Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romualdos Janovičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viadukas“ ir atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3562-855/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viadukas“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl netesybų sumažinimo, įskaitymo pripažinimo neteisėtu, skolos ir palūkanų priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui – uždarajai akcinei bendrovei „Kelprojektas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

24.2. Apeliantė savo skunde išdėstė iš esmės tapačius argumentus, kaip ir pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad abi proceso šalys pateikė apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas iš naujo įvertins visą sprendimo turinį ir pirmosios instancijos teisme šalių teiktus motyvus. Atsižvelgdama į proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, atsakovė laiko nesant tikslinga atkartoti tapačius atsikirtimus, kurie jau buvo išsamiai išdėstyti pirmosios instancijos teismui teiktuose paruošiamuosiuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

26. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Viadukas“ dalyvavo ir laimėjo atsakovės Direkcijos vykdytą viešąjį pirkimą „Tilto per Mažupę valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2904 Linkuva – Joniškėlis – Pumpėnai 15,21 km nauja statyba“. Šalys 2018 m. birželio 22 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį, kuria ieškovė (rangovė) įsipareigojo pagal atsakovės (užsakovės) pateiktą techninį projektą atlikti statybos darbus ir parengti vykdomų darbų darbo projektinę dokumentaciją, o atsakovė (užsakovė) įsipareigojo sudaryti rangovei būtinas sąlygas minėtiems darbams atlikti, priimti tinkamai (kokybiškai) atliktų darbų rezultatą ir sumokėti rangovei už darbus Sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais.

27. Pagal Sutarties 8 punktą rangovė turėjo pradėti ir pabaigti darbus per 8 mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo (į šį laikotarpį neįskaitomas statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis nuo gruodžio 15 d. iki kitų metų kovo 15 d., t. y. technologinė pertrauka, taip pat darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis dėl Sutarties 10 punkte nurodytų aplinkybių), t. y. nagrinėjamu atveju – ne vėliau nei iki 2019 m. gegužės 27 d. Nustatyta, kad faktiškai darbai buvo užbaigti 2019 m. rugpjūčio 21 d., t. y. pradelsus 86 kalendorines dienas.

28. Nustatyta, kad atsakovė Direkcija 2019 m. liepos 4 d. raštu informavo ieškovę, jog, atsižvelgdama į darbų atlikimo termino pažeidimą, už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (34 kalendorines dienas) apskaičiavo 6 874,80 Eur delspinigių, kuriuos išskaičiuoja iš ieškovės 2019 m. birželio 28 d. pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodytos mokėtinos sumos.

31. Iš viso atsakovė apskaičiavo ieškovei už Sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino praleidimą 14 154 Eur delspinigių (netesybų) už 70 kalendorinių dienų (86 d. – 16 d.), taikant 0,03 procentų netesybų dydį už kiekvieną pradelstą dieną nuo Sutartyje numatytos darbų kainos su PVM (673 992,40 Eur). Atsakovė atliko įskaitymą ir nesumokėjo ieškovei 14 145 Eur dydžio atlyginimo už atliktus ir atsakovės priimtus statybos rangos darbus.

32. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl delspinigių skaičiavimo už ieškovės UAB „Viadukas“ pradelstus atlikti rangos darbus, t. y. tiek dėl sumos, nuo kurios turėtų būti skaičiuojami delspinigiai (ar nuo sumos su PVM), tiek dėl dienų skaičiaus, už kurį rangovei galėtų būti taikoma atsakomybė delspinigių forma.

34. Tuo tarpu apeliantės (atsakovės) Direkcijos teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo arkos apsauginio betono sluoksnio projektinio sprendinio keitimo klausimą, nuspręsdamas, kad ieškovė neturėjo pareigos įvertinti projektinėje dokumentacijoje numatytus sprendinius, nesigilino į skirtingas ieškovės siūlymų formuluotes bei Sutarties 69 punkte numatytą baigtinį sąrašą atvejų, kuomet leidžiama keisti projektinius sprendinius (atlikti papildomus darbus ar darbų neatlikti), bei Sutarties 72 punkte numatytą pareigą ieškovei tokius siūlymus motyvuoti ir pagrįsti dokumentais. Be to, apeliantės teigimu, ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą 6 mėnesių sutrumpintą ieškinio pateikimo (senaties) terminą reikalavimui dėl netesybų pareikšti.

Dėl ieškinio senaties

36. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudų, delspinigių) išieškojimo.

37. Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei įrodinėja apeliantė Direkcija, ieškovė UAB „Viadukas“ pareiškė ieškinį ne dėl netesybų priteisimo, o dėl atsakovės atliktų įskaitymų, kuriais ieškovei buvo paskaičiuoti delspinigiai, pripažinimo negaliojančiais bei įsiskolinimo už atliktus statybos rangos darbus, už kuriuos atsakovė neatsiskaitė, atlikusi ginčijamus įskaitymus, priteisimo. Tokiems reikalavimams, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra taikomas bendrasis dešimties metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), o ne CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti Direkcijos apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą.

Dėl apsauginio betono sluoksnio projektinio sprendinio keitimo

38. Byloje nustatyta, kad ieškovės atliekami statybos rangos darbai užsitęsė 46 kalendorines dienas, nes, ieškovės teigimu, darbų vykdymo metu paaiškėjo, kad UAB „Kelprojektas“ parengto Techninio projekto sprendinys įrengti 50 mm storio betono apsauginį sluoksnį yra netinkamas.

39. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl to, ar paminėti rangos darbai užsitęsė dėl ieškovės kaltės, dėl ko jai, už pavėluotus atlikti rangos darbus, buvo paskaičiuotos netesybos, kurias Direkcija įskaitė į ieškovei mokėtiną sumą.

40. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2019 m. balandžio 19 d. raštu kreipėsi į Direkciją, nurodydama, kad Techniniame projekte numatytas sprendinys dėl betoninio apsauginio sluoksnio įrengimo nėra tinkamas, t. y. kad išlyginamasis sluoksnis papildomai apkrauna konstrukciją, jo įrengimas ir betono kietėjimo laikas iki projektinės reikšmės prailgina statinio statybos laiką, todėl pateikė prašymą leisti neįrenginėti apsauginio išlyginamojo sluoksnio, o vietoje jo įrengti didelio tankio geotekstilę, kuri pilnai užtikrina hidroizoliacijos apsaugą nuo pažeidimų ir sutaupo užsakovo lėšų. Nustatyta, kad techninio projekto rengėja UAB „Kelprojektas“ 2019 m. balandžio 24 d. raštu ir statybos techninę priežiūrą vykdžiusi UAB „Saugvila“ 2019 m. gegužės 6 d. raštu pritarė rangovės UAB „Viadukas“ siūlymui vietoje apsauginio betono sluoksnio naudoti geotekstilę. UAB „Kelprojektas“ 2019 m. balandžio 24 d. rašte pažymėjo, kad rangovės siūlomas sprendimas nepablogina statinio normatyvinės kokybės ir ilgaamžiškumo. Atsakovė tik 2019 m. birželio 4 d. raštu atsakė, kad nors sprendinio keitimui pritarė techninis prižiūrėtojas, tačiau projekto vykdymo priežiūrą atliekančios UAB „Kelprojektas“ motyvas, kad rangovo sprendimas nepablogina statinio kokybės ir ilgaamžiškumo nėra pakankamas projektinio sprendimo keitimui, todėl nepritarė rangovės UAB „Viadukas“ siūlytam pakeitimui. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Viadukas“ 2019 m. birželio 4 d. raštu pakartotinai kreipėsi į Direkciją, prašydama pritarti techninio sprendimo ir darbų atlikimo pakeitimui, nurodžiusi, kad konstrukcija turi arkos formą, dėl ko betono slankumas neleidžia pakloti apsauginio betono sluoksnio, betono sluoksnis papildomai apkrauna konstrukciją, todėl prašė leisti neįrenginėti apsauginio išlyginamojo sluoksnio, o vietoje jo įrengti didelio atsparumo apsauginius 6 mm storio lakštus, sujungiamus klijuojama juosta. UAB „Kelprojektas“ 2019 m. birželio 5 d. raštu ir statybos techninę priežiūrą vykdžiusi UAB „Saugvila“ 2019 m. birželio 5 d. raštu pritarė rangovės UAB „Viadukas“ siūlymui vietoje apsauginio betono sluoksnio naudoti apsauginius 6 mm storio lakštus. Kaip pirmą kartą, taip ir šiame 2019 m. birželio 5 d. rašte UAB „Kelprojektas“ pažymėjo, kad rangovės siūlomas sprendimas nepablogina statinio normatyvinės kokybės ir ilgaamžiškumo. Nustatyta, kad Direkcija, susipažinusi su UAB „Viadukas“ patikslintu siūlymu, įvertinusi, jog tokiam siūlymui pritarė statinio statybos techninę priežiūrą atliekanti UAB „Saugvila“ ir projekto vykdymo priežiūrą atliekanti UAB „Kelprojektas“, 2019 m. birželio 7 d. raštu pritarė sprendinio pakeitimui. Po šio pritarimo 2019 m. birželio 13 d. buvo pasirašytas Darbų pakeitimo aktas Nr. 2, 2019 m. birželio 25 d. pasirašytas Darbų pakeitimas Nr. 2, o 2019 m. liepos 2 d. pasirašytas Papildomas susitarimas Nr. 2, kuriuo nutarta vietoje pirminio projektinio sprendinio – apsauginio betono sluoksnio – naudoti kitą sprendinį – didelio atsparumo apsauginius 6 mm storio Servipak lakštus, sujungiamus Armour Tape klijuojama juosta, ir vietoj neatliekamų 4 897,66 Eur be PVM darbų, atlikti 5 626,95 Eur be PVM darbus.

41. Taigi prieš tai aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė, nustačiusi, jog Techniniame projekte numatytas sprendinys dėl betono išlyginamojo sluoksnio nėra tinkamas, pateikė Direkcijai net du problemos sprendimo pasiūlymus, kuriems pritarė tiek statybos techninė prižiūrėtoja UAB „Saugvila“, tiek techninio projekto rengėja UAB „Kelprojektas“. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad byloje esantys prieš tai aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovės (rangovės) UAB „Viadukas“ Sutarties vykdymo metu iškelti argumentai dėl Techninio projekto sprendinio – apsauginio betono sluoksnio įrengimo – netinkamumo ir įgyvendinimo negalimumo buvo pagrįsti. Minėta, kad tiek ieškovės pateiktam pirmam sprendinio keitimo pasiūlymui vietoj apsauginio betono sluoksnio įrengti geotekstilę, tiek ir antram sprendinio keitimo pasiūlymui įrengti apsauginius 6 mm lakštus pritarė tiek projektuotoja UAB „Kelprojektas“, tiek ir statybos techninė prižiūrėtoja UAB „Saugvila“, o pati Direkcija (apeliantė) vienam iš ieškovės pasiūlymų (apsauginių 6 mm lakštų įrengimui) pritarė tik 2019 m. birželio 7 d. raštu.

42. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija negali nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovės (rangovės) raštuose pateikti argumentai dėl sprendinio netinkamumo, teikiant net du pasiūlymus, kaip spręsti problemą, iš tiesų laikytini lėmusiais poreikį pakeisti Techninio projekto sprendinį dėl betoninio apsauginio sluoksnio įrengimo, darbų vykdymo tvarką bei sąlygojusiais būtinumą atlikti pasiūlytų pakeitimų derinimo ir įforminimo veiksmus, kurie, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš esmės truko nuo 2019 m. balandžio 19 d. (pirminio ieškovės kreipimosi raštu) iki 2019 m. liepos 2 d. (Papildomo susitarimo Nr. 2 pasirašymo), dėl ko ieškovė UAB „Viadukas“ tam tikrą laikotarpį negalėjo atlikti darbų ir pavėlavo 46 kalendorines dienas.

43. Nors, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, pritardamas, kad darbus ieškovė vėlavo atlikti dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių, o dėl pačios užsakovės (Direkcijos) kaltės, neįsigilino į skirtingas ieškovės siūlymų formuluotes, tačiau pažymėtina, kad UAB „Kelprojektas“ ir UAB „Saugvila“, kaip minėta, buvo pritarusios tiek pirmam ieškovės sprendinio keitimo siūlymui – įrengti geotekstilę, tiek ir antram sprendinio keitimo siūlymui – apsauginių lakštų įrengimui. Tuo tarpu Direkcija, tik 2019 m. birželio 4 d. raštu nepritardama pirmam ieškovės pasiūlymui vietoje apsauginio betoninio sluoksnio įrengti geotekstilę, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nenurodė jokių argumentų, kodėl ieškovės pasiūlytas sprendinio keitimas technine, technologine ar kitokia prasme buvo netinkamas, pažymėdama tik tai, kad nors sprendinio keitimui pritarė techninis prižiūrėtojas, tačiau projekto vykdymo priežiūrą atliekančios UAB „Kelprojektas“ motyvas, kad rangovės (ieškovės) sprendimas nepablogina statinio kokybės ir ilgaamžiškumo, nėra pakankamas projektinio sprendimo keitimui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad vertindama antrąjį ieškovės pasiūlymą vietoje apsauginio betoninio sluoksnio įrengti apsauginius 6 mm lakštus, apeliantė (Direkcija), atsižvelgdama į tai, kad UAB „Viadukas“ pasiūlymui pritarė tiek UAB „Saugvila“, tiek UAB „Kelprojektas“, 2019 m. birželio 7 d. rašte jau neprieštaravo darbų keitimui, nors projekto vykdymo priežiūrą atliekanti UAB „Kelprojektas“, 2019 m. birželio 5 d. rašte pritardama ieškovės antram pasiūlytam sprendinio keitimui, buvo nurodžiusi analogišką argumentą, kaip ir pirmą kartą – rangovės sprendimas nepablogina statinio kokybės ir ilgaamžiškumo.

44. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors ieškovės UAB „Viadukas“ 2019 m. balandžio 19 d. ir 2019 m. birželio 4 d. raštuose pateikti skirtingi sprendinio keitimo pasiūlymai, tačiau Direkcija nei 2019 m. birželio 4 d. rašte, nei apeliaciniame skunde nepateikė ir nenurodė jokių įtikinamų argumentų, kodėl kaip netinkamas buvo atmestas pirmas ieškovės pasiūlytas sprendinio keitimo variantas, neįrodė, kad pirmasis pasiūlymas techniškai ar technologiškai buvo netinkamas ar neįgyvendinamas. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Direkcija, gavusi 2019 m. balandžio 19 d. UAB „Viadukas“ raštą, 2019 m. balandžio 24 d. UAB „Kelprojektas“ raštą ir 2010 m. gegužės 5 d. UAB „Saugvila“ raštą, tik 2019 m. birželio 4 d., t. y. praėjus net 29 dienoms po paskutinio rašto (statybos techninės prižiūrėtojos UAB „Saugvila“ 2019 m. gegužės 5 d. rašto) pateikė atsakymą, kad nesutinka ir nepritaria rangovo siūlomam pakeitimui.

45. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija negali sutikti su Direkcija, kad darbų atlikimo terminas buvo praleistas dėl ieškovės UAB „Viadukas“ kaltės.

46. Teisėjų kolegija nesutinka su Direkcijos skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs ieškovės ieškinį, neatsižvelgė į Sutarties 72 punkte numatytą pareigą ieškovei siūlymus dėl sprendinių keitimo motyvuoti ir pagrįsti. Įvertinus ieškovės tiek 2019 m. balandžio 19 d. rašto turinį, tiek ir 2019 m. birželio 4 d. rašto turinį, nustatyta, kad UAB „Viadukas“ aiškiai nurodė ir pagrindė, kodėl Techninio projekto sprendinys įrengti 50 mm storio betono apsauginį sluoksnį yra netinkamas ir pasiūlė net du problemos sprendimo variantus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad ieškovė nesilaikė Sutarties 72 punkte nustatytos pareigos savo siūlymus dėl sprendinio keitimo motyvuoti ir pagrįsti.

47. Apeliantės (Direkcijos) teigimu, ieškovė nepasinaudojo Sutarties 10 punkte nustatyta darbų atlikimo stabdymo procedūra, todėl nėra pagrindo laikyti, kad ji veikė rūpestingai ir apdairiai.

48. Pažymėtina, kad šalių sudarytos Sutarties 10 punkte išvardintos priežastys, kurioms esant gali būti sustabdytas visų darbų atlikimas. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų G. K. ir D. B. parodymus bei byloje esančius Statybos darbų žurnalus, poreikio stabdyti visus darbus nebuvo, nes per visą Sutarties vykdymo laikotarpį ieškovė atlikinėjo įvairius kitus darbus. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovės elgesys, kuomet ji, kol buvo sprendžiama Techninio projekto sprendinio dėl apsauginio betono sluoksnio įrengimo pakeitimo problema, vykdė kitus įmanomus darbus, kaip tik laikytinas apdairiu ir rūpestingu veikimu siekiant statybos rangos darbus pagal Sutartį atlikti kuo operatyviau ir ekonomiškiau.

49. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nesutinka su apeliantės Direkcijos skundo argumentais, kad ieškovė apsauginio betono sluoksnio sprendinio įgyvendinimą galėjo įsivertinti anksčiau, rengdama darbo projektą, o ne keisti sprendinius darbų atlikimo metu. Pagal Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR projektavimas) 6.19 punktą techninis projektas – projekto pirmuoju etapu rengiamas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentas, kuriame pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti, o pagal 6.4 punktą darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Nustatyta, kad pagal Sutarties 1 punktą ir 34.1 punktą techninį projektą rengė ir jį ieškovei pateikė Direkcija. Taigi atsakovės Techninis projektas buvo viešojo pirkimo dokumentų sudėtine dalimi, kuriam ieškovė negalėjo daryti jokios įtakos. Tuo tarpu darbo projektą, kuriame būtų detalizuojami atsakovės parengto Techninio projekto sprendiniai, po Sutarties pasirašymo turėjo parengti ieškovė. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės Techninis projektas dar iki viešojo pirkimo procedūrų buvo patikrintas statinio projekto ekspertės UAB „Statybos ekspertų biuras“, kuri 2016 m. gruodžio 1 d. bendrosios ekspertizės akte Nr. 098/16-2 konstatavo, kad Techninio projekto sprendiniai atitinka esminius statinio reikalavimus, projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimus. Tuo tarpu ieškovės užsakymu rengto Darbo projekto sprendiniai negalėjo skirtis nuo nurodytų Techniniame projekte, nes, kaip minėta, Darbo projekte yra tik detalizuojami (bet ne keičiami) techninio projekto sprendiniai.

50. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija visiškai sutinka su ieškove UAB „Viadukas“, kad dar tik vykstant viešojo pirkimo procedūroms ir dalyvaujant konkurse yra neįmanoma patikrinti ar numatyti visų techninio projekto sprendinių (ne)tinkamumo, todėl neretai vienos ar kitos problemos gali paaiškėti tik vykdant sutartį ir atliekant konkrečius statybos rangos darbus, kaip kad nutiko nagrinėjamos bylos atveju. Pažymėtina, kad ieškovė neprisiėmė rizikos, jog viešojo konkurso metu atsakovės pateikto Techninio projekto sprendiniai gali būti neteisingi ar neįgyvendinami, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų neteisinga pirkime dalyvaujančiam tiekėjui perkelti visą naštą bei riziką dėl techninio projekto klaidų ar netikslumų, kurie gali būti pastebėti tik pradėjus vykdyti darbus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad esant kompetentingų Techninio projekto reviziją atlikusių ekspertų UAB „Statybos ekspertų biuras“ išvadai dėl atsakovės parengto Techninio projekto tinkamumo, teigti, kad pirkime dalyvavęs tiekėjas pats turėjo atlikti projekto ir jame nurodytų projektinių sprendinių įvertinimą, būtų neprotinga ir nelogiška.

51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė neturėjo teisės ir pagrindo skaičiuoti ieškovei delspinigius už 46 kalendorines dienas, kurias buvo pradelstas galutinis Sutartyje numatytų darbų – apsauginio betono sluoksnio įrengimo – atlikimo terminas dėl nuo ieškovės UAB „Viadukas“ nepriklausančių aplinkybių ir priežasčių, susijusių su Techninio projekto sprendinio keitimu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsakovės 2019 m. liepos 4 d., 2019 m. rugpjūčio 7 d. ir 2019 m. spalio 22 d. raštais atliktus įskaitymus dalyje dėl 9 300,74 Eur (už 46 dienas apskaičiuotus delspinigius) pripažino neteisėtais ir negaliojančiais.

Dėl papildomų darbų tilto prieigose atlikimo

52. Nustatyta, kad darbų vykdymo metu paaiškėjus, jog būtina atlikti papildomus nenumatytus darbus – įrengti asfaltbetonį tilto prieigose – statybos rangos darbų atlikimas užsitęsė dar 32 kalendorines dienas.

53. Apeliantės (ieškovės) UAB „Viadukas“ teigimu, paminėtų papildomų darbų atlikimas taip pat užsitęsė dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių, todėl atsakovė neturėjo teisės skaičiuoti netesybas (delspinigius) ir juos įskaityti į ieškovei mokėtiną sumą.

54. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „Viadukas“ 2019 m. birželio 27 d. raštu kreipėsi į statybos techninį prižiūrėtoją UAB „Saugvila“ ir statinio projekto priežiūrą vykdančią UAB „Kelprojektas“, prašydama pateikti projektinį sprendimą dėl asfalto dangos tilto prieigose, nurodžiusi, kad nufrezavus asfaltbetonio sluoksnį nustatyta, jog likutinis asfalto sluoksnio storis yra nuo 0 cm iki 2 cm. Statinio projekto prižiūrėtoja UAB „Kelprojektas“, įvertinusi ieškovės argumentus, 2019 m. liepos 2 d. raštu pateikė pasiūlymą, kuriam 2019 m. liepos 3 d. raštu pritarė ir statybos techninė prižiūrėtoja UAB „Saugvila“. Direkcija 2019 m. liepos 9 d. raštu informavo, kad jai pateiktuose raštuose nepakanka duomenų, jog būtų galima priimti sprendimą dėl papildomų darbų atlikimo būtinumo, todėl paprašė rangovės (ieškovės) pateikti papildomų darbų sąmatą ir nurodyti, ar papildomų darbų atlikimui bus reikalingas papildomas terminas. Ieškovė, 2019 m. liepos 9 d. atsakydama į šį Direkcijos raštą, nurodė, kokia bus darbų pakeitimo kaina bei informavo, kad papildomų darbų įrengimo trukmė sudarys 16 kalendorinių dienų, bendra papildomų darbų trukmė sudarys ne mažiau kaip 29 kalendorines dienas. Nustatyta, kad Direkcija 2019 m. liepos 11 d. raštu sutiko dėl papildomų Sutartyje nenumatytų darbų atlikimo, pažymėjusi, kad vertins tik papildomų darbų atlikimui reikalingą papildomą terminą ir kad papildomų darbų atlikimo grafikas turi būti patvirtintas techninio prižiūrėtojo. Po šių derybų 2019 m. liepos 12 d. buvo pasirašytas Darbų pakeitimo aktas Nr. 3, 2019 m. liepos 17 d. pasirašytas Darbų pakeitimas Nr. 3, o 2019 m. liepos 29 d. pasirašytas Papildomas susitarimas Nr. 3, kuriais nutarta įrengti dangą tilto prieigose Linkuvos pusėje, ir vietoj neatliekamų 1 393,20 Eur be PVM darbų, atlikti 4 998,33 Eur be PVM darbus.

55. Taigi prieš tai aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės Sutarties vykdymo metu iškelti argumentai dėl būtinumo atlikti papildomus darbus tilto prieigose buvo pagrįsti. Tam pritarė tiek statybos techninė prižiūrėtoja UAB „Saugvila“, tiek statinio projekto priežiūrą vykdanti UAB „Kelprojektas“, tiek ir pati Direkcija. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad šalys derėjosi dėl papildomiems darbams atlikti reikalingo termino, o 2019 m. liepos 29 d. pasirašydamos Papildomą susitarimą Nr. 3 aiškiai sutarė, kad tuo atveju, jeigu rangovas (ieškovė) vėluos atlikti darbus Sutartyje per nustatytą terminą dėl Susitarime nurodytų papildomų darbų, rangovui už 16 vėlavimo dienų nebus skaičiuojamos Sutartyje numatytos netesybos (Papildomo susitarimo 2 punktas). Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, toks šalių susitarimas yra galiojantis, nenuginčytas, todėl abiem šalims privalomas.

56. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nesutinka su apeliante UAB „Viadukas“, kad dėl kilusios būtinybės atlikti papildomus darbus, dėl ko prasitęsė ir galutinis darbų atlikimo terminas, netesybos (delspinigiai) jai neturėtų būti skaičiuojami ne tik už 16 kalendorinių dienų, bet ir ilgiau. Pažymėtina, kad prieš tai aptarti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys turėjo galimybę derėtis ir spręsti dėl papildomiems darbams atlikti būtino papildomo termino. Kaip minėta, Direkcija 2019 m. liepos 9 d. rašte prašė rangovės (ieškovės) pateikti informaciją dėl papildomiems darbams atlikti reikalingo papildomo termino. Ieškovė, įvertinusi savo galimybes, pati nurodė, koks papildomas terminas jai būtų reikalingas. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad papildomiems darbams atlikti reikalingas papildomas terminas šalių galėjo būti ir buvo įvertintas dar prieš joms 2019 m. liepos 29 d. pasirašant Papildomą susitarimą Nr. 3 ir jame nustatant terminą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės UAB „Viadukas“ skundo argumentus, kad Papildomas susitarimas Nr. 3 buvo sudarytas prisijungimo būdu, stipresniajai sutarties šaliai vienašališkai pateikus susitarimo sąlygas ir kad ieškovei nebuvo palikta nei galimybių, nei laiko vesti derybas dėl ilgesnių terminų.

57. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant galiojančiam ir privalomam šalių Papildomam susitarimui Nr. 3, atleidžiančiam ieškovę nuo netesybų skaičiavimo už pradelstą Sutarties įvykdymo terminą 16 dienų dėl papildomų darbų tilto prieigose atlikimo, netaikyti atsakomybės už dar ilgesnį terminą nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovė visiškai pagrįstai, remdamasi Papildomo susitarimo 2 punktu, neskaičiavo delspinigių tik už 16 kalendorinių dienų. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Direkcija už pavėluotai atliktus papildomus darbus tilto prieigose turėjo teisę skaičiuoti delspinigius už 32 dienas (48 dienos – 16 dienų) ir juos įskaityti, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Dėl sumos, nuo kurios skaičiuotini delspinigiai (PVM įtraukimas)

58. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl sumos, nuo kurios turėjo būti skaičiuojami delspinigiai. Apeliantės (ieškovės) UAB „Viadukas“ teigimu, pagal PVMĮ nuostatas netesyboms PVM nėra taikomas, todėl delspinigiai turėjo būti paskaičiuoti nuo Sutarties kainos be PVM.

59. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalies nuostatas netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų bei sutartinės civilinės atsakomybės forma. CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Tai reiškia, kad šalims laisva valia sudarius sutartį, jos sąlygos, įskaitant ir įsipareigojimus sumokėti savo kontrahentui atitinkamas netesybas sutarties pažeidimo atveju, tampa joms privalomomis ir turi būti vykdomos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

60. Nustatyta, kad šalių sudarytos Sutarties 38 punkte buvo įtvirtinta nuostata, jog rangovas, neužbaigęs darbų Sutartyje numatytu laiku, įsipareigoja sumokėti užsakovui 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos priimtos Sutarties sumos ir atlygina užsakovui dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos. Delspinigiai išskaičiuojami iš rangovui pagal šią Sutartį mokėtinų sumų (be PVM), kiekvieną kartą rangovui pateikus PVM sąskaitą – faktūrą už faktiškai atliktus darbus. Delspinigių suma apskaičiuojama už apmokėjimui pateiktą laikotarpį. Apie atliktą įskaitymą užsakovas raštu informuoja rangovą. Pažymėtina, kad analogiška sąlyga buvo nustatyta ir pirkimo dokumentų 10 priede „Pirkimo sutartis“. Šalių sudarytos Sutarties 5 punkte nustatyta, kad priimta Sutarties suma, nustatyta viešojo pirkimo metu yra 673 992,40 Eur su PVM. Priimtos Sutarties sumos sudėtinės dalys: statybos darbų kaina be PVM 557 018,51 Eur (Sutarties 5.1 punktas) ir 21 proc. PVM – 116 973,89 Eur (Sutarties 5.2 punktas).

61. Įvertinus paminėtas Sutarties sąlygas, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė susitarė dėl delspinigių skaičiavimo nuo visos priimtos Sutarties sumos, kurią sudaro statybos darbų kaina su PVM. Šalys nenumatė jokių išlygų, kad delspinigiai bus skaičiuojami nuo statybos darbų kainos be PVM, t. y. nuo priimtos Sutarties sumos vienos iš sudėtinių dalių. Pažymėtina ir tai, kad Direkcija, apskaičiavusi netesybas nuo Sutartyje šalių nustatytos sumos, apskaičiuotų delspinigių papildomai PVM neapmokestino (netaikė jiems PVM), todėl apeliantės UAB „Viadukas“ skundo argumentai, kad netesyboms, remiantis PVMĮ nuostatomis, PVM negali būti taikomas, nepagrįsti.

62. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Sutarties nuostata, jog delspinigiai bus skaičiuojami nuo visos priimtos Sutarties sumos, kurią sudarys statybos darbų kaina su PVM, kaip minėta, buvo numatyta pirkimo dokumentuose dar tebevykstant viešojo pirkimo procedūroms. Taigi visi tiekėjai, dalyvavę pirkime, turėjo galimybę susipažinti su pirkimo dokumentais ir jose nustatytomis sąlygomis, prašyti jas paaiškinti, patikslinti ar teikti pretenzijas ir ginčyti, jei atitinkama sąlyga, jų nuomone, buvo netinkama, neaiški ar nesąžininga. Apeliantė UAB „Viadukas“ tokia teise nepasinaudojo, todėl, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, sudariusi su Direkcija Sutartį sutiko su tokia delspinigių skaičiavimo tvarka.

63. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Direkcija turėjo teisinį pagrindą skaičiuoti netesybas nuo šalių pasirašytos Sutarties 5 punkte nurodytos visos priimtinos Sutarties sumos – 673 992,40 Eur su PVM.

64. Apeliantės UAB „Viadukas“ teigimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos, kurioje išaiškinta, kad atsakovė delspinigius turi skaičiuoti nuo sumos be PVM. Šiam argumentui pagrįsti apeliantė skunde ne kartą nurodė Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-838-790/2020. Visų pirma pažymėtina tai, kad apeliantės nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-838-790/2020 vertinta sutarties formuluotė dėl sumos, nuo kurios turi būti skaičiuojami delspinigiai, yra visiškai kitokia nei šioje civilinėje byloje vertinama Sutarties nuostata. Be to, kaip patvirtina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, apeliantės minima Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-838-790/2020, buvo panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-178-469/2021), todėl remtis paminėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ir joje pateiktais išaiškinimais nėra pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

65. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovės UAB „Viadukas“ ieškinį iš dalies, t. y. pripažinęs, kad Direkcija neturėjo teisės skaičiuoti ieškovei netesybų už 46 kalendorines dienas, kurios, keičiant Techninio projekto sprendinį dėl apsauginio betono sluoksnio įrengimo, buvo pradelstos dėl ne nuo ieškovės priklausančių aplinkybių, iš dalies panaikinęs ginčijamus įskaitymus ir priteisęs 9 300,74 Eur skolą už atliktus darbus, palūkanas bei konstatavęs, kad Direkcija už pavėluotai atliktus papildomus darbus tilto prieigose turėjo teisę skaičiuoti delspinigius nuo visos priimtos Sutarties sumos su PVM ir juos įskaityti, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

66. Apeliančių UAB „Viadukas“ ir Direkcijos apeliacinius skundus atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.