- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2011-12-22
- Bylos Nr.
- 2A-1905-273/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-12239-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Galina Blaževič, Neringa Venckienė
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Z. A.
- Advokatai
- Kristina Mikolaitė
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Neringos Venckienės, sekretoriaujant Snieguolei Kaminskienei, dalyvaujant ieškovei V. A., jos atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei A. K., trečiajam asmeniui Z. A.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo Kauno miesto savivaldybės mero apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Z. A. dėl įpareigojimo sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. A. kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškove V. A. gyvenamosios patalpos kambario (9-7/ 10,58 kv.m), esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį.
Ieškovė nurodė, jog ji nuo 1999-01-18 nuomoja vieno kambario 10,72 kv. m. gyvenamą patalpą (16,25 kv.m. bendro naudingo ploto) trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Vienas kambarys yra Z. A. nuosavybė, kiti du priklauso savivaldybei. Kauno miesto savivaldybė 2009-10-09 (raštas Nr. 53-5-3187) pasiūlė ieškovei išsinuomoti patuštintą kambarį (9-7/10,58 kv.m.). Ieškovė su tokiu pasiūlymu sutiko, tačiau vėliau (2009-10-21 raštas Nr.53-5-3368) savivaldybė nurodė, kad minėtas kambarys nebus išnuomotas ieškovei. Mano, kad savivaldybė elgiasi neteisėtai atsisakydama ieškovei išnuomoti atsilaisvinusį kambarį. Patuštintas izoliuotas kambarys perduodamas naudotis tam nuomininkui, kuris turi mažiausiai bendro naudingo ploto. Kitų nuomininkų šiai dienai bute daugiau nėra. Ieškovė yra tik 40 proc. darbinga, gyvena tik iš nedarbingumo pašalpos. Patalpoje, kurią prašo išnuomoti gyveno ieškovės sūnėnas (sesers sūnus) E. B., kuriam 18 metų suėjo 2007 m., jis yra našlaitis ir turi teisę į minėtą gyvenamą patalpą. Pastaruoju laiku jis buvo įkalinimo įstaigoje. Jam grįžus iš įkalinimo vietos, ieškovė bus priversta priimti jį pas save, nes jis neturi kito gyvenamo ploto. Mano, jog įstatymai suteikia jai galimybę pretenduoti į atsilaisvinusią gyvenamą patalpą. Ieškovė moka visus komunalinius mokesčius, savo lėšomis atliko bute smulkaus remonto darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino. Įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją sudaryti su V. A., gyvenamosios patalpos kambario (9-7/ 10,58 kv.), esančio T. M. g. 1-9, Kaune nuomos sutartį.
Teismas nustatė, kad trijų kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (57/100 dalys) ir trečiajam asmeniui Z. A. (43/100 dalys) (b.l. 41-42). Savivaldybei nuosavybės teise priklauso patalpos 9-7 (10,58 kv.m), 9-8 (10,72 kv.m), su bendro naudojimosi patalpomis pažymėtomis 9-1 (1/2 dalis nuo 10,26 kv.m), 9-3 (1/2 dalis nuo 2,34 kv.m), 9-4 (1/2 dalis nuo 1,13 kv.m), 9-5 (1/2 dalis nuo 1,78 kv.m), 9-6 (1/2 dalis nuo 6,62 kv.m) (b.l. 33-34). Su ieškove V. A. 1999 m. sausio 18 d. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, pagal kurią ieškovei buvo išnuomotas vienas kambarys 10,72 kv.m ir 1/3 dalis bendros virtuvės (2,22 kv.m) ir bendro naudojimo patalpų (sutartis su priedu, b.l. 7-9; 1998-07-28 sprendimas Nr. 766, b.l. 26 ). Atsakovas 2009 m. spalio 9 d. raštu Nr. 53-5-3187 pasiūlė ieškovei perimti atsilaisvinusį kambarį 9-7/10,58 kv.m bute (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-6). Ieškovė 2009 m. spalio 16 d. pateikė Kauno miesto savivaldybei prašymą išnuomoti jai atsilaisvinusį kambarį (b.l. 25). Atsakovas atsakydamas į prašymą atsisakė pakeisti nuomos sutartį ir išnuomoti ieškovei V. A. atsilaisvinusį kambarį (b.l. 4). Ieškovei nustatytas 60 proc. nedarbingumas (darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0043671, b.l. 13). Ieškovė yra vieniša (pažyma apie šeimos sudėtį, b.l. 24), todėl ji turi teisę į būti didesnį negu normatyvinis naudingasis plotas. Bute gyvenamąją vietą yra deklaravusios ieškovė V. A. ir tretysis asmuo Z. A. (pažyma apie asmenis deklaravusius gyvenamąją vietą vienu adresu, b.l. 23). Ieškovė su trečiuoju asmeniu moka mokesčius ir atliko vandentiekio sistemos remonto darbus (b.l. 56-61). Pagal pateiktus rašytinius įrodymus – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ir nekilnojamojo turto buto kadastro duomenis (b.l. 41-42, 33-34) teismas nustatė, kad atsakovui Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso kambariai 9-7 (10,58 kv.m), 9-8 (10,72 kv.m), su bendro naudojimosi patalpomis pažymėtomis 9-1 (koridorius) (1/2 dalis nuo 10,26 kv.m), 9-3 (vonia) (1/2 dalis nuo 2,34 kv.m), 9-4 (WC) (1/2 dalis nuo 1,13 kv.m), 9-5 (koridorius) (1/2 dalis nuo 1,78 kv.m), 9-6 (virtuvė) (1/2 dalis nuo 6,62 kv.m). Tokiu būdu atsakovui priklauso du kambariai 9-7 (10,58 kv.m), 9-8 (10,72 kv.m) ir ½ dalis bendro naudojimo patalpų pažymėtomis 9-1 (1/2 dalis nuo 10,26 kv.m), 9-3 (1/2 dalis nuo 2,34 kv.m), 9-4 (1/2 dalis nuo 1,13 kv.m), 9-5 (1/2 dalis nuo 1,78 kv.m), 9-6 (1/2 dalis nuo 6,62 kv.m), kas sudaro 11,09 kv.m. Likusi dalis bendrojo naudojimo patalpų priklauso trečiajam asmeniui Z. A.. Pagal 1999 m. sausio 18 d. sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ieškovei buvo išnuomotas 16,25 kv.m bendrojo ploto gyvenamosios patalpos, tame tarpe kambarys 9-8 (10,72 kv.m) ir 1/3 dalis bendros virtuvės 9-6 (6,62 kv.m), kas sudaro 2,22 kv.m ir 5,53 kv.m kitų bendro naudojimo patalpų pažymėtų 9-1, 9-3, 9-4, 9-5 (16,25 – 10,72 – 2,22 = 5,53). Tokiu būdu atsakovas Kauno miesto savivaldybė bute, esančiame (duomenys neskelbtini) turi neišnuomotų gyvenamųjų patalpų: kambarį 9-7 (10,58 kv.m); 1,11 kv. m. virtuvės patalpoje 9-6 (6,62 kv.m) ir 3,34 kv.m kitų bendro naudojimo patalpų – 9-1 (10,26 kv.m), 9-3 (2,34 kv.m), 9-4 (1,13 kv.m), 9-5 (1,78 kv.m), viso bendras plotas 15,03 kv.m. Teismas nustatė, kad pagrindinis motyvas, kuriuo remdamasis atsakovas Kauno miesto savivaldybė, pati pasiūliusi, atsisakė išnuomoti atsilaisvinusias gyvenamąsias patalpas ieškovei V. A. yra tai, kad jai išnuomotų gyvenamųjų patalpų bendras plotas viršija 14 kv.m, o įstatymo nuostata, kad vienam šeimos nariui naudingasis plotas tinkamame gyventi būste yra didesnis kaip 14 kvadratinių metrų ir ši norma netaikoma socialiniam būstui. Ieškovė ir tretysis asmuo Z. A. teigė, kad atsakovas siūlė būstą vyrams, asocialiems asmenims ar šeimoms su vaikais. Tokiu būdu teismas laikė, kad atsilaisvinusio socialinis būstas T. M. g. 1-9, Kaune negali būti gyvenamosios patalpos nuomos sutarties dalyku ir jo išnuomavimas tretiesiems asmenims neatitiktų teisės aktų reikalavimų, bei pažeistų bute gyvenančių asmenų interesus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybės meras prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad 2009 m. spalio 16 d. V. A. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrių, prašydama išnuomoti patuštintą greta esantį kambarį (10,58 kv.m.). 2009 m. gruodžio 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyrius raštu Nr. 53-5-3,807 V. A. informavo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, Savivaldybės socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neturi viršyti 14 kv.m., todėl patuštinto kambario (9-7/10,58 kv.m. su bendrai naudojamomis patalpomis) bute (duomenys neskelbtini) perduoti naudotis ieškovei (vienas asmuo) negalės. Pažymėtina, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. sprendime civ. byloje Nr. 2-16-657/2011 šalimi laiko Kauno miesto savivaldybės administraciją, nors ieškovas atsakovu ieškinyje nurodė Kauno miesto savivaldybę. Ieškinio reikalavimas - įpareigoti sudaryti gyvenamosios patalpos kambario (9-7/10,58 kv.m.) esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį taip pat buvo reiškiamas Kauno miesto savivaldybei. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas nepagrįstai ieškinio reikalavimą perkėlė iš Kauno miesto savivaldybės, kurią ieškinyje nurodė ieškovas, Kauno miesto savivaldybės administracijai. Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo vienašališkai pakeisti vieną šalį kita, nes tai akivaizdžiai prieštarauja LR CPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatoms, kurios numato, jog teismas bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys yra pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Pažymėtina, jog tokio motyvuoto prašymo šioje civilinėje byloje nebuvo. Pažymėtina, ir tai, jog pagal vietos savivaldos įstatymo 20 str. 2 d. 2 p., savivaldybei teisme atstovauja meras arba jo įgaliotas asmuo. Kadangi turtas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, o pagal valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 str. 1 d. savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, įgyvendina savivaldybės taryba, todėl, teismas nepagrįstai šioje civilinėje byloje šalimi laiko Kauno miesto savivaldybės administraciją. Tai pa nurodo, kad nesutinka su skundžiamo teismo sprendime nuodytu motyvu, jog ieškovė yra vieniša (šį faktą grindžia pažyma apie šeimos sudėtį), todėl ji turi teisę į didesnį negu normatyvinis naudingasis plotas. Mano, jog šis teismo motyvas yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 9 straipsnis reglamentuoja socialinio būsto naudingojo ploto normatyvą. Remiantis byloje pateiktu rašytiniu įrodymu, t.y. 2005 m. lapkričio 4 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota darbingumo pažyma DL-1 Nr. 0043671 ieškovei yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Pažymėtina, jog įstatymas nenumato didesnio ploto suteikimo vienišiems asmenims negu įstatymo 9 straipsnyje nustatytas normatyvas. Pažymėtina ir tai, jog V. A. dar 1998 m. liepos 28 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 766 suteiktas gyvenamųjų patalpų plotas buvo didesnis negu numatytas aukščiau nurodytose įstatymo nuostatose, t.y. 16.25 kv. m. bendrojo ploto gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) (šią aplinkybę nurodo ir teismas skundžiamame sprendime), todėl, nėra jokio pagrindo ieškovei suteikti patuštintą kambarį 9-7/10.58 kv.m.
Teismas sprendime nustatė, jog atsakovas Kauno miesto savivaldybė neatlieka būsto remonto ir nekompensuoja ieškovei ir trečiajam asmeniui už atliktus vandentiekio sistemos darbus. Pažymėtina, jog dėl šių darbų atlikimo/neatlikimo ar kompensavimo už minėtus darbus šioje civilinėje byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas, reikalavimas atsakovui Kauno miesto savivaldybei buvo keliamas vienintelis - įpareigoti sudaryti su V. A. gyvenamosios patalpos kambario (9-7/10,58 kv.m.) esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Manytina, jog teismas išėjo už ieškinio ribų, todėl pažeidė LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens pasirinktas ir ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas bei dalykas. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog Kauno miesto savivaldybė kaip buto (duomenys neskelbtini) bendraturtis, sutinkamai su CK 4.82 str. nuostatomis, kurios numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, remontuoti ir kt, tačiau šios pareigos kaip bendraturtis nevykdo. Byloje nepateikta įrodymų, jog nuomininkė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl planuojamų atlikti vandentiekio sistemos darbų, todėl, tai vertintina kaip asmens veikimas savo rizika. Be to, pažymėtina, jog nuomos sutarties 2.3 p. nuomininkė įsipareigojo ne rečiau kaip kartą per penkerius metus savo lėšomis daryti einamąjį turimos gyvenamosios patalpos ir jos įrenginių remontą. Taip pat, mano, jog nepagrįstai teismas, nustatydamas priešgaisrinės saugos ir kt. reikalavimus remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-133 patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 125:2011 „Suaugusių asmenų stacionarios socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimų", kadangi šis specialusis teisės aktas nustato suaugusių asmenų stacionarių socialinės globos įstaigų pagrindinius įrengimo reikalavimus, todėl, šioje civilinėje byloje kaip analogija negali būti taikoma. Teismas skundžiamame sprendime nurodo, jog ieškovė ir tretysis asmuo Z. A. teigė, kad atsakovas siūlo būstą vyrams, asocialiems asmenims ar šeimoms su vaikais. Pažymėtina, jog LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 3 dalis numato, jog savivaldybės socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus, todėl Kauno miesto savivaldybė negali išnuomoti kitokiais negu numato įstatymas pagrindais. Pabrėžtina, jog ieškovė ieškinį grindžia specialiosiomis gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimo - CK 6.603 str. nuostatomis. Šio straipsnio 1 d. numatyta, jog jeigu bute, kurį valstybė ar savivaldybė kaip savininkė nuomoja pagal atskiras nuomos sutartis keliems nuomininkams, patuštinamas gretimas, neizoliuotas nuo vieno iš nuomininkų gyvenamosios patalpos kambarys, jis šio nuomininko pageidavimu perduodamas jam naudotis. Minėto straipsnio 3 d. numato, jog perdavus patuštintą kambarį kitam nuomininkui, pakeičiama ir gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Tačiau teismas tenkindamas ieškinį, įpareigojo savivaldybės administraciją sudaryti su V. A. nuomos sutartį. Tokiu atveju su V. A. būtų sudarytos dvi atskiros socialinio būsto sutartys, kas neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatų.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad trijų kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (57/100 dalys) ir trečiajam asmeniui Z. A. (43/100 dalys) (b.l. 41-42). Savivaldybei nuosavybės teise priklauso patalpos 9-7 (10,58 kv.m), 9-8 (10,72 kv.m), su bendro naudojimosi patalpomis pažymėtomis 9-1 (1/2 dalis nuo 10,26 kv.m), 9-3 (1/2 dalis nuo 2,34 kv.m), 9-4 (1/2 dalis nuo 1,13 kv.m), 9-5 (1/2 dalis nuo 1,78 kv.m), 9-6 (1/2 dalis nuo 6,62 kv.m) (b.l. 33-34). Su ieškove V. A. 1999 m. sausio 18 d. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, pagal kurią ieškovei buvo išnuomotas vienas kambarys 10,72 kv.m ir 1/3 dalis bendros virtuvės (2,22 kv.m) ir bendro naudojimo patalpų (sutartis su priedu, b.l. 7-9; 1998-07-28 sprendimas Nr. 766, b.l. 26 ). Atsakovas 2009 m. spalio 9 d. raštu Nr. 53-5-3187 pasiūlė ieškovei perimti atsilaisvinusį kambarį 9-7/10,58 kv.m bute (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-6). Ieškovė 2009 m. spalio 16 d. pateikė Kauno miesto savivaldybei prašymą išnuomoti jai atsilaisvinusį kambarį (b.l. 25). Atsakovas atsakydamas į prašymą atsisakė pakeisti nuomos sutartį ir išnuomoti ieškovei V. A. atsilaisvinusį kambarį (b.l. 4). Ieškovei nustatytas 60 proc. nedarbingumas (darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0043671, b.l. 13).
Atsakovas apeliaciniame skunde vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo 9 straipsniu, kuris reglamentuoja socialinio būsto naudingojo ploto normatyvą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neturi viršyti 14 kv.m. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad įstatymas nenumato didesnio ploto suteikimo vienišiems asmenims, negu įstatymo 9 straipsnyje nustatytas normatyvas. Kadangi ieškovei suteiktas 16,25 kv.m. bendrojo ploto gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), todėl atsakovo manymu nėra jokio pagrindo ieškovei suteikti patuštintą kambarį 9-7/ 10,58 kv.m.
Tačiau ieškovė pareiškė ieškinio pareiškimą dėl ginčo kambario 9-7/ 10,58 kv.m. CK 6.603 straipsnio pagrindu, kuriame nustatyta, kad jeigu bute, kurį savivaldybė kaip savininkė nuomoja pagal atskiras nuomos sutartis keliems nuomininkams, patuštintas gretimas, neizoliuotas nuo vieno iš nuomininkų gyvenamosios patalpos kambarys, šio nuomininko pageidavimu perduodamas jam naudotis. Jeigu patuštinamas izoliuotas kambarys, jis perduodamas naudotis tam nuomininkui, kuris turi mažiausiai bendro naudingojo ploto vienam šeimos nariui, o jeigu šis nuomininkas atsisako – kitam. Jeigu atsisako visi nuomininkai, patuštinta gyvenamoji patalpa išnuomojama kitiems nuomininkams. Perdavus patuštintą kambarį kitam nuomininkui, pakeičiama ir gyvenamosios patalpos nuomos sutartis.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovei gyvenamoji patalpa suteikta dar 1998 m. liepos 28 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 766, o gyvenamosios patalpos nuomos tipinė sutartis sudaryta 1999 m. sausio 18 d. (b.l. 7, 26). Ieškovei gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini) išnuomota ne pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo taisykles, bet remiantis CK normomis. Tuo metu gyvenamųjų patalpų valstybiniame butų fonde suteikimo bei gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo tvarką reglamentavo Butų kodekso III skyriaus I skirsnio, Gyvenamųjų patalpų suteikimo Lietuvoje nuostatai, Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas, kuris nustatė apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis būdus, valstybės teikiamos paramos, įsigyjant namą ar butą, formas ir suteikimo tvarką bei sąlygas. Iš to darytina išvada, kad tenkinant ieškovės ieškinį taikytinos CK 6.603 straipsnio 2 dalies nuostatos, kai atsilaisvinus gretimai patalpai ieškovė įgijo pirmumo teisę išsinuomoti patuštintą kambarį.
Be to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybės bute turi neišnuomotų gyvenamųjų patalpų: kambarį 9-7 (10,58 kv.m.); 1,11 kv.m. virtuvės patalpoje 9-6 (6,62 kv.m.) ir 3,34 kv.m. kitų bendro naudojimo patalpų – 9-1 (10,26 kv.m.), 9-3 (2,34 kv.m.), 9,4 (1,13 kv. m.), 9-5 (1,78 kv.m.), viso bendras plotas 15,03 kv.m. Todėl atsilaisvinusio socialinio būsto išnuomavimas tretiesiems asmenims pažeistų bute gyvenančių asmenų interesus.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai ieškinio reikalavimą perkėlė iš Kauno miesto savivaldybės, kurią ieškinyje nurodė ieškovas, Kauno miesto savivaldybės administracijai. Taip pat nurodo, kad teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo vienašališkai pakeisti vieną šalį kita, nes tai akivaizdžiai prieštarauja LR CPK 45 straipsnio nuostatoms. Tačiau iš bylos medžiagos bei teismo posėdžio protokolo (b.l. 63-66) matosi, kad teismas nagrinėjo ieškovės ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovui Kauno miesto savivaldybei. Byloje dalyvavo atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovė. Byloje nėra duomenų, kad pradinis atsakovas Kauno miesto savivaldybė būtų keičiama kitu atsakovu - Kauno miesto savivaldybės administracija. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendime atsakovu nurodytą Kauno miesto savivaldybės administraciją teisėjų kolegija vertina kaip klaidą, kurią gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad sutinkamai su CK 6.603 str. 3 d. yra nurodyta, kad perdavus patuštintą kambarį kitam nuomininkui, pakeičiama ir gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Tačiau teismas tenkindamas ieškinį, įpareigojo savivaldybės administraciją sudaryti su V. A. nuomos sutartį. Tokiu atveju su V. A. būtų sudarytos dvi atskiros socialinio būsto sutartys, kas neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatų. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir sutinkamai su CK 6.603 str. 3 d. atsakovas įpareigotinas pakeisti sudarytą su V. A. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.
Teisėjų kolegija aukščiau išvardintų argumentų pagrindu sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimas keistinas, įpareigojant atsakovą sudarytą su V. A. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį pakeisti. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Sutinkamai su CPK 99 str. nuostatomis iš atsakovo priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 220 litų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. A..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 3 punktu
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. sprendimą dalyje, kurioje įpareigota Kauno miesto savivaldybės administracija sudaryti su V. A. gyvenamosios patalpos kambario (9-7 / 10,58 kv.m.), esančio (duomenys neskelbtini) mieste nuomos sutartį, pakeisti ir išdėstyti sekančiai: įpareigoti Kauno miesto savivaldybę pakeisti sudarytą su V. A. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, įtraukiant į sutarties sąlygas, kad ieškovei V. A. gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini) išnuomojamas kambarys 9-7/ 10,58 kv.m.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės į.k. 111106319 220 litų valstybės patirtų išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą V. A. apeliacinės instancijos teisme, išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės į.k. 111106319 21,30 Lt išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660.