- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-01
- Bylos Nr.
- eI-2534-505/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- P. A.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- A. R., N. R., Š. R., R. P.
- Advokatai
- Aušra Kargaudienė
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Vitunskienės,
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Elenai Neimaer - Zinkienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos P. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. R., N. R., Š. R., R. P. dėl rašto panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 25 d. raštą Nr. 1SS-243-(9.5.) nepagrįstu ir neteisėtu bei jį panaiknti; 2) pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. raštą Nr. 9SD-2064-14.9.104 nepagrįstu ir neteisėtu bei jį panaikinti.
Pareiškėja skunde ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius (toliau – NŽT Kėdainių skyrius) parengė raštą (Nr.9SD-2064-(14.9.104), kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2015 m. spalio 1 d. pašalinti vielos tinklo aptvarą, kuris yra įrengtas jos naudojamame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) . Minėtame rašte NŽT Kėdainių skyrius aplinkybes, susijusias su žemės sklypo naudojimu, vertino pakartotinai. Tačiau kokiu pagrindu buvo atliekamas pakartotinas tyrimas, NŽT Kėdainių skyrius 2015 m. rugsėjo 11 d. rašte nenurodė.
Šį raštą pareiškėja skundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), kuriuo buvo prašoma 2015 m. rugsėjo 11 d. NŽT Kėdainių skyriaus raštu keliamus reikalavimus pareiškėjai pripažinti neteisėtais ir juos panaikinti.
2015 m. gegužės 13 d. NŽT Kėdainių skyrius priėmė sprendimą, kurį pateikė raštu Nr.9SD-1085-(14.9.104). Kaip nurodyta šiame rašte, NŽT Kėdainių skyrius, įvertinęs skundą pateikusių asmenų A. R. ir N. R. nurodytas aplinkybes, bei išanalizavęs Kalnaberžės kadastro vietovės reformos žemėtvarkos projektą, 2015 m. balandžio 17 d. atliko nesuformuoto namų valdos žemės sklypo, kurio naudotoja yra pareiškėja, valstybinę kontrolę. Patikrinimo metu buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas. Aktą pasirašė ir skundą teikęs asmuo A. R.. Pažymėjo, kad žemės sklypo naudojimo sąlygos ir aplinkybės nėra pakitusios nuo 2015 m. gegužės mėnesio, todėl pakartotinas NŽT Kėdainių skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. raštu nurodytas tyrimas yra nepagrįstas ir juo keliamas reikalavimas prieštarauja NŽT Kėdainių skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. raštu priimtam sprendimui.
NŽT Kėdainių skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. rašte nurodyta aplinkybė, kad tarp ūkinio pastato ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis vielos tinklo aptvaras apriboja gyvenamojo namo bendrasavininkų teisę laisvai judėti naudojamame valstybiniame žemės sklypo plote, yra nepagrįstas ir neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi NŽT Kėdainių skyrius iki šiol, kaip ir kiti žemės sklypo naudotojai, negali pasakyti kur yra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastrinės ribos.
Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) savininkas Š. R. šio žemės sklypo nėra nei aptvėręs tvora, nei nustatęs kokias nors kitas ribas, kurios būtų ne tik kliūtis patekti į šią valdą, bet ir pagrindas tiksliai įvertinti žemės sklypo ribą. Be to, Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 21 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-2345-423/2015) yra panaikinęs NŽT Kėdainių skyriaus 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 9SD-(14.9.104.)-3600 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastrinių matavimų”, todėl 2015 m. rugsėjo 11 d. NŽT Kėdainių skyriaus rašte nurodyta sąlyga, kad vielos tinklo aptvaras yra tarp ūkinio pastato ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), yra neparemta įrodymais (registro duomenimis), o suformuota tik skundą teikiančių asmenų nuomone, todėl tai negali būti pagrindas priimti teisiškai įpareigojančius sprendimus pareiškėjai, kas buvo atlikta 2015 m. rugsėjo 11 d. NŽT Kėdainių skyriaus raštu.
Šiame rašte NŽT Kėdainių skyrius nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuris pagrįstų, kad įrengiant tokį vielos tinklo aptvarą naminiams paukščiams laikyti, kuris yra įrengtas prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio pastato, atitinka tikslinę jo naudojimo paskirtį, ir yra pareiškėjos naudojamame žemės sklype, yra privalomas gauti kurios nors valstybės valdžios ar savivaldos institucijos leidimas.
Kokias teisės normas pažeidė pareiškėja NŽT Kėdainių skyrius 2015 m. rugsėjo 11 d. rašte nenurodo, nors kelia įpareigojimus pašalinti vielos tinklo aptvarą. To nenurodė ir NŽT 2016 m. sausio 25 d. rašte.
Teigė, kad pareiškėja jokiais savo veiksmais neriboja nei vieno iš žemės sklypo naudotojų, o taip pat ir skundą teikiančių A. R. ir N. R., galimybės ir teisės laisvai judėti ginčo sklype. Patekti į bet kurią žemės sklypo dalį A. R. ir N. R. gali, kas ir buvo konstatuota 2015 m. gegužės 13 d. NŽT Kėdainių skyriaus raštu. Šiame rašte nustatytos aplinkybės įstatymo nustatyta tvarka (LR Žemės reformos įstatymo 18 str.) nėra paneigtos.
Kadangi pareiškėja neriboja skundo pateikiančių asmenų galimybės patekti bet kurią namų valdos dalį, todėl rašte nurodyta aplinkybė, kad negalima pateikti į „kitą namų valdos žemės sklypo dalį“, yra nepagrįsta. Kas yra „kita“ namų valdos žemės sklypo dalis NŽT Kėdainių skyrius 2015 m. rugsėjo 11 d. rašte paaiškinimų nepateikė. Paaiškinimų tuo klausimų nepateikė ir NŽT 2016 m. sausio 25 d. raštu.
Nurodė, kad pareiškėja, kaip žemės sklypo naudotoja, naudoja žemės sklypą pagal tikslinę jo naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, laikosi žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, naudojamame žemės sklype vykdant ūkinę veiklą nepažeidžia kitų asmenų (žemės sklypo naudotojų ir gretimų žemės sklypų savininkų ir naudotojų interesų), laikosi įstatymų nustatytų reikalavimų, negavusi leidimų nestato ir nėra įrengusi jokių statinių ar įrenginių, kuriems statyti būtina gauti teisės aktų tvarka nustatytus leidimus, todėl NŽT keliamos pretenzijos ir reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti.
Teigė, kad NŽT Kėdainių skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. rašte minimas ATPK 45 straipsnis neturi jokio pagrindo būti taikomas. Pareiškėja nėra savavališkai užėmusi nei privačios nuosavybės teise valdomo, nei valstybinės žemės sklypo. Ji, kaip ir bet kuris šiame žemės sklype esančio nekilnojamojo turto savininkas, turi teisę šiuo žemės sklypu naudotis ir tai yra atliekama nepažeidžiant nei žemės sklypo naudojimosi sąlygų, nei teisėtų kitų žemės sklypo naudotojų interesų.
Žemesnės instancijos teismas
2016 m. sausio 25 d. rašte NŽT nurodo, kad pagrindas kelti reikalavimus pareiškėjai yra tai, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-2345-423/2015) nebuvo panaikinti žemės sklypo duomenys, įrašyti Nekilnojamojo turto kadastre. NŽT tuo remiasi, nevertindama aplinkybės, kad šis teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs (byla šiuo metu yra Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme), o tuo labiau, šioje byloje keliami reikalavimai nėra susiję su kadastrinių duomenų naikinimu apskritai. Teismas sprendžia klausimą dėl Š. R. vardu rengiamo žemės sklypo kadastrinių matavimų procedūrų bei NŽT tuo klausimu teikiamos išvados. Kokiu būdu tai gali būti susiję su pareiškėjos naudojamame žemės sklype laikomais naminiais paukščiais, NŽT nepagrindžia. Kaip ir neįvardija kokią teisinę pasekmę pareiškėjos vykdomai veiklai turi aukščiau paminėtas teismo sprendimas apskritai.
Pažymėjo, kad NŽT 2016 m. sausio 25 d. raštu priimtas atsakovo sprendimas neatitinka minimalių Viešojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų individualaus administraciniam aktui. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti.
Atsiliepime į skundą nurodė bei teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius 2015 m. kovo 24 d. gavo A. R. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad P. A. nesuformuotame žemės sklype savavališkai suarė valstybinę žemę bei pastatė vielos tinklo aptvarą. A. R. prašė imtis priemonių pareiškėjos daromiems pažeidimams pašalinti. NŽT Kėdainių skyrius, įvertinęs pareiškime nurodytas aplinkybes, 2015 m. gegužės 13 d. raštu pateikė atsakymą. A. R. pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai dėl atsakymo į 2015 m. kovo 24 d. pareiškimą. Nacionalinė žemės tarnyba 2015 m. liepos 31 d. raštu Nr. 1SS-2082-(9.5.) nurodė A. R., jog atsižvelgiant į tai, kad tarp ūkinio pastato ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) esantis vielos tinklo aptvaras pastatytas valstybinėje žemėje be Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo, apribojant kitų gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) bendrasavininkų teisę laisvai judėti naudojamame valstybinės žemės plote, NT Kėdainių skyriui bus pavesta imtis priemonių pagal kompetenciją dėl vielos tinklo pašalinimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. pavedimu Nr. lPAV-235-(1.8.) „Dėl valstybinės žemės atlaisvinimo“ NŽT Kėdainių skyriui pavesta imtis priemonių dėl vielos tinklo tvoros aptvaro pašalinimo. Pareiškėjos skunde nurodyta, kad NŽT Kėdainių skyrius aplinkybes, susijusias su žemės sklypo naudojimu, vertino pakartotinai, tačiau 2015 m. rugsėjo 11 d. rašte nenurodė kokiu pagrindu buvo atliekamas pakartotinas tyrimas. Atsakovo atstovė nesutiko su šiuo teiginiu, nes 2015 m. rugsėjo 11 d. rašto „Dėl pavedimo vykdymo“ pirmoje pastraipoje aiškiai nurodyta, kad NŽT Kėdainių skyrius vykdė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos Direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. pavedimą Nr. lPAV-235-(1.8.).
Atsakovo atstovės nuomone, nepagrįstas ir pareiškėjos teiginys, kad NŽT Kėdainių skyrius, kaip ir kiti žemės sklypo naudotojai, negali pasakyti kur yra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastrinės ribos. Šio sklypo ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje ir įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre. Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kol kas duomenys nėra nuginčyti, nes Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs.
Nacionalinė žemės tarnyba skundžiamame 2016 m. sausio 25 d. rašte nurodė teisės aktus, reglamentuojančius statytojo teisės įgyvendinimą ir akcentavo, kad pareiškėja pastatė vielos tinklo aptvarą valstybinėje žemėje be Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. sausio 25 d. raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Skundžiamuose Nacionalinės žemės tarnybos ir NŽT Kėdainių skyriaus raštuose yra nurodyti teisės aktai, kurių pagrindu jie priimti ir jų apskundimo tvarka, todėl mano, kad šie raštai priimti nepažeidžiant nurodyto teisės akto reikalavimų ir negali būti naikinami.
Trečiojo suinteresuoto asmens A. R. atstovas V. R. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Bylos nagrinėjimo metu atstovas paaiškino, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamus aktus, nes juose nurodyti teisės aktai, kuriuos pareiškėja pažeidė, pastatydama vielos aptvarą sublokuotą su ūkiniu pastatu, kuris yra bendra nuosavybė su A. R.. Mano, kad pareiškėja yra praleidusi terminą su skundu kreiptis į teismą.
Pareiškėjai P. A., tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. R., N. R., Š. R., R. P. apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 75 str. 1 d., 76 str. 2 d.). Proceso šalių neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Administracinė byla nutrauktina.
Bylos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius (toliau – NŽT Kėdainių skyrius) 2015 m. kovo 24 d. gavo A. R. pareiškimą (reg. Nr. 9FP-965), kuriame nurodyta, kad jis su pareiškėja P. A. nuosavybės teise yra įsigiję butus name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir ūkinius pastatus, kurie yra adresu (duomenys neskelbtini) . Pareiškime nurodyta, kad P. A. iš pietinės pastato pusės ištisai suarė valstybinę žemę bei pastatė vielos tinklo aptvarą. A. R. prašė imtis priemonių pareiškėjos daromiems pažeidimams pašalinti.
NŽT Kėdainių skyrius 2015 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 9SD-1085-(14.9.104.) pateikė atsakymą į A. R. pareiškimą, kuriame nurodė, jog NŽT Kėdainių skyrius įvertinęs pareiškime nurodytas aplinkybes, bei išanalizavęs Kalnaberžės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, 2015 m. balandžio 17 d. atliko nesuformuoto namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 9ŽN-17-(14.9.73.), kuriame išdėstytos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės.
Tretysis suinteresuotas asmuo A. R. NŽT Kėdainių skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. raštą Nr. 9SD-1085-(14.9.104.) apskundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). NŽT 2015 m. liepos 31 d. raštu Nr. 1SS-2082-(9.5.) nurodė A. R., jog atsižvelgiant į tai, kad tarp ūkinio pastato ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) esantis vielos tinklo aptvaras pastatytas valstybinėje žemėje be Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo, apribojant kitų gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) bendrasavininkų teisę laisvai judėti naudojamame valstybinės žemės plote, NŽT Kėdainių skyriui bus pavesta imtis priemonių pagal kompetenciją dėl vielos tinklo pašalinimo.
NŽT Direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. pavedimu Nr. lPAV-235-(1.8.) „Dėl valstybinės žemės atlaisvinimo“ NŽT Kėdainių skyriui buvo pavesta iki 2015 m. rugsėjo 4 d. teisės aktų nustatyta tvarka imtis priemonių dėl valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) . tarp ūkinio pastato ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) esančio vielos tinklo tvoros aptvaro pašalinimo.
NŽT Kėdainių skyrius 2015 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 9SD-2064-(14.9.104) informavo pareiškėją, jog Kėdainių skyrius, dar kartą įvertinęs patikrinimo vietoje metu (vykusio 2015 m. balandžio 17 d.) nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad žemės namų valdos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) , nuo bendro ūkinio pastato iki Š. R. sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) yra užtvertas vielos tinklas, kuris apsunkina laisvą patekimą į kitą namų valdos žemės sklypą. Šiuo raštu NŽT Kėdainių skyrius įpareigojo pareiškėją P. A. iki 2015 m. spalio 1 d. pašalinti vielos tinklo aptvarą, pastatytą valstybinėje žemėje be Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo, apribojantį kitų gyvenamojo namo bendrasavininkų teisę laisvai judėti naudojamame valstybinės žemės plote, bei įspėjo P. A., kad Lietuvos Respublikos adminstracinių teisės pažeidių kodekso 45 straipsnis numato, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybimių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą.
Pareiškėja 2015 m. rugsėjo 24 d. pateikė skundą dėl NŽT Kėdainių skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. rašto Nr. 9SD-2064-(14.9.104), tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 25 d. raštu Nr. 1SS-243-(9.5) paliko NŽT Kėdainių skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. raštą Nr. 9SD-2064-(14.9.104) nepakeistą.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Kėdainių skyriaus 2015 m. rugsėjo 11 d. rašto Nr. 9SD-2064-14.9.104 „Dėl pavedimo vykdymo“, kuriuo pareiškėja P. A. buvo įpareigota iki 2015 m. spalio 1 d. pašalinti vielos tinklo aptvarą, pastatytą valstybinėje žemėje be Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo, apribojantį kitų gyvenamojo namo bendrasavininkų teisę laisvai judėti naudojamame valstybinės žemės plote, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 25 d. rašto Nr. 1SS-243-(9.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo pripažintas teisėtu minėtas raštas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Administraciniam teismui skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai yra numatyti ABTĮ 89 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. ABTĮ 89 straipsnyje 2 dalyje taip pat nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnį, žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba. Žemės naudojimo valstybinę kontrolę, t. y. ginčo teisinius santykius, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtinti Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai (toliau – Nuostatai) (akto redakcija, galiojanti nuo 2010 m. liepos 25 d.), kurių 1 punkte numatyta, jog žemės naudojimo valstybinės kontrolės tikslas – užtikrinti žemės naudojimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų vykdymą. Nuostatai reglamentuoja žemės naudojimo valstybinę kontrolę įgyvendinančių asmenų funkcijas, teises, atskaitomybę. Pagal Nuostatų 3 punktą, žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Nuostatų 5 punkte nustatytos žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdančių asmenų teisės. Pagal šių Nuostatų 4.1–4.7 punktus, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo paskirti teritorinių padalinių valstybės tarnautojai tikrina, ar žemės savininkai ir kiti žemės naudotojai: naudoja žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; laikosi žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų; vykdydami statybas ir eksploatuodami naudingąsias iškasenas, laikosi teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuota pažeista žemė; įgyvendina teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo, dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė; laikosi teisės aktų nustatytų melioracijos statinių ir kelių priežiūros bei eksploatavimo reikalavimų; racionaliai naudoja ir tausoja žemę (nemažina žemės ūkio naudmenų, kurių dirvožemio našumas didesnis už nustatytą vidutinį, plotų), mišką, vandenį, įstatymų nustatyta tvarka leistas eksploatuoti naudingąsias iškasenas, kitus gamtos ir rekreacinius išteklius; savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių, taip pat įstatymų saugomų interesų. Pagal Nuostatų 6 punktą žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys pagal kompetenciją nustatę šių nuostatų 4.1–4.7 punktuose nurodytų valstybinės ir privačios žemės naudojimo reikalavimų pažeidimus, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka, surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus; informuoja apie pastebėtus galimus pažeidimus kitas institucijas, pagal jų kompetenciją vykdančias teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, gamtos išteklių, valstybinių miškų ir saugomų teritorijų, vandens telkinių ir kitą kontrolę.
Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad atsakovas buvo kompetentingas vykdyti Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. rugpjūčio 26 d. pavedimą Nr. 1PAV-235-(1.8) (dėl valstybinėje žemėje esančio vielos tinklo tvoros aptvaro pašalinimo) pagal minėtų Nuostatų 4.7 punktą (valstybės tarnautojai tikrina, ar savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių, taip pat įstatymų saugomų interesų, o analogiška norma yra įtvirtina ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje). Taigi, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdančių asmenų funkcijas, NŽT Kėdainių skyriaus tarnautojai 2015 m. rugsėjo 11 d. atliko patikrinimą dėl valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) tarp ūkinio pastato ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) esančio vielos tinklo tvoros aptvaro įrengimo, kuris galimai apsunkina laisvą patekimą į kitą namų valdos žemės sklypo dalį. Patikrinimo metu nustatė, kad tarp ūkinio pastato ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) esantis vielos tinklo aptvaras pastatytas valstybinėje žemėje be Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo, apribojant kitų gyvenamjo namo (unikalus nr. (duomenys neskelbtini) ) bendrasavininkių teisę laisvai judėti naudojamame valstybiniame žemės plote.
Esant šioms faktinėms aplinkybėms, atsakovas privalėjo vykdyti Nuostatų 6.1 punkte numatytą pareigą, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą (būtent administracinio teisės pažeidimo esmė būtų pažeidimo įvykis ir sudėtis (ATPK 260 str.)), o ne šios administracinės bylos dalykas), tačiau to nepadarė (minimo akto, kaip įrodymo, administracinėje byloje šalys nepateikė (ABTĮ 57 str. 1 d.)), ir priėmė ginčijamą 2015 m. rugsėjo 11 d. raštą Nr. 9SD-2064-14.9.104, kuriame numatė terminą pareiškėjai pašalinti valstybinės žemės naudojimo tvarkos pažeidimą bei jo neįvykdymo pasekmes, kurio Nuostatų 6 - 6.2 punktai nenumato, nes kiekvienas viešojo administravimo subjektas veiklą privalo vykdyti teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai pažymi, jog viešojo administravimo subjektų veikloje taikomas principas „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“ ir jis yra suprantamas kaip viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, yra neteisėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I1-2/2006, 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1349/2012, 2014 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-293/2014 ir kt.).
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiško pobūdžio bylose, konstatuotina, kad tokio pobūdžio ginčas, kurį inicijavo pareiškėja, nepriskirtinas nei administracinių, nei bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1825/2012). Kitose bylose taip pat akcentuojama, kad nėra teisinių kliūčių žemės naudojimo valstybinę kontrolę atliekančioms institucijoms informuoti suinteresuotus subjektus apie jo nustatytas faktines aplinkybes ir raginti juos pašalinti pažeidimą, toks informavimas ir raginimas savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A848-2638/2011, 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1049/2010).
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad tokio pobūdžio ginčas, kurį inicijavo pareiškėja (informavimas ir raginimas raštu bei reikalavimas jį panaikinti), yra nepriskirtinas nei administracinių teismų, nei bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcijai, pareiškėjai savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl administracinė byla nutrauktina (ABTĮ 101 str. 1 p.).
Pareiškėjos P. A. atstovė advokatė Aušra Kargaudienė įstatymo nustatytu terminu (ABTĮ 45 str. 1 d.) pateikė prašymą priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 642 Eur.
Prašymas netenkintinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymas proceso šaliai, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, suteikia teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (44 str. 1 d.). Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. gegužės 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. rugpjūčio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 ir kt.). ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama kaip reiškianti, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Taigi vien tik ta aplinkybė, kad tam tikros išlaidos yra priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kategorijos, dar nereiškia, jog tokios išlaidos turi būti priteisiamos atitinkamą prašymą pateikusiam asmeniui. Išlaidos atlyginamos tik tokiai proceso šaliai, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas (ABTĮ 44 str. 1 d. ir 6 d.). Vadinasi, jei sprendimas nėra priimamas šalies naudai, išlaidos yra neatlyginamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-592/2013; 2015 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-28-858/2015 ir kt.).
Pagal ABTĮ 44 straipsnį šalis, dėl kurios priimtas nepalankus teismo sprendimas, laikytina pralaimėjusia šalimi, kuri neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir kuriai atitinkamai gali tekti atlyginti proceso šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, pareiškėjos P. A. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 44 ir 45 straipsniais,
nutaria:
Administracinę bylą Nr. eI-2534-505/2016 pagal pareiškėjos P. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. R., N. R., Š. R., R. P. dėl raštų panaikinimo nutraukti.
Netenkinti pareiškėjos P. A. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.