Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), vedėja, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos 228 str. 1 d., 167 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. kaltinama tuo, kad ji, būdama valstybės tarnautojos pareigose, dirbdama (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigose, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), pažeisdama Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 2009m. vasario 20d. Asmens duomenų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini).1 punktą, 2009 m. rugpjūčio 10 d. 17 val.12 min. prisijungdama prie Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos suteiktais prisijungimo kodais, neturėdama jokio teisinio pagrindo, tikrino ir neteisėtai rinko informaciją apie D. P. privatų gyvenimą - gaunamas pajamas iš darboviečių, tuo padarydama nukentėjusiajam D. P. didelę žalą, t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 str. 1 d., 167 str. 1 d.

Teismui pareikalavus iš Kauno miesto savivaldybės administracijos pateikti duomenis apie darbuotojus, turėjusius teisę 2009-08-10 prisijungti prie Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) ir Sodros, buvo gauti duomenys, kurie kėlė abejonių jų objektyvumu, todėl teismo posėdyje apklausti atsakymus teismui rengę asmenys (t.4, b.l.62-72, 89-101, 111) – D. R. ir A. J..

Liudytojas D. R. parodė, jog yra Kauno miesto savivaldybės direktorius, dirba nuo 2012-07-13. Gavus raštą iš teismo, atsakymą parengti buvo pavesta teisės skyriaus, personalo skyriaus atsakingiems darbuotojams, kurie parengė atsakymą, o jis tik pasirašė.

Liudytoja A. J. parodė, jog yra Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausia specialiste. 2009 metais ji nedirbo. Teismo užklausos nukreipiamos teisės skyriui. Jai buvo nukreiptas dokumentas. Pati nematė nė vieno dokumento ir nėra susipažinusi. Pagal specialistų ataskaitą paruošia raštus. Negali atsakyti ar visi asmenys turėjo pasirašę pasižadėjimus. Atvykusi moteris Rasa yra rengusi informacinių technologijos skyriaus atsakymą į teisės skyriaus prašymą pateikti duomenis.

Liudytojas V. A. parodė, jog dirba nuo 2004 metų Kauno savivaldybėje. 2009 metus sunkiai prisimena. Jų informacinių technologijų skyrius kuruoja visas sistemas, išskyrus SPIS ir Parama. Tų sistemų valdytojai turėtų būti socialinių reikalų ministerija. Socialinių reikalų skyriuje jų administracijoje yra žmogus, kuris dirba su šiomis sistemomis. Rengiant atsakymus teismui, jis nedalyvauja. Jie kuruoja kitas sistemas, nekilnojamą turtą, gyventojų registrą. Jų tvarka yra patvirtinta administracijoje. Jei žmogus nori prisijungti prie turto registro, gyventojų registro, turi gauti direktoriaus leidimą, kad įtraukti į sąrašą. Prieš jungiantis, žmogus pasirašo pasižadėjimą dėl to, kad yra atsakingas. Prašymas dėl naujo vartotojo papildymo iškeliauja į Vilnių, kai turi pasižadėjimą. Vieni pasižadėjimai saugomi personalo skyriuje prie bylos. Socialinių reikalų skyriaus pasižadėjimų jie neturi, kadangi šis skyrius tvarkosi atskirai. Personalo skyriuje būtų bendro pobūdžio pasižadėjimai. Už darbo organizavimą atsakinga vedėja. Ar siunčiamos dokumentų- pasižadėjimų kopijos į Vilnių, tai priklauso nuo valdytojo, kuris pasirašo taisykles. Su Sodra sutarties neturi, todėl pakomentuoti negali. Dėl nekilnojamo turto registro, tai į Vilnių nesiunčia, pasilieka sau. Dokumentų, sutarčių nematė. Tiksliai negali pasakyti ar jam yra žinomas valstybės institucijų ir įstaigų informacinių sistemų elektroninės informacijos techniniai saugos reikalavimai. Gal yra skaitęs. SPIS duomenų apsikeitimui naudojamas saugus duomenų perdavimo tinklas. Sutartį jau seniai yra pasirašę. Jų skyrius administruoja saugumą. SPIS administratorius yra L.. Kad turėtų kompiuterinių įgūdžius žmogus priimant į darbą, turėtų patikrinti priėmimo metu. Priimant į darbą sutartis turėtų pasirašyti kiekvienas darbuotojas. Tai yra tipinės sutartys. Socialinių reikalų vedėjas atsakingas už darbą. Jų vidaus auditas tikrino ir dėl SPIS, ir paramos, negavo jokių pastabų. Savivaldybės yra išskirtas saugos įgaliotinis. 2009 metais rugpjūčio 10 dienai administratorius galėjo būti L.. L. administruoja SPIS ir Paramą. Darbas su sistemomis pradėtas 2002 metais.

Liudytoja R. K. parodė, kad dalyvavo dokumento (b.l.90-91) rengime. Priedų nėra mačiusi. 2009 rugpjūtį dirbo. Asmenų duomenų teisinės įstatymas buvo keičiamas daug kartų. Nauja redakcija įsigaliojo 2009 metais. Šios taisyklės nustato asmens duomenų tvarkymą. Įstaigos vadovas gali nustatyti papildomas organizacines priemones. Buvo visą laiką asmens duomenų tvarkymo pasižadėjimai. Jis nebuvo patvirtintas. Jis buvo nuo 1996 metų. Valstybinė duomenų inspekcija teikė rekomendacijas kaip turėtų būti daroma ir tokie pasižadėjimai pradėjo atsirasti laisva forma. Jie atsakingi už tuos asmens duomenis, kuriuos tvarko savo informacinėje sistemoje. Kitų sistemų valdytojai patys nusistato organizacines priemones. Tam kad būtų galima koordinuoti kas tvarko duomenis informacinėse sistemose SPIS ar Parama, buvo išleistas įsakymas, pateikta informacija apie tai, kokius duomenis kas tvarko. Socialinės paramos skyrius naudojosi socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacine sistema. Sutartys sudaromos tik tada, kai įstatyme nėra numatyta ką daryti su duomenimis. Ji yra saugos įgaliotinis. Saugos įgaliotinį SPIS ir Paramoje nustato valdytojas. L. nėra valdytojas, su juo bendradarbiauja. Jei yra duomenų naudotojas, tai įgaliotinio nereikia. Jis yra sistemos tvarkytojo arba sistemos valdytojo darbuotojas. 2009 metais rugpjūčio mėnesį, L. buvo atsakingas už sistemos dalies administravimą. Jų sistemos nuostatai nustatė, kad reikia pasirašyti pasižadėjimus. Jie buvo pasirašyti ir saugomi asmens byloje. Paskui pasižadėjimai buvo saugomi skyriuose ir už jų pasirašymą buvo atsakingi padalinių vadovai. 1996 buvo pirmieji duomenų apsaugos nuostatai. Duomenų apsaugos nuostatai- ne jos kompetencijoje. Tai yra duomenų valdytojo kompetencijoje. Ši informacinė sistema priklauso socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Su SPIS ir Parama tai neturi nieko bendro. Jei tie duomenys buvo tvarkomi kitoje sistemoje, tos sistemos valdytojas ir nustato, kokius dokumentus reikia turėti. Pagal savivaldybės pateiktą pareiginę instrukciją, ji turėjo būti atsakinga už SPIS nuostatų įgyvendinimą. Taip pat pateikti duomenis kokie darbuotojai buvo atsakingi už duomenų tvarkymą savivaldybėje. Savivaldybės administracija vadovauja visai savivaldybei. Socialinės paramos skyrius buvo tik struktūrinis padalinys. Savivaldybės administracija , vykdydama SPIS valdytojo funkcijas , skiria darbuotojus atsakingus už SPIS duomenų tvarkymą. Tai turėjo būti padaryta. Savivaldybės administracijos direktorius turėjo paskirti darbuotojus SPIS duomenų tvarkymui.

Iš 2011-05-30 Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyriaus rašto dėl informacijos pateikimo, matyti patvirtinimas, jog N. P. dėl socialinės paramos į Kauno miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių 2009 m. nesikreipė (1 t., b.l. 28).

Iš 2011-05-30 Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyriaus rašto dėl informacijos pateikimo matyti patvirtinimas, jog D. P. dėl socialinės paramos į Kauno miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių 2009 m. nesikreipė (1 t., b.l. 29).

Iš 2011-02-10 skundo Vilniaus apygardos teismui matyti, jog pareiškėjo UAB ,, ,,(duomenys neskelbtini)“ televizijos laidos rengėjams informaciją apie D. P. uždirbamas sumas, įskaitant tai pagrindžiančius dokumentus, suteikė patikimas informacijos šaltinis (1 t., b.l. 31).

Iš 2011-06-08 prašymo Vilniaus apygardos administraciniam teismui prijungti įrodymus, matyti, jog žurnalistui informaciją pateikė anoniminis šaltinis (1 t., b.l. 34).

Iš 2013-01-05 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados matyti, jog tikėtina, kad raštelyje t.1, b.l.54 ir kt.), kuriame galimai yra surašytos D. P. darbovietės ir gaunamas atlyginimas už darbą (paslaugas), prasidedančiame ,,…2009-04-01-2009-06-30 2692…” rankraštinius įrašus parašė ne L. S., ne J. V., ne D. M., ne K. M., ne A. S. (2 t., b.l. 60-63).

Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios vadybos ir personalo skyriaus vedėjos D. Š.-K. rašto matyti, kad laikotarpiu nuo 2009-02-10 iki 2009-08-10 Socialinės paramos skyriuje pagal darbo sutartis dirbo šie naujai priimti darbuotojai: J. P. ir K. F. (2 t. b.l. 95).

Kaip matyti iš aukščiau aptartų teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kaltinamoji A. S. neigia domėjusis D. P. duomenimis. Nors duomenys galimai gauti prisijungus jos duomenimis, tačiau nėra neginčytinai įrodyta, kad šiuos veiksmus atliko būtent ji. Kiti byloje apklausti asmenys – darbuotojai, kurie yra vienaip ar kitaip suinteresuoti bylos baigtimi. BPK 80 straipsnio 1 punkto prasme, asmuo bet kurioje proceso stadijoje negali būti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, duomenys apie kurias galėtų būtų pagrindu vėliau jam reikšti įtarimus ar kaltinimus ne tik tiriamoje baudžiamojoje byloje, bet ir bet kurioje kitoje „baudžiamojo pobūdžio“ byloje. (Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011m. kovo 29d. nutartis baudž. b. Nr.2K-168/2011). Todėl liudytojų parodymai vertintini kritiškai ir tik tiek, kiek atitinka kitus įrodymus, surinktus byloje.

Taigi, kaltinamoji A. S. buvo kaltinama dviejų nusikalstamų veikų padarymu: piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi esant valstybės tarnautoja, kai dėl jos veiksmų didelės žalos patyrė valstybė fizinis asmuo D. P., t.y. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1d. ir neteisėtos informacijos apie privatų D. P. asmens gyvenimą rinkimu ir už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 167 str. 1d.

Atkreiptinas ypatingas dėmesys į tai, jog pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t.y. padarytos veikos pobūdį : ar padaryti teisėti, ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą, pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. (Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudž. b. Nr. 2K-342/2008). Iš kaltinamojo akto matyti, jog A. S. kaltinama ir pagal Lietuvos Respublikos BK 167 str.

Kaltinime nurodyta, kad kaltinamoji A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2009m. vasario 20d. Asmens duomenų teikimo sutarties Nr. D6-5 7.1 punkto reikalavimus - neturėdama jokio teisinio pagrindo, tikrino ir neteisėtai rinko informaciją apie D. P. privatų gyvenimą - gaunamas pajamas iš darboviečių, tuo padarydama nukentėjusiajam D. P. didelę žalą.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad „duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai“. Iš bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymų seka, kad A. S. nebuvo ir nėra duomenų valdytoja.

Asmens duomenų teikimo sutarties Nr. ,,(duomenys neskelbtini), sudarytos 2009m. vasario 20d. tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (t.2, b.l.123-127) 7.1 punkte nurodyta, jog „Gavėjas“ (t.y. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atstovaujama direktorės A. B.) „įsipareigoja neatskleisti arba nesuteikti kitokios galimybės tretiesiems asmenims bet kokia forma susipažinti su gaunamais duomenimis, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai nenustato kitaip“.

Nors bylos nagrinėjimo metu buvo aiškiai nustatytos šios aplinkybės, kaltinimas nebuvo keičiamas ar tikslinamas.

Privatus žmogaus gyvenimas - tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeimyninė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR CK 2.23 straipsnio 3 dalį leidžiama skleisti (t.y. ne tik rinkti) informaciją apie privatų asmens gyvenimą, jeigu tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti. Ar egzistuoja toks interesas, sprendžiama, atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ir padėtį visuomenėje. “Ginant asmens teisę į privatų gyvenimą pažymėtina, kad tokiais atvejais yra dviejų lygiaverčių konstitucinių vertybių – teisės į privatų gyvenimą ir visuomenės teisės žinoti (teisės skleisti informaciją) konfliktas. Todėl kiekvienu atveju būtina ieškoti protingos ir sąžiningos šių dviejų teisės ginamų vertybių pusiausvyros” (Kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2004).

Įstatymų leidėjas numato, kad už BK 167 str. numatytą veiką atsako asmuo, kuris supranta, kad neteisėtai renka informaciją apie privatų asmens gyvenimą, ir nori taip veikti. Jeigu asmuo klysta, galvodamas, kad turi teisę rinkti informaciją, jo veika vertintina kaip savavaldžiavimas – pagal BK 294 str. arba ATPK 188 str.

Teismas sprendžia, kad byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kad kaltinamoji A. S. neteisėtai rinko informaciją apie D. P. privatų gyvenimą, tuo labiau draudžiamą rinkti informaciją, norėjo taip veikti arba taip veikė klysdama, jog turi teisę tokią informaciją rinkti.

Be to, jeigu ir būtų įrodyta, kad ji (ar kitas asmuo), kaip teigiama kaltinime, 2009 m. rugpjūčio 10 d. 17 val. 12 min. prisijungdama prie Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos suteiktais prisijungimo kodais tikrino ir neteisėtai gavo informaciją apie D. P. privatų gyvenimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad „informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas (...) gali pasireikšti įvairiais aktyviais veiksmais, kurie leidžia gauti tam tikros kaltininkui reikalingos informacijos: asmens sekimu, stebėjimu, fotografavimu, fiksavimu, dokumentų kopijavimu. Rinkti reiškia kaupti, telkti į vieną vietą. Informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas BK 167 str. 1 d. prasme laikytinas nevienkartinis veiksmas (...). Informacijos rinkimo mastas ir trukmė – vienkartinis sužinojimas nėra pakankamos vertinti šiuos veiksmus kaip BK 167 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, kaip Konstitucijoje ir Konvencijoje garantuojamos asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą ir neliečiamumą pažeidimą.” ( Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis 2014 m. balandžio 28 d. Baudžiamoji byla Nr. 1A-339/2014)

Nei kaltintojas, nei nukentėjusysis D. P., nei parodymus davę asmenys nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad informacija apie D. P. privatų gyvenimą būtų renkama BK 167 str. prasme, tuo labiau, kad tai darė kaltinamoji A. S., pažeisdama kaltinime nurodytus teisės aktus, taip pat nesurinkta jokių objektyvių, neginčytinų įrodymų, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 1d., todėl kaltinamoji A. S. išteisintina.

Nukentėjusysis D. P. pareiškė ieškinį, prašydamas priteisti iš A. S. jo naudai 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b.l.73). BPK 115 str. 3d. 1p. nurodyta, jog priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, teismas atmeta civilinį ieškinį.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas pasakyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3d. 1p., 297-299 str. str., 301 str., 303-307 str.str.,

nusprendžia:

A. S.pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1d. ir 167 str. 1d. išteisinti BPK 3 str. 1d. 1p. pagrindu – neįrodžius, kad ji padarė nusikalstamas veikas.

A. S. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

D. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktus dokumentus – A. S. asmens bylą (176 l.) ir R. L. asmens bylą (76 l.) – grąžinti Kauno miesto savivaldybės administracijai.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.