- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-553-516/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00894-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Viadukas“
- Atsakovas
- valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Kelprojektas“
- Kategorijos
- 1.1.4.3Ieškinio senatis
- 2.6.18.3Statybos ranga
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.6.2Įskaitymas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romualdos Janovičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viadukas“ ir atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3562-855/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viadukas“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl netesybų sumažinimo, įskaitymo pripažinimo neteisėtu, skolos ir palūkanų priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui – uždarajai akcinei bendrovei „Kelprojektas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Viadukas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai (toliau – ir Direkcija), prašydama:
1.1. pripažinti, kad Direkcija nepagrįstai ir neteisėtai taikė ieškovei netesybas, jas sumažinti, atleidžiant ieškovę nuo jų mokėjimo;
1.2. pripažinti atsakovės 2019 m. liepos 4 d., 2019 m. rugpjūčio 7 d., 2019 m. spalio 22 d. raštais atliktą įskaitymą negaliojančiu;
1.3. priteisti ieškovei iš atsakovės 14 154 Eur skolą, 847,88 Eur palūkanas, 8 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. birželio 12 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo sutartis Nr. S-362 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktą „Kelio Nr. 2904 Linkuva – Joniškėlis – Pumpėnai 15,21 km tilto per Mažupę nauja statyba“ techninį projektą atlikti numatytus statybos darbus ir parengti darbų projektinę dokumentaciją iki 2019 m. gegužės 27 d. Atsakovė 2019 m. liepos 4 d. pateikė ieškovei raštą, kuriame nurodė, kad darbai nebuvo užbaigti laiku, todėl už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (34 kalendorines dienas) ieškovei apskaičiuoti 6 874,80 Eur delspinigiai, kurie bus išskaičiuoti iš ieškovės 2019 m. birželio 28 d. pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodytos mokėtinos sumos. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 7 d. raštu nurodė, kad už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. (31 kalendorinę dieną) ieškovei apskaičiuoti 6 268,20 Eur delspinigiai, kurie bus išskaičiuoti iš ieškovės 2019 m. liepos 31 d. pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodytos mokėtinos sumos. Atsakovė 2019 m. spalio 22 d. raštu nurodė, kad už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. (5 kalendorines dienas) ieškovei paskaičiuoti 1 011 Eur delspinigiai, kurie bus išskaičiuoti iš ieškovei pagal sutartį mokėtinos sulaikytų pinigų sumos. Atsakovė tuo pačiu raštu patvirtino, kad ieškovė darbus pagal Sutartį baigė 2019 m. rugpjūčio 21 d.
3. Darbų atlikimo terminui esant pradelstam 86 dienomis, atsakovė nepagrįstai apskaičiavo 14 154 Eur sumos delspinigius už 70 dienų, juos įskaitė į ieškovei mokėtinas sumas, kurių nesumokėjo, nes, pirma, darbų vykdymas užsitęsė dėl nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių; antra, delspinigiai nepagrįstai apskaičiuoti nuo darbų kainos su PVM. Darbų vykdymas 46 dienas užsitęsė dėl atsakovės delsimo derinti naują techninio projekto sprendinį, nes darbų vykdymo metu buvo nustatytas netinkamas techninio projekto sprendinys – 50 mm storio betono apsauginis sluoksnis, kurio buvo neįmanoma įrengti statomame arkos formos tilte, nes šlapias betonas nesilaiko ir slenka arkos nuolydžiu. Dėl to ieškovė 2019 m. balandžio 19 d. raštu kreipėsi į techninio projekto rengėją UAB „Kelprojektas“, siūlydama vietoj apsauginio betono sluoksnio įrengti didelio tankio geotekstilę, kuri užtikrintų hidroizoliacijos apsaugą nuo pažeidimų. Tam projekto rengėjas UAB „Kelprojektas“ ir statinio techninis prižiūrėtojas UAB „Saugvila“ 2019 m. balandžio 24 d. ir 2019 m. gegužės 6 d. raštais pritarė, tačiau atsakovė praėjus net 29 dienoms, tik 2019 m. birželio 4 d. raštu dėl neaiškių priežasčių nepagrįstai nurodė, kad nesutinka su ieškovės siūlymu. Ieškovei 2019 m. birželio 4 d. raštu pateikus alternatyvų pasiūlymą vietoj betono sluoksnio įrengti didelio atsparumo apsauginius 6 mm storio lakštus, sujungiant juos klijuojama juosta, projektuotojas, techninis prižiūrėtojas ir atsakovė šiam siūlymui 2019 m. birželio 5 d. ir 2019 m. birželio 7 d. raštais pritarė. Užsakovo, rangovo, projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo sudaryta komisija (toliau – Komisija) 2019 m. birželio 13 d. pasirašė Darbų pakeitimo aktą Nr. 2, kuriuo siūlė atlikti pakeitimus ir tik po 12 kalendorinių dienų, t. y. 2019 m. birželio 25 d. buvo paruoštas ir pasirašytas Darbų pakeitimas, o 2019 m. liepos 2 d. sudarytas Papildomas susitarimas dėl papildomų ir neatliekamų darbų. Taigi nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki 2019 m. liepos 2 d., t. y. 72 kalendorines dienas ieškovė negalėjo vykdyti rangos darbų, nes buvo sprendžiamas techninio projektinio sprendinio pakeitimo klausimas, todėl 46 kalendorines dienas darbų terminas užsitęsė dėl atsakovės veiksmų ir delsimo. Dėl to atsakovės apskaičiuoti delspinigiai turėtų būti mažinami už 46 dienas.
4. Nurodė, kad darbų vykdymas 32 dienas užsitęsė dėl papildomų nenumatytų darbų derinimo, nes darbų vykdymo metu buvo nustatyta, kad tilto prieigose yra netinkamas pagrindas pakloti naujam asfaltbetoniui, apie ką ieškovė 2019 m. birželio 27 d. raštu informavo techninį prižiūrėtoją ir projektuotoją su prašymu dėl projektinio sprendinio pakeitimo. Projektuotojas ir techninis prižiūrėtojas 2019 m. liepos 2 d. ir 2019 m. liepos 3 d. raštais pasiūlė pritarti projektuotojo pasiūlymui vietoj planuoto 30 mm storio atstatymui skirto viršutinio asfaltbetonio sluoksnio rengti kitą konstrukciją. Atsakovė 2019 m. liepos 9 d. raštu paprašė ieškovės pateikti papildomų darbų sąmatą, ką ieškovė ir padarė, o 2019 m. liepos 11 d. raštu atsakovė sutiko su būtinumu atlikti Sutartyje nenumatytus papildomus darbus. Komisija 2019 m. liepos 12 d. sudarė Darbų pakeitimo aktą Nr. 3, kuriame pasiūlė atlikti darbų pakeitimą. Atsakovės, techninio prižiūrėtojo ir ieškovės atstovai 2019 m. liepos 17 d. sudarė darbų pakeitimą Nr. 3, ir tik po 12 dienų, t. y. 2019 m. liepos 29 d. buvo sudarytas Papildomas susitarimas Nr. 3 dėl papildomų darbų atlikimo.
5. Ieškovės nuomone, delspinigiai, priešingai negu buvo numatyta Sutarties 38 punkte, nepagrįstai buvo skaičiuojami nuo pagal Sutartį mokėtinų sumų su PVM, dėl to atsakovė praturtėjo 21 proc. suma. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 96 straipsnio 1 dalies 3 punktą statybos darbų vykdymo atveju taikomas atvirkštinis PVM, t. y. mokestį valstybei sumoka ne paslaugų teikėjas, o užsakovas (šiuo atveju – atsakovė). Ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės jai sumokėti PVM, o atsakovė, skaičiuodama delspinigius, juos skaičiuoja nuo sumos, kurios ieškovė niekada negaus. Sutarties 38 punkto nuostata nesąžininga ir iškreipianti šalių pusiausvyrą, kuri reikalauja, kad jei delspinigiai skaičiuojami nuo kainos su PVM, tai ir įskaitymas turi būti nuo mokėtinų sumų su PVM ir atvirkščiai. Todėl Sutarties kainai esant 557 018,51 Eur, delspinigiai vietoje 14 154 Eur būtų tik 11 697,39 Eur. Vien dėl šios priežasties delspinigiai turėtų būti sumažinti. Pripažinus, kad atsakovė neteisėtai skaičiavo ieškovei netesybas, atsakovės atlikti įskaitymai pripažintini negaliojančiais, nes atsakovė neturėjo priešpriešinio, galiojančio ir vykdytino reikalavimo į ieškovę, tad negalėjo atlikti įskaitymų. Tuo tarpu iš atsakovės ieškovei priteistina už atliktus darbus nesumokėta 14 154 Eur suma, taip pat 8 procentų dydžio metinės palūkanos už laikotarpį, kada turėjo būti apmokėtos atitinkamos PVM sąskaitos faktūros bei grąžinta ieškovei sulaikymo suma, pagal ieškovės skaičiavimus sudaranti iš viso 847,88 Eur. Pažymėjo, kad 6 mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas išieškant netesybas, o ne reikalavimams dėl paskaičiuotų netesybų ginčijimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė iš esmės reiškia reikalavimą priteisti skolą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino atsakovės 2019 m. liepos 4 d., 2019 m. rugpjūčio 7 d. ir 2019 m. spalio 22 d. raštais atliktus priešpriešinių reikalavimų įskaitymus dalyje dėl 9 300,74 Eur neteisėtais ir negaliojančiais; priteisė ieškovei iš atsakovės 9 300,74 Eur skolos už atliktus darbus, 583,80 Eur palūkanų, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (9 884,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 950,47 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė trečiajam asmeniui UAB „Kelprojektas“ iš ieškovės UAB „Viadukas“ 308,55 Eur, o iš atsakovės Direkcijos – 598,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad nors, vadovaujantis Sutarties 8 punktu, rangovas turėjo pradėti ir pabaigti darbus per 8 mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo, t. y. nagrinėjamu atveju – ne vėliau nei iki 2019 m. gegužės 27 d., tačiau faktiškai šie darbai buvo užbaigti 2019 m. rugpjūčio 21 d., t. y. pradelsus 86 kalendorines dienas. Teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad darbai faktiškai buvo užbaigti ne 2019 m. rugpjūčio 21 d., o 2019 m. rugpjūčio 8 d., kai Statybos darbų žurnale buvo padarytas paskutinis įrašas ir pažymėjo, kad Sutartis apėmė ne tik konkrečių statybos darbų atlikimą (tilto įrengimą), bet ir atliktų darbų perdavimą užsakovui bei jų priėmimą, statybos darbų ar jų etapų trūkumų, defektų ir netikslumų pašalinimą, statybos darbų atlikimo vietos ir aplinkinės teritorijos visišką bei tinkamą sutvarkymą, projektinės dokumentacijos parengimą, visos kitos dokumentacijos perdavimą ir pan. Pagal Sutarties 21 punktą darbai laikomi visiškai baigtais, pasirašius rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktą, o šiuo atveju Atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktas buvo šalių pasirašytas tik 2019 m. rugsėjo 25 d. Teismas nustatė, kad darbai pagal Sutartį užsakovės laikomi visiškai baigtais 2019 m. rugpjūčio 21 d., kai buvo patvirtintas Darbų pakeitimas Nr. 4, yra atsakovės pripažįstama ir patvirtinama tiek jos 2019 m. spalio 22 d. rašte ieškovei dėl delspinigių skaičiavimo, tiek teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose.
8. Teismas nustatė, kad viešojo pirkimo sąlygų 10 priedo „Pirkimo sutartis“ projekte buvo numatyta nuostata, identiška ginčo šalių užbaigus pirkimo procedūras pasirašytos Sutarties 38 punkte įtvirtintai sąlygai, kad rangovas, neužbaigęs darbų Sutartyje numatytu laiku, įsipareigoja sumokėti užsakovui 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos priimtos Sutarties sumos ir atlygina užsakovui dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos. Delspinigiai išskaičiuojami iš rangovui pagal šią Sutartį mokėtinų sumų (be PVM), kiekvieną kartą rangovui pateikus PVM sąskaitą faktūrą už faktiškai atliktus darbus. Delspinigių suma apskaičiuojama už apmokėjimui pateiktą laikotarpį. Apie atliktą įskaitymą užsakovas raštu informuoja rangovą.
9. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad Sutartyje šalys aiškiai ir nedviprasmiškai expresis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtino, jog delspinigiai už darbų neatlikimą Sutartyje nustatytu laiku, skaičiuojami nuo visos priimtos Sutarties sumos. Sąvoka „priimta Sutarties suma“ apibrėžta Sutarties II dalyje, t. y. Sutarties 5 punkte, kuriame numatyta, kad priimta Sutarties suma, nustatyta viešojo pirkimo metu, yra 673 992,40 Eur su PVM, ir ją sudaro tokios sudėtinės dalys: 557 018,51 Eur – statybos darbų kaina be PVM bei 116 973,89 Eur – 21 proc. PVM. Esant tokioms abiejų šalių sulygtoms ir privalomoms Sutarties sąlygoms, kuomet šalys susitarė dėl delspinigių skaičiavimo nuo visos priimtos Sutarties sumos, kurią sudaro tiek statybos darbų kaina be PVM, tiek ir PVM, ir Sutarties 38 punkte nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenumatant, kad delspinigiai turi būti skaičiuojami tik nuo statybos darbų kainos be PVM, t. y. ne nuo visos priimtos Sutarties sumos (kaip ji apibrėžta Sutarties 5 punkte), o tik nuo tam tikrų jos sudėtinių dalių (sudėtinės dalies), teismas sprendė, jog atsakovė, kaip užsakovė, turėjo teisinį pagrindą skaičiuoti netesybas nuo Sutarties 5 punkte numatytos visos priimtos Sutarties sumos (673 992,40 Eur), dėl kurios šalys sulygo Sutartimi. Tokios išvados, teismo sprendimu, nepaneigia Sutarties 38 punkto nuostata, kad delspinigiai išskaičiuojami iš rangovui pagal šią Sutartį mokėtinų sumų (be PVM). Nurodė, kad Sutarties 38 punkto nuostatoje šalys nesusitarė, kad delspinigiai be PVM išskaičiuojami iš rangovui pagal Sutartį mokėtinų sumų be PVM. PVM eliminuojamas tik kalbant apie tas rangovui mokėtinas sumas, iš kurios išskaičiuojami delspinigiai, bet nėra numatyta, kad PVM eliminuojamas iš delspinigių.
10. Teismas iš dalies sutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovė, pagrįstai neskaičiuodama delspinigių už 16 kalendorinių dienų, dėl kurių buvo pradelstas galutinis statybos darbų atlikimo terminas, nepagrįstai ir neteisėtai skaičiavo juos už visas kitas 70 kalendorines dienas, kadangi darbus buvo pavėluota atlikti iš esmės dėl nuo rangovės nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl nepateisinamo užsakovės delsimo sprendžiant Sutarties vykdymo metu iškilusias problemas, susijusias su apsauginio betono sluoksnio darbų atlikimo negalimumu bei būtinumu atlikti papildomus asfaltbetonio įrengimo darbus tilto prieigose.
11. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės UAB „Viadukas“ Sutarties vykdymo metu iškelti argumentai dėl Techninio projekto sprendinio, susijusio su apsauginio betono sluoksnio įrengimu, netinkamumo, įgyvendinimo negalimumo ir netikslingumo buvo pagrįsti ir tokiems ieškovės argumentams pritarė visi statybų procese dalyvavę subjektai, t. y. tiek užsakovė, tiek projektuotoja UAB „Kelprojektas“, tiek statybos techninė prižiūrėtoja UAB „Saugvila“. Teismo nuomone, šie argumentai ir problemos laikytini lėmusiais poreikį pakeisti darbų vykdymo tvarką, būtinumą atlikti siūlomų pakeitimų įvertinimo, derinimo, įforminimo veiksmus, kurie iš esmės truko nuo 2019 m. balandžio 19 d. (pirminio ieškovės kreipimosi) iki 2019 m. liepos 2 d. (papildomo susitarimo pasirašymo), dėl ko ieškovė UAB „Viadukas“ objektyviai tam tikrą laiką (kaip ji nurodo – 46 kalendorines dienas) negalėjo atlikti darbų šioje Sutarties objekto dalyje. Nors atsakovė teigė, kad pirminis ieškovės kreipimasis su iškelta problema buvo neinformatyvus, o pasiūlytas sprendinio pakeitimo variantas buvo netinkamas, tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra jokių tai galinčių pagrįsti įrodymų. Tiek UAB „Kelprojektas“, tiek UAB „Saugvila“ pritarė pirminiam ieškovės pasiūlytam sprendinio keitimo variantui, tuo tarpu Direkcija 2019 m. birželio 4 d. raštu tam nepritardama, iš esmės nenurodė, o ir teismo procese nagrinėjamoje byloje neįrodė, kodėl toks siūlymas technine, technologine ar kitokia prasme buvo nepatenkinamas ir nepakankamas projektinio sprendinio keitimui.
Atsiliepimas
12. Trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ procesiniuose dokumentuose nurodytą argumentą, kad Techniniame projekte numatytas sprendinys – 50 mm storio betono apsauginis sluoksnis – objektyviai galėjo būtų įgyvendintas ir nebuvo poreikio jį keisti, teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes jis prieštarauja patiems UAB „Kelprojektas“ veiksmams Sutarties vykdymo metu: UAB „Kelprojektas“ 2019 m. balandžio 24 d. ir 2019 m. birželio 5 d. raštais bei pasirašydama 2019 m. birželio 13 d. Darbų pakeitimo aktą Nr. 2 išreiškė sutikimą su rangovės UAB „Viadukas“ prašymu ir pozicija dėl Techninio projekto sprendinio keitimo būtinumo, pritarė rangovės siūlymams neįrengti apsauginio betono sluoksnio, tad ir priežastims, dėl kurių tai daroma.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad aptariamo projektinio sprendinio netinkamumą ieškovė, kaip viešajame pirkime dalyvaujanti tiekėja, galėjo ir turėjo pastebėti dar viešojo pirkimo metu susipažinusi su Pirkimo sąlygomis ir jų neatsiejama dalimi buvusiu UAB „Kelprojektas“ parengtu Techniniu projektu. Teismo nuomone, būtų neprotinga pirkime dalyvaujančiam ir dar tik potencialiam tiekėjui perkelti visą naštą dėl vienokių ar kitokių, vykdant viešojo pirkimo sutartį, galinčių kilti problemų, nesklandumų, pastebėjimo ir rizikos prisiėmimo, turint omenyje, kad statybos darbų rangovas nebūtinai yra projektavimo srities profesionalas, o neretai tokios problemos objektyviai gali paaiškėti ir nagrinėjamos bylos atveju paaiškėjo tik vykdant sutartį bei atliekant konkrečius statybos rangos darbus. Šios problemos nei pačiai perkančiajai organizacijai, nei projektuotojai UAB „Kelprojektas“, nei statybos techninei prižiūrėtojai UAB „Saugvita“ nebuvo žinomos. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Kelprojektas“ parengtas Techninis projektas dėl kelio Nr. 2904 Linkuva – Joniškėlis – Pumpėnai 15,21 km tilto per Mažupę naujos statybos buvo dar iki viešojo pirkimo procedūrų tikrintas ekspertinės įstaigos UAB „Statybos ekspertų biuras“, kuri 2016 m. gruodžio 1 d. bendrosios ekspertizės akte konstatavo, kad šio Techninio projekto sprendiniai atitinka esminius statinio reikalavimus, projekto rengimo dokumentų ir kitų statybos teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog teigti, kad pirkime dalyvavęs tiekėjas pats turėjo atlikti projekto ir jame nurodytų projektinių sprendinių įvertinimą, būtų neprotinga ir nelogiška.
14. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovei, kaip rangovei, negali būti taikoma civilinė atsakomybė netesybų (delspinigių) forma už darbų atlikimo termino praleidimą dėl nuo jos nepriklausančių veiksmų ir aplinkybių, t. y. dėl Techninio projekto, kurio ji pati nerengė ir neįtakojo, tačiau kuriuo remiantis įsipareigojo vykdyti darbus.
15. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė, nepasinaudojusi Sutarties 10 punkte numatyta darbų atlikimo stabdymo procedūra, negali remtis aplinkybe, jog darbai buvo sustabdyti ir kad sustabdymo laikotarpis neturėtų būti įskaičiuojamas į netesybų skaičiavimo dienas. Nurodė, kad Sutarties 10 punkte yra numatytos priežastys ir atvejai, kada Sutarties vykdymo metu visų darbų atlikimas gali būti sustabdytas. Nagrinėjamu atveju, kaip patvirtino pati ieškovė, liudytojai G. K. ir D. B. bei kaip matyti iš atsakovės pateiktų Statybos darbų žurnalų, poreikio stabdyti apskritai visus darbus nebuvo.
16. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad statybos rangos darbų atlikimas dėl nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių užsitęsė dar 32 kalendorines dienas, kadangi darbų vykdymo metu paaiškėjus būtinumui atlikti nenumatytus papildomus darbus – įrengti asfaltbetonį tilto prieigose – užsitęsė šių papildomų darbų atlikimo derinimo procesas, dėl ko ne tik 16 kalendorinių dienų, bet ir dar 32 dienos turi būti neskaičiuojamos kaip darbų atlikimo termino praleidimas dėl ieškovės kaltės. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad, viena vertus, ieškovės UAB „Viadukas“ Sutarties vykdymo metu iškelti argumentai dėl būtinumo atlikti papildomus darbus buvo pagrįsti, jiems buvo pritarta visų statybų procese dalyvavusių subjektų (tiek užsakovės, tiek projektuotojos, tiek statybos techninės prižiūrėtojos) ir tai lėmė poreikį pakeisti darbų vykdymo tvarką, sąlygojo būtinumą atlikti siūlomų pakeitimų įvertinimo, derinimo, įforminimo veiksmus, dėl ko ieškovės UAB „Viadukas“ Sutarties vykdymas objektyviai prasitęsė tam tikrą laiką. Kita vertus, Sutarties šalys, pasirašydamos 2019 m. liepos 29 d. papildomą susitarimą Nr. 3, sulygo dėl konkretaus vėluojamo dienų skaičiaus, už kurias nebus ieškovei skaičiuojamos Sutartyje numatytos netesybos. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad dar iki Papildomo susitarimo pasirašymo šalys derėjosi ir sprendė dėl objektyviai ieškovei būtino termino papildomiems darbams tilto prieigose atlikti. Susitarimo 2 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, kad tuo atveju, jeigu rangovas vėluos atlikti darbus per Sutartyje nustatytą terminą dėl Susitarime nurodytų papildomų darbų, rangovui už 16 vėlavimo dienų nebus skaičiuojamos Sutartyje numatytos netesybos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovės argumentai, jog dėl iškilusio poreikio atlikti papildomus darbus galutinis darbų atlikimo terminas prasitęsė 46 kalendorines dienas, kad faktiškai ieškovei reikėjo 29 dienų statybos darbams atlikti ir kad Sutartyje numatytos netesybos neturi būti skaičiuojamos ne tik 16 dienų, bet ir ilgiau, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas nurodė, kad atsakovė šiuo atveju pagrįstai delspinigių neskaičiavo tik už 16 kalendorinių dienų.
17. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad atsakovė neturėjo teisės ir pagrindo taikyti ieškovei civilinę atsakomybę delspinigių forma iš viso už 46 kalendorines dienas, kurias buvo pradelstas galutinis Sutartyje numatytų darbų atlikimo terminas dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių ir priežasčių, susijusių su Techninio projekto sprendinio (apsauginio betoninio sluoksnio įrengimo) pakeitimo poreikiu, t. y. priskaičiuoti ieškovei 9 300,74 Eur delspinigius ir atitinkamai šioje dalyje taikyti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Tai sudarė pagrindą teismui atsakovės 2019 m. liepos 4 d., 2019 m. rugpjūčio 7 d. ir 2019 m. spalio 22 d. raštais atliktus įskaitymus dalyje dėl 9 300,74 Eur pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais. Tuo tarpu likusioje dalyje dėl 4 853,26 Eur delspinigių skaičiavimo ir įskaitymo taikymo, teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai juos skaičiavo ir taikė įskaitymą.
18. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės reikalavimą taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimui dėl netesybų sumažinimo ir atsakovės atliktų įskaitymų pripažinimui negaliojančiais. Teismas konstatavo, kad byloje nėra reiškiamas teisę į netesybas turinčio asmens (atsakovės) reikalavimas dėl delspinigių priteisimo. Byloje reiškiamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės nepagrįstai nesumokėtą, taikant įskaitymą, įsiskolinimą už rangovės atliktus statybos darbus bei nepagrįstai negrąžintą sulaikytų pinigų dalį, taip pat pripažinti negaliojančiais atsakovės atliktus įskaitymus, kuriems taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.
19. Teismui pripažinus, kad atsakovė turėjo reikalavimo teisę tik į 4 853,26 Eur delspinigių sumą, kurią ir galėjo įskaityti, sprendė, kad mokėjimas už darbus ir paslaugas likusia suma – 9 300,74 Eur – buvo sumažintas ir įskaitymas šioje dalyje atliktas neteisėtai ir nepagrįstai, todėl šią sumą priteisė ieškovei iš atsakovės.
20. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsniu, 6.37 straipsniu ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, priteisė iš atsakovės ieškovei 8 proc. metinių procesinių palūkanų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
21. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Viadukas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Nepagrįstas su pirmosios instancijos teismo argumentas, kad šalys susitarė dėl delspinigių skaičiavimo nuo visos Sutarties sumos, kurią sudaro tiek statybos darbų kaina be PVM, tiek ir PVM. Teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos, kurioje išaiškinta, kad atsakovas delspinigius turi skaičiuoti nuo sumos be PVM. Jeigu pirmosios instancijos teismas būtų įsigilinęs, tai būtų nustatęs, kad tiek šioje byloje, tiek Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-838-790/2020 aiškinamos ginčo sutarties delspinigių sąlygos yra vienodos.
21.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo ieškovės pateiktu pavyzdžiu, kai atsakovė kitų rangovų ir sutarčių atveju delspinigius skaičiavo nuo visos darbų kainos be PVM.
21.3. Ieškovė neturėjo jokių galimybių reikšti pretenzijų ar derėtis dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos, nes Sutartis buvo sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 59 straipsnio 5 dalį, pirkimą atliekant atviro konkurso būdu, perkančiosios organizacijos ir tiekėjų derybos yra draudžiamos.
21.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir nepasisakė dėl ieškovės pateiktų argumentų dėl dabartinio delspinigių sąlygos aiškinimo nesąžiningumo. Remiantis PVMĮ 15 straipsnio 1 dalimi, PVM yra skaičiuojamas taip: darbų/paslaugų vertė + 21 proc. PVM. Skaičiuojant delspinigius nuo sumos su PVM, ieškovei yra taikoma papildoma 21 proc. sankcija, o atsakovė atitinkamai praturtėja 21 proc. suma. Pagal PVMĮ 15 straipsnio 7 dalies 3 punktą PVM nėra taikomas netesyboms. Pagal PVMĮ 96 straipsnio 1 dalies 3 punktą statybos darbų vykdymo atveju yra taikomas atvirkštinis PVM, t. y. mokestį valstybei tiesiogiai susimoka ne paslaugų tiekėjas, o užsakovas. Šiuo atveju tai yra atsakovė. Taigi PVM mokėjimo prievolė yra tarp atsakovės ir valstybės, bet ne tarp ieškovės ir atsakovės. Atsakovė, skaičiuodama delspinigius nuo sumos su PVM, skaičiuoja juos nuo sumos, kurios ieškovė niekada negaus. Skundžiamas sprendimas šioje dalyje turi būti pakeistas ir delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo Sutarties kainos be PVM.
21.5. Darbų vykdymo metu buvo nustatyta, jog būtina atlikti nenumatytus papildomus darbus – statomo tilto prieigose reikia įrengti tinkamą pagrindą naujo asfaltbetonio paklojimui. Naujų papildomų darbų derinimas bei vykdymas užsitęsė iš viso 48 dienas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nesutiko su ieškovės teiginiais ir nurodė, kad ginčo šalys, pasirašydamos papildomą susitarimą Nr. 3, suderino tarpusavio valią ir susitarė dėl 16 dienų termino, todėl nėra pagrindo atleisti ieškovę nuo delspinigių mokėjimo už ilgesnį terminą nei buvo susitarta. Su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais ieškovė nesutinka. Teismas neatsižvelgė į esminį ieškovės argumentą – tarp šalių nevyko derybos dėl termino papildomiems darbams atlikti nustatymo. Papildomas susitarimas Nr. 3 buvo sudarytas prisijungimo būdu stipresniajai sutarties šaliai vienašališkai pateikus susitarimo sąlygas. Ieškovei nebuvo palikta nei galimybių, nei laiko vesti derybas dėl ilgesnių, racionalių galutinių darbų atlikimo terminų. Atsižvelgiant į tai, neaišku kokiais duomenimis remiantis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2019 m. liepos 29 d. papildomas susitarimas Nr. 3 buvo sudarytas šalių derybų būdu ir atitinka jų tikrąją valią. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į laikotarpį kiek truko derybos ir dokumentų dėl papildomų darbų atlikimo derinimas, bei kokią įtaką šis laikotarpis turėjo pagrindinių darbų pagal Sutartį atlikimui. Papildomus darbus ieškovė galėjo pradėti tik 2019 m. liepos 29 d., pasirašiusi papildomą susitarimą Nr. 3. Tai reiškia, kad ieškovė virš mėnesio negalėjo vykdyti pagrindinių darbų, kurie pagal statybinę technologiją seka po papildomų darbų atlikimo. Nors papildomų darbų atlikimui buvo skirtos papildomos 16 kalendorinių dienų, tačiau jokių papildomų dienų nebuvo skirta pagrindiniams darbams atlikti, kurie nusikėlė ir negalėjo būti vykdomi dėl atsakovės kaltės.
22. Apeliaciniame skunde atsakovė Direkcija prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo tenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Teismas netinkamai išnagrinėjo arkos apsauginio betono sluoksnio projektinio sprendinio keitimo klausimą, nuspręsdamas, kad ieškovė neturėjo pareigos įvertinti projektinėje dokumentacijoje numatytus sprendinius. Teismas sprendime iš esmės nesigilino į skirtingas ieškovės siūlymų formuluotes bei Sutarties 69 punkte numatytą baigtinį sąrašą atvejų, kuomet leidžiama keisti projektinius sprendinius (atlikti papildomus darbus ar darbų neatlikti), bei Sutarties 72 punkte numatytą pareigą ieškovei tokius siūlymus motyvuoti ir pagrįsti dokumentais. Teismas sureikšmino aplinkybę, kad statinio statybos dalyviai (projektuotojas UAB „Kelprojektas“ ir statybos techninis prižiūrėtojas UAB „Saugvila“) neprieštaravo sprendinio pakeitimui, o apeliantė (atsakovė) galiausiai irgi sutiko pakeisti projekte numatytą sprendinį bei pasirašė darbų pakeitimą. VPĮ 89 straipsnis riboja viešojo pirkimo sutarčių keitimą.
22.2. Išvada apie sprendinio netinkamumą neatsispindėjo ieškovės 2019 m. balandžio 19 d. rašte. Projektuotojas 2019 m. balandžio 24 d. raštu pritarė ieškovės siūlymui, tačiau nenurodė jokios kitos motyvacijos, tik kad ieškovės siūlomas sprendimas nepablogina statinio normatyvinės kokybės ir ilgaamžiškumo. Ieškovės siūlymas buvo ir itin neracionalus. Nors ieškovė turėjo galimybę susipažinti su Techniniu projektu pirkimo metu ir teikti dėl jo klausimus ir pretenzijas, tačiau tuo metu šio sprendinio nekvestionavo. Ieškovė taip pat galėjo išsiaiškinti sprendinių tinkamumą Darbo projekto rengimo stadijoje, tačiau UAB „Kelprojektas“, kaip ieškovės pasitelktas subrangovas, Darbo projekte pasirinkto analogišką arkos apsauginio betono sluoksnio sprendinį kaip ir Techniniame projekte. Sutartyje buvo pasirinktas fiksuoto įkainio su peržiūra kainos apskaičiavimo būdas. Projektinius sprendinius buvo galima keisti tik vienu iš sutarties 69 punkte nustatytų atveju ir šias aplinkybes privalėjo pagrįsti ieškovė. Apeliantė 2019 m. birželio 7 d. raštu, atsižvelgusi, kad ieškovė patikslino, jog betono slankumas neleidžia pakloti tolygaus numatyto apsauginio betono sluoksnio ir į tai, kad ieškovės siūlymui pritarė (neprieštaravo) tiek Projektuotojas, tiek ir Techninis prižiūrėtojas, nusprendė projektinio sprendinio pakeitimui pritarti. Taigi, kuomet ieškovė realiai nurodė vieną iš Sutarties 69 punkte nurodytų pagrindų darbų pakeitimui, jam buvo pritarta per pora dienų. Ieškovė buvo pati atsakinga už nepagrįstą ir nemotyvuotą siūlymą pakeisti sprendinį, kurį galėjo inicijuoti pirkimo metu ar darbo projekto rengimo metu, nors to ėmėsi besibaigiant darbų atlikimo terminui. Teismas sprendime iš esmės nesigilino į skirtingas ieškovės siūlymų formuluotes bei Sutarties 69 punkte numatytą baigtinį sąrašą atvejų, kuomet leidžiama keisti projektinius sprendinius (t. y. atlikti papildomus darbus ar darbų neatlikti), bei Sutarties 72 punkte numatytą pareigą ieškovei tokius siūlymus motyvuoti ir pagrįsti dokumentais.
22.3. Teismas ieškovei nustatė itin žemus standartus mokėti įsivertinti projektą, kurį, dalyvaudama viešajame pirkime ir pasirašydama sutartį, ši įsipareigojo įvykdyti, prieš tai pati atlikusi privalomus projektavimo darbus. Ieškovė pati prisiėmė riziką už projektavimo (darbo projekto parengimo) darbus, tačiau ne laiku ėmė kaitalioti sprendinius, pažeisdama sutartyje numatytą papildomų darbų derinimo procedūrą. Ieškovės subrangovė / subtiekėja UAB „Kelprojektas“ triplike nurodė, kad ieškovė apsauginio betono sluoksnio sprendinio įgyvendinimą „galėjo įsivertinti ir darbo projekto rengimo metu, tačiau ieškovas apsauginio betono sluoksnio sprendinio pakeitimo paprašė tik tuomet, kai darbo projektas jau buvo parengtas“.
22.4. Nors Sutarties 1 punkto formuluotė gali suklaidinti, ieškovė darbus vykdė ne pagal apeliantės pateiktą techninį projektą, bet pagal savo pačios rengtą Darbo projektą, kaip yra numatyta specialiosiose statybos teisės normose. Sutarties 70 punkte numatyta, kad „Visa su projektavimu susijusi rizika priskiriama Rangovo atsakomybei. Projekto klaidos, praleidimai, dviprasmybės, prieštaravimai, neatitikimai arba kiti trūkumai priskiriami Rangovo rizikai“. Būtent ieškovė privalėjo parengti darbo projektą pagal Sutarties 1 punktą ir 36.1 punktą ir juose detalizuoti Techninio projekto, kuris skirtas tik statybos leidimui gauti, sprendinius.
22.5. Pagal Statybos darbų žurnalą, ieškovės statybos darbų vadovas iš savo subtiekėjo gavo Darbo projektą 2018 m. rugpjūčio 27 d., tačiau tik 2019 m. balandžio 19 d., likus beveik mėnesiui iki darbų atlikimo termino pabaigos (2019 m. gegužės 27 d.), nors sutarčiai įvykdyti buvo skirti 8 mėnesiai, neskaitant 3 žiemos pertraukos mėnesių, ieškovė ėmė siūlyti nesavalaikius projekto pakeitimus. Kadangi ieškovė buvo iššvaisčiusi didžiąją dalį darbų atlikimo termino, būtent tai, o ne bet kokie apeliantės veiksmai ar neveikimas, lėmė ieškovės vėlavimą ir sutarties pažeidimą.
22.6. Teismas neteikė jokios reikšmės aplinkybei, kad ieškovė nepasinaudojo Sutarties 10 punkte jos naudai numatytai darbų atlikimo stabdymo dėl papildomų darbų ir kitų priežasčių procedūrai ir laikė, kad ieškovė nestabdydama darbų veikė rūpestingai ir apdairiai.
22.7. Teismas visiškai ignoravo teismo posėdžio metu liudytojo ieškovės darbuotojo ir statinio statybos darbų vadovo G. K. paaiškinimus. G. K. 2020 m. lapkričio 17 d. posėdyje nurodė, kad su techniniu projektu susipažino netrukus po sutarties pasirašymo, o darbo projektu netrukus po jo parengimo. Sutartis pasirašyta 2018 m. birželio 12 d., o Darbo projektą iš ieškovės subrangovo UAB „Kelprojektas“ G. K. gavo vėliausiai 2018 m. rugpjūčio 27 d. Liudytojas nurodė, kad susipažinus su projektine dokumentacija jam buvo kilę klausimų dėl arkos betono apsauginio sluoksnio įrengimo, tačiau jis jų neišsakė projekto rengėjui ar užsakovui iki kol neatėjo eilė šį konkretų darbą vykdyti 2019 m. pavasarį, darbų atlikimo terminui einant į pabaigą. Taigi ieškovė ir jos statinio statybos darbų vadovas pripažino, kad dar 2018 m. vasarą ar ankstyvą rudenį nustatė projektinės dokumentacijos klaidas, tačiau ignoravo savo pareigą apie jas informuoti užsakovą ar projekto rengėją. Teismas netinkamai pritaikė materialines teisės normas, nes ieškovę atleido nuo atsakomybės už projekto netikslumus, apie kuriuos pati ieškovė delsė informuoti kitus statybos dalyvius.
22.8. Ieškovė yra praleidusi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą 6 mėnesių sutrumpintą ieškinio pateikimo (senaties) terminą tokios kategorijos ieškiniams pareikšti. Ieškovės ieškinys teisme gautas 2020 m. liepos 7 d., t. y. praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo apeliantės 2019 m. liepos 4 d. rašto, kuriuo ji informavo ieškovę apie apskaičiuotus delspinigius, gavimo dienos. Ieškovė taip pat praleido 6 mėnesių terminą ir nuo sužinojimo apie kitus du įskaitymus, atliktus 2019 m. rugpjūčio 7 d. raštu ir 2019 m. spalio 22 d. raštu. Nuo pirmo buvo praėję – 369 dienos, nuo antro – 335 dienos, o nuo trečio – 259 dienos.
Atsiliepimas
23. Ieškovė UAB „Viadukas“ pateikė atsiliepimą į atsakovės Direkcijos apeliacinį skundą, prašydama skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Ieškovė neprisidėjo prie Techninio projekto parengimo, sprendinių pasirinkimo ir neprisiėmė su Techninio projekto parengimu susijusios rizikos. Atsakovė nepagrįstai atsisakė pritarti pirmajam ieškovės siūlymui, vengė operatyviai bendradarbiauti. Poreikis dėl Techninio projekto sprendinio keitimo atsirado ne dėl ieškovės kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
23.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad dėl Techninio projekto sprendinių pakeitimo ieškovė objektyviai tam tikrą laikotarpį negalėjo vykdyti Sutartyje numatytų darbų. Atsakovė neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sureikšmino faktą apie visų statybos dalyvių pritarimą Techninio projekto sprendinių pakeitimui. Sutarties 69 punkte nustatytos pakankamai griežtos sąlygos papildomų darbų atlikimui ir akivaizdu, kad bet koks rangovo prašymas pakeisti techninio projekto sprendinius nebūtų tenkinamas. Pirmosios instancijos visiškai teisingai konstatavo, kad atsakovė neįrodė, kodėl pirmasis ieškovės siūlymas technine, technologine ar kitokia prasme buvo nepatenkinamas ir nepakankamas projektinio sprendinio keitimui. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pastebėjo, kad nėra aišku, kodėl atsakovė tik po 29 kalendorinių dienų išreiškė savo nesutikimą ir nepritarimą pirmajam ieškovės siūlymui, jeigu pirmasis siūlymas buvo neinformatyvus ar netinkamai suformuluotas.
23.3. Atmestini atsakovės teiginiai, kad ieškovė buvo iššvaisčiusi didžiąją dalį darbų atlikimo termino. Neaišku kokius darbus ieškovė vėlavo atlikti, tam, kad būtų laikoma, jog darbų atlikimo terminas buvo „išvaistytas“. Jeigu nebūtų atsiradę kliūčių (Techninio projekto sprendinio keitimo, papildomų darbų tilto prieigose), ieškovė būtų darbus atlikusi per Sutartyje nustatytą terminą.
23.4. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovei netenkančios Techninio projekto klaidų rizikos yra pagrįsta. Atsakovės parengtas Techninis projektas buvo patikrintas statinio projekto ekspertų UAB „Statybos ekspertų biuras“, todėl Techninis projektas turėjo būti be klaidų ir netikslumų. Esant kompetentingai Techninio projekto reviziją atlikusių specialistų išvadai dėl projekto tinkamumo, teigti, kad pirkime dalyvavęs tiekėjas dar pats turėjo atlikti projekto bei jame nurodytų projektinių sprendinių įvertinimą, būtų neprotinga ir nelogiška.
23.5. Ieškovė, siekdama kuo labiau sumažinti atsakovės nepagrįsto delsimo padarinius, pagal galimybes vykdė darbus, kuriuos leido vykdyti esama situacija objekte. Todėl, priešingai nei nurodo atsakovė, darbų vykdymo objekte nestabdymas rodo ne aplaidų, o rūpestingą ieškovės elgesį, siekiant kaip įmanoma labiau užtikrinti darbų atlikimą laiku.
23.6. Atmestini atsakovės teiginiai, kad ieškovė neva ignoravo pareigą informuoti atsakovę apie nustatytus netinkamus Techninio projekto sprendinius. Atsakovė neteisingai interpretavo liudytojo G. K. parodymus. Tai, kad ieškovės darbuotojui „kilo klausimų“ dėl sprendinio įgyvendinimo nereiškia, kad ieškovė nustatė, jog Techninio projekto sprendinys yra netinkamas ir jau turi būti keičiamas. Ieškovė nepažeidė pareigos informuoti atsakovę apie netinkamą Techninio projekto sprendinį.
23.7. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas senaties terminas yra skirtas netesybų išieškojimui, o ieškovė netesybų netaikė, jų neprašo priteisti, bet prašo skolos priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl ieškinio senaties taikymo.
Atsiliepimas
24. Atsakovė Direkcija pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, palikti nepakeistą, tenkinti atsakovės skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Kiek tai susiję su apeliantės skundžiamomis sprendimo dalimis, būtent šios sprendimo išvados yra paremtos byloje esančių įrodymų ir šalių pateiktų argumentų viseto apibendrintu tinkamu ir teisingu įvertinimu.
24.2. Apeliantė savo skunde išdėstė iš esmės tapačius argumentus, kaip ir pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad abi proceso šalys pateikė apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas iš naujo įvertins visą sprendimo turinį ir pirmosios instancijos teisme šalių teiktus motyvus. Atsižvelgdama į proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, atsakovė laiko nesant tikslinga atkartoti tapačius atsikirtimus, kurie jau buvo išsamiai išdėstyti pirmosios instancijos teismui teiktuose paruošiamuosiuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
26. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Viadukas“ dalyvavo ir laimėjo atsakovės Direkcijos vykdytą viešąjį pirkimą „Tilto per Mažupę valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2904 Linkuva – Joniškėlis – Pumpėnai 15,21 km nauja statyba“. Šalys 2018 m. birželio 22 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį, kuria ieškovė (rangovė) įsipareigojo pagal atsakovės (užsakovės) pateiktą techninį projektą atlikti statybos darbus ir parengti vykdomų darbų darbo projektinę dokumentaciją, o atsakovė (užsakovė) įsipareigojo sudaryti rangovei būtinas sąlygas minėtiems darbams atlikti, priimti tinkamai (kokybiškai) atliktų darbų rezultatą ir sumokėti rangovei už darbus Sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais.
27. Pagal Sutarties 8 punktą rangovė turėjo pradėti ir pabaigti darbus per 8 mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo (į šį laikotarpį neįskaitomas statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis nuo gruodžio 15 d. iki kitų metų kovo 15 d., t. y. technologinė pertrauka, taip pat darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis dėl Sutarties 10 punkte nurodytų aplinkybių), t. y. nagrinėjamu atveju – ne vėliau nei iki 2019 m. gegužės 27 d. Nustatyta, kad faktiškai darbai buvo užbaigti 2019 m. rugpjūčio 21 d., t. y. pradelsus 86 kalendorines dienas.
28. Nustatyta, kad atsakovė Direkcija 2019 m. liepos 4 d. raštu informavo ieškovę, jog, atsižvelgdama į darbų atlikimo termino pažeidimą, už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (34 kalendorines dienas) apskaičiavo 6 874,80 Eur delspinigių, kuriuos išskaičiuoja iš ieškovės 2019 m. birželio 28 d. pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodytos mokėtinos sumos.
29. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 7 d. raštu informavo ieškovę, kad, atsižvelgdama į termino pažeidimą, už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. (31 kalendorinę dieną) apskaičiavo 6 268,20 Eur delspinigių, kuriuos išskaičiuoja iš ieškovės 2019 m. liepos 31 d. pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodytos mokėtinos sumos. Paminėtame rašte taip pat nurodyta, kad Direkcija buvo suteikusi ieškovei 16 kalendorinių dienų terminą papildomų darbų atlikimui, kurių metu delspinigiai netaikomi.
30. Atsakovė 2019 m. spalio 22 d. raštu informavo ieškovę, kad, atsižvelgdama į termino pažeidimą, už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. (5 kalendorines dienas) apskaičiavo 1 011 Eur delspinigių, kuriuos išskaičiuoja iš ieškovei pagal Sutartį mokėtinos sulaikytų pinigų sumos.
31. Iš viso atsakovė apskaičiavo ieškovei už Sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino praleidimą 14 154 Eur delspinigių (netesybų) už 70 kalendorinių dienų (86 d. – 16 d.), taikant 0,03 procentų netesybų dydį už kiekvieną pradelstą dieną nuo Sutartyje numatytos darbų kainos su PVM (673 992,40 Eur). Atsakovė atliko įskaitymą ir nesumokėjo ieškovei 14 145 Eur dydžio atlyginimo už atliktus ir atsakovės priimtus statybos rangos darbus.
32. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl delspinigių skaičiavimo už ieškovės UAB „Viadukas“ pradelstus atlikti rangos darbus, t. y. tiek dėl sumos, nuo kurios turėtų būti skaičiuojami delspinigiai (ar nuo sumos su PVM), tiek dėl dienų skaičiaus, už kurį rangovei galėtų būti taikoma atsakomybė delspinigių forma.
33. Apeliantės (ieškovės) UAB „Viadukas“ teigimu, delspinigiai turėjo būti skaičiuojami nuo Sutarties kainos be PVM, be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į PVMĮ, nustatantį, kad PVM nėra taikomas netesyboms. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad nėra pagrindo atleisti ieškovę nuo delspinigių mokėjimo už ilgesnį terminą, nei šalių buvo sutarta, atliekant papildomus darbus tilto prieigose. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į laikotarpį, kiek vyko šalių derybos dėl papildomų darbų atlikimo, nes UAB „Viadukas“ virš mėnesio negalėjo vykdyti darbų dėl pačios atsakovės kaltės.
34. Tuo tarpu apeliantės (atsakovės) Direkcijos teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo arkos apsauginio betono sluoksnio projektinio sprendinio keitimo klausimą, nuspręsdamas, kad ieškovė neturėjo pareigos įvertinti projektinėje dokumentacijoje numatytus sprendinius, nesigilino į skirtingas ieškovės siūlymų formuluotes bei Sutarties 69 punkte numatytą baigtinį sąrašą atvejų, kuomet leidžiama keisti projektinius sprendinius (atlikti papildomus darbus ar darbų neatlikti), bei Sutarties 72 punkte numatytą pareigą ieškovei tokius siūlymus motyvuoti ir pagrįsti dokumentais. Be to, apeliantės teigimu, ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą 6 mėnesių sutrumpintą ieškinio pateikimo (senaties) terminą reikalavimui dėl netesybų pareikšti.
Dėl ieškinio senaties
35. Apeliantės Direkcijos teigimu, ieškovės ieškinys teisme gautas 2020 m. liepos 7 d., t. y. praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo Direkcijos 2019 m. liepos 4 d., 2019 m. rugpjūčio 7 d. ir 2019 m. spalio 22 d. raštų, kuriais informavo ieškovę apie apskaičiuotus delspinigius, gavimo dienos, todėl, jos manymu, UAB „Viadukas“ yra praleidusi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių senaties terminą tokios kategorijos ieškiniams pareikšti.
36. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudų, delspinigių) išieškojimo.
37. Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei įrodinėja apeliantė Direkcija, ieškovė UAB „Viadukas“ pareiškė ieškinį ne dėl netesybų priteisimo, o dėl atsakovės atliktų įskaitymų, kuriais ieškovei buvo paskaičiuoti delspinigiai, pripažinimo negaliojančiais bei įsiskolinimo už atliktus statybos rangos darbus, už kuriuos atsakovė neatsiskaitė, atlikusi ginčijamus įskaitymus, priteisimo. Tokiems reikalavimams, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra taikomas bendrasis dešimties metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), o ne CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti Direkcijos apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą.
Dėl apsauginio betono sluoksnio projektinio sprendinio keitimo
38. Byloje nustatyta, kad ieškovės atliekami statybos rangos darbai užsitęsė 46 kalendorines dienas, nes, ieškovės teigimu, darbų vykdymo metu paaiškėjo, kad UAB „Kelprojektas“ parengto Techninio projekto sprendinys įrengti 50 mm storio betono apsauginį sluoksnį yra netinkamas.
39. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl to, ar paminėti rangos darbai užsitęsė dėl ieškovės kaltės, dėl ko jai, už pavėluotus atlikti rangos darbus, buvo paskaičiuotos netesybos, kurias Direkcija įskaitė į ieškovei mokėtiną sumą.
40. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2019 m. balandžio 19 d. raštu kreipėsi į Direkciją, nurodydama, kad Techniniame projekte numatytas sprendinys dėl betoninio apsauginio sluoksnio įrengimo nėra tinkamas, t. y. kad išlyginamasis sluoksnis papildomai apkrauna konstrukciją, jo įrengimas ir betono kietėjimo laikas iki projektinės reikšmės prailgina statinio statybos laiką, todėl pateikė prašymą leisti neįrenginėti apsauginio išlyginamojo sluoksnio, o vietoje jo įrengti didelio tankio geotekstilę, kuri pilnai užtikrina hidroizoliacijos apsaugą nuo pažeidimų ir sutaupo užsakovo lėšų. Nustatyta, kad techninio projekto rengėja UAB „Kelprojektas“ 2019 m. balandžio 24 d. raštu ir statybos techninę priežiūrą vykdžiusi UAB „Saugvila“ 2019 m. gegužės 6 d. raštu pritarė rangovės UAB „Viadukas“ siūlymui vietoje apsauginio betono sluoksnio naudoti geotekstilę. UAB „Kelprojektas“ 2019 m. balandžio 24 d. rašte pažymėjo, kad rangovės siūlomas sprendimas nepablogina statinio normatyvinės kokybės ir ilgaamžiškumo. Atsakovė tik 2019 m. birželio 4 d. raštu atsakė, kad nors sprendinio keitimui pritarė techninis prižiūrėtojas, tačiau projekto vykdymo priežiūrą atliekančios UAB „Kelprojektas“ motyvas, kad rangovo sprendimas nepablogina statinio kokybės ir ilgaamžiškumo nėra pakankamas projektinio sprendimo keitimui, todėl nepritarė rangovės UAB „Viadukas“ siūlytam pakeitimui. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Viadukas“ 2019 m. birželio 4 d. raštu pakartotinai kreipėsi į Direkciją, prašydama pritarti techninio sprendimo ir darbų atlikimo pakeitimui, nurodžiusi, kad konstrukcija turi arkos formą, dėl ko betono slankumas neleidžia pakloti apsauginio betono sluoksnio, betono sluoksnis papildomai apkrauna konstrukciją, todėl prašė leisti neįrenginėti apsauginio išlyginamojo sluoksnio, o vietoje jo įrengti didelio atsparumo apsauginius 6 mm storio lakštus, sujungiamus klijuojama juosta. UAB „Kelprojektas“ 2019 m. birželio 5 d. raštu ir statybos techninę priežiūrą vykdžiusi UAB „Saugvila“ 2019 m. birželio 5 d. raštu pritarė rangovės UAB „Viadukas“ siūlymui vietoje apsauginio betono sluoksnio naudoti apsauginius 6 mm storio lakštus. Kaip pirmą kartą, taip ir šiame 2019 m. birželio 5 d. rašte UAB „Kelprojektas“ pažymėjo, kad rangovės siūlomas sprendimas nepablogina statinio normatyvinės kokybės ir ilgaamžiškumo. Nustatyta, kad Direkcija, susipažinusi su UAB „Viadukas“ patikslintu siūlymu, įvertinusi, jog tokiam siūlymui pritarė statinio statybos techninę priežiūrą atliekanti UAB „Saugvila“ ir projekto vykdymo priežiūrą atliekanti UAB „Kelprojektas“, 2019 m. birželio 7 d. raštu pritarė sprendinio pakeitimui. Po šio pritarimo 2019 m. birželio 13 d. buvo pasirašytas Darbų pakeitimo aktas Nr. 2, 2019 m. birželio 25 d. pasirašytas Darbų pakeitimas Nr. 2, o 2019 m. liepos 2 d. pasirašytas Papildomas susitarimas Nr. 2, kuriuo nutarta vietoje pirminio projektinio sprendinio – apsauginio betono sluoksnio – naudoti kitą sprendinį – didelio atsparumo apsauginius 6 mm storio Servipak lakštus, sujungiamus Armour Tape klijuojama juosta, ir vietoj neatliekamų 4 897,66 Eur be PVM darbų, atlikti 5 626,95 Eur be PVM darbus.
41. Taigi prieš tai aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė, nustačiusi, jog Techniniame projekte numatytas sprendinys dėl betono išlyginamojo sluoksnio nėra tinkamas, pateikė Direkcijai net du problemos sprendimo pasiūlymus, kuriems pritarė tiek statybos techninė prižiūrėtoja UAB „Saugvila“, tiek techninio projekto rengėja UAB „Kelprojektas“. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad byloje esantys prieš tai aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovės (rangovės) UAB „Viadukas“ Sutarties vykdymo metu iškelti argumentai dėl Techninio projekto sprendinio – apsauginio betono sluoksnio įrengimo – netinkamumo ir įgyvendinimo negalimumo buvo pagrįsti. Minėta, kad tiek ieškovės pateiktam pirmam sprendinio keitimo pasiūlymui vietoj apsauginio betono sluoksnio įrengti geotekstilę, tiek ir antram sprendinio keitimo pasiūlymui įrengti apsauginius 6 mm lakštus pritarė tiek projektuotoja UAB „Kelprojektas“, tiek ir statybos techninė prižiūrėtoja UAB „Saugvila“, o pati Direkcija (apeliantė) vienam iš ieškovės pasiūlymų (apsauginių 6 mm lakštų įrengimui) pritarė tik 2019 m. birželio 7 d. raštu.
42. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija negali nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovės (rangovės) raštuose pateikti argumentai dėl sprendinio netinkamumo, teikiant net du pasiūlymus, kaip spręsti problemą, iš tiesų laikytini lėmusiais poreikį pakeisti Techninio projekto sprendinį dėl betoninio apsauginio sluoksnio įrengimo, darbų vykdymo tvarką bei sąlygojusiais būtinumą atlikti pasiūlytų pakeitimų derinimo ir įforminimo veiksmus, kurie, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš esmės truko nuo 2019 m. balandžio 19 d. (pirminio ieškovės kreipimosi raštu) iki 2019 m. liepos 2 d. (Papildomo susitarimo Nr. 2 pasirašymo), dėl ko ieškovė UAB „Viadukas“ tam tikrą laikotarpį negalėjo atlikti darbų ir pavėlavo 46 kalendorines dienas.
43. Nors, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, pritardamas, kad darbus ieškovė vėlavo atlikti dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių, o dėl pačios užsakovės (Direkcijos) kaltės, neįsigilino į skirtingas ieškovės siūlymų formuluotes, tačiau pažymėtina, kad UAB „Kelprojektas“ ir UAB „Saugvila“, kaip minėta, buvo pritarusios tiek pirmam ieškovės sprendinio keitimo siūlymui – įrengti geotekstilę, tiek ir antram sprendinio keitimo siūlymui – apsauginių lakštų įrengimui. Tuo tarpu Direkcija, tik 2019 m. birželio 4 d. raštu nepritardama pirmam ieškovės pasiūlymui vietoje apsauginio betoninio sluoksnio įrengti geotekstilę, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nenurodė jokių argumentų, kodėl ieškovės pasiūlytas sprendinio keitimas technine, technologine ar kitokia prasme buvo netinkamas, pažymėdama tik tai, kad nors sprendinio keitimui pritarė techninis prižiūrėtojas, tačiau projekto vykdymo priežiūrą atliekančios UAB „Kelprojektas“ motyvas, kad rangovės (ieškovės) sprendimas nepablogina statinio kokybės ir ilgaamžiškumo, nėra pakankamas projektinio sprendimo keitimui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad vertindama antrąjį ieškovės pasiūlymą vietoje apsauginio betoninio sluoksnio įrengti apsauginius 6 mm lakštus, apeliantė (Direkcija), atsižvelgdama į tai, kad UAB „Viadukas“ pasiūlymui pritarė tiek UAB „Saugvila“, tiek UAB „Kelprojektas“, 2019 m. birželio 7 d. rašte jau neprieštaravo darbų keitimui, nors projekto vykdymo priežiūrą atliekanti UAB „Kelprojektas“, 2019 m. birželio 5 d. rašte pritardama ieškovės antram pasiūlytam sprendinio keitimui, buvo nurodžiusi analogišką argumentą, kaip ir pirmą kartą – rangovės sprendimas nepablogina statinio kokybės ir ilgaamžiškumo.
44. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors ieškovės UAB „Viadukas“ 2019 m. balandžio 19 d. ir 2019 m. birželio 4 d. raštuose pateikti skirtingi sprendinio keitimo pasiūlymai, tačiau Direkcija nei 2019 m. birželio 4 d. rašte, nei apeliaciniame skunde nepateikė ir nenurodė jokių įtikinamų argumentų, kodėl kaip netinkamas buvo atmestas pirmas ieškovės pasiūlytas sprendinio keitimo variantas, neįrodė, kad pirmasis pasiūlymas techniškai ar technologiškai buvo netinkamas ar neįgyvendinamas. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Direkcija, gavusi 2019 m. balandžio 19 d. UAB „Viadukas“ raštą, 2019 m. balandžio 24 d. UAB „Kelprojektas“ raštą ir 2010 m. gegužės 5 d. UAB „Saugvila“ raštą, tik 2019 m. birželio 4 d., t. y. praėjus net 29 dienoms po paskutinio rašto (statybos techninės prižiūrėtojos UAB „Saugvila“ 2019 m. gegužės 5 d. rašto) pateikė atsakymą, kad nesutinka ir nepritaria rangovo siūlomam pakeitimui.
45. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija negali sutikti su Direkcija, kad darbų atlikimo terminas buvo praleistas dėl ieškovės UAB „Viadukas“ kaltės.
46. Teisėjų kolegija nesutinka su Direkcijos skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs ieškovės ieškinį, neatsižvelgė į Sutarties 72 punkte numatytą pareigą ieškovei siūlymus dėl sprendinių keitimo motyvuoti ir pagrįsti. Įvertinus ieškovės tiek 2019 m. balandžio 19 d. rašto turinį, tiek ir 2019 m. birželio 4 d. rašto turinį, nustatyta, kad UAB „Viadukas“ aiškiai nurodė ir pagrindė, kodėl Techninio projekto sprendinys įrengti 50 mm storio betono apsauginį sluoksnį yra netinkamas ir pasiūlė net du problemos sprendimo variantus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad ieškovė nesilaikė Sutarties 72 punkte nustatytos pareigos savo siūlymus dėl sprendinio keitimo motyvuoti ir pagrįsti.
47. Apeliantės (Direkcijos) teigimu, ieškovė nepasinaudojo Sutarties 10 punkte nustatyta darbų atlikimo stabdymo procedūra, todėl nėra pagrindo laikyti, kad ji veikė rūpestingai ir apdairiai.
48. Pažymėtina, kad šalių sudarytos Sutarties 10 punkte išvardintos priežastys, kurioms esant gali būti sustabdytas visų darbų atlikimas. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų G. K. ir D. B. parodymus bei byloje esančius Statybos darbų žurnalus, poreikio stabdyti visus darbus nebuvo, nes per visą Sutarties vykdymo laikotarpį ieškovė atlikinėjo įvairius kitus darbus. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovės elgesys, kuomet ji, kol buvo sprendžiama Techninio projekto sprendinio dėl apsauginio betono sluoksnio įrengimo pakeitimo problema, vykdė kitus įmanomus darbus, kaip tik laikytinas apdairiu ir rūpestingu veikimu siekiant statybos rangos darbus pagal Sutartį atlikti kuo operatyviau ir ekonomiškiau.
49. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nesutinka su apeliantės Direkcijos skundo argumentais, kad ieškovė apsauginio betono sluoksnio sprendinio įgyvendinimą galėjo įsivertinti anksčiau, rengdama darbo projektą, o ne keisti sprendinius darbų atlikimo metu. Pagal Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR projektavimas) 6.19 punktą techninis projektas – projekto pirmuoju etapu rengiamas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentas, kuriame pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti, o pagal 6.4 punktą darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Nustatyta, kad pagal Sutarties 1 punktą ir 34.1 punktą techninį projektą rengė ir jį ieškovei pateikė Direkcija. Taigi atsakovės Techninis projektas buvo viešojo pirkimo dokumentų sudėtine dalimi, kuriam ieškovė negalėjo daryti jokios įtakos. Tuo tarpu darbo projektą, kuriame būtų detalizuojami atsakovės parengto Techninio projekto sprendiniai, po Sutarties pasirašymo turėjo parengti ieškovė. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės Techninis projektas dar iki viešojo pirkimo procedūrų buvo patikrintas statinio projekto ekspertės UAB „Statybos ekspertų biuras“, kuri 2016 m. gruodžio 1 d. bendrosios ekspertizės akte Nr. 098/16-2 konstatavo, kad Techninio projekto sprendiniai atitinka esminius statinio reikalavimus, projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimus. Tuo tarpu ieškovės užsakymu rengto Darbo projekto sprendiniai negalėjo skirtis nuo nurodytų Techniniame projekte, nes, kaip minėta, Darbo projekte yra tik detalizuojami (bet ne keičiami) techninio projekto sprendiniai.
50. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija visiškai sutinka su ieškove UAB „Viadukas“, kad dar tik vykstant viešojo pirkimo procedūroms ir dalyvaujant konkurse yra neįmanoma patikrinti ar numatyti visų techninio projekto sprendinių (ne)tinkamumo, todėl neretai vienos ar kitos problemos gali paaiškėti tik vykdant sutartį ir atliekant konkrečius statybos rangos darbus, kaip kad nutiko nagrinėjamos bylos atveju. Pažymėtina, kad ieškovė neprisiėmė rizikos, jog viešojo konkurso metu atsakovės pateikto Techninio projekto sprendiniai gali būti neteisingi ar neįgyvendinami, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų neteisinga pirkime dalyvaujančiam tiekėjui perkelti visą naštą bei riziką dėl techninio projekto klaidų ar netikslumų, kurie gali būti pastebėti tik pradėjus vykdyti darbus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad esant kompetentingų Techninio projekto reviziją atlikusių ekspertų UAB „Statybos ekspertų biuras“ išvadai dėl atsakovės parengto Techninio projekto tinkamumo, teigti, kad pirkime dalyvavęs tiekėjas pats turėjo atlikti projekto ir jame nurodytų projektinių sprendinių įvertinimą, būtų neprotinga ir nelogiška.
51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė neturėjo teisės ir pagrindo skaičiuoti ieškovei delspinigius už 46 kalendorines dienas, kurias buvo pradelstas galutinis Sutartyje numatytų darbų – apsauginio betono sluoksnio įrengimo – atlikimo terminas dėl nuo ieškovės UAB „Viadukas“ nepriklausančių aplinkybių ir priežasčių, susijusių su Techninio projekto sprendinio keitimu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsakovės 2019 m. liepos 4 d., 2019 m. rugpjūčio 7 d. ir 2019 m. spalio 22 d. raštais atliktus įskaitymus dalyje dėl 9 300,74 Eur (už 46 dienas apskaičiuotus delspinigius) pripažino neteisėtais ir negaliojančiais.
Dėl papildomų darbų tilto prieigose atlikimo
52. Nustatyta, kad darbų vykdymo metu paaiškėjus, jog būtina atlikti papildomus nenumatytus darbus – įrengti asfaltbetonį tilto prieigose – statybos rangos darbų atlikimas užsitęsė dar 32 kalendorines dienas.
53. Apeliantės (ieškovės) UAB „Viadukas“ teigimu, paminėtų papildomų darbų atlikimas taip pat užsitęsė dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių, todėl atsakovė neturėjo teisės skaičiuoti netesybas (delspinigius) ir juos įskaityti į ieškovei mokėtiną sumą.
54. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „Viadukas“ 2019 m. birželio 27 d. raštu kreipėsi į statybos techninį prižiūrėtoją UAB „Saugvila“ ir statinio projekto priežiūrą vykdančią UAB „Kelprojektas“, prašydama pateikti projektinį sprendimą dėl asfalto dangos tilto prieigose, nurodžiusi, kad nufrezavus asfaltbetonio sluoksnį nustatyta, jog likutinis asfalto sluoksnio storis yra nuo 0 cm iki 2 cm. Statinio projekto prižiūrėtoja UAB „Kelprojektas“, įvertinusi ieškovės argumentus, 2019 m. liepos 2 d. raštu pateikė pasiūlymą, kuriam 2019 m. liepos 3 d. raštu pritarė ir statybos techninė prižiūrėtoja UAB „Saugvila“. Direkcija 2019 m. liepos 9 d. raštu informavo, kad jai pateiktuose raštuose nepakanka duomenų, jog būtų galima priimti sprendimą dėl papildomų darbų atlikimo būtinumo, todėl paprašė rangovės (ieškovės) pateikti papildomų darbų sąmatą ir nurodyti, ar papildomų darbų atlikimui bus reikalingas papildomas terminas. Ieškovė, 2019 m. liepos 9 d. atsakydama į šį Direkcijos raštą, nurodė, kokia bus darbų pakeitimo kaina bei informavo, kad papildomų darbų įrengimo trukmė sudarys 16 kalendorinių dienų, bendra papildomų darbų trukmė sudarys ne mažiau kaip 29 kalendorines dienas. Nustatyta, kad Direkcija 2019 m. liepos 11 d. raštu sutiko dėl papildomų Sutartyje nenumatytų darbų atlikimo, pažymėjusi, kad vertins tik papildomų darbų atlikimui reikalingą papildomą terminą ir kad papildomų darbų atlikimo grafikas turi būti patvirtintas techninio prižiūrėtojo. Po šių derybų 2019 m. liepos 12 d. buvo pasirašytas Darbų pakeitimo aktas Nr. 3, 2019 m. liepos 17 d. pasirašytas Darbų pakeitimas Nr. 3, o 2019 m. liepos 29 d. pasirašytas Papildomas susitarimas Nr. 3, kuriais nutarta įrengti dangą tilto prieigose Linkuvos pusėje, ir vietoj neatliekamų 1 393,20 Eur be PVM darbų, atlikti 4 998,33 Eur be PVM darbus.
55. Taigi prieš tai aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės Sutarties vykdymo metu iškelti argumentai dėl būtinumo atlikti papildomus darbus tilto prieigose buvo pagrįsti. Tam pritarė tiek statybos techninė prižiūrėtoja UAB „Saugvila“, tiek statinio projekto priežiūrą vykdanti UAB „Kelprojektas“, tiek ir pati Direkcija. Kita vertus, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad šalys derėjosi dėl papildomiems darbams atlikti reikalingo termino, o 2019 m. liepos 29 d. pasirašydamos Papildomą susitarimą Nr. 3 aiškiai sutarė, kad tuo atveju, jeigu rangovas (ieškovė) vėluos atlikti darbus Sutartyje per nustatytą terminą dėl Susitarime nurodytų papildomų darbų, rangovui už 16 vėlavimo dienų nebus skaičiuojamos Sutartyje numatytos netesybos (Papildomo susitarimo 2 punktas). Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, toks šalių susitarimas yra galiojantis, nenuginčytas, todėl abiem šalims privalomas.
56. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nesutinka su apeliante UAB „Viadukas“, kad dėl kilusios būtinybės atlikti papildomus darbus, dėl ko prasitęsė ir galutinis darbų atlikimo terminas, netesybos (delspinigiai) jai neturėtų būti skaičiuojami ne tik už 16 kalendorinių dienų, bet ir ilgiau. Pažymėtina, kad prieš tai aptarti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys turėjo galimybę derėtis ir spręsti dėl papildomiems darbams atlikti būtino papildomo termino. Kaip minėta, Direkcija 2019 m. liepos 9 d. rašte prašė rangovės (ieškovės) pateikti informaciją dėl papildomiems darbams atlikti reikalingo papildomo termino. Ieškovė, įvertinusi savo galimybes, pati nurodė, koks papildomas terminas jai būtų reikalingas. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad papildomiems darbams atlikti reikalingas papildomas terminas šalių galėjo būti ir buvo įvertintas dar prieš joms 2019 m. liepos 29 d. pasirašant Papildomą susitarimą Nr. 3 ir jame nustatant terminą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės UAB „Viadukas“ skundo argumentus, kad Papildomas susitarimas Nr. 3 buvo sudarytas prisijungimo būdu, stipresniajai sutarties šaliai vienašališkai pateikus susitarimo sąlygas ir kad ieškovei nebuvo palikta nei galimybių, nei laiko vesti derybas dėl ilgesnių terminų.
57. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant galiojančiam ir privalomam šalių Papildomam susitarimui Nr. 3, atleidžiančiam ieškovę nuo netesybų skaičiavimo už pradelstą Sutarties įvykdymo terminą 16 dienų dėl papildomų darbų tilto prieigose atlikimo, netaikyti atsakomybės už dar ilgesnį terminą nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovė visiškai pagrįstai, remdamasi Papildomo susitarimo 2 punktu, neskaičiavo delspinigių tik už 16 kalendorinių dienų. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Direkcija už pavėluotai atliktus papildomus darbus tilto prieigose turėjo teisę skaičiuoti delspinigius už 32 dienas (48 dienos – 16 dienų) ir juos įskaityti, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Dėl sumos, nuo kurios skaičiuotini delspinigiai (PVM įtraukimas)
58. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl sumos, nuo kurios turėjo būti skaičiuojami delspinigiai. Apeliantės (ieškovės) UAB „Viadukas“ teigimu, pagal PVMĮ nuostatas netesyboms PVM nėra taikomas, todėl delspinigiai turėjo būti paskaičiuoti nuo Sutarties kainos be PVM.
59. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalies nuostatas netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų bei sutartinės civilinės atsakomybės forma. CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Tai reiškia, kad šalims laisva valia sudarius sutartį, jos sąlygos, įskaitant ir įsipareigojimus sumokėti savo kontrahentui atitinkamas netesybas sutarties pažeidimo atveju, tampa joms privalomomis ir turi būti vykdomos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.
60. Nustatyta, kad šalių sudarytos Sutarties 38 punkte buvo įtvirtinta nuostata, jog rangovas, neužbaigęs darbų Sutartyje numatytu laiku, įsipareigoja sumokėti užsakovui 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos priimtos Sutarties sumos ir atlygina užsakovui dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos. Delspinigiai išskaičiuojami iš rangovui pagal šią Sutartį mokėtinų sumų (be PVM), kiekvieną kartą rangovui pateikus PVM sąskaitą – faktūrą už faktiškai atliktus darbus. Delspinigių suma apskaičiuojama už apmokėjimui pateiktą laikotarpį. Apie atliktą įskaitymą užsakovas raštu informuoja rangovą. Pažymėtina, kad analogiška sąlyga buvo nustatyta ir pirkimo dokumentų 10 priede „Pirkimo sutartis“. Šalių sudarytos Sutarties 5 punkte nustatyta, kad priimta Sutarties suma, nustatyta viešojo pirkimo metu yra 673 992,40 Eur su PVM. Priimtos Sutarties sumos sudėtinės dalys: statybos darbų kaina be PVM 557 018,51 Eur (Sutarties 5.1 punktas) ir 21 proc. PVM – 116 973,89 Eur (Sutarties 5.2 punktas).
61. Įvertinus paminėtas Sutarties sąlygas, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė susitarė dėl delspinigių skaičiavimo nuo visos priimtos Sutarties sumos, kurią sudaro statybos darbų kaina su PVM. Šalys nenumatė jokių išlygų, kad delspinigiai bus skaičiuojami nuo statybos darbų kainos be PVM, t. y. nuo priimtos Sutarties sumos vienos iš sudėtinių dalių. Pažymėtina ir tai, kad Direkcija, apskaičiavusi netesybas nuo Sutartyje šalių nustatytos sumos, apskaičiuotų delspinigių papildomai PVM neapmokestino (netaikė jiems PVM), todėl apeliantės UAB „Viadukas“ skundo argumentai, kad netesyboms, remiantis PVMĮ nuostatomis, PVM negali būti taikomas, nepagrįsti.
62. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Sutarties nuostata, jog delspinigiai bus skaičiuojami nuo visos priimtos Sutarties sumos, kurią sudarys statybos darbų kaina su PVM, kaip minėta, buvo numatyta pirkimo dokumentuose dar tebevykstant viešojo pirkimo procedūroms. Taigi visi tiekėjai, dalyvavę pirkime, turėjo galimybę susipažinti su pirkimo dokumentais ir jose nustatytomis sąlygomis, prašyti jas paaiškinti, patikslinti ar teikti pretenzijas ir ginčyti, jei atitinkama sąlyga, jų nuomone, buvo netinkama, neaiški ar nesąžininga. Apeliantė UAB „Viadukas“ tokia teise nepasinaudojo, todėl, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, sudariusi su Direkcija Sutartį sutiko su tokia delspinigių skaičiavimo tvarka.
63. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Direkcija turėjo teisinį pagrindą skaičiuoti netesybas nuo šalių pasirašytos Sutarties 5 punkte nurodytos visos priimtinos Sutarties sumos – 673 992,40 Eur su PVM.
64. Apeliantės UAB „Viadukas“ teigimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos, kurioje išaiškinta, kad atsakovė delspinigius turi skaičiuoti nuo sumos be PVM. Šiam argumentui pagrįsti apeliantė skunde ne kartą nurodė Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-838-790/2020. Visų pirma pažymėtina tai, kad apeliantės nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-838-790/2020 vertinta sutarties formuluotė dėl sumos, nuo kurios turi būti skaičiuojami delspinigiai, yra visiškai kitokia nei šioje civilinėje byloje vertinama Sutarties nuostata. Be to, kaip patvirtina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, apeliantės minima Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-838-790/2020, buvo panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-178-469/2021), todėl remtis paminėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ir joje pateiktais išaiškinimais nėra pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
65. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovės UAB „Viadukas“ ieškinį iš dalies, t. y. pripažinęs, kad Direkcija neturėjo teisės skaičiuoti ieškovei netesybų už 46 kalendorines dienas, kurios, keičiant Techninio projekto sprendinį dėl apsauginio betono sluoksnio įrengimo, buvo pradelstos dėl ne nuo ieškovės priklausančių aplinkybių, iš dalies panaikinęs ginčijamus įskaitymus ir priteisęs 9 300,74 Eur skolą už atliktus darbus, palūkanas bei konstatavęs, kad Direkcija už pavėluotai atliktus papildomus darbus tilto prieigose turėjo teisę skaičiuoti delspinigius nuo visos priimtos Sutarties sumos su PVM ir juos įskaityti, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
66. Apeliančių UAB „Viadukas“ ir Direkcijos apeliacinius skundus atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.