai skelbiamais medicininiais straipsniais, kurių duomenimis, po 3-4 parų randas pasidengia sausu šašu, kuris laikosi iki dviejų savaičių ir nukrenta po 10-12 dienų, tačiau tokia apylinkės teismo argumentacija nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, todėl nelaikytina tinkama sprendžiant E. J. kaltės klausimą jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme. Paneigdamas teisėtais ir leistinais būdais gautą ir patikrintą specialisto išvadą dėl E. J. apžiūros metu nustatytų sužalojimų padarymo laiko, tokį savo sprendimą motyvuodamas jokiais objektyviais duomenimis neparemtais ir teisiamojo posėdžio metu neištirtais medicininiais straipsniais, skundžiamame nuosprendyje juos aprašęs, tačiau nenurodęs jų šaltinio, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, kas vėlgi sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto skundžiamo nuosprendžio priėmimą. Nevertinti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2015 m. gruodžio 31 d. specialisto išvadoje Nr. G3579/2015 (02) užfiksuotų aplinkybių, kaip E. J. kaltę patvirtinančių įrodymų, remiantis jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtintais medicininiais straipsniais, teisėjų kolegijos įsitikinimu, teisinio pagrindo vis tik nėra. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje įvertintinas ir E. J. elgesys 2015 m. gruodžio 26 d. rytą, t. y. po vonioje E. J. atžvilgiu atlikto prievartinio lytinio akto. Sutinkamai su nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, 2015 m. gruodžio 26 d. ryte, E. J. buvo atėjęs į kambarį, kuriame buvo E. J. (jos pačios teigimu, ji blogai jautėsi, todėl visą dieną pragulėjo lovoje), pasiūlė jai išgerti, paklausė jos, ar ji nepamena „to“. Nors E. J. nurodė, kad sakydamas „tai“ jis turėjo galvoje E. J. atėjimą į virtuvę ir šampano išgėrimą kartu su E. J., tačiau, E. J. įsitikinimu, šie žodžiai buvo pasakyti turint galvoje atsitikimą vonioje, t. y. prievartinius jos ir E. J. lytinius santykius, kuo, įvertinusi aukščiau išdėstytus, E. J. kaltę neginčijamai patvirtinančius įrodymus, teisėjų kolegija neabejoja. Po šių žodžių tiek E. J., tiek ir E. J. teigimu, E. J. jai padavė raštelį. Nors E. J. tiksliai raštelio turinio įvardinti negalėjo, tačiau, jos teigimu, jame buvo nurodyti trys dalykai, kurie, E. J. teigimu, patinka vyrams: „apskustas tarpkojis“, auskaras bamboje ir auksinė grandinėlė ant kojos. Tai patvirtino ir E. J., nurodydamas, kad tokių savo žodžių tiesiogiai E. J. jis netaikė. Tačiau, įvertinus E. J. elgesį po šio raštelio jai įteikimo – ji apsiverkė (kas leidžia pagrįstai teigti, jog šiuos žodžius jis pritaikė sau, manydama, jog šių reikalavimų ji neatitinka), kitus šiame nuosprendyje išsamiai aptartus E. J. kaltės įrodymus, tokie E. J. teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti. Abejonių tuo, jog šiuo atveju E. J. raštelyje užrašyti žodžiai buvo skirti savo seseriai, taikant juos tiesiogiai jai, jam aiškiai žinant, kad šių reikalavimų E. J. neatitinka, tokiu būdu vėlgi patvirtinant prievartinių lytinių santykių su savo seserimi faktą, nes žinoti tokias intymias detales apie savo seserį, teisėjų kolegijos vertinimu, E. J. galėjo tik matęs jos nuogą kūną (E. J. patvirtino, kad namuose ji nuoga nevaikšto), aukštesniajam teismui nekyla, juolab, kad E. J. nurodė, jog seksualinio pobūdžio temomis su niekuo nekalba.Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, teismas, vertindamas šias aplinkybes, ypatingą dėmesį skyrė E. J. raštelyje išdėstytų žodžių analizei, t. y. ar raštelyje buvo naudota liepiamoji nuosaka ar tiesiog lakoniškai nurodomi trys dalykai, E. J. įsitikinimu, patinkantys vyrams, tačiau šios aplinkybės, teisėjų kolegijos įsitikinimu, jokios reikšmės E. J. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 149 straipsnio 1 dalį neturi. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. J. raštelyje išdėstytų teiginių teisėtumo/neteisėtumo klausimas nesprendžiamas. Esminę reikšmę šiuo atveju turi jo veiksmų, atliktų E. J. atžvilgiu jiems būnant vonios kambaryje, juridinis vertinimas, todėl aplinkybė, kokie konkretūs žodžiai buvo įrašyti raštelyje, analizuojamu atveju nėra reikšminga. Juo labiau, kad toks brolio ir sesers elgesys – seksualinio pobūdžio klausimų aptarimas, brolio ir sesers santykiams nėra būdingas. Analizuojant skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, kaip neturintys jokios esminės reikšmės nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, vertinami ir apylinkės teismo nuosprendžio bei prokuroro apeliacinio skundo motyvai dėl fizinio smurto panaudojimo/nepanaudojimo E. J. atžvilgiu, pažymint, kad fizinio smurto panaudojimo požymis E. J. inkriminuotas vis tik nebuvo. Kaip nustatyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. kovo 7 d. specialisto išvadoje Nr. G3527/2015 (02), E. J. konstatuota kraujosruva kairės šlaunies išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruva kairės šlaunies išoriniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruva kairio kelio išorinėje dalyje, kraujosruva dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruva dešinio kelio išorinėje dalyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, trimis (ar daugiau) trauminiais poveikiais: du į kairę apatinę galūnę, padarant kraujosruvas kairėje šlaunyje, kairio kelio išorinėje dalyje; vienas – į dešinę apatinę galūnę, padarant kraujosruvas dešinėje šlaunyje, dešinio kelio išorinėje dalyje, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. t. 1, b. l. 124-125). Apklausiama teisiamojo posėdžio metu E. J. parodė, kad šiuos sužalojimus ji galėjo patirti dar būdama Anglijoje, atsitrenkdama į medinę lovą, pabrėždama ir tai, kad šių jai nustatytų sužalojimų ji nesieja su analizuojamu įvykiu. Esant šiems nukentėjusiosios parodymams, ant jos kūno nustatytos kraujosruvos neabejotinai negali būti vertinamos kaip padarytos E. J. siekiant palaužti nukentėjusios pasipriešinimą. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir komentuojamoje specialisto išvadoje nustatytas kraujosruvų atsiradimo laikas (iš esmės sutampantis su analizuojamo įvykio laiku). Šiuo aspektu būtina įvertinti ir tai, kad vertinamu atveju E. J. buvo apsvaigusi nuo alkoholio, kas galėjo sąlygoti jos koordinacijos sutrikimus, dėl ko, įvykio dieną ji galėjo susižaloti pati, atsitrenkdama į kietą paviršių turinčius, namuose buvusius, daiktus (pvz. baldus). Kartu pažymėtina, kad BK 149 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika, kurios padarymu analizuojamu atveju kaltinamas E. J., gali būti padaroma keliais alternatyviais būdais: panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška asmens būkle. Baudžiamajai atsakomybei pagal komentuojamo straipsnio nuostatas kilti pakankam nustatyti bent vieną iš paminėtų alternatyvių požymių. Nagrinėjamu atveju kaltinimai BK 149 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymu E. J. buvo pareikšti dėl E. J. išžaginimo atėmus jai galimybę priešintis, todėl fizinio smurto panaudojimo/nepanaudojimo faktas analizuojamu atveju esminės reikšmės, sprendžiant E. J. kaltės klausimą, neturi. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. J. atėmė nukentėjusiosios galimybę priešintis užrakindamas vonios kambario duris iš vidaus, tokiu būdu neleisdamas E. J. išeiti bei ranka prispausdamas nukentėjusiosios galvą veidu prie sienos. Nors tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu E. J. teigė, jog galimai E. J. jai sudavė smūgį į galvą, po kurio ji prarado sąmonę, tačiau tokio pobūdžio fizinio smurto panaudojimo faktas nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nenustatytas, sužalojimai veido ar galvos srityje nukentėjusiajai jokiais objektyviais bylos duomenimis nenustatyti. Tačiau, priešingai nei tai traktuojama skundžiamame nuosprendyje, ši aplinkybė niekaip nepaneigia tarp E. J. ir E. J. buvusių prievartinių lytinių santykių fakto. Tokiu būdu, N. J. ir M. J. parodymai apie tai, kad analizuojamo įvykio vakarą E. J. grįžus iš vonios, vienas jos skruostų buvo paraudęs, esminės reikšmės, sprendžiant E. J. kaltės klausimą, taip pat neturi, juolab, kad paraudimas galėjo atsirasti tiek dėl prispaudimo prie sienos lytinio santykiavimo metu, tiek dėl su šiais santykiais nesusijusių priežasčių. Tuo tarpu E. J. veiksmai – vonios užrakinimas (tai, kad vonios kambarys N. J. ir M. J. namuose rakinama, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas), E. J. galvos prispaudimas prie sienos neabejotinai apribojo jos galimybę priešintis. E. J. bandymas išeiti iš vonios kambario tuo metu, kai E. J. pradėjo prie jos „lįsti“, akivaizdžiai patvirtina BK 149 straipsnio 1 dalies inkriminavimui būtiną požymį – aiškiai nukentėjusiosios išreikštą nesutikimą lytiškai santykiauti su savo broliu, o tolesni E. J. veiksmai – vonios kambario užrakinimas, patvirtina ir tai, kad nukentėjusiosios nesutikimą lytiškai su juo santykiauti, E. J. suvokė. Nors pirmosios instancijos teismas paneigdamas prievartinį lytinių santykių, buvusių tarp E. J. ir E. J., požymį motyvavo tuo, kad E. J. jos atžvilgiu atliekamų neteisėtų E. J. veiksmų metu nesišaukė pagalbos, tačiau pažymėtina, kad, E. J. teigimu, jos atžvilgiu atliekamo lytinio akto metu jos veidas buvo prispaustas prie sienos, todėl neatmestina versija, jog kviestis pagalbos ji neturėjo objektyvios galimybės. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai, kad nuo vonios kambario durų užrakinimo iki prievartinio lytinio akto atlikimo, tuo pačiu ir E. J. veido prie gyvatuko prispaudimo, praėjo tam tikras laiko tarpas, kuriuo E. J. galėjo šauktis pagalbos, juo labiau, kad vonios durys labai plonos, dėl ko kambaryje buvo girdimas net vonioje leidžiamo vandens garsas. Paneigiant šią aplinkybę, atkreiptinas dėmesys, kad kambaryje, kuriame vertinamo įvykio metu buvo N. J. ir M. J. šeima, buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, bendraujama tarpusavyje, juokiamasi, įvykio metu galimai grojo muzika (A. L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu (šie jos parodymai buvo perskaityti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu) parodė, kad jos seneliai šoko), todėl kategoriškai teigti, jog jokio E. J. pasipriešinimo nebuvo, teisinio pagrindo nėra. Galimybę, jog kambaryje buvę asmenys dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, t. y. kambaryje buvusio triukšmo, galėjo negirdėti E. J. pasipriešinimo, bylos nagrinėjimo metu taip ir liko nepaneigta. Šių duomenų kontekste įvertintina ir tai, kad E. J. teigimu viskas vyko labai greitai, dėl ko, ji net pamanė, kad įvykio metu buvo praradusi sąmonę (ką galėjo sąlygoti analizuojamo įvykio vakarą nukentėjusiosios suvartoto alkoholio kiekis). Be to, įvertintina ir tai, kad E. J. yra E. J. sesuo, todėl logiška, jog ji ir negalėjo tikėtis, jog brolis, užrakinęs vonios duris, jos atžvilgiu atliks kokius nors neteisėtus veiksmus, dėl ko jai reikėtų jaudintis ir prašyti artimųjų pagalbos. Juo labiau, jog, jos pačios teigimu, su E. J. ji visuomet sutarė gerai, niekuomet nekonfliktavo, o aplinkybė, kad E. J. prie jos būtų seksualiai priekabiavęs ankščiau (kaip kad E. J. nurodė ikiteisminio tyrimo metu), jokiais objektyviais nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nebuvo patvirtinta. Atsižvelgiant į išdėstytą, abejonių tuo, kad E. J., turėdamas tikslą išžaginti, veikė prieš nukentėjusiosios E. J. valią, atėmė nukentėjusiajai galimybę priešintis – užrakinęs vonios kambario duris iš vidaus, tokiu būdu neleisdamas jam išeiti, ranka prispaudęs nukentėjusiosios galvą veidu prie sienos, prievarta įvedė savo varpą nukentėjusiajai į makštį bei lytiškai su ja santykiavo prieš jos valią, teisėjų kolegijai nekyla. Tokių E. J. veiksmų juridinis vertinimas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį yra tinkamas. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norint taip veikti. Tokiu būdu, aukščiau aptartų duomenų visumoje, E. J. pripažįstamas kaltu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį.

Dėl E. J. skirtinos bausmės.

Skiriant bausmę E. J., visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Teismas, remdamasis baudžiamuoju įstatymu, skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.Bylos duomenimis nustatyta, kad E. J. padarė vieną sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, būdamas neteistas (t. 2, b. l. 15). Praeityje ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis (b. t. 2, b. l. 1-13). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos Aleksoto sektoriuje bei VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikų Marių sektoriuje negydytas (b. t. 1, b. l. 166, 168), Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas (b. t. 1, b. l. 170), tačiau gydytas VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centre, kur 2001 m. liepos 4 d. jam diagnozuota neurastenija. Vis tik, atlikti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę, sutinkamai su Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM 2015 m. vasario 4 d. specialisto išvada Nr. 93TPK-127, nereikalinga, dėl ko, abejoti E. J. pakaltinamu pagrindo nėra (b. t. 1, b. l. 179). Sprendžiant E. J. skirtinos bausmės klausimą svarbu paminėti ir tai, kad savo kaltės jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme E. J. nepripažino, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatytos. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - inkriminuojamą nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, BK 149 straipsnio 1 dalies sankcijoje esant galimai tik vienai bausmės rūšiai – terminuotam laisvės atėmimui, E. J. skirtina BK 149 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau bausmės dydis (atsižvelgiant ir į nukentėjusiosios poziciją dėl bausmės, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pavojingumą) nustatomas mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 3 (treji) metai laisvės atėmimo. Skirti švelnesnę bausmę BK 54 ar 62 straipsnio pagrindais, įvertinus E. J. inkriminuotą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 (vienerių) iki 3 (trejų) metų, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors E. J. nuteisiamas už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, tačiau nusikalto būdamas neteistas, ką įvertinus nukentėjusiosios pozicijos kontekste (atleidžia savo broliui ir prašo jį nuteisti kuo švelniau), yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai analizuojamu atveju gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamasis bus pakankamai nubaustas, jam skirti įpareigojimai, jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti jo socialiniai ryšiai. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis (bei atsižvelgiant į apeliaciniu skundu apibrėžtas skirtinos bausmės ribas), E. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 12 mėnesių neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 7, 8 punktai). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. gruodžio 29 d. 13.10 val. iki 2015 m. gruodžio 31 d. 11.02 val. (2 paros), vieną laikino sulaikymo dieną (parą) prilyginant vienai dienai terminuoto laisvės atėmimo. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. Gatavecko 2015 m. gruodžio 31 d. nutarimu E. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 52-53) iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas, bausmę pradėjus vykdyti - panaikinti (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnio 1, 3 dalys, 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Panaikinus skundžiamą nuosprendį iš naujo spręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas. Nukentėjusiosios E. J. drabužiai – suknelė, pėdkelnės, kelnaitės, paimti 2015 m. gruodžio 28 d. įvykio vietos apžiūros metu (b. t. 1, b. l. 12-13), saugomi prie baudžiamosios bylos, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini E. J.. E. J. drabužiai – džinsai „Long Li Jeans“, džinsai „Wrangler“, apatiniai „A7“, marškinėliai „Bikbok“, megztinis „Coonless“, paimti iš jo 2015 m. gruodžio 31 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b. t. 1, b. l. 59-61), saugomi prie baudžiamosios bylos, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini E. J.. E. J. seilių lyginamasis pavyzdys (b. t. 1, b. l. 64), 4 konteineriai su E. J. biologiniais pavyzdžiais (b. t. 1, b. l. 124-125), saugomi prie baudžiamosios bylos, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.Kompaktinė plokštelė su garso įrašo kopija, pateikta Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2016 m. sausio 15 d. lydraščiu Nr. 41D(K)-99 (b. t. 1, b. l. 66), kompaktinė plokštelė su GMP kvietimų garso įrašų kopijomis, pateikta VšĮ Kauno m. GMPS 2016 m. sausio 15 d. lydraščiu Nr. MK-18(6.9) (b. t. 1, b. l. 68), kompaktinė plokštelė su nuotraukomis, padarytomis 2015 m. gruodžio 28 d. įvykio vietos apžiūros metu (b. t. 1, b. l. 12-13, 15-18) bei dvi kompaktinės plokštelės Nr. 277 (K8433) ir Nr. 278 (K8434) su liudytojos N. J. ir E. J. pokalbių mobilaus ryšio telefonais garso įrašais, (b. t. 1, b. l. 101), saugomos prie baudžiamosios bylos, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos. Civiliniai ieškiniai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pareikšti nebuvo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro V. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

- pripažinti E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8 punktais, E. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir 12 mėnesių neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (2 paros), vieną laikino sulaikymo dieną (parą) prilyginant vienai dienai terminuoto laisvės atėmimo. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

2015 m. gruodžio 31 d. prokuroro nutarimu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio vykdymo pradžios, palikti nepakeistas, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti:

- nukentėjusiosios E. J. drabužius – suknelę, pėdkelnes, kelnaites, grąžinti E. J.;

- E. J. drabužius – džinsus „Long Li Jeans“, džinsus „Wrangler“, apatinius „A7“, marškinėlius „Bikbok“, megztinį „Coonless“ grąžinti E. J.;

- E. J. seilių lyginamąjį pavyzdį ir 4 konteinerius su E. J. biologiniais pavyzdžiais, sunaikinti;

- kompaktines plokšteles su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus ir VšĮ Kauno m. GMPS, kompaktinę plokštelę su nuotraukomis bei dvi kompaktines plokšteles Nr. 277 (K8433) ir Nr. 278 (K8434) su pokalbių mobilaus ryšio telefonais garso įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.