Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2018-05-09 · Civilinė byla Nr. 2YT-4420-956/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-09
Bylos Nr.
2YT-4420-956/2018
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01768-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Kulbienė
Pareiškėjas
A. K.
Suinteresuotas asmuo
A. G., B. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Rolandas Rutė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-4420-956/2018Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01768-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.;3.4.5.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 9 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Sigita Kulbienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Einorienei,dalyvaujant pareiškėjui A. K., pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Rolandui Rutei,

suinteresuotiems asmenims A. G., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Kęstučiui Chrapačui,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui B. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo suinteresuotiems asmenims A. G., B. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas palikimo priėmimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo motinos B. K., mirusios (duomenys neskelbtini) d., palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškime nurodė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad po motinos mirties pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo įstatymu nustatytu terminu nesikreipė, nes manė, kad po motinos mirties niekas nesikeičia, jis ir toliau tvarko ir prižiūri motinos nuosavybę kaip ir iki jos mirties. Esant motinai gyvai, jis turėjo jos įgaliojimą ir rūpinosi žemės sklypo su mišku įsigijimu, nuosavybės teisių atstatymu, žemės sklypo grąžinimu natūra ir perkėlimu neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą į miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) r. Motinai mirus dėjo visas pastangas išsaugoti motinos nuosavybę, neapleido miško, elgėsi kaip turto savininkas, priėmė sprendimus dėl miško išsaugojimo, tvarkė jį bei rūpinosi jo išsaugojimu, panaudodamas turimą techniką bei pasitelkdamas kitus asmenis. Sesuo ir brolis neprieštaravo, kad po mamos mirties paveldimą turtą jis priimtų ir pradėtų valdyti. Šio juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymas jam sukels teisines pasekmes, nes galės paveldėti B. K. priklausantį turtą.

Pareiškėjo A. K. atstovas advokato padėjėjas Rolandas Rutė palaikė pareiškėjo pareiškimą ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo B. K. teismo posėdyje nedalyvauja, teismo šaukimas įteiktas tinkamai. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jis yra pareiškėjo brolis. Po motinos mirties atsiradusį palikimą pareiškėjas pradėjo faktiškai valdyti kaip savo. Jis (pareiškėjas) prižiūrėjo, tvarkė mišką ir tai atlieka iki šiol. Nėra nesutarimų dėl paveldimo turto. Prašo pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime į pareiškimą nurodė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra pareiškėjo sesuo. Po motinos mirties atsiradusį palikimą pareiškėjas pradėjo faktiškai valdyti kaip savo. Jis (pareiškėjas) prižiūrėjo, tvarkė mišką ir tai atlieka iki šiol. Nėra nesutarimų dėl paveldimo turto. Prašo pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad neturi duomenų apie palikėjos palikimo perėjimą valstybei. Sprendimą priimti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į bylos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad jis priėmė palikimą po savo motinos B. K. mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kitokia tvarka jis negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti B. K. turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys A. G., B. K. yra palikėjos B. K. vaikai, t. y. pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (b. l. 14, 42). Palikėja B. K. mirė (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 13, 42). Po palikėjos B. K. mirties liko nekilnojamas turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) r. (b. l. 9-10, 16, 18-19, 31-32). Turtas registruotas palikėjos vardu. (duomenys neskelbtini) miesto 4-ojo notaro biuro išduota pažyma patvirtina, kad po palikėjos B. K. mirties dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas (b. l. 12). Testamentų registre nėra įregistruotų testamentų ir palikimo faktų (b. l. 33).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas po motinos B. K. mirties ir toliau žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) r., rūpinasi, naudojasi, prižiūri, tvarko, t. y. su savo traktoriumi valo, geni mišką, renka sausuolius. Šias aplinkybes, duodamas paaiškinimus, nurodė pareiškėjas, suinteresuotas asmuo A. G., liudytojai B. K., A. K., Š. K. bei byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 21, 22, 37-38, 39-41). Taigi, byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas, būdamas pirmos eilės įstatyminiu palikėjos įpėdiniu, po savo motinos B. K. mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį naudojo, prižiūrėjo, tvarkė. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų atsisakęs palikimo, neįgyvendinęs savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Todėl minėti teismo posėdyje ištirti įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas aptartu būdu priėmė po motinos B. K. mirties atsiradusį palikimą.

Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusios B. K. palikimo sudėties.

Iš pareiškėjo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 259-260, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) d., palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 9,50 Eur (devynių eurų 50 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Sigita Kulbienė