Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

9. Atitinkamai atsakovė savo atsakyme nenurodė galimybių spręsti ginčą ikiteisminė tvarka, taigi ieškovas daro teisinę išvadą, jog atsakovė neturi sudariusi ginčų nagrinėjimo komisijos arba išrinkusi ginčus nagrinėjantį asmenį.

10. Paaiškino, kad jis neturi jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jis yra Bendrijos narys, kadangi, kaip jau buvo minėta, atsakovė su ieškovu visiškai nebendradarbiauja ir jam nėra sudarytos galimybės nurodytus dokumentus gauti. Ieškovo nuomone, byloje nėra ginčo, kad ieškovas yra Bendrijos narys ar kad atsakovė priėmė sprendimą dėl užtvaro įrengimo. Minėtus dokumentus jis prašys iš atsakovės išreikalauti teismo.

11. Ginčas šiuo atveju yra susijęs su tiesiogine Bendrijos veikla ir jos priimamais sprendimais, todėl ieškovo nuomone, vien todėl, kad jis reiškia neturtinį reikalavimą Bendrijai, nesudaro pagrindo netaikyti DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 3 dalies nuostata. Minėtame įstatyme nėra išskirta, jog ginčas turi būti turtinis ar neturtinis, tokiu būdu, už ieškinį žyminis mokestis neturėtų būti mokamas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti Bendrijos įstatus bei duomenis, kad ieškovas yra šios Bendrijos narys, visus Bendrijos priimtus sprendimus, susijusius su įrengtu specialiu užtvaru prie daugiabučio (duomenys neskelbtini), arba įrodymus, kad nurodytus dokumentus, išskyrus Bendrijos įstatus, kuriuos ieškovas turi galimybę gauti pats iš Juridinių asmenų registro, Bendrija atsisakė suteikti bei sumokėti žyminį mokestį, kadangi ieškinyje reiškiamas neturtinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (ieškovui duoti prieigą prie užtvaro valdymo) nėra susijęs su DGNKPPSBĮ nustatyta Bendrijos veikla. Kitu atveju, teismas sprendė, jog ieškovui nepasinaudojus išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka sukeltų asmeniui atitinkamus neigiamus teisinius padarinius.

14. Apeliantas nurodė, kad jis anksčiau yra prašęs jam pateikti Bendrijos įstatus, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti. Atitinkamai atsakovė savo atsakyme nenurodė galimybių spręsti ginčą ikiteisminė tvarka, taigi ieškovas daro teisinę išvadą, jog atsakovė neturi sudariusi ginčų nagrinėjimo komisijos arba išrinkusi ginčus nagrinėjantį asmenį. Įrodymų, kad jis yra Bendrijos narys – neturi. Paaiškino, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovas yra Bendrijos narys ar kad atsakovė priėmė sprendimą dėl užtvaro įrengimo.

Dėl ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymų nurodytais atvejais. Įstatyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-421/2021).

16. DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalis numato, kad bendrijoje, kurioje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių – butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, turi būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo. Kitos bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ar ginčus nagrinėjantį asmenį skiria savo pasirinkimu.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalies ir 23 straipsnio normas, yra konstatavęs, kad tuo atveju, jeigu bendrijoje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių, joje privalo būti išrenkamas (sudaromas) ginčus nagrinėjantis organas (ginčus nagrinėjantis asmuo arba komisija). Tai reiškia, kad šis ginčus nagrinėjantis organas (asmuo arba komisija) tampa privaloma ikiteismine institucija bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčams spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-1075/2020). Šios ikiteisminės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymas lemia atitinkamus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-421/2021).

18. Jeigu bendrijoje yra šimtas ar mažiau narių, diskrecija nuspręsti išrinkti (sudaryti) tokį organą palikta bendrijai. Tuo atveju, jeigu bendrija, kurioje yra šimtas ar mažiau narių, pasirenka nesudaryti (neišrinkti) DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalies nurodyto ginčus nagrinėjančio organo, DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje nėra privaloma ir jos nesilaikymas nesukelia asmeniui, besikreipiančiam į teismą teisminės gynybos, neigiamų teisinių padarinių. Tačiau tuo atveju, jeigu bendrija, kurioje yra šimtas ar mažiau narių, pasirenka išrinkti (sudaryti) ginčus nagrinėjantį organą (ginčus nagrinėjantį asmenį arbą komisiją) ir savo įstatuose atitinkamai tai įtvirtina, DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje tampa privaloma ir jos nesilaikymas sukelia asmeniui atitinkamus neigiamus teisinius padarinius (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 293 straipsnio 2 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-1075/2020, 19 punktas).

19. Teismas sprendžia, kad į civilinę bylą nėra pateikta ne tik daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų Bendrijos įstatų ar duomenų, kad atsakovė atsisakė tokius dokumentus pateikti, bet ir duomenų apie tai, kiek narių yra Bendrijoje. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pats ieškovas yra šios Bendrijos narys bei visų Bendrijos priimtų sprendimų, susijusių su įrengtu specialiu užtvaru prie daugiabučio (duomenys neskelbtini), arba įrodymų, kad nurodytus dokumentus, išskyrus Bendrijos įstatus, kuriuos ieškovas turi galimybę gauti pats iš Juridinių asmenų registro, Bendrija atsisakė suteikti. Todėl nėra galimybės patikrinti, ar atsakovė turėjo diskrecijos teisę ar pareigą sudaryti ginčų nagrinėjimo komisiją arba išrinkti ginčus nagrinėjantį asmenį, ir kokį sprendimą priėmė. Taip pat nėra galimybės patikrinti ieškovo kylančią pareigą pasinaudoti išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Tokių aplinkybių nėra nurodyta ir ieškinyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje trūkstant ieškinio priėmimo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes patvirtinančių duomenų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

20. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – elektroninio pašto laišką siųstą atsakovei dėl duomenų pateikimo.

21. Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks įstatymo leidėjo įtvirtintas naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme reglamentavimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotą apeliaciją, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

22. Teismo vertinimu, konkrečiu atveju aplinkybių, lemiančių būtinybę priimti naujus rašytinius įrodymus – elektroninio pašto laišką siųstą atsakovei dėl duomenų pateikimo, nenustatyta, kadangi šie rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti kartu su ieškiniu, todėl atsižvelgiant į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, jie yra nevertintini (CPK 314 straipsnis).

Dėl žyminio mokesčio

10. CPK 83 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti atvejai, kada asmenys, besikreipiantys į teismą, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Be šioje teisės normoje įvardintų konkrečių atvejų, joje taip pat nurodyta, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami asmenys ir kitais CPK ar kituose įstatymuose numatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas).

11. DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir Bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su Bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

12. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti veiksmus – ieškovui duoti prieigą prie užtvaro valdymo, t. y. dėl ginčo, kuris yra susijęs su tiesiogine Bendrijos veikla ir Bendrijos priimamais sprendimais – Bendrija priėmė sprendimą įrengti užtvarą. Kaip teigia ieškovas ir savo atsakyme į ieškovo prašymą pateikti užtvaro valdymo pultą, įrengtą adresu (duomenys neskelbtini), patvirtino atsakovė, ieškovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Remiantis aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai kreipdamiesi į teismą dėl reikalavimų, susijusių su Bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio. Įvertinęs šioje byloje kilusio ginčo pobūdį, bylos šalių teisinį statusą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra susijęs su daugiabučių namų savininkų Bendrijos veikla ir tokiu būdu jis, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

13. Kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė procesines teises normas, susijusias su žyminio mokesčio sumokėjimu, pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl žyminio mokesčio mokėjimo keičiama. Kadangi ieškovui nustatytas terminas trūkumui pašalinti jau pasibaigė, jis nustatytinas iš naujo.

14. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

ieškovo D. D. atskirąjį skundą atmesti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį, panaikinant įpareigojimą ieškovui D. D. sumokėti 88 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus.

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui D. D. 10 (dešimties) dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.