- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-29
- Bylos Nr.
- 1-467-806/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06825-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- I. R., R. V. V.
- Kategorijos
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė - Lekarauskienė,
sekretoriaujant Akvilei Nemanienei, Renatai Vanagienei,
dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,
kaltinamajam M. K.,
nukentėjusiajai I. R., nukentėjusiojo R. V. V. įstatyminiam atstovui E. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, kurio paties nurodyta gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, teistas:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnį - 16 MGL dydžio bauda;
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį – galutine subendrinta vienerių metų laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu M. K. paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į devyniasdešimt parų areštą. Į arešto bausmę įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu įskaitytas trijų dienų laikino sulaikymo laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai;
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirta subendrinta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir vėliau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi pakeistos bausmės dalimi, prie neatliktos 87 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirta galutinė 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė ją atliekant areštinėje. Į bausmės laiką nurodyta įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 12 d., 22.45 val. iki 2018 m. gruodžio 13 d., 12.35 val. (1 para), šią laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. kovo 1 d.;
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. K. 2018-02-09 apie 14.30 val. namo, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), laiptinės 3-ame aukšte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto su buvusia sugyventine I. R. metu, abiem rankomis suėmė pastarajai už plaukų ir ją tampė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, po ko, paleidęs plaukus, kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinį skruostą, taip sukeldamas nukentėjusiajai I. R. fizinį skausmą, po ko, sugriebęs rankomis jai už rūbų, ją pargriovė ir gulinčiai ant dešinio šono, koja spyrė ne mažiau dviejų smūgių į įvairias kūno vietas, tuo pagal 2018-02-12 specialisto išvadą Nr. G 531/2018 (01) I. R. padarydamas poodinę kraujosruvą dešinėje krūtyje, kuri vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Be to, M. K. 2018-04-16 apie 21:08 val. adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) bute, kambaryje, žodinio konflikto metu su R. V. V., pastarajam M. K. žodžiu varant iš buto ir užsimojus lazda, neišlaikius pusiausvyros, paslydus ir nugriuvus ant grindų, ant nugaros, šis gulinčiam nukentėjusiajam R. V. V. sudavė nemažiau kaip 15 smūgių rankomis ir ne mažiau kaip 5 smūgius kojomis į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais pagal specialisto išvadą Nr. pG3900/2018(01) padarydamas nukentėjusiajam R. V. V. viršugalvio muštinę žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva, dešinio antakio srities, kaktos ir viršugalvio sričių ribos, veido dešinės pusės, nugaros dešinės pusės poodines kraujosruvas, veido kairės pusės poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, nosies odos nubrozdinimą, dešinės pusės 8-11-o šonkaulių lūžius, kas visumoje dėl šonkaulių lūžių vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
M. K. 2018-06-10 apie 19.30 val., bute, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.02 promilių girtumas), žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo šeimos nariui, t.y. sugyventinei I. R. į kairę akį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai I. R. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis M. K. teismo posėdžio metu apklausiamas dėl epizodo su nukentėjusiuoju R. V. V. parodė, kad datų tiksliai nepasakys, nukentėjusysis jį pasikviesdavo, kad padėtų, šunį vedžiodavo, valgyti darydavo. Įvyko konfliktas, jis, M. K. buvo išgėręs, nesiteisina, veiką pripažįsta iš dalies. Su R. susipyko, jie abu kalti. Sudavė keletą smūgių, daug nebuvo jų, gindamasis spyrė, nukentėjusysis susilaužė šonkaulius krisdamas ant kėdės. Jis trenkė durim ir išėjo. Bendrauti su nukentėjusiuoju buvo uždrausta, neturėjo galimybės atsiprašyti jo. Teismui BPK numatyta tvarka pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis 2018-04-26 apklausoje parodė, kad įtarimą perskaitė, jo turinį ir esmę suprato, dėl pareikšto ir jame nurodytų aplinkybių prisipažįsta, dėl to labai gailisi. Psichiatrinėse ligoninėse ir priklausomybių centre nesigydė, galvos traumų yra seniai turėjęs. 2018-04-16 dieną, jam paskambino R. V. V. ir paprašė jo pagalbos, kadangi jie yra labai geri pažįstami. Sutiko padėti. Atvykus, adresu (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena R. V. V., kuris jo paprašė padėti, kadangi kiek žino, jis serga kažkokia liga ir negali susitvarkyti tiesiog buitinių dalykų. Jis V. padėdavo susitvarkyti namus, paruošdavo maisto ir dirbo kitus buitinius darbus. Jiems būnant viename iš kambarių, jis kažką jame tvarkė, o R. V. V. buvo tai koridoriuje, tai virtuvėje, vaikščiojo po visus namus. Nepamena dėl kokių priežasčių, tarp jų kilo žodinis konfliktas, tačiau R. V. V. pradėjo pulti jį dviem peiliais, todėl jis atstūmė V. nuo savęs, tuomet jis nugriuvo, priėjęs atėmė peilius ir juos išmetė į šiukšlių dėžę, taip pat sudavė keletą smūgių į veido sritį - galvą. Kiek smūgių V. sudavė, nepamena. Taip pat spyrė viena kartą, tačiau ar pataikė, negali nurodyti. Po įvykio išėjo ir grįžo namo. Policijos ir greitosios nekvietė. Taip pat pamena, kad į butą buvo užėjusi kaimynė I. R., tačiau ji nematė jų konflikto. Įvykio metu buvo išgėręs bokalą alaus. R. V. V. jau ne pirmą kartą jį užpuola, seniau jis mėgo pasimosikuoti su lazda, tačiau nei karto nėra su ja sudavęs. Dėl visko labai gailisi, kodėl taip įvyko negali nurodyti. (II t., b.l. 58) ir 2018-11-16 papildomos apklausos metu parodė, kad prie anksčiau duotų parodymų apie įvykį, kai sumušė R. V. V., nori pridurti, kad pirmoje apklausoje apie konfliktą su R. V. V. parodė, kad pastarasis jį puolė su dviem peiliais, tačiau taip nebuvo. Taip pasakė, norėdamas pateisinti savo smurtinius veiksmus prieš R., neva gynėsi nuo jo. R. labai sirgo, pats negalėjo susitvarkyti, todėl kviesdavosi jį padėti. Paskutiniu metu vaikščiojo su lazdele, jam drebėdavo rankos. Jis negalėjo pastovėti be lazdos, jau nekalbant apie puolimą su peiliais abiejose rankose. Jam labai gėda. (II t., b.l. 124); kaltinamasis papildomai parodė, kad I. R. po konflikto buvo atėjusi, po sumušimo jau. Sudavė nukentėjusiajam, nes susipyko. Išeinant iš kambario, R. stovėjo su peiliais koridoriuje. Nežino iš kur jis paėmė peilius, koridoriuje buvo spintelė, gal iš tos spintelės paėmė. R. paimdamas peilius iš virtuvės ėjo į kambarį. R. karštų nervų žmogus buvo, pastoviai jam niekas negerai. R. pastoviai baksnojo su lazda, jis, M. K., jam gal spyrė išeidamas, kai pamatė tuos peilius. R. stovėjo su peiliais tiesiog, sunku pasakyti ar jis puolė. Jie pykosi, buvo įniršę. Nepamena kiek smūgių sudavė nukentėjusiam. Prieš išeinant, jis spyrė ir per kėdę R. griuvo. R. stovėjo koridoriuje, jis šiam spyrė į krūtinę koridoriuje ir R. nuskrido į virtuvę. Peilius jis, M. K., išmetė į šiukšlių dėžę. Virtuvėje gal vieną smūgį sudavė. Iš viso sudavė smūgių: vieną koja, 1-2 ranka, 1-2 sudavė smūgius viso, nepamena tiksliai. Nukentėjusiajam gal užteko, kai jis spyrė koja ir jis kai griuvo daugiau susižalojo. Virtuvėje R. gulėjo, greitai pašoko, skudurą ant galvos ir išbėgo greitai pas kaimynę, bet jis, M. K., jau buvo išėjęs. Gailisi, viską sumokės ligonių kasai, buvo išgėręs, pridarė nesąmonių. Atsiprašo R. sūnaus, labai gailisi. Dėl I. R. pripažįsta kaltę pilnai abiejuose epizoduose, ėjo laiptais, šiukšles ji nešė, susipyko su ja, namuose pastoviai konfliktai būdavo dėl jos vaikų, dėl netvarkos ir panašiai. Jis I. pargriovė, pripažįsta.
Nukentėjusioji I. R. apklausiama teismo posėdžio metu dėl 2018 m. vasario 9 d. įvykio parodė, kad tuo metu kartu su kaltinamuoju negyveno. Laiptinėje nešė šiukšles ir kartu galvojo nueis į parduotuvę. Ėjo nuo viršaus ir sutiko M., jis buvo neblaivus, prašė eiti kartu su juo, ji pasakė, kad niekur neis. Tada trečiame aukšte jis perplėšė šiukšlių maišelį ir pargriovęs ją suspardė. Veidą ji buvo užsidengusi, todėl į jį nepataikė, o pataikė į visą kūną, negali tiksliai įvardyti kur. Teismui BPK numatyta tvarka pagarsinsiu nukentėjusiosios parodymus, duotus papildomos apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, kad kažkur prieš du mėnesius, tikslios datos jau nepamena, tarp jos ir buvusio sugyventinio M. K. namo laiptinėje dėl smulkmenų kilo konfliktas. Įvykio metu jie jau kurį laiką kartu nebegyveno. Pamena, kad M. K. buvo išgėręs. Susitikę namo laiptinėje, jis reikalavo, kad ji eitų su juo, tačiau kur, nesakė. Ji prieštaravo, nesutiko. Laiptinėje daugiau kitų asmenų nebuvo. Tada M. tapo agresyvus, griebė jai už plaukų, pradėjo tampyti, po ko sudavė vieną smūgį į dešinį skruostą, po to pargriovė ją ant grindų ir gulinčiai koja spyrė ne mažiau dviejų smūgių į įvairias kūno vietas. Viskas vyko labai greitai. Kai jis jai spyrė, ji gulėjo susirietusi ir iš baimės net nejautė kur jai buvo įspirta. Tik vėliau bute, kai pajuto skausmą krūtinėje, nusirengusi pamatė didelę mėlynę ant dešinės krūtinės. Dėl suduotų smūgių jautė fizinį skausmą. Dėl patirto fizinio skausmo į medikus nesikreipė, nesigydė. Atvykę pareigūnai jai išrašė siuntimą nuvykti pas teismo med. ekspertus. Nuvyko tik dėl to, kad jai taip liepė pareigūnai, kad būtinai privalo nuvykti. Pati siuntimo neprašė ir nebūtų niekur vykusi, kadangi kūno sužalojimai jai buvo padaryti nežymūs. Po to įvykio jie pasikalbėjo su M.. Jis jos atsiprašė. Ji jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš, žala jai nepadaryta. Sutinka, kad M. K. atžvilgiu šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas supaprastinto proceso tvarka. (I t., b.l. 64-65), paaiškino, kad nelabai atsimena kaip buvo, ar buvo suduota į skruostą, bet tuomet duoti jos parodymai teisingi. Plaukų sruoga buvo išrauta nemaža, mėlynių nebuvo. Gal ir buvo kažkas, nelabai atsimena, kad būtų ant krūtinės mėlynė. Kai rėkė, išėjo kaimynai ir kaimynė iš jos aukšto, ji pakvietė jos vaikus, ir jie iškvietė pareigūnus. Dėl 2018 m. birželio 10 d. įvykio paaiškino, kad tuo metu su kaltinamuoju buvo sugyventiniai. Nelabai ką pamena, atrodo M. K. parėjo išgėręs. Teismui BPK numatyta tvarka pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, kad po anksčiau minėto įvykio, jie su M. jau kurį laiką buvo išsiskyrę ir gyveno atskirai. Kažkur prieš dvi savaites iki 2018 metų birželio pradžios įvykio, tiksliai nepamena, M. atėjo pas ją, atsiprašė ir pasiprašė gyventi vėl kartu, žadėjo, kad daugiau smurto prieš ją nenaudos, alkoholio nevartos, pasitaisys. Ji jam atleido ir leido vėl gyventi kartu (duomenys neskelbtini). Dvi savaitės jis elgėsi tvarkingai, nevartojo alkoholio, dirbo. 2018 m. birželio mėn. pradžioje, kažkur apie 19.00 val., tikslaus laiko nepamena, ji buvo namuose, (duomenys neskelbtini), viena, atėjo M. K. išgėręs. Ji pradėjo jam priekaištauti, kodėl jis vėl pradėjo gerti, nors žadėjo negerti. Gal būt jos priekaištai jam buvo išsakyti pakeltu tonu, nepamena, bet ji buvo labai supykusi ant M., kad jis netesi pažadų. Pamatęs, kad ji supyko, M. bandė ją raminti, sakydamas, kad jis mažai išgėrė, kad ji nepyktų dėl to. Tačiau ji nenusiramino, sakydama jam, kad jeigu vaikai pamatys jį vėl girtą, iškvies policiją. Taip žodis po žodžio ir jų bendravimas peraugo į žodinį konfliktą. Visas pokalbis vyko jų kambaryje (butas yra dviejų kambarių, viename gyvena vaikai, kitame tuo metu gyveno ji su M.). Konflikto metu staiga, stovėdamas priešais, M. stipriai trenkė į šalia ant stalo stovėjusio grotuvo dangtelį, kuris atsiskyrė nuo grotuvo, po to sudavė jai vieną smūgį kumščiu į kairę akį, ji juto fizinį skausmą. Po ko ji nubėgo į tualetą, parašė SMS pranešimą dukrai, kad ji kviestų policiją, pati skambinti bijojo, kad jis neišgirstų. Dukra iš savo telefono iškvietė policiją. Po kurio laiko, išgirdęs lauke sirenas, M. išbėgo į lauką. Atvyko policijos pareigūnai, trumpai su ja pabendravo, paklausė, kur gali rasti M.. Pasakė jiems ką žinojo ir jos neapklausę, išvyko. Pareigūnai klausė, ar jai reikia medikų pagalbos, bet ji atsisakė. Į medikus nesikreipė dėl šio įvykio ir vėliau. Dėl grotuvo, tai jis sugadintas nebuvo, tik atšoko dangtelis, kurį ji vėliau įstatė į vietą. Po šio įvykio ir iki šios dienos ji M. K. nematė, jis pats nebandė ieškoti ryšių su ja. Dėl šio įvykio jam jokių pretenzijų neturi. Žala jai nepadaryta. Esant galimybei, sutinka, kad abu jos atvejai, kurių metu ji nukentėjo nuo M. K., butų išnagrinėti supaprastinto proceso tvarka. (II t., b.l. 70-71), nukentėjusioji patvirtino, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Apklausiama kaip liudytoja dėl epizodo su nukentėjusiuoju R. V. V., parodė, kad pamena, jog tą vakarą, ji prižiūrėjo R., nes jam reikėjo pagalbos. Atnešė arbatos, tuo metu pas jį buvo M. K., jis buvo išgėręs. Jie su R. sukonfliktavo dėl to, kad R. liepė jam išeiti. Kiek žino, M. K. pas jį gyveno, prižiūrėjo šunį. M. K. pasakė, kad niekur neis, nes yra sumokėjęs. R. prašė išeiti geruoju, nes iškvies policiją. M. K. bandė jį pulti, bet ji juos atskyrė. Kai antrą kartą M. K. puolė, jis nusiėmė striukę, R. stovėjo su lazda ir kai puolė, ji išbėgo iš kambario. Nubėgo pas vaikus, paties puolimo nematė, matė, kad M. K. bėgo į R. pusę. Ji liepė vaikams kviesti policiją ir greitąją, nes jai išbėgant girdėjosi griuvimo garsai. Jų durys buvo uždarytos ir dukra žiūrėjo pro durų skylutę kuo čia baigsis, matė, kaip R. atidaręs duris buvo visas kraujuotas, ėjo pas šalia gyvenančią kaimynę. Tuomet ir jos atidarė duris ir kaimynė atidarė duris, ši išsigando ir pradėjo verkti jos mažas vaikas. Ji, I. R., R. pasikvietė pas save, R. visas buvo kraujuotas. M. buvo dar tam bute, nes dukra su sūnumi buvo laiptinėje, M. paklausė, kur šita „kalė“. Vaikai pasakė, kad su R. nubėgo į apačią, kad jis neitų į jų butą. R. ji pasisodino ant lovos, greitoji jau buvo pakeliui, sakė dėti ledą ir laukti medikų. R. skundėsi, kad labai skauda šoną, jis sakė, kad M. jį sumušė. Teismui BPK numatyta tvarka paskelbus I. R. parodymus dėl šio epizodo, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, kad 2018-04-16 apie 20.50 val., užėjo į svečius pas kaimyną R. V. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pas jį į svečius jau buvo atėjęs M. K., kuris gėrė kavą pas R. kambaryje. M. K. buvo girtas, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. M. K. R. V. V. paprašė pinigų, sumos neminėjo. R. V. V. pasakė, kad neduos ir M. K. supyko, ir pradėjo lįsti prie R. V. V.. Ji nustūmė M. K. nuo R. V. V.. Tada R. V. V. paėmė lazdą ir pasakė „dink iš mano buto“. Tuo metu supykęs M. K. puolė mušti R. V. V., o ji išsigando ir nubėgo į savo butą, ir paskambino policijai. Jie liko bute dviese. Kur buvo suduotas pirmas smūgis ir kiek buvo suduota smūgių, ji nematė. Po kelių minučių pas ją atėjo R. V. V. kruvinu veidu. Jis skundėsi, kad skauda dešinės pusės šonas. Iki policijos atvykimo M. K. pasišalino. M. K. pas R. V. V. būdavo kiekvieną dieną, jie draugaudavo.(II t., b.l. 34) ir apklausta papildomai parodė, kad kai M. puolė R., ji išbėgo į savo butą ir užsirakino. Išgirdo kaip R. atidarė buto duris ir nuėjo pas kaimynę iš (duomenys neskelbtini) buto, matė per akutę. Matė, kaip kaimynė jam atidarė duris, tada į koridorių išėjo ir ji. R. prašė iškviesti greitąją ir policiją. Kažkas iš jų, ar tai ji, ar kaimynė, dabar jau nepamena, iškvietė policiją. Ji pakvietė R. pas save, kadangi pas kaimynę buvo mažametis vaikas. R. buvo apsirengęs su chalatu ant nuogo kūno. Išėmė iš šaldiklio užšaldytą mėsos gabalą ir kaip patarė greitosios pagalbos medikai, pridėjo R. ant galvos. Atvažiavo greitoji ir medikai, pamatę kaip jis apsirengęs, paprašė jos, kad ji padėtų jam apsirengti. Jie visi nuėjo į R. butą, kur jau buvo policijos pareigūnai, ir ji greitai padėjo surasti R. jo drabužius. Pamena, kad rengdamasis R. minėjo, kad negalėjo rasti savo telefono ir todėl negalėjo iškviesti policijos, todėl nuėjo pas kaimynę prašyti pagalbos. Po jo žodžių ji, būdama jo bute, apsižvalgė ar nėra kur nors padėtas jo telefonas, bet telefono nerado. Visame bute telefono neieškojo, kadangi jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Po to R. buvo išvežtas į ligoninę. Kiek pamena, vienu metu, ar kai dar buvo policijos pareigūnai, ar iš karto po to, kai R. buvo išvežtas į ligoninę, tiksliai nepamena laiko, kai ji su kaimyne stovėjo laiptinėje, prie jų priėjo R. sūnus ir ji jam pasakė, kad R. telefoną paėmė M., nes taip jai sakė R.. Pati ji to nežino, kadangi M. tą patį vakarą jau nematė. Su M. po minėto įvykio jie pasimatė tik kažkur po 2-3 savaičių, tiksliai nepamena, kai jis pasiprašė gyventi atgal ir ji sutiko. Pamena, kad jam grįžus gyventi pas ją, ji jo klausė kur R. telefonas, jis atsakė, kad jokio telefono neėmė. Daugiau su M. apie tai, kas nutiko pas R., nekalbėjo. (II t., b.l. 35-36), liudytoja patvirtino, kad tokie jos parodymai teisingi. Nukentėjusiojo rankose ji matė lazdą, šis ją naudojo ne kaip gynybos priemonę. Kai M. K. pirmą kartą jį puolė, jis nieko nedarė su ta lazda. Kai puolė antrą kartą, buvo suartėjimas ir ji tada išbėgo. Visas veiksmas vyko koridoriuje, bet nežino kur vėliau persikėlė. Žodinis konfliktas vyko pas R. kambaryje. Stalo įrankių, indų R. kambaryje nebuvo. Po viso įvykio R. išvežė į ligoninę, o butą užrakino sūnus, ji ten jau nebuvo. Nematė jokių peilių. Spintelė stovėjo prie durų, kas joje buvo, ji nematė.
Teismas BPK numatyta tvarka pagarsino nukentėjusiojo R. V. V. (miręs) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2018-04-16 apie 20.40 val., pas jį į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atėjo pažįstamas M. K.. Jo bute išgėrė kavos. M. K. buvo girtas. Apie 20.50 val. pas jį atėjo kaimynė I., pavardės nežino, gyvena (duomenys neskelbtini). Jai būnant bute, M. K. paprašė jo penkių eurų. Atsakė, kad neduos ir paprašė išeiti iš savo buto. M. K. pradėjo prie jo kabinėtis. Jis su lazda užsimojo ir pasakė „išeik, kitaip gausi su lazda“. Tuo momentu jis paslydo ir nukrito ant grindų, virtuvėje. Nukrito ant nugaros. Jam gulint ant grindų, M. K. pradėjo jį mušti. Pirmas smūgis buvo suduotas kumščiu, į kurią kūno dalį nepamena, nes pradėjo gintis nuo jo. Jam buvo suduota 15 smūgių rankomis ir 5 kartus spyrė. Buvo mušamas į įvairias kūno vietas. Apsigynė, atsikėlė, nuėjo pas kaimynę į (duomenys neskelbtini) butą ir paprašė pagalbos. Kada viskas prasidėjo, kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto I. iš karto pabėgo. Sąmonės praradęs nebuvo. Atvykus policijos pareigūnams, M. K. jau jo bute nebuvo. (II t., b.l. 11)
Liudytojas E. V. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad jam paskambino sesuo, o jai paskambino kaimynė, kad yra sumuštas tėvas. Jis nuėjo pas tėvą, jis gyveno gal 5 min. kelio nuo jo. Kai nuėjo, tėvas su gydytojų pagalba jau leidosi žemyn, pasakė, kad važiuoja į ligoninę. Jis pakilo į viršų, ten stovėjo kaimynė, šnekėjo bendrai apie įvykį. Sakė, kad buvo girtas M. ir sumušė tėvą. Į butą buvo užėjęs, sulaukė tyrėjo, jis viską surašinėjo, apeidinėjo butą. Virtuvėje pastebėjo, kad stalas buvo nustumtas į kampą, taip pat kraujo matė virtuvėje, koridoriuje ir vonioje. Dar puodelis mėtėsi nuo kavos ir lazda. Paklausė tėvo, kas atsitiko, jis pasakė, kad M. jį sumušė. Kai nuvažiavo į ligoninę, ten dalyvavo visoje apžiūroje. Teismui BPK numatyta tvarka paskelbus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai jis parodė, kad jo tėvas R. V. V., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paskutinius penkerius metus, po žmonos mirties, gyveno vienas. Kažkur apie 10 metu jis sirgo parkinsono liga, jam buvo sunku judėti, buvo sutrikusi jo koordinacija, jis vaikščiojo mažais žingsneliais, tarsi bijodamas nugriūti. Jis su šeima gyvena 500 metrų nuo tėvo. Tarp jo ir tėvo būdavo nesutarimai dėl tvarkos, nors jis gyveno vienas, tačiau nesitvarkė, buvo apsileidęs. Kai jis bandė jam kažką sakyti dėl to, tėvas varydavo jį iš savo buto. Todėl jam nebūdavo noro eiti pas tėvą. Lankydavo jį kažkur 1-2 kartus į mėnesį, sutvarkydavo jo butą, nupirkdavo maisto. Po kiek laiko, kažkur 2017 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos nepamena, jo sesei, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), paskambino kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto ir pasakė, kad jo tėvas naktimis pagaliu daužo į sieną. Apie tai telefonu sesuo informavo jį. Dabar tiksliai nepamena, ar tą pačią, ar sekančią dieną, nuėjo pas tėvą, paklausė jo kas yra. Tėvas atsakė, kad jam viskas gerai. Tada jis pradėjo domėtis, kaip tėvas vartoja jam nuo parkinsono ligos paskirtus vaistus. Tėvas pasakė, kad, kai jam bloga, tada geria, neturėjo jokios sistemos. Tada jis kartu su tėvu nuvažiavo pas gydytoją, paėmė išrašą kokie vaistai ir kokiomis dozėmis tėvui buvo išrašyti. Gydytojas jam paaiškino, kad jeigu tėvas negers vaistų numatytu laiku, jam gali būti priepuoliai. Tada nupirko tėvui paskirtus vaistus, nupirko vaistų dėžutę, suskirstytą į kiekvieną mėnesio dieną, ir į tą dėžutę dėdavo vienos dienos skirtus vaistus. Po to laiko pas tėvą lankėsi kas antrą- trečią dieną. Kai pradėjo reguliariai gerti jam paskirtus vaistus, jo sveikata pagerėjo. Po to pastebėjo, kad jis metė gerti vaistus, kurie buvo paskirti jam nakčiai. Paklausus, kodėl jis jas nevartoja, tėvas atsakė, kad nuo jų jam užeidavo pykčio priepuoliai. Vėl buvo pas gydytoją, jis ją informavo apie tai, ji liepė vaistų negerti, bet pasiūlė užsirašyti į parkinsono kabinetą tik 2018-06-25 dienai. Kada tiksliai nežino, kažkur prieš metus, dar iki jo paminėto įvykio, atėjęs eilinį kartą pas savo tėvą, pas jį bute pirmą kartą pamatė moterį, kuri jo bute valė dulkes. Paklausė tėvo, kas ši moteris ir kodėl ji pas jį valo dulkes, į ką tėvas atsakė, kad čia yra kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto, kuri kartais jam padeda, į parduotuvę nueina, valgyti atneša, o jos vaikai kartais išveda tėvo šunį į lauką. Jis priekaištavo tėvui, kodėl jis neprašė pagalbos jo, o svetimų žmonių. Vėl tarp jų buvo nesutarimai. Vieną kartą atėjęs pas tėvą į butą pamatė svetimą vyrą su alumi rankoje, paklausus, kas jis toks, tėvas atsakė, kad kaimynės iš (duomenys neskelbtini) buto sugyventinis, kurį kaimynė kartais išvaro, kai šis būna išgėręs, o tėvas leisdavo jam pabūti pas save. Jam tai nepatikdavo, bet tėvas į jo priekaištus sakydavo, kad jam yra viskas gerai. 2018-04-16 jam paskambino sesuo, kuri kaip minėjo gyvena Pasvaly, ir pasakė, kad jai paskambino tėvo kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto, ir pranešė, kad tėvas buvo sumuštas. Jis iš karto po skambučio nubėgo pas tėvą. Pamatė, kad greitosios medikai tėvą lydėjo į greitosios pagalbos automobilį. Jam tik trumpai pavyko su juo pasikalbėti, paklausti kas atsitiko, jis tik trumpai pasakė „va, matai, kas nutiko“. Vizualiai matėsi sumušimas ant jo veido. Po to, kitą dieną po sumušimo, padarė jo veido nuotrauką. Kai tėvą išvežė medikai, jis liko jo bute ir sulaukė policijos pareigūnų, kurie apžiūrėjo būtą, padarė nuotraukas. Po to jis iš karto nuvažiavo į ligoninę. Tėvas buvo sąmoningas, tėvą kaip tik apklausinėjo policijos pareigūnas, jis stovėjo šalia. Pamena, kad tėvas apie įvykį pasakojo tai, kad jis, būdamas vienas savo bute gėrė kavą. Po kažkiek laiko pas jį atėjo kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto. Paprašė pas jį pinigų. Tėvas pinigų duoti atsisakė ir pareikalavo, kad šis išeitų iš jo buto. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Pasak tėvo, kaimynas norėjo jį stverti, bet tėvas turėdamas rankoje lazdą, užsimojo ir paslydo, nespėjo suduoti kaimynui. Kai tėvas nugriuvo, prie jo prišoko kaimynas ir pradėjo jį mušti, suduodamas ne mažiau 10 smūgių rankomis į galvos sritį, po ko spardė kojomis gulinčiam tėvui į įvairias kūno vietas. Tėvas sakė, kad viskas vyko labai greitai. Po to kaimynas paėmęs tėvo telefoną, kur jis gulėjo, nežino, lyg tai tėvas neminėjo, išbėgo į lauką. Telefonas buvo labai paprastas ALKOTEL, su dideliais mygtukais. Po to, tėvas kreipėsi į kaimynę pagalbos. Tėvui Lazdynų ligoninėje medikai nustatė sumušimus ir šonkaulių lūžius. Jis buvo išleistas iš ligoninės, tačiau jam buvo liepta po savaitės atvykti pakartotinai padaryti rentgenogramą. Po savaitės jis kartu su tėvu nuvyko į Karoliniškių polikliniką, kur buvo padarytos rentgeno nuotraukos, ir plaučiuose aptiko skysčių, išrašė siuntimą į Lazdynų ligoninę. Tą pačią dieną nuvežė tėvą į ligoninę. Tėvas Lazdynų ligoninėje gydėsi kažkur 10 dienų. Po to jį išleido. Po to, po gydytojo nurodymo, po kažkurio laiko, kada tiksliai nepamena, Karoliniškių poliklinikoje tėvui vėl buvo daryta rentgenograma. Nuotrauka buvo gera. Po to, kai jis buvo išleistas iš ligoninės, tėvas vėl gyveno savo bute vienas. Po to įvykio, jis dažnai tėvą lankydavo. Paklausus jo, ar jis bendrauja su kaimynais iš (duomenys neskelbtini) buto, tėvas atsakė, kad nebendrauja. Kad nenori su jais taikytis ir dėl savo sumušimo kaimynės, lyg tai vardu I., tiksliai nepamena, iš (duomenys neskelbtini) buto sugyventiniui, jo vardo nežino, neatleis. (II t. b.l. 41-42), liudytojas papildomai paaiškino, kad ligoninėje apklausinėjo pareigūnai, tėvas sėdėjo invalido vėžimėlyje, jam uždavinėjo klausimus. Girdėjo, kad tėvą užpuolė M., kad užpuolikas buvo girtas, kad prašė pinigų. Kai pinigų nedavė, tuomet M. užsipuolė, o tėvas besigindamas paslydo, o tada prišoko M. ir suspardė jį. Spardė į galvą, į šonkaulius. Abejoja, kad koridoriuje buvusioje spintelėje galėjo būti peiliai, kaip nurodė kaltinamasis. Ta spintelė yra batų dėžė, pirmame stalčiuje gulėjo lemputės ir elementai.
Liudytoja M. L. Ž. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad pamena, jog įvykis buvo (duomenys neskelbtini), kad kaltinamasis tampė nukentėjusiajai plaukus, kada ir kaip nepamena. Teismui BPK numatyta tvarka pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai ji parodė, jog tikslios datos ir laiko nurodyti negali, nepamena, dienos metu, 2018-02-09 dienos tarnybiniame pranešime nurodytą dieną ir laikų, patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu K. M. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad turi nuvykti tarnybiniame pranešime nurodytų adresu, dėl fizinio skausmo sukėlimo. Pamena, kad nuvykę nurodytu adresu, įėjo į pareiškėjos butą, juos pasitiko pati pareiškėja, kurios duomenys yra įrašyti 2018-02-09 dienos tarnybiniame pranešime, buvo labai susijaudinusi, ji išsamiai papasakojo įvykio aplinkybes, kurias ji užrašė tarnybiniame pranešime. Pamena, kad pareiškėja pasakojo, kad namo laiptinėje prieš ją smurtavo jos buvęs sugyventinis (jo duomenys įrašyti tarnybiniame pranešime). Jiems atvykus, sugyventinio jau nebuvo. Paklausus jos, ar įvykį matė kiti asmenys, ar buvo įvykio liudytojų, pareiškėja nurodė, kad įvykio metu nieko nebuvo. Tik po įvykio į koridorių buvo išėjęs kažkas iš kaimynų, iš kurio buto nesakė, ką tiksliai darė kaimynas irgi nepamena. Todėl surašę tarnybinį pranešimą ir priėmę pareiškimą iš nukentėjusiosios, šiuos dokumentus nuvežė į Pirmąjį policijos komisariatą. Dar prieš vykstant į komisariatą, paklausė, kur šiuo metu gali būti jos sugyventinis, pareiškėja atsakė, kad jis dažnai būna prie alkoholinės parduotuvės ALKO BRAVO, esančios (duomenys neskelbtini) mikrorajone, nuvyko prie šios parduotuvės, tačiau jo nerado. (I t., b. l. 82-83), liudytoja patvirtino, kad tokie jos parodymai teisingi.
Teismas BPK numatyta tvarka pagarsino liudytojo K. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog tikslios datos ir laiko nurodyti negali, kadangi nepamena, 2018-02-09 dienos jo kolegės M. L. Ž. pateiktame prie medžiagos tarnybiniame pranešime nurodytą dieną ir laikų, patruliuojant kartu su vyriausiąja patrule M. L. Ž., iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad turi nuvykti tarnybiniame pranešime nurodytų adresu, dėl fizinio skausmo sukėlimo. Kai jie atvyko pagal VPK OVS nurodytų adresu, įvykis jau buvo pasibaigęs, pareiškėja buvo bute kartu su dukra, kuri buvo atėjusi į butą jau po įvykio ir paskambino policijai. Kaip atrodė pareiškėja, nepamena. Išsiaiškinę visą situaciją, nufilmavę pirminius pranešėjos papasakotus žodžius apie įvykį, kolegė pradėjo pildyti tarnybinį pranešimą, o jis padėjo pareiškėjai surašyti pareiškimą. Po to, kai buvo užpildyti reikiami dokumentai, prieš vykstant į Pirmąjį policijos komisariatą, nuvyko pagal pareiškėjos nurodytą vietą, kur galėjo būti smurtautojas, tačiau jo nerado. Ką tiksliai pareiškėja pasakojo apie patį įvykį jau nepamena. (I t., b. l. 88-89)
Liudytoja D. J. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad nežino apie kokį įvykį kalbama. Kažkada davė parodymus. Pamena, girdėjo laiptinėje garsą, bet koks mėnuo buvo, nepasakys. Teismui BPK numatyta tvarka pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančiame bute ir tikslaus laiko nurodyti negali, nepamena, bet atrodo tai buvo prieš du ar tris mėnesius, ji buvo namuose ir išgirdo triukšmą. Atidariusi laiptinės duris, pamatė laiptais iš apačios ateinančią kaimynę, kuri paklausė kur yra (duomenys neskelbtini) butas, kadangi kažkas užpuolė kaimynę. Vėliau, kaip pamena, iš (duomenys neskelbtini) buto išbėgo vaikas, berniukas ir nubėgo laiptais į apačią. Vėliau iš apačios atėjo kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto, kuri grįžo į savo butą su sūnumi. Eidama į butą moteris neverkė. (I t., b. l. 93), liudytoja patvirtino, kad tokie jos parodymai teisingi, girdėjo rėkimą, išėjo iš buto, bėgo kaimynė, klausė, kur čia tas butas randasi, nes moterį užpuolė. Ji suprato apie kokią kaimynę kalba ir parodė tą butą ir ten išbėgo tos kaimynės sūnus. Jai sakė, neva, kad užpuolė sugyventinis, bet to ji nematė.
Teismas BPK numatyta tvarka pagarsino liudytojos D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog M. K. yra buvęs mamos sugyventinis, jie kartu pragyveno apie 4 metus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šiame bute kartu gyvena ji ir nepilnametis brolis. Pirmus trejus metus santykiai tarp mamos ir M. buvo geri, jis dirbo, alkoholio nevartojo. Po to, kažkur prieš metus, M. pradėjo dažniau vartoti alkoholinius gėrimus, ateidavo namo išgėręs, todėl tarp jo ir mamos kildavo žodiniai konfliktai. Jų gyvenamosios vietos adresu dėl M. K. netinkamo elgesio, kai jis naudojo smurtą prieš mamą ir ją, policija buvo kviesta kažkur 3 ar 4 kartus, tiksliai nepamena. Paskutinis kartas buvo 2018-06-10, ji buvo mokykloje, kai 19.30 val. gavo SMS pranešimą iš mamos, kad iškviestų policiją, nes M. trenkė jai į veidą, ir, kad policija nestatytų automobilio prie lango. Ji iš karto paskambino 112 ir pranešė apie įvykį, o pati nuvažiavo namo. Namo ji atvažiavo greičiau nei policija. Ji atėjo namo, pamatė mamą, kuri stovėjo savo kambaryje prie lovos, o M. sėdėjo ant lovos, šalia jos. Mamos veidas buvo raudonas, ji buvo susijaudinusi, o M. atrodė taip, lyg tai nieko nebūtų atsitikę. Ji M. paklausė, kodėl jis vėl muša mamą. Jis apsimetė, kad nieko nesupranta ir atsakė „o kas ką muša“. Po jos atėjimo jis susinervino ir pradėjo žiūrėti pro langą, nes žino, kad ji gali iškviesti policiją. Po to greitai apsirengė ir išėjo. Po kelių minučių atvažiavo policija, bet neužilgo išvažiavo ieškoti M.. Kiek jai žinoma, jis vėliau buvo sulaikytas. Prie apklausos protokolo pateikė SMS pranešimą, kurį gavo 2018-06-10 iš mamos telefono numerio (nurodytas nr.). (II t. b.l. 76-77)
Kiti įrodymai dėl 2018 m. vasario 9 d. epizodo su nukentėjusiąja I. R.
2018-02-19 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju M. K. parodė, kad psichoneurologinio ar narkologinio kabineto įskaitoje neįrašytas. Parodymus duoda laisva valia, niekieno neverčiamas. 2018-02-09 apie 14.30 val. būdamas neblaivus, ėjo pas draugą, kuris gyvena tame pačiame name, adresu (duomenys neskelbtini), kaip ir jo buvusi sugyventinė I. R.. Einant pas draugą, laiptinėje sutiko savo buvusią sugyventinę I., kuri tuo metu rankose laikė šiukšlių maišą. Su I. pradėjo kalbėtis, tada jai pasakė: „einam“. Bet I. nesutiko niekur eiti su juo, kadangi buvo neblaivus. Kai ji nesutiko, jis rankomis suėmė jai už plaukų ir pradėjo purtyti, ar galėjo jai kažką sakyti, tampydamas jai už plaukų, nepamena, nes buvo neblaivus. Tada, paleidęs jos plaukus, delnu vieną kartą trenkė į dešinį veido skruostą ir suėmęs jai už drabužių, pargriovė ją ant žemės. Kodėl taip padarė, paaiškinti negali, bet mano, kad kaltas alkoholis. Gulinčiai ant grindų, tris kartus spyrė, kiek pamena, į kojas. Dėl savo tokio poelgio nuoširdžiai gailisi, buvusios sugyventinės atsiprašė, ji jam atleido. Pas sugyventinę I. nesilanko ir negyvena, jokio bendro ūkio neveda, išsiskyrę prieš metus. (I t., b.l. 105-107, 119-120).
2018-02-09, 2018-02-19 nukentėjusioji I. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Su M. K. kartu gyveno apie šešis metus, vedė bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. Kadangi M. K. prieš ją daug kartų smurtavo, jie išsiskyrė maždaug prieš metus laiko ir nuo to laiko kartu negyvena, tačiau jis kartais ateina pas ją ir smurtauja. Paskutinį kartą jis buvo ją sumušęs 2017 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos neprisimena. Dėl šio įvykio kreipėsi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2018-02-09 apie 14.30 val. ji išėjo iš savo buto, adresu (duomenys neskelbtini), norėdama išmesti šiukšles. Namo laiptinėje, trečiame aukšte, sutiko M. K., kuris buvo neblaivus. Jis jai pasakė „einam“. Atsakė, kad niekur su juo neis, tada jis pasidarė agresyvus ir griebė jai už rankoje buvusio šiukšlių maišelio ir jį praplėšė patraukęs prie savęs. Po to, abiem rankom sugrėbė jai už plaukų ir pradėjo tampyti jos galvą pirmyn ir atgal, šaukdamas „nu tu, [necenzūrinis žodis], einam“. Ji pajuto stiprų fizinį skausmą, prašė jo paleisti, tada jis paleido jos plaukus ir kumščiu trenkė jai į dešinę veido pusę, pataikė į žandą. Dėl to taip pat pajuto stiprų fizinį skausmą, o jis sugriebė abiem rankom jai už drabužių ir pargriovė ją ant grindų, ant dešinio šono. Ji susirietė, bandė užsidengti veidą rankomis, kojas pritraukė prie pilvo, o M. K. spardė ją kojomis į įvairias kūno vietas. Kiek smūgių jai buvo suduota kojomis, neprisimena, po įvykio jai ant dešinės kojos kelio ir kairės kojos šlaunies vidinės pusės atsirado kraujosruvos ir nubrozdinimai. Ji pradėjo garsiai šauktis pagalbos, tada M. K. pabėgo. Įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytos kraujosruvos ant kojų ir veido. Įvykio metu jai padaryta fizinė žala. Kadangi buvęs sugyventinis M. K. jos atsiprašė dėl smurtavimo prieš ją, ji jam atleido, jokių pretenzijų jam neturi, jie susitaikė, todėl prašo M. K. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pabaigti baudžiamuoju įsakymu. Civilinio ieškinio byloje nereikš, žala jai nepadaryta. (I t., b.l. 39-40, 60-62)
2018-11-18 Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas 2018-02-09 garso įrašas Nr. 10.102.186.21, įrašo pradžia 14.35 val. Jame užfiksuota, kaip pranešėja, prisistačiusi D. K., kviečia policiją, adresu (duomenys neskelbtini), dėl to, kad mama su sugyventiniu išėjo į laiptinę ir jai, nežino ką, (į kažką kreipiasi), sakydama „ką jis tau padarė“, girdisi moters balsas, kalba neaiškiai, susijaudinusi. „Mušti pradėjo. Yra neblaivus“. Patėvio vardas M. K.. (I t., b.l. 78-79)
2018-02-09 Vilniaus AVPK PR Raitojo būrio vyriausiosios patrulės M. L. Ž. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2018-02-09 apie 14 38 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu M. M., iš Vilniaus AVPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinis sumušė mamą. Atvykę į įvykio vietą, nustatė, kad policiją kvietė D. K., gyv. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatė, kad 2018-02-09 apie 14.30 val., pranešėjos mamą I. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., sumušė jos buvęs sugyventinis M. K., koridoriuje trečiame aukšte, tempė už plaukų, bandė trenkti į veidą, pargriovė ir spardė į galvą, pataikė į dešinės pusės žandikaulį ir pabėgo. Žandikaulis ištinęs. I. R. susijaudinusi. I. R. yra blaivi, o pasak jos, jos buvęs sugyventinis M. K. neblaivus. Smurtą patyrusi I. R. pareigūnams paaiškino, kad smurto poveikis pasireiškė fiziniu smurtu- tampė už plaukų, pargriovė ant grindų, spardė į galvą. Nustatyta, kad anksčiau buvę smurto artimoje aplinkoje atvejai, vienas prieš pranešėją D. K. ir vienas prieš I. R. prieš tris mėnesius. (I t., b.l. 35-37)
2018-02-09 I. R. pareiškime nurodyta, kad š. m. vasario 9 d. apie 14.30 val. ji lipo laiptais žemyn, (duomenys neskelbtini),trečiame aukšte stovėjo neblaivus M. K. ir liepė eiti su juo į apačią. Jai atsisakius, jis griebė už šiukšlių maišelio, kuris suplyšo, griebė už plaukų ir bandė suduoti dešiniu kumščiu į veidą, bet nepataikė, ir pradėjo purtyti. Po to, tempdamas už striukės, pargriovė ant žemės ir pradėjo spardyti kaire koja į galvą, ji užsidengė rankomis, bet pataikė į dešinės pusės žandikaulį. Tada ji pradėjo šaukti, kad jai padėtų kaimynai. Kaimynams išėjus, jis suspėjo pabėgti. Prieš ją anksčiau, apytikriai prieš 3-4 mėn. buvo naudojamas smurtas. (I t., b.l. 38)
2018-02-09 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta- (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinė trečiame aukšte. Nusikalstamos veikos pėdsakų nėra užfiksuota. Vaizdo kamerų laiptinėje ar pastato išorėje nėra. Pridėtos fotolentelės. (I t., b.l. 39-41, 44-45)
2018-02-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 531/2018 (01) nurodyta, kad I. R. padaryta poodinė kraujosruva dešinėje krūtyje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-02-09), paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Sužalojimai galėjo atsirasti nuo smūgio kumščiu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. (I t., b.l. 70)
Kiti įrodymai dėl 2018 m. birželio 10 d. epizodo su nukentėjusiąja I. R.
2018-06-11 ikiteisminio apklausiamas įtariamuoju M. K. parodė, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai. Gyvena 2 kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tai socialinis būstas, kuris priklauso jo sugyventinei I. R. gim. (duomenys neskelbtini), su ja kartu gyvena beveik 8 metus. Kartu su jais gyvena I. vaikai, tai yra D. K., jai yra 18 metų ir R. K., jam (duomenys neskelbtini) metų. 2018-06-10 nuo pat ryto su sugyventine dviese gėrė alų, tą darė visą dieną su pertraukomis, nes ėjo ir į lauką pasivaikščioti, ir šunį pavedžioti. Bet abu kartu išgėrė maždaug po 10 skardinių įvairaus alaus, gerdami alų nesipyko, o ir vaikų namuose nebuvo. Alų baigė gerti maždaug 14.00 val. ir tada jis nuėjo miegoti, atsikėlė apie 19.30 val. ir kilo konfliktas tarp jo ir I.. Negali nurodyti kokia buvo žodinio konflikto priežastis, nes nepamena, tiesiog atsimena, kad konflikto metu jis I. vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė per veidą, daugiau smūgių nebuvo. Tuo metu vaikų namuose nebuvo, bet po jo suduoto smūgio, kažkaip greitai į namus grįžo ir vaikai. Kažkas iškvietė policiją ir atvykę pareigūnai jį sulaikė. Tai ne pirmas atvejis dėl smurtavimo šeimoje, jo atžvilgiu yra pradėta ikiteisminių tyrimų, negali nurodyti konkrečių priežasčių kodėl tas pasikartoja, gal vis, kad susitaiko su sugyventine po kiekvieno karto. Galvojo, kad po paskutinio teismo yra panaikinta kardomoji priemonė, dėl to ir buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini), tvarkingai lankosi probacijos tarnyboje, galvojo, kad viskas gerai ir, kad gali lankytis tame bute. Labai gailisi dėl to ką padarė. (II t., b.l. 87-88)
2018-11-16 įtariamasis M. K.parodė, pareikšto įtarimo esmė suprantama, aiški. Narkotinių medžiagų nevartoja, psichikos sutrikimo problemų neturi, kartais vartoja alkoholį. Pilnai pripažįsta savo kaltę dėl visų įtarime pareikštų epizodų. Prašo vadovautis jo 2018-02-19, 2018-04-03 ir 2018-06-11 apklausų metu duotais parodymais. Nieko naujo pridurti neturi, apart to, kad labai gailisi dėl tokių savo poelgių. Šiuo metu susirado darbą, stengiasi nevartoti alkoholio. Nori visų atsiprašyti ir atlyginti savo veiksmais padarytą žalą. Į tyrėjos klausimą; ką jis žino apie nukentėjusiajam R. V. V. priklausiusio telefono ALKOTEL, dingimą, gali pasakyti, tai, kad po to, kai jis sumušė R., jis išsigando ir nenorėjo, kad butų sulaikytas pareigūnų, todėl išeidamas, spontaniškai, grėbė už telefono, kuris tuo metu gulėjo koridoriuje ant spintelės ir išėjo iš buto. Vėliau, eidamas per parkelį (duomenys neskelbtini) link, telefoną išmetė į krūmus. Vietos parodyti negali, kadangi buvo tamsu. Telefono vogti tikrai neketino. Jis buvo naudotas, seno modelio, su dideliais mygtukais, o jis turi išmanųjį. Taip pat nemanė, kad po jo suduotų smūgių, V. bus padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jam atrodė, lyg tai jį mušė nestipriai. Bet, kadangi buvo neblaivus, todėl matyt persistengė ir to nepajautė. Jam labai gaila. (II t., b.l. 120-121)
2018-06-10 Bendrojo pagalbos centro kortelėje nurodyta, kad 2018-06-10 19.33 val., pranešėjos D. K. motiną sumušė patėvis. Smurtas pasitvirtino. Nukentėjusioji I. R. paaiškino, kad jos sugyventinis M. K. trenkė jai kumščiu į veidą. Medikų atsisakė. Mušeika pabėgo iš namų. (II t., b.l. 62)
2018-06-10 Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad Vilniaus aps. VPK Mobilios kuopos vyriausiasis patrulis M. L. apie 19.33 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavęs pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad kvietė D. K., gim. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad apie 19.30 val. I. R. sugyventinis M. K. trenkė kumščiu vieną kartą į kairę akį, taip pat sulaužė muzikos grotuvą. GMP atsisakė. (II t., b.l. 63-64)
2018-06-11 Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 5 PK Veiklos skyriaus vyresnio tyrėjo G. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27500-18 pagal LR BK 140 str. 2 d. , kuris buvo pradėtas 2018-06-10 dėl to, kad 2018-06-10 apie 19 val. 30 min. bute, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus M. K. gim. (duomenys neskelbtini) galimai vieną kartą kumščiu į veidą trenkė savo sugyventinei I. R., gim. (duomenys neskelbtini). Įvykio aplinkybės tikslinamos. Patikrinus policijos duomenų bazėse esančią informaciją nustatyta, kad dėl minėtų asmenų konfliktų policija į butą, adresu (duomenys neskelbtini), yra vykusi 14 kartų, taip pat nustatyta, kad praeityje M. K. atžvilgiu buvo pradėti 6 ikiteisminiai tyrimai dėl smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų, paskutinis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018-04-17, o pagal minėtą ikiteisminį tyrimą 2018-04-26 jam buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nustatyti papildomi apribojimai, kad jis negalėjo lankytis bute, adresu (duomenys neskelbtini), kur ir įvyko įvykis, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27500-18. (II t., b.l. 92)
Iš 2018-06-10 alkotesterio parodymų matyti, kad 20:48 val. M. K. nustatytas 2.02 promilių girtumas. (II t., b.l. 81)
Kiti įrodymai dėl 2018 m. balandžio 16 d. epizodo su nukentėjusiuoju R. V. V.
2018-11-15 gautas E. V. prašymas, pripažinti jį nukentėjusiojo R. V. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), atstovu pagal įstatymą ir leisti dalyvauti atliekant proceso veiksmus ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu, mirusio tėvo R. V. V. vardu teikti prašymus dėl žalos nustatymo bei civilinį ieškinį. Pridėtas medicininis mirties liudijimas. (II t.b.l. 45, 46)
2018-11-15 priimtas nutarimas leisti atstovui pagal įstatymą E. V. dalyvauti procese (II t., b.l. 47)
2018-11-15 apklaustas papildomai liudytojas E. V. parodė, kad telefonas, kurį pasak jo tėvo, iš karto po įvykio paėmė jį sumušęs kaimynės sugyventinis, kaip ir minėjo buvo ALKATEL, prideda prie apklausos protokolo nuotrauką, ištrauktą iš interneto, kaip atrodo tokie modeliai. Telefonas buvo lygiai toks pat, kaip jo pateiktoje nuotraukoje, juodos spalvos ir su dideliais mygtukais. Telefonas buvo ilgai naudojamas, įvykio dienai tokie panaudoti telefonai vertinami apie 30 eurų, ne daugiau. Kiek pamena, tą pačią dieną, kai tėvas buvo išvežtas į ligoninę, o jis, neradęs telefono išėjo į lauką, pamena, laiptinės aikštelėje stovėjo kaimynė, kuri iškvietė policiją ir tėvo kaimynė I. ( vyro, sumušusio jo tėvo, sugyventinė). Jis dar vaikščiojo lauke prie laiptinės ir rinko tėvo numerį, galvojo, gal ras telefoną lauke, bet nerado. Tada priėjęs prie I. išgirdo, kaip ji pasakė, viskas gerai, telefonas atsirado, telefoną paėmė jos sugyventinis. Ji patvirtino tėvo žodžius, kad telefoną paėmė jos sugyventinis. Tėvą palaidojo, jis mirė (duomenys neskelbtini) dėl širdies, tačiau sumušimo metu jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Todėl nori, kad vyras, sumušęs jo tėvą, būtų nubaustas įstatymų numatyta tvarka. Dėl telefono vagystės nei jis, nei jo sesuo, šiam vyrui pretenzijų neturi, civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu ir teisme dėl turtinės žalos nereikš. Esant galimybei, prašo jo nekviesti į teismo posėdį, o bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. (II t., b.l. 49-50)
Bendrojo pagalbos centro kortelėje nurodyta, kad 2018-04-16 21.08 gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pas pranešėją atėjo kaimynas, kuris pradėjo mušti senyvo amžiaus vyrą. Vyras pensininkas, sumuštas. (II t., b.l. 1)
2016-04-16 R. V. V. protokole pareiškime nurodyta, kad 2018-04-16 apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jį sumušė pažįstamas M. K.. Sumušė už tai, kad jis K. nedavė penkių eurų. Jam buvo suduota 15 smūgių kumščiais ir penkis kartus spirta. Sąmonės praradęs nebuvo. (II t., b.l. 3)
2018-04-16 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra adresu (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių butas Nr. (duomenys neskelbtini), penkių aukštų name. Užėjus į butą, koridoriuje stovi medinis suolas. Ant suolo sėdimos dalies aptiktos trys raudonos spalvos dėmės, kurios buvo nufotografuotos. Virtuvėje ant grindų aptiktos daugybinės raudonos spalvos dėmės. Nuo vienos iš dėmių paimtas tepinėlis Nr. 1, supakuotas į voką Nr. 1. (II t., b.l. 4-7)
2018-04-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1235/2018 (01) nurodyta, kad R. V. V. nustatyti šie kūno sužalojimai: viršugalvio žaizda su aplinkine poodine kraujosruva, dešinio antakio srities, kaktos, kaktos ir viršugalvio sričių ribos, veido dešinės pusės, nugaros dešinės pusės poodinės kraujosruvos, veido kairės pusės poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-04-16). Nosies odos nubrozdinimas, padarytas kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai .įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-04-16). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Medicinos dokumentuose nurodyti VIII, IX, X, XI šonkaulių iš dešinės lūžiai sužalojimais nevertinami, nes nepagrįsti instrumentinio tyrimo ir jo įvertinimo duomenimis (reikalautos rentgenogramos nepateiktos ir nėra jų įvertinimo, atlikto gydytojo radiologo). Nustatytų sužalojimų vietose individualūs požymiai, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankius, neužsifiksavo. (II t., b.l. 15-17)
2018-10-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG3900/2018(01) nurodyta, kad R. V. V. nustatyti šie kūno sužalojimai: viršugalvio muštinė žaizda su aplinkine poodine kraujosruva, dešinio antakio srities kaktos ir viršugalvio sričių ribos, veido dešinės pusės, nugaros dešinės pusės poodinės kraujosruvos, veido kairės pusės poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, nosies odos nubrozdinimas. Taip pat padaryti dešinės pusės 8-11-o šonkaulių lūžiai (patvirtinti išnagrinėjus papildomai gautus medicininius dokumentus). Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-04-16). Sužalojimai visumoje dėl šonkaulių lūžių vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (II t., b.l. 20-21)
2018-04-25 Vilniaus AVPK PR 1-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad šių metų balandžio 25 d., apie 20.57 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. G., buvo gautas pranešimas iš VPK OVS, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas sulaikė asmenį, kuris balandžio mėn. 16 d. sumušė tėvą. Atvykus nurodytų adresu, kreipėsi pranešėjas E. V., kuris buvo sulaikęs M. K.. Sulaikytas M. K. buvo pristatytas į Vilniaus m. 1 PK. (II t., b.l. 52).
Dėl M. K. kaltės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2018 m. vasario 9 d. epizodas su nukentėjusiąja I. R.)
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymų visumą BPK 20 straipsnyje numatyta tvarka, sprendžia, jog M. K. kaltė, smurtavus prieš nukentėjusiąją I. R. ir tokiais savo veiksmais sukėlus jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdžius nukentėjusiosios sveikatą, įrodyta. Pats kaltinamasis M. K. apklausiamas teismo posėdžio metu kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai. Jau ikiteisminio tyrimo metu jis davė gana detalius parodymus apie tai, jog išties 2018 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo laiptinėje sutikęs nukentėjusiąją I. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus nesutarimui, suėmęs tampė pastarąją už plaukų, sudavė į dešinį skruostą ir pargriovęs nukentėjusiąją ant žemės ją spardė. Iš esmės analogiškas aplinkybes tyrimo metu atitinkamai nuosekliai išdėstė ir nukentėjusioji I. R., patikslinusi, kad kaltinamasis įvykio metu jai spyrė ne mažiau dviejų kartų. Tokių savo parodymų teisingumą I. R. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino. Nukentėjusioji aiškiai išreiškė, jog dėl smurtinių M. K. veiksmų ji, be kita ko, jautė stiprų fizinį skausmą. Nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojų M. L. Ž. bei D. J. paaiškinimai. Be pirmiau aptartų įrodymų M. K. kaltę pagrindžia ir kita rašytinė bylos medžiaga: BPC įrašo apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog pranešėja D. K. praneša apie smurtinio pobūdžio konfliktą tarp mamos I. R. ir M. K., pareigūnės M. L. Ž. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, nukentėjusiosios pareiškimas dėl padarytos veikos, kompetentingo specialisto išvada, kuria nustatyta, kad I. R. padaryta poodinė kraujosruva dešinėje krūtyje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-02-09), paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, sužalojimai galėjo atsirasti nuo smūgio kumščiu ir visumoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu bei kt. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą neginčytinai išvadai, jog M. K. 2018 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto su nukentėjusiąja I. R. metu, abiem rankomis suėmė pastarajai už plaukų ir ją tampė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, po ko, paleidęs plaukus, kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinį skruostą, taip sukeldamas nukentėjusiajai I. R. fizinį skausmą, po ko, sugriebęs rankomis jai už rūbų, ją pargriovė ir gulinčiai ant dešinio šono, koja spyrė ne mažiau dviejų smūgių į įvairias kūno vietas, taip nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, jog aktualiu metu kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, todėl M. K. veiksmai nagrinėjamoje situacijoje nevertintini kaip padaryti prieš šeimos narį. Atsižvelgus į tai, kaltinamojo veika nustatytų aplinkybių pagrindu kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje. Spręstina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Dėl M. K. kaltės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. birželio 10 d. epizodas su nukentėjusiąja I. R.)
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti objektyvieji veikos požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Nusikaltimą padariusio asmens artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvoka apibrėžta BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymų visumą BPK 20 straipsnyje numatyta tvarka, sprendžia, jog M. K. kaltė, smurtavus prieš nukentėjusiąją I. R. ir tokiais savo veiksmais sukėlus jai fizinį skausmą, įrodyta. Pats kaltinamasis M. K. apklausiamas teismo posėdžio metu kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai. Jau ikiteisminio tyrimo metu jis davė gana detalius parodymus apie tai, kad išties 2018 m. birželio 10 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kumščiu trenkė I. R. į veidą. Iš esmės analogiškas aplinkybes tyrimo metu atitinkamai nuosekliai išdėstė ir nukentėjusioji I. R., patikslinusi, jog smūgis jai buvo suduotas į kairiąją akį. Tokių savo parodymų teisingumą I. R. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino. Nukentėjusioji parodė dėl smurtinių M. K. veiksmų jautusi fizinį skausmą. Nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina liudytojos D. K. paaiškinimai. Be pirmiau aptartų įrodymų M. K. kaltę pagrindžia ir kita rašytinė bylos medžiaga: BPC kortelė, iš kurios matyti, kad pranešėja D. K. pranešė apie patėvio panaudotą smurtą prieš motiną (I. R.), patrulio M. L. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo ir kt. Remiantis objektyviais duomenimis, t.y. tikrinimo alkotesteriu pažyma, M. K. aktualiu metu nustatytas 2,02 prom. girtumas. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog M. K. 2018 m. birželio 10 d., apie 19.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu kumščiu sudavė nukentėjusiajai I. R. į kairę akį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Remiantis tiek paties kaltinamojo, tiek paties nukentėjusiosios parodymais nustatytina aplinkybė, kad jie tuo metu buvo sugyventiniai. Atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis smurtavo prieš sugyventinę, jo veika vertintina kaip padaryta prieš šeimos narį ir nustatytomis aplinkybėmis ji kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Spręstina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Dėl M. K. kaltės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (2018 m. balandžio 16 d. epizodas su nukentėjusiuoju R. V. V.)
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymų visumą BPK 20 straipsnyje numatyta tvarka, sprendžia, jog M. K. kaltė, smurtavus prieš nukentėjusįjį R. V. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir nesunkiai sutrikdžius jo sveikatą, įrodyta. Pats kaltinamasis M. K. apklausiamas teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies nurodydamas, jog aktualiu metu prižiūrėjo R. V. V., padėdavo jam butyje, 2018 m. balandžio 16 d., nukentėjusiojo bute tarp jų kilus konfliktui, pastarasis iš koridoriuje buvusios spintelės pasiėmė peilius, o jis, M. K., tuo tarpu spyrė nukentėjusiajam į krūtinę, šis griuvo per kėdę, gal dar vieną smūgį nukentėjusiajam sudavė ir šiam jau pargriuvus. Kaltinamojo įsitikinimu, R. V. V. labiau susižalojo griūdamas, daugiau smūgių jam nesudavė. M. K., be kita ko, nurodė įvykio metu buvęs neblaivus. Taigi, kaltinamasis iš esmės neneigė panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau nesutiko su kaltinime nurodytų nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiumi be to, iš esmės teigė, jog tokią jo reakciją išprovokavo neteisėtas paties nukentėjusiojo veikimas. Teismas šią kaltinamojo versiją vertina kritiškai ir laiko ją gynybine, pateikta siekiant nepagrįstai sumenkinti neteisėtus veiksmus prieš nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad kaltinamojo pozicija nuosekli nebuvo, pirminėje apklausoje nurodęs panašias aplinkybes, apklausiamas vėliau jis parodymus dėl to, jog nukentėjusysis jį puolė peiliais, paneigė. Be to, tokios kaltinamojo pozicijos nepatvirtina ir jokie kiti bylos įrodymai. Teisme buvo pagarsinti nukentėjusiojo R. V. V. tyrimo metu duoti parodymai, remiantis kuriais, kilusio konflikto metu jis modamas lazda bandė išvyti neblaivų M. K. iš savo buto, tačiau paslydo ir nukrito ant grindų, virtuvėje, tuo metu M. K. ėmė jį mušti, jam buvo suduota 15 smūgių rankomis ir 5 smūgiai koja į įvairias kūno vietas. Atitinkamas aplinkybes, nurodydamas ir tokį pat smūgių skaičių nukentėjusysis išdėstė ir pirminiame pareiškime dėl prieš jį padarytos veikos. Teismas neturi pagrindo tokiais nukentėjusiojo parodymais abejoti ir jais nesivadovauti. Kompetentingo specialisto išvadoje Nr. pG3900/2018(01) nurodyta, kad nukentėjusiajam nustatyti šie kūno sužalojimai: viršugalvio muštinė žaizda su aplinkine poodine kraujosruva, dešinio antakio srities kaktos ir viršugalvio sričių ribos, veido dešinės pusės, nugaros dešinės pusės poodinės kraujosruvos, veido kairės pusės poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, nosies odos nubrozdinimas, kurie visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-04-16). Teismo vertinimu nustatyti sužalojimų pobūdis, kiekis atitinka nukentėjusiojo nurodytą prieš jį panaudoto smurto mechanizmą. Nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtina liudytoja dėl šio epizodo apklaustos I. R. paaiškinimai. Liudytoja nurodė įvykio metu buvusi aktualiame bute, mačiusi, kaip kilo žodinis konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, pastarasis kaltinamąjį iš buto vijo lazda, M. K., būdams neblaivus, puolė nukentėjusįjį – bėgo į jo pusę, paties smurtinio pobūdžio kontakto ji objektyviai nestebėjo, tuo metu kaip tik išbėgo iš buto, girdėjo griuvimo garsus, vėliau matė nukentėjusįjį kruviną, laukė pagalbos. Nukentėjusiojo parodymus netiesiogiai patvirtina ir liudytojo E. V. paaiškinimai, kuris dalyvavo tėvo apklausoje ir patvirtino nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių teisingumą. Svarbu pažymėti, kad liudytoja I. R., mačiusi, kaip tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo išsirutulioja konfliktas, paneigė aplinkybę, jog prieš M. K. užpuolant R. V. V., pastarasis rankose būtų turėjęs peilius. Liudytojas E. V. nurodė, kad spintelėje, iš kurios, kaip teigė kaltinamasis, R. V. V. neva ir pasiėmė peilius, buvo laikomi batai, kt. buities daiktai. Kreiptinas dėmesys ir į tai, jog įvykio vieta buvo apžiūrėta, peiliai nebuvo rasti. Esant išdėstytam, ši kaltinamojo nurodyta aplinkybė paneigtina, atitinkamai, atsižvelgus į bendras įvykio aplinkybes, prieš nukentėjusįjį panaudoto fizinio smurto intensyvumą, nėra pagrindo M. K. smurtinio pobūdžio veiksmus vertinti kaip gynybinę reakciją. Be to, kas aptarta pirmiau, kaltinamojo kaltei pagrįsti reikšminga ir kita rašytinė bylos medžiaga: BPC kortelės duomenys, aktualūs tarnybiniai pranešimai ir kt. Taigi, bylos įrodymų visumos pagrindu konstatuotina, jog M. K. 2018-04-16 apie 21:08 val. adresu (duomenys neskelbtini) bute, žodinio konflikto metu su R. V. V., pastarajam M. K. žodžiu varant iš buto ir užsimojus lazda, neišlaikius pusiausvyros, paslydus ir nugriuvus ant grindų, ant nugaros, šis gulinčiam nukentėjusiajam R. V. V. sudavė nemažiau kaip 15 smūgių rankomis ir ne mažiau kaip 5 smūgius kojomis į įvairias kūno vietas, taip nesunkiai sutrikdydamas jam sveikatą. Teismas kaip perteklines iš kaltinimo šalina aplinkybes, kurios nurodytos ir aktualiame epizode reikšmingoje specialisto išvadoje, t.y., jog sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-04-16), taip kaltinimo esmės nekeisdamas. Pagal nustatytąsias aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiajam nekilo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, M. K. teisei priešinga veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Spręstina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Byloje pakanka duomenų nustatyti tą aplinkybę, kad kaltinamasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, pats nurodė, jog būtent tai turėjo įtakos jo elgesiui, ši aplinkybė turės įtakos sprendžiant dėl M. K. skirtinos bausmės.
Dėl M. K. skirtinos bausmės ir kitų klausimų
Teismas, kaltinamajam M. K. skirdamas bausmes, įvertina nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą – kaltinamasis padarė tris baigtus nesunkius smurtinio pobūdžio nusikaltimus žmogaus sveikatai. Dvi veikos padarytos prieš tą pačią nukentėjusiąją, vienu atveju jai sukeltas fizinis skausmas, kitu – fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Trečia smurtinio pobūdžio veika įvykdyta prieš senyvo amžiaus, ligotą asmenį, kuriam nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis visais atvejais buvo apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo dėl menkaverčių priežasčių. Veikos tyčinės. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius M. K. asmenybę apibūdinančius duomenis – nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas, administracine tvarka baustas, psichikos sveikatos gydymo įstaigose negydytas, duomenų apie įskaitą priklausomybės ligų centre nepateikta. Teismas dėl epizodų prieš nukentėjusiąją I. R. nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi dėl savo veiksmų. Nors kaltinamasis išreiškė gailestį ir dėl veikos prieš nukentėjusįjį R. V. V., teismas neturi pagrindo konstatuoti esant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybe, kadangi M. K. kaltę šiame epizode vis tik pripažino iš dalies. Dėl visų veikų jo atsakomybę sunkina tai, kad kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir M. K. apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. K. iš esmės yra linkęs smurtauti, savo elgesio nekeičia, iš klaidų nesimoko. Visa tai rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta jam už padarytus nusikaltimus pagal BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalį bei 138 straipsnio 1 dalį paskyrus šių įstatymo straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas neviršijantis bausmių vidurkio. Teismas sprendžia, kad tokios bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, M. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, pridėtiną dalį parenkant atsižvelgus į aplinkybes, kurios buvo reikšmingos ir parenkant pačias bausmes.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtina subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžiu skirta galutine 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme, prie griežtesnės, t.y. šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės, iš dalies pridedant švelnesnę, t.y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžiu skirtą bausmę, pridėtiną dalį parenkant atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, veikų pavojingumą ir kt.
Į galutinės šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės laiką, vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais įskaitytina M. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. birželio 10 d. 20.45 val. iki 2018 m. birželio 12 d. 12.22 val., t.y. dvi dienos, taip pat įskaitytina pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendį atliktos bausmės dalis ir šiuo nuosprendžiu įskaičiuoti laikotarpiai.
BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas nagrinėjamoje situacijoje vertina, jog M. K. nėra toks socialiai pavojingas, kad jį nekvestionuotinai būtina pasiųsti atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, jis atitinka formalius įstatymų leidėjo reikalavimus dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, dėl padarytų veikų iš esmės gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo R. V. V. sūnaus, su nukentėjusiąja I. R. kartu nebegyvena, turi pragyvenimo šaltinį – vykdo individualią veiklą (dirba statybose). Teismas linkęs suteikti kaltinamajam šansą pasitaisyti be realaus bausmės atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidėtinas. Nustatytinas dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas ir skirtini tam tikri įpareigojimai.
M. K. skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (II t., b. l. 59, 104), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 554, 19 Eur turtinės žalos (nukentėjusiojo R. V. V. gydymo išlaidos) atlyginimo. Kartu su ieškiniu pridėtas gydymo paslaugų, suteiktų nukentėjusiajam R. V. V., apskaitos išrašas (II t., b.l. 24-25).
Teismas vertina, jog ieškinys yra pagrįstas objektyviais rašytiniais įrodymais, byloje nustatyta, kad nukentėjusysis atitinkamus sužalojimus patyrė dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų, pats kaltinamasis civilinio ieškinio iš esmės neginčijo, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilna apimtimi ir nurodyta suma priteistina iš kaltinamojo M. K..
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
2018-12-04/05 nutarimu Nr. 10-IL-30435, vokas, kuriame yra tepinys, ant kurio galimai biologinės kilmės pėdsakai, paimti 2018-04-16 įvykio vietos apžiūros metu, iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugyklą (Kvitas B 2018-12-05 serija BBB Nr. 5PK001572). (II t., b.l. 8, 9), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį bei 2 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirti subendrintą 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, šiuo nusprendžiu M. K. skirtiną 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžiu jam skirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme ir M. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. birželio 10 d. 20.45 val. iki 2018 m. birželio 12 d. 12.22 val., t.y. dvi dienas. Taip pat įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendį atliktą bausmę ir šiuo nuosprendžiu įskaičiuotus laikotarpius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, M. K. paskirtos 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviejų) metų laikotarpiui, paskiriant šiuos įpareigojimus – visu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su mokymusi, darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose, taip pat neišvykti iš gyvenamosios vietos (miesto) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis priklausomybės ligas, jei nuteistasis sutinka, per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. K. priteisti 554, 19 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt keturis eurus devyniolika euro centų) turtinei žalai atlyginti.
2018-12-04/05 nutarimu Nr. 10-IL-30435, voką, kuriame yra tepinys, ant kurio galimai biologinės kilmės pėdsakai, paimti 2018-04-16 įvykio vietos apžiūros metu, iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugyklą (Kvitas B 2018-12-05 serija BBB Nr. 5PK001572), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.