- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-01-25
- Bylos Nr.
- N-575-102-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00478-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutarties Ž. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ (toliau – ir Institucija) kontrolierė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Ž. D. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad Ž. D. dukra R. D. 2010 m. spalio 12 d., Klaipėdoje, važiavo autobusu Nr. 14 be bilieto (negaliojantis el. bilietas Nr. 30020000015486). Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2010 m. spalio 28 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) Ž. D. už ATPK 142 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 40 litų baudą.
Šalies argumentai
Ž. D. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriame prašė Nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad dukra R. D. pateikė kontrolierei negaliojantį elektroninį bilietą, tačiau parodė ir 2010 m. spalio 2 d. kvitą Nr. 380/213223, kuriame buvo nurodyti visi turimo kvito, galiojančio (nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d.) elektroninio bilieto duomenys, kurį ji iš esmės per neatidumą paliko namuose, nes elektoriniai bilietai identiškos išvaizdos, skiriasi tik jų galiojimo laikas. Pareiškėjos nuomone, minėtas kvitas, jame užfiksuoti duomenys, įrodo, jog dukra važiavo turėdama, t. y. įsigijusi bilietą, nors paties bilieto su savimi tikrinimo metu ir neturėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 8 d. nutartimi Ž. D. skundą patenkino iš dalies: Nutarimą pakeitė ir vietoje 40 litų baudos Ž. D., vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, skyrė įspėjimą. Teismas konstatavo, kad R. D. kaltė padarius administracinį pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, Nutarimu, kitais bylos duomenimis. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas formaliai atitinka ATPK 260 ir 286 straipsnių reikalavimus, protokolą surašęs ir nutarimą priėmęs asmuo veikė savo įgaliojimų ribose (ATPK 259¹ straipsnio 2 punktas, 232 straipsnis). Teismas pažymėjo, jog iš ATPK 142 straipsnio 2 dalies dispozicijos yra aišku, kad keleivis privalo važiuoti turėdamas bilietą, kuris turi galioti. Apie jokias kitas aplinkybes, susijusias su bilieto galiojimu ir (ar) bilieto prilyginimu kitiems dokumentams (pvz. kvitams ir pan.) paminėtoje straipsnio dispozicijoje bei Keleivių ir bagažo vežimo kelių transporto taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130 (toliau – ir Taisyklės), nenurodoma, todėl visais atvejais keleivis dar prieš važiuodamas keleivine transporto priemone privalo įsitikinti, ar bilietą turi, ar jis galioja, o važiuojant, paprašius kontrolieriui, privalo bilietą jam pateikti. Teismas nustatė, kad R. D. turi vardinį elektroninį bilietą, galiojantį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d., Nr. 30020000451350, o pažeidimas užfiksuotas 2010 m. spalio 12 d., šią aplinkybę teismas laikė švelninančia Ž. D. atsakomybę. Be to, teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į tai, kad pažeidimas padarytas pirmą kartą, veikiant neatsargia kaltės forma.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta Ž. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį ir Nutarimą, administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad jos dukra R. D., važiavo miesto autobusu ir bilietus tikrinusiai kontrolierei pateikė Klaipėdos miesto viešojo transporto elektroninio bilieto kortelę bei lengvatą važiavimo viešuoju transportu patvirtinantį dokumentą – moksleivio pažymėjimą. Pažymi, jog kai kontrolierė pasakė, kad kortelė negalioja, apeliantės dukra jai pateikė 2010 m. spalio 2 d. elektroninės kortelės įsigijimo ir mokesčio už važiavimą 2010 m. spalio mėnesiui Klaipėdos viešuoju transportu sumokėjimą patvirtinantį kvitą, tačiau tik kontrolierei pasakius, kad kvitas yra nuo kitos elektroninio bilieto kortelės, apeliantės duktė suprato, jog suklaidinta paslaugų tiekėjo platinamų identiškų kortelių išvaizdos iš namų pasiėmė iki tol naudotą elektroninio bilieto kortelę, o naują paliko namuose. Atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu atlikus eksperimentą teismo posėdyje dalyvavusi Institucijos atstovė iš pateiktų jai dviejų apeliantės dukros turimų elektroninio bilieto kortelių vizualiai pati negalėjo atskirti bei teismui pasakyti, kuri kortelė yra papildyta ir galiojanti. Apeliantės įsitikinimu, jos dukters veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo požymių, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo administracinei bylai iškelti, tuo labiau nubausti apeliantę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Ž. D. buvo nubausta už tai, kad padarė ATPK 142 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. ATPK 142 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikų nuo septynerių iki keturiolikos metų vežimas be bilieto arba vaikų nuo keturiolikos iki šešiolikos metų važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis užtraukia baudą tėvams arba globėjams (rūpintojams) nuo keturiasdešimties iki aštuoniasdešimties litų.
Apeliantė teigia, kad jos dukra R. D. neturėjo tikslo važiuoti be bilieto, kadangi per neatidumą dėl identiškos elektroninio bilieto kortelių išvaizdos buvo pasiėmusi nebegaliojančią kortelę, o galiojančią kortelę palikusi namuose. Kaip įrodymą kontrolierei pateikė 2010 m. spalio 2 d. elektroninės kortelės įsigijimo ir mokesčio už važiavimą 2010 m. spalio mėnesiui Klaipėdos viešuoju transportu sumokėjimą patvirtinantį kvitą.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus principus, patikrino byloje esančius įrodymus. Byloje neginčijamai nustatyta, kad Ž. D. dukra R. D. 2010 m. spalio 12 d., Klaipėdoje, važiavo autobusu Nr. 14 be bilieto (negaliojantis el. bilietas Nr. 30020000015486). Šio pažeidimo objektyviosios pusės buvimo neneigia ir pati apeliantė, tačiau nurodo, kad jos veikoje nėra subjektyviosios ATPK 142 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo pusės – jos kaltės.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklių 9.2 punkte numatyta, kad keleivis privalo įsigyti bilietą (Taisyklių 9.2.1 p.), saugoti bilietą ir bagažo kvitą (bilietą) iki kelionės pabaigos, pateikti juos ekipažui ar kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus (Taisyklių 9.2.2 p.). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus teismo baigiamuosius aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad šioje konkrečioje byloje yra galimybė atsižvelgti į visumą ypatingų ir išskirtinių aplinkybių, bylojančių Ž. D. naudai. Pirma, iš elektroninio bilieto pirkimo kvito Nr. 380/213223 matyti, kad R. D. 2010 m. spalio 2 d. įsigijo galiojantį elektroninį bilietą. Antra, galiojančio elektroninio bilieto Nr. 30020000451350 išvaizda yra beveik identiška elektroniniam bilietui Nr. 30020000015486, nebegaliojančiam nuo 2010 m. spalio 1 d. (b. l. 8). Trečia, R. D. pažeidimo padarymo metu, t. y. 2010 m. spalio 12 d., kontrolierei pateikė ir pirkimo kvitą Nr. 380/213223, patvirtinantį, jog už naudojimąsi Klaipėdos miesto viešuoju transportu spalio mėnesį yra sumokėta.
ATPK 9 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Kaltė – tai asmens, padariusio pažeidimą vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais pažeidimo sudėties požymiais. ATPK yra įtvirtintos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas (ATPK 10–11 str.). Pažymėtina, kad asmens kaltė yra vienas iš subjektyviosios teisės pažeidimo pusės požymių. Administracinė atsakomybė kyla tada, kai asmuo, darantis pažeidimą, gali laisvai rinktis, kaip elgtis ir pasirenka priešingą teisei elgesio variantą. Kalte įvardijamas asmens suvokimas, kokią veiką jis daro ir kokių tai sukels pasekmių, t. y. jo psichinis santykis su daroma veika ir jos padariniais (S. Šedbaras. Administracinė atsakomybė. Justitia: 2005, Vilnius. P. 218).
Įvertinusi įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantės Ž. D. duktė R. D. neturėjo tikslo važiuoti be bilieto, vadinasi apelianės veikoje nėra vieno iš pažeidimo subjektyviosios pusės elementų – kaltės.
Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog Ž. D. veiksmuose nesant ATPK 142 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis ir Institucijos 2010 m. spalio 28 d. nutarimas naikintini, o administracinė byla nutraukiama (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ž. D. apeliacinį skundą patenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2010 m. spalio 28 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.