Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovei Renatai Barkovskajai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 160 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P., būdama darbdave, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2017 m. spalio 24 d. prekybos vietoje – paviljone, t. y. Justiniškių turgavietėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), leido dirbti nelegalų darbą G. Z., nepranešusi apie jos įdarbinimą nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip prieš vieną dieną nuo numatytos darbo pradžios, teritoriniam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) skyriui. Tokiais veiksmais ji pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. P. jau minėtame prekybos paviljone – Justiniškių turgavietėje, 2017 m. spalio 24 d., apie 12.20 val., vykdė prekybinę veiklą (prekiavo buitine chemija), nustatyta tvarka neįsirengusi ir nenaudodama kasos aparato atsiskaitymo vietoje. Tokiais veiksmais R. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 4 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 160 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama R. P. nurodė, kad turgavietėje dirba neseniai – nuo birželio mėn. Kadangi nebuvo tikra, jog prekyba pavyks, todėl ir neįsigijo kasos aparato, nors jis ir nebrangiai kainuoja. Nurodė, kad šiuo metu jau yra įsigijusi kasos aparatą bei oficialiai įdarbinusi G. Z..

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje

R. P. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kuri numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. Kadangi ANK nepateikia išaiškinimo, kas yra nelegalus darbas, minėta nuostata laikytina blanketine, t. y. šiuo atveju nukreipiančia į Lietuvos Respublikos Užimtum įstatymo 56 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Iš byloje esančio R. P. paaiškinimo matyti, kad ji iš esmės kaltę dėl minėto nusižengimo pripažino, nurodydama, jog jai dirbo G. Z., pastaroji dirbdavo 1-2 kartus per savaitę po 3-4 valandas nuo 2017 m. birželio mėn. pabaigos, jai atlyginimas, kuris sudarė apie 50-70 Eur, buvo mokamas grynaisiais pinigais. Be R. P. prisipažinimo, jos kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir administracinio nusižengimo protokolu, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. spalio 31 d. operatyvinio patikrinimo pažyma, 2017 m. spalio 24 d. faktų fiksavimo pažyma, G. Z. rašytiniu paaiškinimu, kita bylos medžiaga. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. P., būdama darbdave, leido dirbti G. Z. apie jos įdarbinimą nepranešusi mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti, kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 160 straipsnio 1 dalyje

Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog R. P. administracinėn atsakomybėn traukiama ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 160 straipsnio 1 dalyje, padarymą. ANK 160 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekybą ar paslaugą be kasos aparatų, kai kasos aparatus privaloma naudoti. Kada yra privaloma naudoti kasos aparatus, numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Šio Aprašo 4 punkte įtvirtinta, jog kasos aparatai turi būti įrengti ir naudojami kiekvienoje atsiskaitymo vietoje (išskyrus šio Aprašo 10–12 punktuose nurodytus atvejus), kurioje: 4.1. asmenys už prekes (paslaugas) atsiskaito grynaisiais pinigais ir (ar) mokėjimo kortelėmis; 4.2. asmenims už perkamas iš jų prekes mokama grynaisiais pinigais, kai neišduodamas kitoks (ne kasos aparato kvitas) apskaitos dokumentas. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog R. P. užsiėmė prekyba buitine chemija, dėl ko akivaizdu, jog jos vykdoma veikla nepatenka į Aprašo 10-12 punktuose nurodytos atvejus, todėl ji atsiskaitymo vietoje privalėjo įsirengti ir naudoti kasos aparatą, tačiau šios pareigos ji nevykdė. R. P. byloje esančiame rašytiniame paaiškinime nurodė, kas ji kasos aparato prekybos vietoje nebuvo įsirengusi, nes tiksliai nežinojo, kiek laiko dar užsiims prekybos veikla, patvirtino, jog pirkėjams nebuvo išduodamas jos dokumentas, patvirtinantis pinigų sumokėjimą (nei pinigų priėmimo kvitai, nei sąskaitos-faktūros). Teismo posėdžio metu R. P. taip pat pavirtino, jog vykdydama prekybą nebuvo įsirengusi kasos aparato, nes nežinojo, ar prekyba bus sėkminga ir nenorėjo leisti pinigų kasos aparato įsigijimui. Iš šių byloje esančių R. P. paaiškinimų matyti, kad ji kaltę dėl inkriminuoto nusižengimo pripažino. Be R. P. prisipažinimo, jos kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 160 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kita bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. spalio 31 d. operatyvinio patikrinimo pažyma, 2017 m. spalio 24 d. faktų fiksavimo pažyma, kita bylos medžiaga. Iš bylos medžiagos matyti, jog R. P. užsiėmė prekyba turgavietėje neįsirengusi kasos aparato, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusižengimas, numatytas ANK 160 straipsnio 1 dalyje.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo

R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažino, nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį: ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytu nusižengimu - nelegaliu darb, pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Nusižengimu, numatytu ANK 160 straipsnio 1 dalyje – prekyba be kasos aparatų, kai kasos aparatai yra privalomi, pažeidėjas sudaro sau sąlygas nuslėpti privalomus mokėti mokesčius į valstybės biudžetą, nes iš esmės tampa beveik neįmanoma nustatyti tokios prekybos apskaitos, ir tokiu būdu yra sudaroma galimybė didinti šešėlinės ekonomikos mastą, neužtikrinti verslo skaidrumo ir pažeisti sąžiningą konkurenciją. Be to, šiuo nusižengimu yra nesudaromos sąlygos vartotojams gauti pirkimo sandorį patvirtinantį dokumentą, o vėliau, esant reikalui, turėti pirkimo įrodymą, siekiant apginti savo teises. Nepaisant akivaizdaus minėtų nusižengimų pavojingumo, skiriant nuobaudą, būtina atsižvelgti ir į konkrečiu nagrinėjamu atveju nustatytas aplinkybes: bylos nagrinėjimo metu R. P. ištaisė teisės aktų pažeidimus – nuo 2017 m. gruodžio 1 d. G. Z. yra oficialiai įdarbinta, apie jos įdarbinimą pranešta teritoriniam VSDFV teritoriniam skyriui, R. P. prekybos vietoje yra įsirengusi kasos aparatą, kas rodo, jog administracinėn atsakomybėn traukiama R. P. dar iki administracinės nuobaudos paskyrimo padarė išvadas dėl savo elgesio ir jo sukeliamų pasekmių. Taip pat atsižvelgtina į pažeidėjos asmenybę – administracine tvarka bausta, paskirtas baudas sumoka laiku, kas rodo, jog ji atsakomybės už teisės pažeidimus nevengia, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis šiuo konkrečiu atveju bus pasiekta, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi bei teisingumo ir protingumo principais, paskyrus R. P. mažesnes baudas nei ANK 95 straipsnio 1 dalies ir 160 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos minimalios baudos.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis <...>, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą.

Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 160 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

R. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 160 straipsnio 1 dalyje, padarymą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti į 225 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, R. P. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Pagal ANK 675 straipsnio 2 dalies nuostatas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK Nr. 17074602727 ir įmokos kodą - 1001. Mokėjimo nurodyme gavėju nurodyti VMI, gavėjo kodas 188659752. Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.