- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-20
- Bylos Nr.
- 2-15861-713/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11991-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidutė Liubševičiūtė
- Pareiškėjas
- R. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- A. Č.
- Advokatai
- Gilbertas Kinderevičius
Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, dalyvaujant pareiškėjui R. Č. ir jo atstovui advokatui Gilbertui Kinderevičiui, suinteresuotam asmeniui A. Č., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. Č. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškimu (3-8 b.l.), prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., D. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo 1992-05-13 iki mirties (2012-07-19) valdė asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėjas R. Č. savo pareiškimą grindė tuo, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens tėvai D. Č. ir R. Č. pragyveno faktinėje santuokoje nuo 1963-11-02 iki 1976 m. Šioje santuokoje jiems gimė du vaikai — suinteresuotas asmuo A. Č. ir pareiškėjas R. Č.. 1976 m. gruodžio 23 d. liaudies teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-623, kurioje pareiškėjo motina D. Č. inicijavo santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio R. Č. kaltės, teismas nutraukė tėvų santuoką. Tėvai nesikreipė į civilinės metrikacijos įstaigą, jų santuokos nutraukimas buvo įregistruotas tik 1998 m. spalio 5 d. Po santuokos nutraukimo tėvai gyveno atskirai. Pareiškėjo motina D. Č. iš savo asmeninių lėšų 1992-05-13 įsigijo butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., ir jį įregistravo savo vardu, butas jai priklausė asmeninės nuosavybės teise, bute ji pragyveno visą gyvenimą. 2012-07-19 D. Č. mirė. Testamentu pareiškėjui paliko minėtą butą. Pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą palikimą priėmė, yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 108/2012. Prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas kad pareiškėjas galėtų kaip paveldėtojas įgyvendinti savo teises į visą testamentu paliktą turtą.
Suinteresuotas asmuo A. Č. su pareiškimu sutiko, prašė pareiškimą tenkinti. Pareiškimas tenkintinas. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Bylos medžiaga nustatyta, kad 1963-11-02 R. Č. ir D. Č. susituokė (24 b.l.); gyvendami faktinėje santuokoje susilaukė dviejų vaikų: suinteresuoto asmens A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) , ir pareiškėjo R. Č., gim. (duomenys neskelbtini) , šią aplinkybę patvirtina gimimo liudijimai (23, 26 b.l.). 1976-12-23 sprendimas Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-623 patvirtina, kad santuoka buvo nutraukta dėl R. Č. kaltės (16-17 b.l.). Ištuoka civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota 1998-10-05 (15 b.l.). VĮ Registrų centro Kauno filialo informacija patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis D. Č. nuosavybės teise 1992-05-13 įregistruotas butas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., (48 b.l.). 1992-03-23 Gyvenamojo namo įkainojimo aktas Nr. 14, patvirtina, kad D. Č. šeimoje tuo metu buvo trys asmenys (18 b.l.); Gyventojų registrų tarnybos patvirtina, kad D. Č. nuo 1986-06-26 iki savo mirties 2012-07-19 gyveno ir buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą jai nuosavybės teise priklausiusiame bute, mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus, elektrą, dujas (27, 28-44, 45 b.l.). Buvęs sutuoktinis R. Č. nuo 1986-04-29 savo gyvenamąją vietą iki savo mirties 2007-11-09 buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini) Jurbarko r. (47, 20 b.l.). Pareiškėjo motina D. Č. butą įsigijo 1992 m., t.y. prieš LR civilinio kodekso įsigaliojimą. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Buto pirkimo metu galiojusio ŠSK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas - įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Dėl to, galima daryti išvadą, kad sudarant sandorį ir negaliojant teisės normai, reikalaujančiai aiškiai išreikšti valią, kad santuokos metu įgyjamas turtas už asmenines lėšas bus asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas), nagrinėjamu atveju taikytina aukščiau paminėta suformuota teismų praktika ir laikytina, kad pareiškėjo motina D. Č., įsigydama savo vardu butą už asmeninės lėšas, išreiškė savo valią turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, D. Č. laikytina buto savininke nuo jo įgijimo praeityje 1992-05-13 ir teismo sprendimu patvirtinama, kad butas nuosavybės teise buvo valdomas visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios. Iš pareiškėjo R. Č., suinteresuoto asmens A. Č. paaiškinimų, liudytojos E. R. parodymų matyti, kad jiems yra žinoma, kad D. Č. 1992 m. butą pagal Privatizacijos įstatymą įgijo asmeninės nuosavybės teise, butu rūpinosi, jį prižiūrėjo, valdė ir jame gyveno iki pat savo mirties. Pareiškėjo tėvas R. Č. minėtame bute niekada negyveno. Pareiškėjo motina jau nuo 1976 m. su pareiškėjo tėvu R. Č. bendro santuokinio gyvenimo negyveno, nevedė bendro ūkio, butą pirko iš savo asmeninių lėšų ir savo vardu, tuo tarpu R. Č. buto pirkimo sandorio sudaryme nedalyvavo, savo valios neišreiškė, savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs Jurbarko r., todėl darytina išvada, kad bute jis ir negyveno, ir neįgijo buto bendrosios jungtinės nuosavybės teise su D. Č.. Byloje nėra duomenų apie tai, kad po pareiškėjo tėvo mirties 2007-11-09, kas nors būtų pretendavęs paveldėti buto dalį. Remiantis išdėstytų aplinkybių visuma, darytina išvada, kad R. Č. neišreiškė valios dėl Buto pirkimo-pardavimo sutarties, o tai reiškia, kad jis nepretendavo ir nesiekė minėto Buto įgyti kartu su D. Č. bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Prieštaraujančių dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nėra.
Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą ir gauti tą faktą patvirtinančius rašytinius įrodymus, juridinis faktas pripažintinas nustatomu tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą.
Pašto išlaidos valstybei sudaro 6,00 Lt, tačiau jos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p., 445-448 str., 259, 260 str., 265 str., 268 str., 279 str., 307 str.,
nusprendė:
pareiškimą patenkinti.
Paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., D. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo 1992-05-13 iki mirties (2012-07-19) valdė asmeninės nuosavybės teise.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.