Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-31 · Civilinė byla Nr. 2S-1992-115/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-31
Bylos Nr.
2S-1992-115/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-06266-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algirdas Auruškevičius
Atsakovas
D. B.
Civilinė byla Nr. 2S-1992-115/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-06266-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 77.4.2.; 110.; 122.2.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje yra kilęs dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Atskiruoju skundu ginčijama teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Ieškovė J. B. pareiškė ieškinį atsakovui D. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei santuokos metu įgyto turto padalinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. liepos 27 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, paskyrė ieškovė nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Atsakovas pareiškė priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės.

Atsakovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bylos išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo nustatyti nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su atsakovu, kadangi yra visi pagrindai manyti, jog vaikų gyvenimas kartu su ieškove kenktų vaikų interesams; iki bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo nustatyti laikinąjį išlaikymą vaikams – priteisti iš ieškovės abiejų vaikų išlaikymui 850 Lt dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas, pervedant pinigus į atsakovo asmeninę sąskaitą; panaikinti teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi faktinė situacija pasikeitusi – vaikai gyvena su atsakovu (vaikų gyvenimas su motina prieštarautų jų interesams), jų kasdieninėms reikmėmis ir išlaikymu atsakovas rūpinasi betarpiškai ir nuolatos, o taikytos priemonės yra neaktualios, neatitinkančios realios situacijos bei nepagrįstai pažeidžia ir suvaržo atsakovo, o kartu ir nepilnamečių vaikų interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atsakovo prašymų netenkino. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepaneigė ieškovės ieškinyje nurodytų teiginių, jog nuo pat gimimo vaikai gyvena ieškovei priklausančiame bute. Aplinkybė, kad tarp vaiko tėvų vyksta ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos bei išlaikymo vaikui teikimo nustatymo, turi daryti kiek įmanoma mažiau įtakos nepilnamečio vaiko nusistovėjusiam gyvenimo būdui, aplinkai, šių klausimų reglamentavimas turi būti nuoseklus ir neturėtų būti staigiai keičiamas, o jei keičiamas – tik dėl ypatingai svarbių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie leistų neabejotinai teigti, kad nepilnamečių vaikų gyvenimas su motina kenktų vaikų interesams. Anot teismo, netenkinus atsakovo prašymo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti ir prašymo priteisti laikiną išlaikymą iš ieškovės pervedant pinigus į atsakovo sąskaitą bei panaikinti teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo prašymus tenkinti.

Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nenustatinėjo ir netyrė, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, neatsižvelgė į atsakovo nurodytas aplinkybes, keliančias realią, tiek fizinę, tiek socialinę grėsmę jo vaikams. Teismas, prieš priimdamas nutartį dėl atsakovo pateiktų prašymų, turėjo sulaukti Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados arba savo iniciatyva pateikti papildomą užklausimą Vaiko teisių apsaugos skyriui, tačiau šių veiksmų nepagrįstai nesiėmė. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 376 str., nesilaikė šeimos byloms nagrinėti nustatytų ypatumų.

2. Akivaizdu, kad teismas tinkamai neįvertino atsakovo nurodytų aplinkybių ir nepagrįstai suabsoliutino ieškovės interesus, nepaisydamas ne tik atsakovo, bet svarbiausia – nepilnamečių šalių vaikų interesų. Vaiko teisių apsaugos skyrius po skundžiamos teismo nutarties priėmimo pateikė išvadą, kurioje vienareikšmiškai nurodyta, kad skyrius nerekomenduoja, jog šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nes tai neatitinka mažamečių vaikų interesų. Be to, šioje išvadoje yra patvirtinamos atsakovo nurodytos aplinkybės, keliančios grėsmę nepilnamečiams vaikams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Nustatyta, kad tarp bylos šalių yra kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. liepos 27 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, paskyrė ieškovę šalių vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2012 m. rugpjūčio 29 d. pateikė išvadą, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neatitinka mažamečių vaikų interesų. Išvada grindžiama tuo, kad vaikų gyvenimas su motina – ieškove, kelia vaikams fizinę ir socialinę grėsmę dėl ieškovės piktnaudžiavimo alkoholiu, vaikų nepriežiūros. Iš išvados taipogi matyti, kad šalių mažamečiai vaikai buvo perduoti atsakovo priežiūrai.

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Taigi CK 3.65 str. 1 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 str. nustatytų priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Viena tokio laikino pobūdžio priemonių yra nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 2 d. 2 p.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tik nustačius, kad nepilnamečių vaikų tėvai gyvena skyrium ir vaikų gyvenimas su vienu iš tėvų dėl konkrečių aplinkybių neatitinka vaikų interesų.

Atsižvelgiant į tai, kad po skundžiamos nutarties priėmimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodomi faktai yra kokybiniu požiūriu nauji duomenys, patvirtinantys, jog, pirma, šiai dienai šalių nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena pas atsakovą, antra, šalių nepilnamečių vaikų gyvenimas su ieškove kelia jiems socialinę ir fizinę grėsmę, spręstina, jog šie duomenys prima facie pagrindžia CK 3.65 str. 2 d. 2 p. įtvirtintos laikinosios apsaugos priemonės – laikino nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu iki bus priimtas teismo sprendimas, taikymo būtinumą. Todėl siekiant užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų interesų apsaugą ir teisę į saugią aplinką yra tikslinga panaikinti skundžiamą nutartį ir nustatyti ginčo šalių mažamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą iki bus išnagrinėta byla dėl santuokos nutraukimo su atsakovu.

Nustačius šalių mažamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu spręstinas klausimas ir dėl laikino išlaikymo priteisimo iš ieškovės nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą pagal analogiją yra taikytini CK 3.192 – 3.203 str. CK 3.192 str. 3 d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kadangi iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė šiai dienai yra bedarbė, jos pajamas sudaro tik gaunama bedarbio pašalpa, todėl, atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį, iki bus išnagrinėta byla, šalių nepilnamečiams vaikams iš ieškovės priteistina po 250 Lt kiekvienam per mėnesį.

Patenkinus iš dalies atsakovo atskirąjį skundą ir nustačius šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisus iš ieškovės vaikams laikiną išlaikymą, naikintinos ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo priteisimas iš atsakovo, kaip netikslingos (CPK 149 str. 1 d.).

Pagal CPK 80 str. 2 d. už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis. Kadangi šiai sumai taikomas vartotojų kainų indeksas pagal Statistikos departamento duomenis neviršija 110, todėl šiuo metu ji neturi būti indeksuojama (CPK 82 str. 1 d.), Ieškovas už atskirąjį skundą sumokėjo – 142,60 Lt, dėl to žyminio mokesčio permoka grąžintina šia nutartimi (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti.

Iki santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo nustatyti nepilnamečių P. B. ir K. B. laikinąją gyvenamąją vietą su atsakovu.

Iki santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo priteisti iš ieškovės J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) nepilnamečiams P. B. ir K. B. po 250 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pervedant pinigus į atsakovo D. B. asmeninę sąskaitą

Paskirti atsakovą D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) nepilnamečiams vaikams P. B. ir K. B. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Grąžinti atsakovui D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 42,60 Lt dydžio žyminio mokesčio permoką, pervestą 2012 m. rugsėjo 11 d. per „Swedbank“, AB.

Teisėjas Algirdas Auruškevičius