Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Irinos Kurilo pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Alkotesteriu kaltinamajam 2020 m. gruodžio 5 d. 12.59 val. nustatytas 2,38 prom. neblaivumas, 13.21 val. – 2,28 prom. neblaivumas (b. l. 33–34). Minėti duomenys užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte (b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus vienas kitą papildančius ir tarpusavyje sutampančius įrodymus bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. D. nustatytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 prom. neblaivumas.

Kaltinamasis A. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus taip pat patvirtina ir liudytojų D. K., P. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bei kiti byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, daiktų apžiūros protokolas. Atsižvelgiant į išdėstytus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. D. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 prom., jo veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis su tuo sutiko, taip pat sutiko su jam siūloma bausme, tik prašė leisti jam sumokėti baudą per 2 metus (b. l. 101–103, 105).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis neturi teistumo (b. l. 93–94), administracine tvarka baustas, tačiau ne už panašaus pobūdžio nusižengimus (b. l. 97–98), nedirba (b. l. 100), neturi teisės vairuoti transporto priemonės (b. l. 99). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad A. D. anksčiau nėra padaręs tokio pobūdžio teisės pažeidimų, nedirba, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus 60 MGL dydžio baudą (BK 47 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, skirtinos baudos dydį, tai, kad kaltinamasis nedirba, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę, neturėdamas tokios teisės ir būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,28 prom. neblaivumas, be to, važiuodamas kliudė kitą automobilį. Nėra abejonių, kad tokiais savo veiksmais jis kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams, nors jis šiuo metu šios teisės ir neturi, taip užtikrinant šios teisės neatsiradimą nurodytu laikotarpiu, minėtą terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. 2020 m. gruodžio 10 d. (b. l. 84–86).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Bylos duomenys (VĮ „Regitra“ duomenys, kaltinamojo A. D., liudytojo P. S. parodymai) patvirtina, kad byloje aptariamas automobilis priklauso P. S., tačiau, kaip matyti iš jo paties ir kaltinamojo parodymų, minėtą automobilį kaltinamasis vairavo be savininko leidimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, teismas nusprendžia iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą yra 680 Eur (b. l. 40).

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimu kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84–86), paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas savininkui.

Proceso išlaidomis pripažintinos išlaidos už priverstinį transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą UAB „Varimeda“ aikštelėje – 104 Eur (b. l. 50–61), todėl jos priteistinos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. D. paskirti – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 3 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. 2020 m. gruodžio 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. D. automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 680 Eur.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti savininkui P. S..

Priteisti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (juridinio asmens kodas 191688326) iš A. D. 104 Eur išlaidas, už automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą aikštelėje.

A. D. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimu paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per 24 mėnesius – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), banko kodas 40100, AB DNB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 70440, AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.