Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-12-08 · Civilinė byla Nr. e2-1864-598/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-08
Bylos Nr.
e2-1864-598/2015
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01545-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Banga Bartkienė
Ieškovas
UAB DK „PZU Lietuva“
Atsakovas
R. K., E. K.
Advokatai
Valteris Alekna, Renaldas Baliūtis, Renaldas Baliūtisiš
Civilinė byla Nr. e2-1864-598/2015Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01545-2015-6Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.5.39.2.6.1.; 3.2.6.4.
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 8 d.Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Banga Bartkienė,sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, nepilnamečių atsakovų įstatyminiam atstovui R. K. ir advokatui Valteriui Aleknai, išvadą teikiančios institucijos atstovei Natalijai Jasilionienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ patikslintą ieškinį atsakovams R. K. ir E. K., atstovaujamiems jų įstatyminio atstovo tėvo R. K., išvadą teikiančiai institucijai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas advokatas R. Baliūtis patikslintą ieškinį palaikė, prašė pratęsti kreditorinių reikalavimų pareiškimo palikimą priėmusiems įpėdiniams terminą ir priteisti solidariai iš atsakovų R. K. ir E. K. 3250,22 Eur žalos atlyginimui regreso tvarka už Z. K., mirusios 2014-10-11, padarytą žalą eismo įvykio metu, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2014-06-23 tarp UAB DK „PZU Lietuva“ ir draudėjo A. K. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS Nr. 01 9148977, kuria buvo apdrausta automobilio JEEP GRAND CHEROKEE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - JEEP), valdytojų civilinė atsakomybė. 2014-06-25 Kaune, eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykį sukėlė Z. K., neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės. Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo 3250,22 Eur dydžio draudimo išmoką. 2014-06-25 eismo įvykio metu Z. K. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, ji pasielgė itin neapdairiai, neatsargiai ir nerūpestingai, todėl jai kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Jonavos rajono 3-iojo notarų biuro duomenimis Z. K. 2014-10-11 mirė, o jos turtą lygiomis dalimis paveldėjo: sūnus R. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir duktė E. K., gim. (duomenys neskelbtini). Taigi nagrinėjamu atveju už Z. K. skolas atsako solidariai vaikai R. K. ir E. K.. Todėl 3250,22 Eur sumą reikalauja priteisti ieškovui solidariai iš abiejų atsakovų. Nagrinėjamu atveju ieškovas praleido trijų mėnesių terminą ir prašo pratęsti, nes pirma, nuo palikimo priėmimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, antra, terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį ieškovas, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus veiksmus, eigoje egzistavo aplinkybės, kurios kliudė ieškovui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą, atlikti šiuos veiksmus. Ieškovas 2014-09-15 pretenzija dėl eismo įvykio metu padarytos žalos išmokos regreso teise reikalavo iš eismo įvykio kaltininkės Z. K.. Pirmasis ieškinys šios pretenzijos pagrindu 2015-05-04 taip pat paduotas atsakovei Z. K.. Tačiau ieškovui aplinkybė, kad Z. K. mirė, paaiškėjo tik 2015-05-06 Jonavos rajono apylinkės teismui priėmus nutartį c. b. Nr. 2-1396-217/2015, kuria minėtą 2015-05-04 ieškinį buvo atsisakyta priimti dėl atsakovės Z. K. mirties. Z. K. mirė 2014-10-11. Taigi ieškovas trijų mėnesių reikalavimų pareiškimo palikimą priėmusiems įpėdiniams terminą praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. nežinojimo apie Z. K. mirties faktą. Ieškovas po minėtos 2015-05-06 Jonavos rajono apylinkės teismo nutarties labai operatyviai 2015-05-14 Jonavos rajono 3-iojo notaro biurui pateikė prašymą nurodyti asmenis, kuriems išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Šią informaciją notaro biuras pateikė 2015-05-14. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas praleido nustatytą trijų mėnesių terminą nuo Z. K. mirties dėl svarbių priežasčių, nes pats nebuvo informuotas apie šias aplinkybes, kad ieškovas, sužinojęs apie Z. K. mirties faktą, nedelsiant dėjo visas pastangas nustatyti šias aplinkybes, prašo teismo pagal dėl svarbių priežasčių praleistą terminą pratęsti. Z. K. buvo pateikta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau ji ieškovo patirtos žalos neatlygino.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Renaldas Baliūtis iš esmės patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad jų pateiktas rašytinis įrodymas (Z. K. 2014-09-19 prašymas) patvirtina, kad Z. K. pripažino ieškinį, pažadėjo atlyginti žalą dalimis, bet neatlygino, todėl ieškovui nebuvo pagrindo iš karto kreiptis į teismą su ieškiniu. Mano, kad paveldėto turto vertė yra didesnė už ieškinio reikalavimą, o ta aplinkybė, kad atsakovai nežinojo apie palikėjos prievolę, nereiškia, kad jie neturi pareigos atlyginti žalą. Su palikėja buvo kontaktuojama, deramasi. Raštu atsakyti jai neprivalėjo. Jos 2014-09-19 prašymas buvo išspręstas žodžiu, kad ji mokės skolą dalimis pagal jos galimybes. Ieškovas ja pasitikėjo. Į teismą jie kreipėsi, nes iš atsakovės pusės nebuvo jokių kontaktų ir įsipareigojimų vykdymo. Jų nuomone, skolininkui nurodžius, kad jis sumokės skolą per tam tikrą terminą ir po to nesuėjus tam tikram protingam terminui, ieškovas neturi teisinio pagrindo (prievolės) tikrinti ar tas asmuo yra miręs.

Atsiliepimas

Atsakovų įstatyminis atstovas R. K. savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu jis visiškai nesutinka. Jis su sutuoktine Z. K. santuoką nutraukė 2012 m. rugsėjo 27 d. Nutraukus santuoką, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su R. K.. Nors sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė, kad vaikų motina Z. K. dalyvaus vaikų auklėjime be apribojimų, tačiau po santuokos nutraukimo vaikų motina, nors gyveno šalia, tačiau vaikus lankė pakankamai retai. Ji manė, kad vaikai gyvena pakankamai gerai, yra pilnai viskuo aprūpinti, iš jos išlaikymas vaikams yra priteistas turtu, todėl manė kad to pakanka. Po santuokos nutraukimo jam nebuvo žinomas jos asmeninis gyvenimas, tuo labiau vaikams. Su juo, kaip vaikų tėvu, iš viso nebuvo bendravimo, todėl ieškinyje išdėstytos aplinkybės atsakovams nebuvo žinomos. Apie 2014-06-23 sudarytą tarp ieškovo UAB DK „PZU Lietuva" ir draudėjo A. K. įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYAS Nr. 01 9148977, kuria buvo apdraustas automobilis JEEP GRAND CHEROKEE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civiline atsakomybe nei jam, nei vaikams nebuvo žinoma. Apie patikslinto ieškinio pagrįstumą negali spręsti tik iš ieškinyje išdėstytų faktinių aplinkybių, nes jokių patikslintą ieškinį pagrindžiančių dokumentų nėra gavę. Dėl 2014-06-25 eismo įvykio metu apgadinto automobilio BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį eismo įvykio apgadino Z. K., neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės, nei jam, nei vaikams nėra žinoma. Apie Z. K. 2014-06-25 eismo įvykio padarytą žalą taip pat niekas neinformavo. Apie tai sužinojo 2015-07-02 gavę patikslintą ieškinį. Z. K. mirė 2014-10-11. Jos nepilnamečiai vaikai per įstatymo nustatytą laikotarpį kreipėsi į notarų biurą su pareiškimu, kad palikimą nori priimti pagal turto apyrašą. Įstatymo nustatytais terminais antstoliui buvo visi dokumentai reikalingi palikimą priimti pagal turto apyrašą. 2014-12-19 Jonavos rajono 3-ojo notarų biuro notaras išdavė liudijimą įpėdiniams R. K. ir E. K. atstovaujamai įstatyminio atstovo -tėvo R. K. gauti pažymas ir pažymėjimus reikalingus paveldėjimo liudijimui išduoti. 2015-03-12 10.00 val. antstolė R. M. sudarė paveldėto turto aprašą, kuriame nurodė žinomą palikėjo turtą t. y. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas- 58,36 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini), 11500,00 Eur vertės ir DNB banke esančios piniginės lėšos 2015-01-19 dienai 201,20 Eur, pensijų kaupimo sutarties - nėra. Tos aplinkybės tik patvirtina, kad Z. K. skolų ir kreditorių neturėjo. Vaikai palikimą priėmė pagal turto apyrašą, todėl už palikėjos skolas atsako tik paveldėtu turtu. Kadangi ginčas susijęs su nepilnamečiams vaikams priklausančiu paveldėtu turtu ir kreditoriaus reikalavimu nukreipti išieškojimą į vaikams priklausantį turtą. Ieškovas per įstatymų nustatytą laikotarpį t. y. nuo 2014-10-11 iki 2015-01-11 nepateikė pareiškimo notarui ar ieškinio teismui, ieškovas praleido trijų mėnesių terminą. Ieškovo teigimu, jis su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2015-05-04, praleidęs įstatyme nustatytą terminą daugiau nei trimis mėnesiais. Nors ieškovas teigia, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bet nenurodo, kokie juridiniai faktai ar kitos esminės aplinkybės, kurias teismas turėtų pripažinti svarbiomis, kliudė ieškovui laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teises. Nurodo vienintelę priežastį- nežinojimo apie Z. K. mirties faktą. Komercinei įmonei, verslininkui, savo rizika siekiantiems pelno, atidumo ir rūpestingumo standartai realizuojant reikalavimo teisę, kylančią iš profesinės veiklos, paprastai yra aukštesni nei fiziniam asmeniui realizuoti reikalavimo teisę, susijusią su vartojimo teisiniais santykiais; juridiniam asmeniui, lyginant jį su fiziniu asmeniu, kuris nėra verslininkas, ir atsižvelgiant į juridinio asmens ekonominį potencialą, bei galimybę veikti per daugelį fizinių asmenų, minėti standartai taip pat dažniausiai yra aukštesni. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Informacija apie draudėjus ir trečiuosius asmeninis, susijusius su žalos atlyginimu, bei administravimu yra kaupiama duomenų bazėse ir atlikdamas informacijos centro funkciją, užtikrina nurodytų duomenų rinkimo koordinavimą ir pateikimą asmenims, kurie pagal šį įstatymą turi teisę gauti tokią informaciją. Tokie duomenis ieškovui pagal atliekamas funkcijas buvo prieinami ir jais ieškovas pilnai disponavo. Ieškovo nurodytos aplinkybės tik patvirtina, ieškovo atidumo ir rūpestingumo stoką realizuojant reikalavimo teisę ir jos negali būti pateisinamos. Teismo prašo ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytą priežastį nelaikyti svarbia ir atsisakyti pratęsti terminą reikalavimui palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir taikyti ieškininę senatį

Teismo posėdyje atsakovų atstovas R. K. papildomai paaiškino, kad po santuokos nutraukimo jis su K. nebendravo, o vaikai liko gyventi su juo. Apie pareikštą reikalavimą jis sužinojo gavęs patikslintą ieškinį. A. K. finansinę padėtį jam nebuvo žinoma, todėl ir kreipėsi dėl turto apyrašo sudarymo. Sudarant apyrašą jokios informacijos apie palikėjos skolas nebuvo. Automobilio savininkas A. K. buvo palikėjos sugyventinis. Žalos dydžio jis neginčija.

Liudytoja D. K. teismo posėdyje parodė, kad atsakovų mama (Z. K.) buvo jos sesuo. Apie autoįvykį ji sužinojo iš sesers buvusio vyro. Sesuo jai nesakė. Paveldėjimo procedūra jai nežinoma, bet po sesers mirties jie vyko į jos namus, nes reikėjo dokumentų. Apie sesers skolas jai taip pat nebuvo žinoma. Ji nežino, ar tarp rastų dokumentų buvo ir ieškovės reikalavimas sumokėti skolą.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada paremta atsakovų įstatyminio atstovo paaiškinimais. Skyriaus atstovė Natalija Jasilionienė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad priimant palikimą nei vaikams nei jų atstovui nebuvo žinomos aplinkybės susijusios su šios žalos atlyginimu, todėl ieškinys turėtų būti atmestas. Vaikų tėvas veikė nepilnamečių vaikų interesais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šalių paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais yra nustatyta, kad tarp ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ir A. K. 2014 m. birželio 23 d. buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS 01 9148977, kuria buvo apdrausta automobilio JEEP GRAND CHEROKEE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. 2014 m. birželio 25 d. Kauno mieste įvyko eismo įvykis, kurio metu Z. K. vairuojama transporto priemonė JEEP GRAND CHEROKEE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino kitą transporto priemonę BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kaltininku buvo pripažinta Z. K., kuri vairavo automobilį neturėdama tam teisės. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą 3523,57 Eur, pateikė ieškovei reikalavimą atlyginti šias išlaidas. Padarytos žalos dydis paskaičiuotas remiantis Transporto priemonės apžiūros-defektų akto, remonto sąmatų duomenimis. Ieškovė 2014 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 200527 paskaičiuotą draudimo išmokos sumą – 11222,36 Lt (3250,22 Eur) sumą pervedė gavėjui, o 2014-09-15 išsiuntė Z. K. pretenziją sumokėti 11222,36 Lt nuostolių sumą regreso tvarka.

Z. K. mirė 2014 m. spalio 11 d. (mirties liudijimas AA Nr. 738213, išduotas Jonavos rajono sav. adm. CMS 2014-10-14). Po jos mirties palikimą pagal turto apyrašą priėmė palikėjos nepilnamečiai vaikai R. K. gim. 9duomenys neskelbtini), ir E. K. gim. (duomenys neskelbtini) (Jonavos rajono 3-ojo notaro biuro 2014-12-19 liudijimas Nr. ZB-4734). Vaikų įstatyminis atstovas R. K. nėra palikėjos įpėdinis, nes jų santuoka su Z. K. buvo nutraukta 2012-10-29 (ištuokos liudijimas AA Nr. 336152). R. K. paaiškinimu nustatyta, kad jam nebuvo žinoma, ar palikėja savo mirties dieną turėjo skolinių įsipareigojimų, todėl siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, jis kreipėsi į antstolį dėl turto apyrašo sudarymo. Paveldėto turto apyrašo, sudaryto 2015-03-12, duomenimis nustatyta, kad buvo aprašytas palikėjos Z. K. materialius turtas ir piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje, o skolos ar kiti įsipareigojimai į turto aprašą nebuvo įtraukti, nes tuo momentu jie nebuvo žinomi.

Ieškovės byloje pateiktu Z. K. 2014-09-19 prašymu nustatyta, kad palikėja, reaguodama į ieškovės pretenziją sumokėti skolą, pareiškė prašymą mokėti skolą dalimis, nes jos turtinė padėtis yra sunki ir ji visos skolos sumos sumokėti neturi galimybės. Ši aplinkybė patvirtina, kad eismo įvykio kaltininkė apie pareigą atlyginti padarytą žalą buvo tinkamai informuota ir žalos neginčijo. Z. K. savo įsipareigojimų nevykdant, ieškovė 2015 m. gegužės 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, reikalavimą pareikšdama Z. K.. Teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi byloje Nr. 2-1396-217/2015 atsisakė priimti ieškinį, nes nustatė, kad atsakovė Z. K. yra mirusi.

Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovų solidariai 3250,22 Eur grindžia Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 3 p. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 59.3 punktu. Nurodo, kad Z. K., dėl kurios kaltės įvyko eismo įvykis, neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės.

Kauno apskrities VPK 2014 m. rugpjūčio 1 d. pateikta informacija apie įvykį Nr. 07-14-8541968 nustatyta, kad Z. K., neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės (kai ta teisė atimta) ir vairuodama automobilį JEEP GRAND CHEROKEE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kitą iš paskos važiavusį automobilį. Pažeidėjai buvo paskirta administracinė piniginė bauda, duomenų, kad nutarimas būtų apskųstas ir panaikintas byloje nėra, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo abejoti, kad eismo įvykio kaltininkė buvo Z. K. ir kad ji vairavo automobilį neturėdama tam teisės. Atsakovų atstovas šios faktinės aplinkybės taip pat neginčijo.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau –TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Tokia pati draudiko teisė yra nustatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija; toliau - taisyklės) 59.3 punkte. Šiuo atveju nustačius, kad atsakinga už žalos padarymą Z. K. eismo įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, ieškovė (draudikas) įstatymo nustatyta tvarka visiškai pagrįstai įgijo teisę regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, o šiam mirus, pareikšti įstatymo nustatyta tvarka reikalavimus palikėjo įpėdiniams (LR CK 5.63 str.).

Dėl ieškinio reikalavimo dydžio pagrįstumo. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonei BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) administravo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, kuris nustatė po autoįvykio transporto priemonei padarytą žalą ir nukentėjusiajam sumokėjo 12 166,17 Lt (3523,57 Eur) ir pateikė reikalavimą ieškovei sumokėti šią sumą. Byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys žalos dydžio apskaičiavimą (Transporto priemonės apžiūros-defektų aktas, fotonuotraukos, remonto sąmatos). Šiuo atveju apskaičiuota ir nukentėjusiajam išmokėta po autoįvykio draudimo išmoka nepaneigta kitais įrodymais, todėl konstatuotina, kad dėl automobilio sugadinimo patirta žala nukentėjusiajam atlyginta visiškai. Draudimo kompanijai jos išmokėtą sumažintą draudimo išmoką kompensavo ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ 11 222,36 Lt suma. Tokiu būdu draudikas, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti visos išmokėtos sumos iš žalą padariusio asmens (CK 6.280 str. 1 d.). Teismas daro išvadą, kad ieškovės sumokėta draudimo išmokos suma – 3250,22 Eur, yra pagrįsta leistinais įrodymais, jos dydis nepaneigtas kitais įrodymais, todėl laikytina pagrįsta. Atsakovų atstovai iš esmės ieškinio reikalavimo dydžio neginčija.

Atsakovų įstatyminis atstovas R. K. su ieškinio reikalavimu visiškai nesutinka kitu pagrindu, nurodo, kad palikimo priėmimo momentu nei jam, nei vaikams apie Z. K. dalyvavimą eismo įvykyje ir jos padarytą žalą nebuvo žinoma. Jis apie pareigą atlyginti žalą sužinojo po palikimo priėmimo gavęs patikslintą ieškinį 2015 m. liepos 2 d., t. y. jiems tinkamai nebuvo pranešta.

Dėl kreditoriaus reikalavimų pareiškimo skolininko įpėdiniams termino (CK 5.63 str.).

TPVCAPD teisiniams santykiams aktualūs ir specifiniai terminai, taikytini kitiems teisiniams santykiams, tiesiogiai nesusijusiems su deliktu ar sutarties vykdymu, pavyzdžiui, paveldėjimo. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismas gali pratęsti nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Nagrinėjamo ginčo atveju palikėjos Z. K. prievolė atlyginti žalą jos patyrusiems asmenims atsirado įvykus eismo įvykiui. Kadangi palikėja mirė, tai nurodyta prievolė su visu palikėjos turtu turėjo pereiti atsakovams – palikimą priėmusiems įpėdiniams (CK 5.1 str., 5.50 str., 5.67 str.). Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. ir visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Taigi įpėdiniams kartu su paveldėtu turtu pereina ir palikėjo pareiga atlyginti šio eismo įvykio metu padarytą žalą, nes ji yra turtinė prievolė (CK 5.1 str. 2 d., 6.245 str. 1, 4 d.).

Iš CK 5.63 straipsnio formuluotės matyti, kad įstatyme nustatyta palikėjo kreditorių teisė pareikšti reikalavimus per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nustatęs, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, CK 5.63 straipsnio 4 dalies pagrindu teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Tuo pačiu kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. CK 5.63 straipsnio nuostatos sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Taigi, tais atvejais, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pratęsti terminą. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas teisės aktuose nėra nurodęs priežasčių, kurios būtų laikomos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 str. 2 p.), kurių stabilumo užtikrinimas turi būti derinamas su kreditorių teisių apsauga.

Šiuo atveju draudimo bendrovė, gavusi informaciją apie įvykusį draudžiamąjį įvykį bei apie įvykio kaltininko mirtį ir norėdama pasinaudoti teise iš žalos padariusio asmens įpėdinių atgauti išmokėtas draudimo išmokas, turėjo ne vėliau kaip per tris mėnesius išsiaiškinti kaltojo asmens įpėdinius, testamento vykdytoją arba palikimo administratorių ir pareikšti jiems pretenzijas. Ginčo atveju palikėja Z. K. mirė ir palikimas atsirado 2014 m. spalio 11 d., todėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas palikėjos kreditorių reikalavimams įpėdiniams (atsakovams) pareikšti atsirado 2014 m. spalio 11 d. ir baigėsi 2015 m. sausio 11 d.

Atsakovų įstatyminis atstovas R. K. nurodė, kad apie ieškovės reikalavimus jis sužinojo tik 2015 m. liepos 2 d., kai gavo patikslintą ieškinį, kad ieškovė apie savo reikalavimą jų nebuvo informavusi ir priimant palikimą, jiems nebuvo žinomos aplinkybės, susijusios su vaikų motinos prievole atlyginti žalą.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jog draudikas per trijų mėnesių terminą pareiškė reikalavimą atlyginti žalą tiesiogiai palikėjo įpėdiniams. Ieškovės atstovo teigimu, jie apie Z. K. mirtį sužinojo tik 2015-05-06, be to neturėjo objektyvaus pagrindo realizuoti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiam įpėdiniui, nes pati palikėja Z. K. kreipėsi į ieškovę 2014 m. rugsėjo 19 d. su prašymu išdėstyti skolos mokėjimą dalimis ir ieškovei sutikus, jie į teismą su atitinkamu ieškinio reikalavimu nesikreipė. Ieškovės atstovo paaiškinimu jie turėjo vienerių metų terminą ieškinio reikalavimams pareikšti, todėl palikėjai paprašius išdėstyti skolos mokėjimą dalimis jie tam tikrą laiką netikrino jos duomenų viešuosiuose registruose.

Civiliniai santykiai tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu. Inter alia šie principai pasireiškia tuo, kad asmenys yra įpareigoti elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai tam, jog apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems. Šias pareigas pažeidę asmenys prisiima galimus neigiamus padarinius, kurie, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali būti turtiniai praradimai, pareiga atlyginti kitų patirtus nuostolius ir kt. Bendroji taisyklė yra ta, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi teisę laisvai spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises, ir turi rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios taisyklės išimtys –įstatymo nustatyti atvejai, kai dėl to, kad asmuo yra neveiksnus ar ribotai veiksnus, pareiga rūpintis jo interesais ir teisių įgyvendinimu perkeliama kitiems subjektams (atstovams pagal įstatymą, globėjams ir kt.).

Šiuo atveju ieškovės atstovo argumentai nėra laikytini pagrįstais, nes pareiškėja yra juridinis asmuo, kurio veikla susijusi su draudiminiais teisiniais santykiais ir galimomis rizikomis (sveikatos sužalojimu, mirties faktu ir pan.), todėl ieškovė, įvertinusi galimas rizikas, turėjo pareigą tikrinti duomenis apie galimą Z. K. mirtį ir iki termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti pabaigos 2015 m. sausio 11 d. neabejotinai galėjo ir turėjo patikrinti duomenis, susijusius su palikėja, įskaitant ir Gyventojų registro tarnybos duomenis. Ieškovės atstovo nurodyta aplinkybė, kad palikėjos prašymas mokėti skolą dalimis buvo patenkintas, nėra pagrįsta jokiais įrodymais išskyrus atstovo žodinį paaiškinimą, nes byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šio prašymo išnagrinėjimo rezultatus. Jeigu toks prašymas buvo patenkintas, tai neaišku kokiomis sąlygomis buvo susitarta mokėti įsiskolinimą, kokiais terminais ir kokiomis dalimis. Rašytinio šalių susitarimo nėra. Tokiu atveju, ieškovė turėjo reaguoti į prievolės nevykdymą jau po 2014 m. lapkričio arba gruodžio mėnesio, nes iki įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino pabaigos nebuvo sumokėta nė viena dalinė įmoka. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad ieškovė turėjo objektyvius pagrindus ir subjektyvias prielaidas Z. K. mirties faktui išsiaiškinti ir reikalavimo faktui išviešinti, todėl darytina išvada, kad ieškovė nenurodė svarbių priežasčių, kuriomis būtų galima pateisinti CK 5.63 str. nustatyto termino praleidimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės prašymas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, yra atmestinas, o nustačius, kad terminas yra praleistas ieškinio reikalavimas priteisti žalos atlyginimą taip pat yra atmestinas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovų atstovo R. K. naudai yra priteistina 200,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų (už suteiktas teisines paslaugas) (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 5.63 str., CPK 93 str., 259 str., 260 str., 263-270 str., 284 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas 110057869, buveinės adresas: Vilnius, Konstitucijos pr. 7, atsakovų įstatyminio atstovo R. K. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 30 dienų Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Banga Bartkienė