- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-06
- Bylos Nr.
- 2SA-159-464/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Pareiškėjas
- Tatjanos Ragauskienės
- Kreditorius
- Voldemar Fedorovič
- Kategorijos
- 118.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Tatjanos Ragauskienės atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Tatjanos Ragauskienės skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų, išieškotojas Voldemar Fedorovič, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
pareiškėja T. Ragauskienė 2010-02-12 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su skundu (b.l. 1-4, 45-49) ir, jį patikslinusi, prašė: 1) pripažinti antstolio D. Šidlausko veiksmus neteisėtais, priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti, išsiunčiant raginimą ir siūlymą, tuo pažeidžiant CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytas normas; 2) pripažinti 2009-12-31 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2010-01-04 raginimą ir 2010-01-04 siūlymą vykdomojoje byloje Nr. 0178/09/0300 negaliojančiais ir juos panaikinti ir įpareigoti antstolį atlikti iš naujo tuos veiksmus; 3) pripažinti antstolį D. Šidlauską, viršijus jam suteiktus įgaliojimus dalyje dėl turto arešto masto, pripažinti antstolio D. Šidlausko veiksmus dėl turto arešto mąsto neteisėtais ir panaikinti 2010-01-19 patvarkymą „Dėl turto arešto akto“ kaip neteisėtą; 4) panaikinti 2010-01-19 turto arešto aktą; 5) panaikinti 2010-01-19 patvarkymą „Dėl informacijos pateikimo“; 6) panaikinti 2010-02-02 antstolio D. Šidlausko siūlymą; 7) panaikinti 2010-02-22 patvarkymą „Dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti skyrimo“; 8) įpareigoti antstolį D. Šidlauską atlikti iš naujo tuos veiksmus, kuriuos teismas pripažintų neteisėtais. Nurodė, kad antstolis D.Šidlauskas 2009-12-31 patvarkymu Nr. 0178/09/0300 priėmė vykdymui Vilniaus r. 2-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 9635, išduotą 2009-12-21, dėl 25 344,33 Lt skolos išieškojimo V. Fedorovič naudai. 2010-01-13 pareiškėja pateikė antstoliui prašymą dėl skolos išieškojimo V. Fedorovič naudai, prašydama priimti patvarkymą ir prisijungti prie skolų išieškojimų, kuriuos vykdo antstolė I. Karalienė. Antstolis nepatenkino T. Ragauskienės prašymo, informuodamas ją, jog išieškotojas, nepažeisdamas imperatyviųjų įstatymo nuostatų, turi teisę pasirinkti, kokiam antstoliui pateikti vykdomąjį dokumentą. 2010-01-07 pareiškėja gavo raginimą įvykdyti sprendimą bei siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas. Ji kreipėsi į antstolį, norėdama susipažinti su vykdomąja byla. Ši galimybė jai nebuvo suteikta. Kadangi išieškotojų yra keli, todėl atskiras vykdomųjų bylų vykdymas gali pažeisti ne tik skolininkės, bet ir pačių išieškotojų teises. Siekiant teisingo ir teisėto išieškojimo, šiuo atveju būtų tikslinga visus išieškojimus sujungti į bendrą vykdomąją bylą, kurioje vykdymo metu išieškotos lėšos būtų paskirstytos visiems išieškotojams. Byloje esančiame antstolio D. Šidlausko 2010-01-04 siūlyme sumokėti vykdymo išlaidas antstolis neteisingai taikė Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus įkainius ir tokiu būdu siekia iš pareiškėjos išieškoti didesnę nei teisės aktuose nustatytą vykdymo išlaidų sumą. Antstolis D. Šidlauskas sąmoningai 2010-01-19 turto arešto akte nenurodė areštuoto turto vertės. Tokie veiksmai akivaizdžiai neatitinka vykdomajame įraše Nr. 9635 nurodytos skolos dydžio bei pažeidžia pareiškėjos teises. Viso areštuoto turto vertė ženkliai viršija turto arešto mastą ir areštas turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
Antstolis D. Šidlauskas atsiliepimu (b.l. 24-26) skundą prašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėja teismui pateikė neteisingus duomenis, jog jai nebuvo leista susipažinti su vykdomąją byla. Pareiškėja buvo atvykusi į antstolio kontorą, ji buvo supažindinta su vykdomosios bylos medžiaga, išaiškintos raginimo sumokėti geruoju neįvykdymo pasekmės. Visos vykdymo išlaidos, įvykdžius vykdomąjį dokumentą, išieškomos iš skolininko, nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo jų sumokėjimo, ar jų sumokėjimas buvo atidėtas. Pagal CPK 675 str. antstolis turi teisę areštuoti skolininko turtą, siekdamas užtikrinti jo realizavimą tam, kad skolininkas padengtų įsiskolinimą išieškotojui. Atsižvelgiant į vykdomosios bylos medžiagą, skolininkė klaidingai nurodo savo turto vertę. Turto vertės nustatymą reglamentuojančiose teisės normose neįtvirtinta, kad turto rinkos vertė būtinai būtų nustatoma pagal Nekilnojamojo turto registre fiksuotą vertę. Pareiškėjos nurodomų areštuoto turto verčių formaliai pakanka ar net viršija išieškomą sumą, tačiau įvertinus tas aplinkybes, jog skolininkės turtui jau taikyti apribojimai (vykdomoji byla Nr.178/09/03000, b.l. 9-42), o kito antstolio išieškomos sumos ženkliai didesnės už antstolio D. Šidlausko išieškomą sumą (vykdomoji byla Nr.178/09/03000, b.l. 43-46), darytina išvada, jog pareiškėja teiginiai apie jos nepagrįstai suvaržytas teises neteisingi. Pareiškėja, gavusi turto arešto aktą, nesikreipė į antstolį, siekdama išaiškinti areštuoto turto vertę, taip pat nepateikė antstoliui savo vertinimų ar kitokių faktinių duomenų, leidžiančių manyti, jog pažeidžiamas įstatymo imperatyvas, draudžiantis areštuoti iš esmės daugiau turto, nei reikia skolai ir vykdymo išlaidoms padengti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2012-03-01 nutartimi (b.l. 154-157) pareiškėjos T. Ragauskienės skundo dėl antstolio D. Šidlausko veiksmų netenkino.
Teismas nustatė, jog pareiškėjos nuosavybės teisės į turtą buvo apribotos pagrįstai, pareiškėja turi ir kitų kreditorinių įsipareigojimų, įregistruoti turto areštai ir hipoteka. Skolininkė nevykdė pareigos pateikti antstoliui duomenis apie jai priklausantį turtą ir jo vertę, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad areštuojant turtą jo areštuota daugiau, negu priklausė pagal įstatymą. Skolininkė ir pati turėjo teisę pasiūlyti turtą, į kurį turėtų būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomąjį įrašą Nr. 9635, teikti duomenis apie turto vertę, vykdyti pareigą bendradarbiauti su antstoliu ir išieškotoju. Dėl vykdomosios bylos pradėjimo teismas nurodė, kad teisę pasirinkti antstolį turi išieškotojas, o ne skolininkas, taigi antstolis D. Šidlauskas neprivalėjo prisijungti prie išieškojimų, vykdomų kitose bylose. Aplinkybių dėl antstolio šališkumo ar įgaliojimų viršijimo pareiškėja T. Ragauskienė neįrodė.
Teismas pripažino, jog priimdamas 2010-02-02 siūlymą skolininkei T. Ragauskienei sumokėti vykdymo išlaidas, antstolis rėmėsi Sprendimo instrukcijos nustatytais vykdymo išlaidų dydžiais bei CPK 609 str., 611 str. nuostatomis, antstolio veiksmai atitiko įstatymo reikalavimus. Teismas nurodė, jog patvarkymas skirti ekspertizę turto vertei nustatyti priimtas 2010-02-22, o teismo nutartis dėl vykdymo sustabdymo gauta jau priėmus šį patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, taigi sprendė, kad sustabdžius vykdymą vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje nebuvo atliekami. Pareiškėjos T. Ragauskienės pareikštas nušalinimas ekspertui nemotyvuotas, nurodyti tik bendro, abstraktaus pobūdžio pagrindai, iš ko negalima spręsti apie nušalinimo pagrįstumą. atsižvelgė į tai,.
Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjai terminas skundui (patikslintam) paduoti baigėsi 2010-05-28 ir tai yra naikinamasis terminas, kadangi pagal CPK 512 str. nuostatas, skundas dėl antstolio veiksmų paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Tačiau patikslintas skundas atmestinas ne tik dėl to, kad jis paduotas pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, bet ir dėl jo nepagrįstumo.
III. Atskirojo skundo argumentai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja T. Ragauskienė atskiruoju skundu (b.l. 161-163) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012-03-01 nutartį ir patenkinti pareiškėjos skundą arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
2010-01-19 patvarkymu buvo areštuotas pareiškėjai priklausantis turtas, kurio vertė ženkliai viršija išieškotiną sumą. 2010-01-19 turto arešto akte nurodytas maksimalus arešto mastas - 28 594 Lt, tačiau realiai buvo areštuotas turtas, kurio vertė ženkliai viršiją minėtą sumą. Siekdamas išieškoti apie 29 000 Lt sumą, antstolis areštavo turto, kurio bendra vertė virš 1 025 530 Lt ir neadekvačiai suvaržė pareiškėjos teises. Antstolis privalėjo išsiaiškinti, ar viešame registre užfiksuota turto vertė atitinka turto rinkos vertę. Aplinkybė, jog pareiškėja yra skolininkė ir kituose vykdomosiose bylose, kuriose taip pat yra areštuota dalis jos turto, nesudarė pagrindo antstoliui areštuoti visą pareiškėjos turtą. Kadangi antstolis neatsižvelgė į areštuojamo turto mastą, jo veiksmai laikytini šališkais ir viršijančiais jam suteiktų įgaliojimų ribas.Pirmosios instancijos teismas nevertino, kokia areštuoto turto dalis būtų pakankama patenkinti išieškomai sumai bei vykdymo išlaidoms padengti. Taip pat teismas nepasisakė dėl patikslinto skundo reikalavimų, kuriais pareiškėja prašė patikrinti antstolio pateiktus administravimo išlaidų paskaičiavimus bei panaikinti papildomus patvarkymus, surašytus po vykdomosios bylos sustabdymo. Vykdymo išlaidų sumos neatitinka Sprendimo vykdymo instrukcijoje nustatytų įkainių. Savo siūlymuose antstolis siekė išsiieškoti didesnę, nei teisės aktuose numatytą sumą. Antstolio paskaičiavimai neatitinka Sprendimo vykdymo instrukcijos reikalavimų, netinkamai taikė vartotojų kanų indeksą, tačiau dėl to pirmosios instancijos teismas nepasisakė.
Atsiliepimas
Antstolis D. Šidlauskas atsiliepimu (b.l. 175-176) prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012-03-01 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog antstolis, areštuodamas turtą, vertino ar apskritai įmanomas areštuojamo turto realizavimas, atsižvelgė į pareiškėjos faktiškai gaunamas pajamas (ji nedirba, negauna išmokų), atsižvelgė į įsiskolinimus kitiems kreditoriams, tame tarpe ir hipotekos kreditoriui. Antstolis, vykdydamas pareigą neapsiribojo vien formalia turto paieška, bet objektyviai įvertino faktinę situaciją. Objektyviam turto įvertinimui būtinos specialios žinios, todėl turto arešto akte pažymėta, jog turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog antstolio vykdomo išlaidų paskaičiavimas neatitinka Sprendimo vykdymo instrukcijos nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.
Bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka reiškia priimto teismo procesinio sprendimo patikrinimą faktiniu ir teisiniu aspektais, atsižvelgiant į tuos argumentus, kurie išdėstyti atskirajame skunde (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl turto arešto akto bei procedūrų, taip pat dėl skundo argumentų, susijusių su siūlymu apmokėti vykdymo išlaidas, kadangi kitos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo bei pagrįstumo klausimai atskirajame skunde nekvestionuojami.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, su šia civiline byla pateiktą vykdomosios bylos Nr. 0178/09/03000 medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dalyje dėl antstolio veiksmų, priimant patvarkymą areštuoti turtą, todėl ši nutarties dalis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - 2010-01-19 turto arešto aktas vykdomojoje byloje 178/09/03000 panaikintinas (CPK 329 str. 1 d.).
Antstolių įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 586 str. numato, kad antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia įstatymo nustatyta tvarka jam pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, jog antstolis, vykdydamas išieškojimą, areštavo jos turtą, kurio bendra vertė ženkliai viršiją išieškomą sumą, o pirmosios instancijos teismas nevertino, kokia areštuoto turto dalis būtų pakankama patenkinti išieškomai sumai (25 344,33 Lt). Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 178/09/0300, antstolis D. Šidlauskas pradėjo vykdymo veiksmus, išieškotojui V. Fedorovič pateikus vykdomąjį dokumentą – Vilniaus r. 2-ojo notarų biuro 2009-12-21 išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš apeliantės vekselio turėtojo V. Fedorovič naudai (v.b.l. 2-3). Antstolis 2009-12-31 patvarkymu priėmė vykdyti minėtą vykdomąjį dokumentą dėl 25 344,33 Lt skolos išieškojimo (v.b.l. 4) ir 2010-01-04 išsiuntė skolininkei raginimą įvykdyti sprendimą – sumokėti skolą bei vykdymo išlaidas (v.b.l. 6). Tokie antstolio veiksmai įstatymui neprieštaravo ir juos pirmosios instancijos teismas įvertino teisingai. Taigi pagal šį vykdomąjį dokumentą (CPK 587 str. 8 p.) vykdomojoje byloje buvo pradėtas priverstinio vykdymo procesas.
Atliekant priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje buvo nustatyta, jog apeliantei nuosavybės teise priklauso 9 nekilnojamojo turto objektai, esantys E. Pliaterytės g. 30, Vilniuje (v.b.l. 9-42). 2010-01-19 antstolis minėtus 9 nekilnojamojo turto objektus – du garažus (unikalūs Nr. 4400-1852-4540:5411, 4400-1844-1868:4575), rūsį (unikalus Nr. 4400-1844-1802:4572), žemės sklypą (unikalus Nr. 0101-0161-003), 5 butus (unikalūs Nr. 4400-1005-5582:1189, 4400-1852-4508:5409, 4400-1844-1857:4574, 4400-1844-1786:4571, 4400-1844-1824:4573) areštavo (v.b.l. 50-53). Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog apeliantė (skolininkė) antstolio patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą (pinigines lėšas, turtines teisės, gaunamas pajamas, kilnojamąjį turtą, nekilnojamąjį turtą) (v.b.l. 54) įvykdė – 2010-02-20 nurodė, jog jos vienintelis turimas turtas yra nekilnojamasis turtas, esantis E. Pliaterytės g. 30, Vilniuje, kurį visą ir areštavo antstolis (v.b.l. 72).
Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 str.). CPK 675 str. 2 d. yra įtvirtinta norma, nustatanti draudimą antstoliui areštuoti iš esmės daugiau skolininko turto, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip pat pažymėtina, jog antstolis, areštuodamas skolininko turtą, turi nustatyti minėto turto vertę, t.y. areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones (CPK 678 str. 1 d. 5 p., 681 str.). Išdėstytų faktinių vykdomosios bylos aplinkybių bei teisės normų kontekste atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad antstolis, areštavęs apeliantės nekilnojamąjį turtą, neatsižvelgė į jo mastą ir nenurodė areštuojamo turto bent preliminarios vertės, kuri iš dalies gali būti grindžiama ir viešame registre nurodytais to turto vertinimo duomenimis, iki ekspertai nustatytų realią areštuoto turto rinkos vertę, pripažintini pagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolis, areštuodamas skolininko turtą, turi nepažeisti CPK 675 str. 2 d. ar 677 str. 2 d. nustatytų draudimų, neleidžiančių areštuoti ar aprašyti turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti motyvai, jog apeliantė turi ir kitų kreditorinių įsipareigojimų, įregistruoti jos turto areštai ir hipoteka, teisiškai neaktualūs ir nepanaikina antstolio pareigos paisyti draudimų, nustatančių apribojimus turto arešto mastui. Todėl viso skolininkei priklausančio turto areštas pažeidė skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su antstolio atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, jog pastarasis, areštuodamas turtą, įvertino areštuojamo turto realizavimo perspektyvas, atsižvelgė į pareiškėjos faktiškai gaunamas pajamas, į įsiskolinimus kitiems kreditoriams, tame tarpe ir hipotekos kreditoriui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog turto, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, areštas apskritai nėra tikslingas ar racionalus. Be to, ateityje neatmestina ir galimybė prisijungti su šiuo išieškojimu prie kitų antstolių vykdomų išieškojimų, įskaitytinai ir prie hipotekos kreditoriaus, jei toks būtų vykdomas, ir tokiu būdu užtikrinti šios bylos kreditoriaus interesus.
Būtina pasisakyti ir dėl CPK 681 str. 1 d. nuostatų taikymo. Antstoliui abejojant dėl turto vertės, jis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Iš vykdomojoje byloje esančio turto aprašo matyti, jog antstolis, areštuodamas konkretų apeliantės nekilnojamąjį turtą - minėtus garažus, rūsį, žemės sklypą ir butus, jų vertės apskritai nenurodė, o skiltyje „daikto vertė“ pažymėjo, jog turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Tačiau iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog 2010-02-22 patvarkymu antstolis skyrė ekspertizę vienintelio areštuoto nekilnojamojo objekto – žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0161-0003, vertei nustatyti (v.b.l. 72-73). Taigi antstolis, areštavęs keletą nekilnojamojo turto objektų, ekspertizę skyrė tik vienam iš jų – žemės sklypui. Ši aplinkybė taip pat leidžia sutikti su atskirojo skundo argumentais dėl CPK 677 str. 2 d. nustatyto draudimo pažeidimo.
Atskirajame skunde apeliantė taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė
dėl jos patikslinto skundo reikalavimų, kuriais ši prašė patikrinti antstolio pateiktus vykdymo išlaidų paskaičiavimus, jos nuomone, neatitinkančius Sprendimo vykdymo instrukcijoje nustatytų įkainių, prašė panaikinti papildomus patvarkymus, surašytus po vykdomosios bylos sustabdymo.
Tokie argumentai teisiškai nereikšmingi ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje jau yra pripažinta, kad antstolio siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas pats savaime negali būti pripažintas procesiniu veiksmu, kurio pagrįstumas galėtų būti patikrintas CPK XXXI skyriuje 510 str. – 513 str. nustatyta tvarka. Apeliantė tiek pradiniame skundo variante, tiek jį patikslinusi prašė pirmosios instancijos teismo panaikinti du – 2010-01-04 ir 2010-02-02 antstolio D. Šidlausko siūlymus sumokėti vykdymo išlaidas (b.l. 12, 56) teigdama, jog vykdymo išlaidos yra nepagrįstai paskaičiuotos. CPK 611 str. 1 d. (kalbama apie antstolės siūlymo surašymo metu galiojusią šios teisės normos redakciją) buvo nustatyta, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per jame nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti. Nors CPK 510 str. 1 d. įtvirtinta galimybė apskųsti antstolio procesinius veiksmus ar atsisakymą procesinius veiksmus atlikti, ne kiekvienas antstolio atliktas veiksmas gali būti teisminio nagrinėjimo dalykas. Teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad vykdymo išlaidų iš skolininko antstolis pagal tuo metu galiojusį įstatymą negalėjo išieškoti savo patvarkymu. Vadovaudamasis galiojusio CPK 611 str. (iki 2011-10-01 gal. įst. red.), antstolis privalėjo nusiųsti skolininkui raštišką siūlymą dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo, o skolininkui šių sumų nesumokėjus, kreiptis į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-693/2004). Taigi CPK normomis buvo įtvirtinta vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka, kuri nustatė dvejopą vykdymo išlaidų antstoliui padengimo galimybę. Pirma, skolininkas, remdamasis antstolio raštišku siūlymu, galėjo sumokėti vykdymo išlaidas geruoju. Antra, jei skolininkas nesutikdavo su antstolio raštišku siūlymu ir jo neįvykdydavo, antstolis įgydavo teisę kreiptis į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas tas sumas priteisti. Toks buvęs įtvirtintas teisinis reglamentavimas lėmė, kad skolininkui, neatsižvelgiant į antstolio siūlymą padengti vykdymo išlaidas, jokių realių teisinių padarinių ir jokių suvaržymų dėl to iš karto neatsirasdavo. Siekdamas, kad vykdymo išlaidos būtų apmokėtos, antstolis turėdavo kreiptis į teismą, kuris galiausiai ir įvertindavo vykdymo išlaidų apskaičiavimo pagrįstumą, jų dydį ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Skolininkas, prieštaraudamas antstolio prašomam priteisti vykdymo išlaidų dydžiui, turėjo galimybę pateikti visus argumentus antstolio pareiškimą nagrinėjančiam teismui, o nesutikdamas su tuo klausimu priimta teismo nutartimi, skųsti ją aukštesnės instancijos teismui (CPK 611 str. 2 d.). Taip skolininkui užtikrinama teisminė gynyba nuo galbūt nepagrįstų vykdymo išlaidų išieškojimo.
Kaip nurodyta, faktą, kad tik siūlymo sumokėti išlaidas antstoliui pagrįstumas teismine tvarka negalėjo būti vertinamas, nes savaime neįtakojo asmens teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimo, taigi nesuponavo teisminės gynybos poreikio dėl tokio veiksmo apskundimo, savo praktikoje yra išaiškinęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo 2011-05-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-225/2011). Tokiu atveju bylos dėl antstolio siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas panaikinimo dalis nutrauktina CPK 293 str. 1 p. pagrindu.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 75), todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarties dalis, kuriomis buvo sprendžiamas klausimas dėl turto arešto akto teisėtumo bei siūlymų sumokėti vykdymo išlaidas, panaikinti.
Panaikinti 2010 m. sausio 19 d. turto arešto aktą vykdomojoje byloje 178/09/03000.
Bylą skundo dalyje dėl 2010 m. sausio 4 d. ir 2010 m. vasario 2 d. siūlymų sumokėti vykdymo išlaidas nutraukti.
Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.