Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė - Lekarauskienė,

sekretoriaujant Akvilei Nemanienei, Renatai Vanagienei,

dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,

kaltinamajam M. K.,

nukentėjusiajai I. R., nukentėjusiojo R. V. V. įstatyminiam atstovui E. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, kurio paties nurodyta gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, teistas:

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį – galutine subendrinta vienerių metų laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu M. K. paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į devyniasdešimt parų areštą. Į arešto bausmę įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu įskaitytas trijų dienų laikino sulaikymo laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai;

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis M. K. teismo posėdžio metu apklausiamas dėl epizodo su nukentėjusiuoju R. V. V. parodė, kad datų tiksliai nepasakys, nukentėjusysis jį pasikviesdavo, kad padėtų, šunį vedžiodavo, valgyti darydavo. Įvyko konfliktas, jis, M. K. buvo išgėręs, nesiteisina, veiką pripažįsta iš dalies. Su R. susipyko, jie abu kalti. Sudavė keletą smūgių, daug nebuvo jų, gindamasis spyrė, nukentėjusysis susilaužė šonkaulius krisdamas ant kėdės. Jis trenkė durim ir išėjo. Bendrauti su nukentėjusiuoju buvo uždrausta, neturėjo galimybės atsiprašyti jo. Teismui BPK numatyta tvarka pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis 2018-04-26 apklausoje parodė, kad įtarimą perskaitė, jo turinį ir esmę suprato, dėl pareikšto ir jame nurodytų aplinkybių prisipažįsta, dėl to labai gailisi. Psichiatrinėse ligoninėse ir priklausomybių centre nesigydė, galvos traumų yra seniai turėjęs. 2018-04-16 dieną, jam paskambino R. V. V. ir paprašė jo pagalbos, kadangi jie yra labai geri pažįstami. Sutiko padėti. Atvykus, adresu (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena R. V. V., kuris jo paprašė padėti, kadangi kiek žino, jis serga kažkokia liga ir negali susitvarkyti tiesiog buitinių dalykų. Jis V. padėdavo susitvarkyti namus, paruošdavo maisto ir dirbo kitus buitinius darbus. Jiems būnant viename iš kambarių, jis kažką jame tvarkė, o R. V. V. buvo tai koridoriuje, tai virtuvėje, vaikščiojo po visus namus. Nepamena dėl kokių priežasčių, tarp jų kilo žodinis konfliktas, tačiau R. V. V. pradėjo pulti jį dviem peiliais, todėl jis atstūmė V. nuo savęs, tuomet jis nugriuvo, priėjęs atėmė peilius ir juos išmetė į šiukšlių dėžę, taip pat sudavė keletą smūgių į veido sritį - galvą. Kiek smūgių V. sudavė, nepamena. Taip pat spyrė viena kartą, tačiau ar pataikė, negali nurodyti. Po įvykio išėjo ir grįžo namo. Policijos ir greitosios nekvietė. Taip pat pamena, kad į butą buvo užėjusi kaimynė I. R., tačiau ji nematė jų konflikto. Įvykio metu buvo išgėręs bokalą alaus. R. V. V. jau ne pirmą kartą jį užpuola, seniau jis mėgo pasimosikuoti su lazda, tačiau nei karto nėra su ja sudavęs. Dėl visko labai gailisi, kodėl taip įvyko negali nurodyti. (II t., b.l. 58) ir 2018-11-16 papildomos apklausos metu parodė, kad prie anksčiau duotų parodymų apie įvykį, kai sumušė R. V. V., nori pridurti, kad pirmoje apklausoje apie konfliktą su R. V. V. parodė, kad pastarasis jį puolė su dviem peiliais, tačiau taip nebuvo. Taip pasakė, norėdamas pateisinti savo smurtinius veiksmus prieš R., neva gynėsi nuo jo. R. labai sirgo, pats negalėjo susitvarkyti, todėl kviesdavosi jį padėti. Paskutiniu metu vaikščiojo su lazdele, jam drebėdavo rankos. Jis negalėjo pastovėti be lazdos, jau nekalbant apie puolimą su peiliais abiejose rankose. Jam labai gėda. (II t., b.l. 124); kaltinamasis papildomai parodė, kad I. R. po konflikto buvo atėjusi, po sumušimo jau. Sudavė nukentėjusiajam, nes susipyko. Išeinant iš kambario, R. stovėjo su peiliais koridoriuje. Nežino iš kur jis paėmė peilius, koridoriuje buvo spintelė, gal iš tos spintelės paėmė. R. paimdamas peilius iš virtuvės ėjo į kambarį. R. karštų nervų žmogus buvo, pastoviai jam niekas negerai. R. pastoviai baksnojo su lazda, jis, M. K., jam gal spyrė išeidamas, kai pamatė tuos peilius. R. stovėjo su peiliais tiesiog, sunku pasakyti ar jis puolė. Jie pykosi, buvo įniršę. Nepamena kiek smūgių sudavė nukentėjusiam. Prieš išeinant, jis spyrė ir per kėdę R. griuvo. R. stovėjo koridoriuje, jis šiam spyrė į krūtinę koridoriuje ir R. nuskrido į virtuvę. Peilius jis, M. K., išmetė į šiukšlių dėžę. Virtuvėje gal vieną smūgį sudavė. Iš viso sudavė smūgių: vieną koja, 1-2 ranka, 1-2 sudavė smūgius viso, nepamena tiksliai. Nukentėjusiajam gal užteko, kai jis spyrė koja ir jis kai griuvo daugiau susižalojo. Virtuvėje R. gulėjo, greitai pašoko, skudurą ant galvos ir išbėgo greitai pas kaimynę, bet jis, M. K., jau buvo išėjęs. Gailisi, viską sumokės ligonių kasai, buvo išgėręs, pridarė nesąmonių. Atsiprašo R. sūnaus, labai gailisi. Dėl I. R. pripažįsta kaltę pilnai abiejuose epizoduose, ėjo laiptais, šiukšles ji nešė, susipyko su ja, namuose pastoviai konfliktai būdavo dėl jos vaikų, dėl netvarkos ir panašiai. Jis I. pargriovė, pripažįsta.

Nukentėjusioji I. R. apklausiama teismo posėdžio metu dėl 2018 m. vasario 9 d. įvykio parodė, kad tuo metu kartu su kaltinamuoju negyveno. Laiptinėje nešė šiukšles ir kartu galvojo nueis į parduotuvę. Ėjo nuo viršaus ir sutiko M., jis buvo neblaivus, prašė eiti kartu su juo, ji pasakė, kad niekur neis. Tada trečiame aukšte jis perplėšė šiukšlių maišelį ir pargriovęs ją suspardė. Veidą ji buvo užsidengusi, todėl į jį nepataikė, o pataikė į visą kūną, negali tiksliai įvardyti kur. Teismui BPK numatyta tvarka pagarsinsiu nukentėjusiosios parodymus, duotus papildomos apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, kad kažkur prieš du mėnesius, tikslios datos jau nepamena, tarp jos ir buvusio sugyventinio M. K. namo laiptinėje dėl smulkmenų kilo konfliktas. Įvykio metu jie jau kurį laiką kartu nebegyveno. Pamena, kad M. K. buvo išgėręs. Susitikę namo laiptinėje, jis reikalavo, kad ji eitų su juo, tačiau kur, nesakė. Ji prieštaravo, nesutiko. Laiptinėje daugiau kitų asmenų nebuvo. Tada M. tapo agresyvus, griebė jai už plaukų, pradėjo tampyti, po ko sudavė vieną smūgį į dešinį skruostą, po to pargriovė ją ant grindų ir gulinčiai koja spyrė ne mažiau dviejų smūgių į įvairias kūno vietas. Viskas vyko labai greitai. Kai jis jai spyrė, ji gulėjo susirietusi ir iš baimės net nejautė kur jai buvo įspirta. Tik vėliau bute, kai pajuto skausmą krūtinėje, nusirengusi pamatė didelę mėlynę ant dešinės krūtinės. Dėl suduotų smūgių jautė fizinį skausmą. Dėl patirto fizinio skausmo į medikus nesikreipė, nesigydė. Atvykę pareigūnai jai išrašė siuntimą nuvykti pas teismo med. ekspertus. Nuvyko tik dėl to, kad jai taip liepė pareigūnai, kad būtinai privalo nuvykti. Pati siuntimo neprašė ir nebūtų niekur vykusi, kadangi kūno sužalojimai jai buvo padaryti nežymūs. Po to įvykio jie pasikalbėjo su M.. Jis jos atsiprašė. Ji jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš, žala jai nepadaryta. Sutinka, kad M. K. atžvilgiu šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas supaprastinto proceso tvarka. (I t., b.l. 64-65), paaiškino, kad nelabai atsimena kaip buvo, ar buvo suduota į skruostą, bet tuomet duoti jos parodymai teisingi. Plaukų sruoga buvo išrauta nemaža, mėlynių nebuvo. Gal ir buvo kažkas, nelabai atsimena, kad būtų ant krūtinės mėlynė. Kai rėkė, išėjo kaimynai ir kaimynė iš jos aukšto, ji pakvietė jos vaikus, ir jie iškvietė pareigūnus. Dėl 2018 m. birželio 10 d. įvykio paaiškino, kad tuo metu su kaltinamuoju buvo sugyventiniai. Nelabai ką pamena, atrodo M. K. parėjo išgėręs. Teismui BPK numatyta tvarka pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, kad po anksčiau minėto įvykio, jie su M. jau kurį laiką buvo išsiskyrę ir gyveno atskirai. Kažkur prieš dvi savaites iki 2018 metų birželio pradžios įvykio, tiksliai nepamena, M. atėjo pas ją, atsiprašė ir pasiprašė gyventi vėl kartu, žadėjo, kad daugiau smurto prieš ją nenaudos, alkoholio nevartos, pasitaisys. Ji jam atleido ir leido vėl gyventi kartu (duomenys neskelbtini). Dvi savaitės jis elgėsi tvarkingai, nevartojo alkoholio, dirbo. 2018 m. birželio mėn. pradžioje, kažkur apie 19.00 val., tikslaus laiko nepamena, ji buvo namuose, (duomenys neskelbtini), viena, atėjo M. K. išgėręs. Ji pradėjo jam priekaištauti, kodėl jis vėl pradėjo gerti, nors žadėjo negerti. Gal būt jos priekaištai jam buvo išsakyti pakeltu tonu, nepamena, bet ji buvo labai supykusi ant M., kad jis netesi pažadų. Pamatęs, kad ji supyko, M. bandė ją raminti, sakydamas, kad jis mažai išgėrė, kad ji nepyktų dėl to. Tačiau ji nenusiramino, sakydama jam, kad jeigu vaikai pamatys jį vėl girtą, iškvies policiją. Taip žodis po žodžio ir jų bendravimas peraugo į žodinį konfliktą. Visas pokalbis vyko jų kambaryje (butas yra dviejų kambarių, viename gyvena vaikai, kitame tuo metu gyveno ji su M.). Konflikto metu staiga, stovėdamas priešais, M. stipriai trenkė į šalia ant stalo stovėjusio grotuvo dangtelį, kuris atsiskyrė nuo grotuvo, po to sudavė jai vieną smūgį kumščiu į kairę akį, ji juto fizinį skausmą. Po ko ji nubėgo į tualetą, parašė SMS pranešimą dukrai, kad ji kviestų policiją, pati skambinti bijojo, kad jis neišgirstų. Dukra iš savo telefono iškvietė policiją. Po kurio laiko, išgirdęs lauke sirenas, M. išbėgo į lauką. Atvyko policijos pareigūnai, trumpai su ja pabendravo, paklausė, kur gali rasti M.. Pasakė jiems ką žinojo ir jos neapklausę, išvyko. Pareigūnai klausė, ar jai reikia medikų pagalbos, bet ji atsisakė. Į medikus nesikreipė dėl šio įvykio ir vėliau. Dėl grotuvo, tai jis sugadintas nebuvo, tik atšoko dangtelis, kurį ji vėliau įstatė į vietą. Po šio įvykio ir iki šios dienos ji M. K. nematė, jis pats nebandė ieškoti ryšių su ja. Dėl šio įvykio jam jokių pretenzijų neturi. Žala jai nepadaryta. Esant galimybei, sutinka, kad abu jos atvejai, kurių metu ji nukentėjo nuo M. K., butų išnagrinėti supaprastinto proceso tvarka. (II t., b.l. 70-71), nukentėjusioji patvirtino, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Apklausiama kaip liudytoja dėl epizodo su nukentėjusiuoju R. V. V., parodė, kad pamena, jog tą vakarą, ji prižiūrėjo R., nes jam reikėjo pagalbos. Atnešė arbatos, tuo metu pas jį buvo M. K., jis buvo išgėręs. Jie su R. sukonfliktavo dėl to, kad R. liepė jam išeiti. Kiek žino, M. K. pas jį gyveno, prižiūrėjo šunį. M. K. pasakė, kad niekur neis, nes yra sumokėjęs. R. prašė išeiti geruoju, nes iškvies policiją. M. K. bandė jį pulti, bet ji juos atskyrė. Kai antrą kartą M. K. puolė, jis nusiėmė striukę, R. stovėjo su lazda ir kai puolė, ji išbėgo iš kambario. Nubėgo pas vaikus, paties puolimo nematė, matė, kad M. K. bėgo į R. pusę. Ji liepė vaikams kviesti policiją ir greitąją, nes jai išbėgant girdėjosi griuvimo garsai. Jų durys buvo uždarytos ir dukra žiūrėjo pro durų skylutę kuo čia baigsis, matė, kaip R. atidaręs duris buvo visas kraujuotas, ėjo pas šalia gyvenančią kaimynę. Tuomet ir jos atidarė duris ir kaimynė atidarė duris, ši išsigando ir pradėjo verkti jos mažas vaikas. Ji, I. R., R. pasikvietė pas save, R. visas buvo kraujuotas. M. buvo dar tam bute, nes dukra su sūnumi buvo laiptinėje, M. paklausė, kur šita „kalė“. Vaikai pasakė, kad su R. nubėgo į apačią, kad jis neitų į jų butą. R. ji pasisodino ant lovos, greitoji jau buvo pakeliui, sakė dėti ledą ir laukti medikų. R. skundėsi, kad labai skauda šoną, jis sakė, kad M. jį sumušė. Teismui BPK numatyta tvarka paskelbus I. R. parodymus dėl šio epizodo, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, kad 2018-04-16 apie 20.50 val., užėjo į svečius pas kaimyną R. V. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pas jį į svečius jau buvo atėjęs M. K., kuris gėrė kavą pas R. kambaryje. M. K. buvo girtas, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. M. K. R. V. V. paprašė pinigų, sumos neminėjo. R. V. V. pasakė, kad neduos ir M. K. supyko, ir pradėjo lįsti prie R. V. V.. Ji nustūmė M. K. nuo R. V. V.. Tada R. V. V. paėmė lazdą ir pasakė „dink iš mano buto“. Tuo metu supykęs M. K. puolė mušti R. V. V., o ji išsigando ir nubėgo į savo butą, ir paskambino policijai. Jie liko bute dviese. Kur buvo suduotas pirmas smūgis ir kiek buvo suduota smūgių, ji nematė. Po kelių minučių pas ją atėjo R. V. V. kruvinu veidu. Jis skundėsi, kad skauda dešinės pusės šonas. Iki policijos atvykimo M. K. pasišalino. M. K. pas R. V. V. būdavo kiekvieną dieną, jie draugaudavo.(II t., b.l. 34) ir apklausta papildomai parodė, kad kai M. puolė R., ji išbėgo į savo butą ir užsirakino. Išgirdo kaip R. atidarė buto duris ir nuėjo pas kaimynę iš (duomenys neskelbtini) buto, matė per akutę. Matė, kaip kaimynė jam atidarė duris, tada į koridorių išėjo ir ji. R. prašė iškviesti greitąją ir policiją. Kažkas iš jų, ar tai ji, ar kaimynė, dabar jau nepamena, iškvietė policiją. Ji pakvietė R. pas save, kadangi pas kaimynę buvo mažametis vaikas. R. buvo apsirengęs su chalatu ant nuogo kūno. Išėmė iš šaldiklio užšaldytą mėsos gabalą ir kaip patarė greitosios pagalbos medikai, pridėjo R. ant galvos. Atvažiavo greitoji ir medikai, pamatę kaip jis apsirengęs, paprašė jos, kad ji padėtų jam apsirengti. Jie visi nuėjo į R. butą, kur jau buvo policijos pareigūnai, ir ji greitai padėjo surasti R. jo drabužius. Pamena, kad rengdamasis R. minėjo, kad negalėjo rasti savo telefono ir todėl negalėjo iškviesti policijos, todėl nuėjo pas kaimynę prašyti pagalbos. Po jo žodžių ji, būdama jo bute, apsižvalgė ar nėra kur nors padėtas jo telefonas, bet telefono nerado. Visame bute telefono neieškojo, kadangi jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Po to R. buvo išvežtas į ligoninę. Kiek pamena, vienu metu, ar kai dar buvo policijos pareigūnai, ar iš karto po to, kai R. buvo išvežtas į ligoninę, tiksliai nepamena laiko, kai ji su kaimyne stovėjo laiptinėje, prie jų priėjo R. sūnus ir ji jam pasakė, kad R. telefoną paėmė M., nes taip jai sakė R.. Pati ji to nežino, kadangi M. tą patį vakarą jau nematė. Su M. po minėto įvykio jie pasimatė tik kažkur po 2-3 savaičių, tiksliai nepamena, kai jis pasiprašė gyventi atgal ir ji sutiko. Pamena, kad jam grįžus gyventi pas ją, ji jo klausė kur R. telefonas, jis atsakė, kad jokio telefono neėmė. Daugiau su M. apie tai, kas nutiko pas R., nekalbėjo. (II t., b.l. 35-36), liudytoja patvirtino, kad tokie jos parodymai teisingi. Nukentėjusiojo rankose ji matė lazdą, šis ją naudojo ne kaip gynybos priemonę. Kai M. K. pirmą kartą jį puolė, jis nieko nedarė su ta lazda. Kai puolė antrą kartą, buvo suartėjimas ir ji tada išbėgo. Visas veiksmas vyko koridoriuje, bet nežino kur vėliau persikėlė. Žodinis konfliktas vyko pas R. kambaryje. Stalo įrankių, indų R. kambaryje nebuvo. Po viso įvykio R. išvežė į ligoninę, o butą užrakino sūnus, ji ten jau nebuvo. Nematė jokių peilių. Spintelė stovėjo prie durų, kas joje buvo, ji nematė.

Teismas BPK numatyta tvarka pagarsino nukentėjusiojo R. V. V. (miręs) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2018-04-16 apie 20.40 val., pas jį į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atėjo pažįstamas M. K.. Jo bute išgėrė kavos. M. K. buvo girtas. Apie 20.50 val. pas jį atėjo kaimynė I., pavardės nežino, gyvena (duomenys neskelbtini). Jai būnant bute, M. K. paprašė jo penkių eurų. Atsakė, kad neduos ir paprašė išeiti iš savo buto. M. K. pradėjo prie jo kabinėtis. Jis su lazda užsimojo ir pasakė „išeik, kitaip gausi su lazda“. Tuo momentu jis paslydo ir nukrito ant grindų, virtuvėje. Nukrito ant nugaros. Jam gulint ant grindų, M. K. pradėjo jį mušti. Pirmas smūgis buvo suduotas kumščiu, į kurią kūno dalį nepamena, nes pradėjo gintis nuo jo. Jam buvo suduota 15 smūgių rankomis ir 5 kartus spyrė. Buvo mušamas į įvairias kūno vietas. Apsigynė, atsikėlė, nuėjo pas kaimynę į (duomenys neskelbtini) butą ir paprašė pagalbos. Kada viskas prasidėjo, kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto I. iš karto pabėgo. Sąmonės praradęs nebuvo. Atvykus policijos pareigūnams, M. K. jau jo bute nebuvo. (II t., b.l. 11)

Liudytojas E. V. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad jam paskambino sesuo, o jai paskambino kaimynė, kad yra sumuštas tėvas. Jis nuėjo pas tėvą, jis gyveno gal 5 min. kelio nuo jo. Kai nuėjo, tėvas su gydytojų pagalba jau leidosi žemyn, pasakė, kad važiuoja į ligoninę. Jis pakilo į viršų, ten stovėjo kaimynė, šnekėjo bendrai apie įvykį. Sakė, kad buvo girtas M. ir sumušė tėvą. Į butą buvo užėjęs, sulaukė tyrėjo, jis viską surašinėjo, apeidinėjo butą. Virtuvėje pastebėjo, kad stalas buvo nustumtas į kampą, taip pat kraujo matė virtuvėje, koridoriuje ir vonioje. Dar puodelis mėtėsi nuo kavos ir lazda. Paklausė tėvo, kas atsitiko, jis pasakė, kad M. jį sumušė. Kai nuvažiavo į ligoninę, ten dalyvavo visoje apžiūroje. Teismui BPK numatyta tvarka paskelbus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai jis parodė, kad jo tėvas R. V. V., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paskutinius penkerius metus, po žmonos mirties, gyveno vienas. Kažkur apie 10 metu jis sirgo parkinsono liga, jam buvo sunku judėti, buvo sutrikusi jo koordinacija, jis vaikščiojo mažais žingsneliais, tarsi bijodamas nugriūti. Jis su šeima gyvena 500 metrų nuo tėvo. Tarp jo ir tėvo būdavo nesutarimai dėl tvarkos, nors jis gyveno vienas, tačiau nesitvarkė, buvo apsileidęs. Kai jis bandė jam kažką sakyti dėl to, tėvas varydavo jį iš savo buto. Todėl jam nebūdavo noro eiti pas tėvą. Lankydavo jį kažkur 1-2 kartus į mėnesį, sutvarkydavo jo butą, nupirkdavo maisto. Po kiek laiko, kažkur 2017 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos nepamena, jo sesei, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), paskambino kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto ir pasakė, kad jo tėvas naktimis pagaliu daužo į sieną. Apie tai telefonu sesuo informavo jį. Dabar tiksliai nepamena, ar tą pačią, ar sekančią dieną, nuėjo pas tėvą, paklausė jo kas yra. Tėvas atsakė, kad jam viskas gerai. Tada jis pradėjo domėtis, kaip tėvas vartoja jam nuo parkinsono ligos paskirtus vaistus. Tėvas pasakė, kad, kai jam bloga, tada geria, neturėjo jokios sistemos. Tada jis kartu su tėvu nuvažiavo pas gydytoją, paėmė išrašą kokie vaistai ir kokiomis dozėmis tėvui buvo išrašyti. Gydytojas jam paaiškino, kad jeigu tėvas negers vaistų numatytu laiku, jam gali būti priepuoliai. Tada nupirko tėvui paskirtus vaistus, nupirko vaistų dėžutę, suskirstytą į kiekvieną mėnesio dieną, ir į tą dėžutę dėdavo vienos dienos skirtus vaistus. Po to laiko pas tėvą lankėsi kas antrą- trečią dieną. Kai pradėjo reguliariai gerti jam paskirtus vaistus, jo sveikata pagerėjo. Po to pastebėjo, kad jis metė gerti vaistus, kurie buvo paskirti jam nakčiai. Paklausus, kodėl jis jas nevartoja, tėvas atsakė, kad nuo jų jam užeidavo pykčio priepuoliai. Vėl buvo pas gydytoją, jis ją informavo apie tai, ji liepė vaistų negerti, bet pasiūlė užsirašyti į parkinsono kabinetą tik 2018-06-25 dienai. Kada tiksliai nežino, kažkur prieš metus, dar iki jo paminėto įvykio, atėjęs eilinį kartą pas savo tėvą, pas jį bute pirmą kartą pamatė moterį, kuri jo bute valė dulkes. Paklausė tėvo, kas ši moteris ir kodėl ji pas jį valo dulkes, į ką tėvas atsakė, kad čia yra kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto, kuri kartais jam padeda, į parduotuvę nueina, valgyti atneša, o jos vaikai kartais išveda tėvo šunį į lauką. Jis priekaištavo tėvui, kodėl jis neprašė pagalbos jo, o svetimų žmonių. Vėl tarp jų buvo nesutarimai. Vieną kartą atėjęs pas tėvą į butą pamatė svetimą vyrą su alumi rankoje, paklausus, kas jis toks, tėvas atsakė, kad kaimynės iš (duomenys neskelbtini) buto sugyventinis, kurį kaimynė kartais išvaro, kai šis būna išgėręs, o tėvas leisdavo jam pabūti pas save. Jam tai nepatikdavo, bet tėvas į jo priekaištus sakydavo, kad jam yra viskas gerai. 2018-04-16 jam paskambino sesuo, kuri kaip minėjo gyvena Pasvaly, ir pasakė, kad jai paskambino tėvo kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto, ir pranešė, kad tėvas buvo sumuštas. Jis iš karto po skambučio nubėgo pas tėvą. Pamatė, kad greitosios medikai tėvą lydėjo į greitosios pagalbos automobilį. Jam tik trumpai pavyko su juo pasikalbėti, paklausti kas atsitiko, jis tik trumpai pasakė „va, matai, kas nutiko“. Vizualiai matėsi sumušimas ant jo veido. Po to, kitą dieną po sumušimo, padarė jo veido nuotrauką. Kai tėvą išvežė medikai, jis liko jo bute ir sulaukė policijos pareigūnų, kurie apžiūrėjo būtą, padarė nuotraukas. Po to jis iš karto nuvažiavo į ligoninę. Tėvas buvo sąmoningas, tėvą kaip tik apklausinėjo policijos pareigūnas, jis stovėjo šalia. Pamena, kad tėvas apie įvykį pasakojo tai, kad jis, būdamas vienas savo bute gėrė kavą. Po kažkiek laiko pas jį atėjo kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto. Paprašė pas jį pinigų. Tėvas pinigų duoti atsisakė ir pareikalavo, kad šis išeitų iš jo buto. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Pasak tėvo, kaimynas norėjo jį stverti, bet tėvas turėdamas rankoje lazdą, užsimojo ir paslydo, nespėjo suduoti kaimynui. Kai tėvas nugriuvo, prie jo prišoko kaimynas ir pradėjo jį mušti, suduodamas ne mažiau 10 smūgių rankomis į galvos sritį, po ko spardė kojomis gulinčiam tėvui į įvairias kūno vietas. Tėvas sakė, kad viskas vyko labai greitai. Po to kaimynas paėmęs tėvo telefoną, kur jis gulėjo, nežino, lyg tai tėvas neminėjo, išbėgo į lauką. Telefonas buvo labai paprastas ALKOTEL, su dideliais mygtukais. Po to, tėvas kreipėsi į kaimynę pagalbos. Tėvui Lazdynų ligoninėje medikai nustatė sumušimus ir šonkaulių lūžius. Jis buvo išleistas iš ligoninės, tačiau jam buvo liepta po savaitės atvykti pakartotinai padaryti rentgenogramą. Po savaitės jis kartu su tėvu nuvyko į Karoliniškių polikliniką, kur buvo padarytos rentgeno nuotraukos, ir plaučiuose aptiko skysčių, išrašė siuntimą į Lazdynų ligoninę. Tą pačią dieną nuvežė tėvą į ligoninę. Tėvas Lazdynų ligoninėje gydėsi kažkur 10 dienų. Po to jį išleido. Po to, po gydytojo nurodymo, po kažkurio laiko, kada tiksliai nepamena, Karoliniškių poliklinikoje tėvui vėl buvo daryta rentgenograma. Nuotrauka buvo gera. Po to, kai jis buvo išleistas iš ligoninės, tėvas vėl gyveno savo bute vienas. Po to įvykio, jis dažnai tėvą lankydavo. Paklausus jo, ar jis bendrauja su kaimynais iš (duomenys neskelbtini) buto, tėvas atsakė, kad nebendrauja. Kad nenori su jais taikytis ir dėl savo sumušimo kaimynės, lyg tai vardu I., tiksliai nepamena, iš (duomenys neskelbtini) buto sugyventiniui, jo vardo nežino, neatleis. (II t. b.l. 41-42), liudytojas papildomai paaiškino, kad ligoninėje apklausinėjo pareigūnai, tėvas sėdėjo invalido vėžimėlyje, jam uždavinėjo klausimus. Girdėjo, kad tėvą užpuolė M., kad užpuolikas buvo girtas, kad prašė pinigų. Kai pinigų nedavė, tuomet M. užsipuolė, o tėvas besigindamas paslydo, o tada prišoko M. ir suspardė jį. Spardė į galvą, į šonkaulius. Abejoja, kad koridoriuje buvusioje spintelėje galėjo būti peiliai, kaip nurodė kaltinamasis. Ta spintelė yra batų dėžė, pirmame stalčiuje gulėjo lemputės ir elementai.

Liudytoja M. L. Ž. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad pamena, jog įvykis buvo (duomenys neskelbtini), kad kaltinamasis tampė nukentėjusiajai plaukus, kada ir kaip nepamena. Teismui BPK numatyta tvarka pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai ji parodė, jog tikslios datos ir laiko nurodyti negali, nepamena, dienos metu, 2018-02-09 dienos tarnybiniame pranešime nurodytą dieną ir laikų, patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu K. M. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad turi nuvykti tarnybiniame pranešime nurodytų adresu, dėl fizinio skausmo sukėlimo. Pamena, kad nuvykę nurodytu adresu, įėjo į pareiškėjos butą, juos pasitiko pati pareiškėja, kurios duomenys yra įrašyti 2018-02-09 dienos tarnybiniame pranešime, buvo labai susijaudinusi, ji išsamiai papasakojo įvykio aplinkybes, kurias ji užrašė tarnybiniame pranešime. Pamena, kad pareiškėja pasakojo, kad namo laiptinėje prieš ją smurtavo jos buvęs sugyventinis (jo duomenys įrašyti tarnybiniame pranešime). Jiems atvykus, sugyventinio jau nebuvo. Paklausus jos, ar įvykį matė kiti asmenys, ar buvo įvykio liudytojų, pareiškėja nurodė, kad įvykio metu nieko nebuvo. Tik po įvykio į koridorių buvo išėjęs kažkas iš kaimynų, iš kurio buto nesakė, ką tiksliai darė kaimynas irgi nepamena. Todėl surašę tarnybinį pranešimą ir priėmę pareiškimą iš nukentėjusiosios, šiuos dokumentus nuvežė į Pirmąjį policijos komisariatą. Dar prieš vykstant į komisariatą, paklausė, kur šiuo metu gali būti jos sugyventinis, pareiškėja atsakė, kad jis dažnai būna prie alkoholinės parduotuvės ALKO BRAVO, esančios (duomenys neskelbtini) mikrorajone, nuvyko prie šios parduotuvės, tačiau jo nerado. (I t., b. l. 82-83), liudytoja patvirtino, kad tokie jos parodymai teisingi.

Teismas BPK numatyta tvarka pagarsino liudytojo K. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog tikslios datos ir laiko nurodyti negali, kadangi nepamena, 2018-02-09 dienos jo kolegės M. L. Ž. pateiktame prie medžiagos tarnybiniame pranešime nurodytą dieną ir laikų, patruliuojant kartu su vyriausiąja patrule M. L. Ž., iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad turi nuvykti tarnybiniame pranešime nurodytų adresu, dėl fizinio skausmo sukėlimo. Kai jie atvyko pagal VPK OVS nurodytų adresu, įvykis jau buvo pasibaigęs, pareiškėja buvo bute kartu su dukra, kuri buvo atėjusi į butą jau po įvykio ir paskambino policijai. Kaip atrodė pareiškėja, nepamena. Išsiaiškinę visą situaciją, nufilmavę pirminius pranešėjos papasakotus žodžius apie įvykį, kolegė pradėjo pildyti tarnybinį pranešimą, o jis padėjo pareiškėjai surašyti pareiškimą. Po to, kai buvo užpildyti reikiami dokumentai, prieš vykstant į Pirmąjį policijos komisariatą, nuvyko pagal pareiškėjos nurodytą vietą, kur galėjo būti smurtautojas, tačiau jo nerado. Ką tiksliai pareiškėja pasakojo apie patį įvykį jau nepamena. (I t., b. l. 88-89)

Liudytoja D. J. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad nežino apie kokį įvykį kalbama. Kažkada davė parodymus. Pamena, girdėjo laiptinėje garsą, bet koks mėnuo buvo, nepasakys. Teismui BPK numatyta tvarka pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančiame bute ir tikslaus laiko nurodyti negali, nepamena, bet atrodo tai buvo prieš du ar tris mėnesius, ji buvo namuose ir išgirdo triukšmą. Atidariusi laiptinės duris, pamatė laiptais iš apačios ateinančią kaimynę, kuri paklausė kur yra (duomenys neskelbtini) butas, kadangi kažkas užpuolė kaimynę. Vėliau, kaip pamena, iš (duomenys neskelbtini) buto išbėgo vaikas, berniukas ir nubėgo laiptais į apačią. Vėliau iš apačios atėjo kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto, kuri grįžo į savo butą su sūnumi. Eidama į butą moteris neverkė. (I t., b. l. 93), liudytoja patvirtino, kad tokie jos parodymai teisingi, girdėjo rėkimą, išėjo iš buto, bėgo kaimynė, klausė, kur čia tas butas randasi, nes moterį užpuolė. Ji suprato apie kokią kaimynę kalba ir parodė tą butą ir ten išbėgo tos kaimynės sūnus. Jai sakė, neva, kad užpuolė sugyventinis, bet to ji nematė.

Teismas BPK numatyta tvarka pagarsino liudytojos D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog M. K. yra buvęs mamos sugyventinis, jie kartu pragyveno apie 4 metus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šiame bute kartu gyvena ji ir nepilnametis brolis. Pirmus trejus metus santykiai tarp mamos ir M. buvo geri, jis dirbo, alkoholio nevartojo. Po to, kažkur prieš metus, M. pradėjo dažniau vartoti alkoholinius gėrimus, ateidavo namo išgėręs, todėl tarp jo ir mamos kildavo žodiniai konfliktai. Jų gyvenamosios vietos adresu dėl M. K. netinkamo elgesio, kai jis naudojo smurtą prieš mamą ir ją, policija buvo kviesta kažkur 3 ar 4 kartus, tiksliai nepamena. Paskutinis kartas buvo 2018-06-10, ji buvo mokykloje, kai 19.30 val. gavo SMS pranešimą iš mamos, kad iškviestų policiją, nes M. trenkė jai į veidą, ir, kad policija nestatytų automobilio prie lango. Ji iš karto paskambino 112 ir pranešė apie įvykį, o pati nuvažiavo namo. Namo ji atvažiavo greičiau nei policija. Ji atėjo namo, pamatė mamą, kuri stovėjo savo kambaryje prie lovos, o M. sėdėjo ant lovos, šalia jos. Mamos veidas buvo raudonas, ji buvo susijaudinusi, o M. atrodė taip, lyg tai nieko nebūtų atsitikę. Ji M. paklausė, kodėl jis vėl muša mamą. Jis apsimetė, kad nieko nesupranta ir atsakė „o kas ką muša“. Po jos atėjimo jis susinervino ir pradėjo žiūrėti pro langą, nes žino, kad ji gali iškviesti policiją. Po to greitai apsirengė ir išėjo. Po kelių minučių atvažiavo policija, bet neužilgo išvažiavo ieškoti M.. Kiek jai žinoma, jis vėliau buvo sulaikytas. Prie apklausos protokolo pateikė SMS pranešimą, kurį gavo 2018-06-10 iš mamos telefono numerio (nurodytas nr.). (II t. b.l. 76-77)

Kiti įrodymai dėl 2018 m. vasario 9 d. epizodo su nukentėjusiąja I. R.

2018-02-19 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju M. K. parodė, kad psichoneurologinio ar narkologinio kabineto įskaitoje neįrašytas. Parodymus duoda laisva valia, niekieno neverčiamas. 2018-02-09 apie 14.30 val. būdamas neblaivus, ėjo pas draugą, kuris gyvena tame pačiame name, adresu (duomenys neskelbtini), kaip ir jo buvusi sugyventinė I. R.. Einant pas draugą, laiptinėje sutiko savo buvusią sugyventinę I., kuri tuo metu rankose laikė šiukšlių maišą. Su I. pradėjo kalbėtis, tada jai pasakė: „einam“. Bet I. nesutiko niekur eiti su juo, kadangi buvo neblaivus. Kai ji nesutiko, jis rankomis suėmė jai už plaukų ir pradėjo purtyti, ar galėjo jai kažką sakyti, tampydamas jai už plaukų, nepamena, nes buvo neblaivus. Tada, paleidęs jos plaukus, delnu vieną kartą trenkė į dešinį veido skruostą ir suėmęs jai už drabužių, pargriovė ją ant žemės. Kodėl taip padarė, paaiškinti negali, bet mano, kad kaltas alkoholis. Gulinčiai ant grindų, tris kartus spyrė, kiek pamena, į kojas. Dėl savo tokio poelgio nuoširdžiai gailisi, buvusios sugyventinės atsiprašė, ji jam atleido. Pas sugyventinę I. nesilanko ir negyvena, jokio bendro ūkio neveda, išsiskyrę prieš metus. (I t., b.l. 105-107, 119-120).

2018-02-09, 2018-02-19 nukentėjusioji I. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Su M. K. kartu gyveno apie šešis metus, vedė bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. Kadangi M. K. prieš ją daug kartų smurtavo, jie išsiskyrė maždaug prieš metus laiko ir nuo to laiko kartu negyvena, tačiau jis kartais ateina pas ją ir smurtauja. Paskutinį kartą jis buvo ją sumušęs 2017 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos neprisimena. Dėl šio įvykio kreipėsi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2018-02-09 apie 14.30 val. ji išėjo iš savo buto, adresu (duomenys neskelbtini), norėdama išmesti šiukšles. Namo laiptinėje, trečiame aukšte, sutiko M. K., kuris buvo neblaivus. Jis jai pasakė „einam“. Atsakė, kad niekur su juo neis, tada jis pasidarė agresyvus ir griebė jai už rankoje buvusio šiukšlių maišelio ir jį praplėšė patraukęs prie savęs. Po to, abiem rankom sugrėbė jai už plaukų ir pradėjo tampyti jos galvą pirmyn ir atgal, šaukdamas „nu tu, [necenzūrinis žodis], einam“. Ji pajuto stiprų fizinį skausmą, prašė jo paleisti, tada jis paleido jos plaukus ir kumščiu trenkė jai į dešinę veido pusę, pataikė į žandą. Dėl to taip pat pajuto stiprų fizinį skausmą, o jis sugriebė abiem rankom jai už drabužių ir pargriovė ją ant grindų, ant dešinio šono. Ji susirietė, bandė užsidengti veidą rankomis, kojas pritraukė prie pilvo, o M. K. spardė ją kojomis į įvairias kūno vietas. Kiek smūgių jai buvo suduota kojomis, neprisimena, po įvykio jai ant dešinės kojos kelio ir kairės kojos šlaunies vidinės pusės atsirado kraujosruvos ir nubrozdinimai. Ji pradėjo garsiai šauktis pagalbos, tada M. K. pabėgo. Įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytos kraujosruvos ant kojų ir veido. Įvykio metu jai padaryta fizinė žala. Kadangi buvęs sugyventinis M. K. jos atsiprašė dėl smurtavimo prieš ją, ji jam atleido, jokių pretenzijų jam neturi, jie susitaikė, todėl prašo M. K. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pabaigti baudžiamuoju įsakymu. Civilinio ieškinio byloje nereikš, žala jai nepadaryta. (I t., b.l. 39-40, 60-62)

2018-11-18 Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas 2018-02-09 garso įrašas Nr. 10.102.186.21, įrašo pradžia 14.35 val. Jame užfiksuota, kaip pranešėja, prisistačiusi D. K., kviečia policiją, adresu (duomenys neskelbtini), dėl to, kad mama su sugyventiniu išėjo į laiptinę ir jai, nežino ką, (į kažką kreipiasi), sakydama „ką jis tau padarė“, girdisi moters balsas, kalba neaiškiai, susijaudinusi. „Mušti pradėjo. Yra neblaivus“. Patėvio vardas M. K.. (I t., b.l. 78-79)

2018-02-09 Vilniaus AVPK PR Raitojo būrio vyriausiosios patrulės M. L. Ž. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2018-02-09 apie 14 38 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu M. M., iš Vilniaus AVPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinis sumušė mamą. Atvykę į įvykio vietą, nustatė, kad policiją kvietė D. K., gyv. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatė, kad 2018-02-09 apie 14.30 val., pranešėjos mamą I. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., sumušė jos buvęs sugyventinis M. K., koridoriuje trečiame aukšte, tempė už plaukų, bandė trenkti į veidą, pargriovė ir spardė į galvą, pataikė į dešinės pusės žandikaulį ir pabėgo. Žandikaulis ištinęs. I. R. susijaudinusi. I. R. yra blaivi, o pasak jos, jos buvęs sugyventinis M. K. neblaivus. Smurtą patyrusi I. R. pareigūnams paaiškino, kad smurto poveikis pasireiškė fiziniu smurtu- tampė už plaukų, pargriovė ant grindų, spardė į galvą. Nustatyta, kad anksčiau buvę smurto artimoje aplinkoje atvejai, vienas prieš pranešėją D. K. ir vienas prieš I. R. prieš tris mėnesius. (I t., b.l. 35-37)

2018-02-09 I. R. pareiškime nurodyta, kad š. m. vasario 9 d. apie 14.30 val. ji lipo laiptais žemyn, (duomenys neskelbtini),trečiame aukšte stovėjo neblaivus M. K. ir liepė eiti su juo į apačią. Jai atsisakius, jis griebė už šiukšlių maišelio, kuris suplyšo, griebė už plaukų ir bandė suduoti dešiniu kumščiu į veidą, bet nepataikė, ir pradėjo purtyti. Po to, tempdamas už striukės, pargriovė ant žemės ir pradėjo spardyti kaire koja į galvą, ji užsidengė rankomis, bet pataikė į dešinės pusės žandikaulį. Tada ji pradėjo šaukti, kad jai padėtų kaimynai. Kaimynams išėjus, jis suspėjo pabėgti. Prieš ją anksčiau, apytikriai prieš 3-4 mėn. buvo naudojamas smurtas. (I t., b.l. 38)

2018-02-09 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta- (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinė trečiame aukšte. Nusikalstamos veikos pėdsakų nėra užfiksuota. Vaizdo kamerų laiptinėje ar pastato išorėje nėra. Pridėtos fotolentelės. (I t., b.l. 39-41, 44-45)

2018-02-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 531/2018 (01) nurodyta, kad I. R. padaryta poodinė kraujosruva dešinėje krūtyje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-02-09), paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Sužalojimai galėjo atsirasti nuo smūgio kumščiu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. (I t., b.l. 70)

Kiti įrodymai dėl 2018 m. birželio 10 d. epizodo su nukentėjusiąja I. R.

2018-06-11 ikiteisminio apklausiamas įtariamuoju M. K. parodė, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai. Gyvena 2 kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tai socialinis būstas, kuris priklauso jo sugyventinei I. R. gim. (duomenys neskelbtini), su ja kartu gyvena beveik 8 metus. Kartu su jais gyvena I. vaikai, tai yra D. K., jai yra 18 metų ir R. K., jam (duomenys neskelbtini) metų. 2018-06-10 nuo pat ryto su sugyventine dviese gėrė alų, tą darė visą dieną su pertraukomis, nes ėjo ir į lauką pasivaikščioti, ir šunį pavedžioti. Bet abu kartu išgėrė maždaug po 10 skardinių įvairaus alaus, gerdami alų nesipyko, o ir vaikų namuose nebuvo. Alų baigė gerti maždaug 14.00 val. ir tada jis nuėjo miegoti, atsikėlė apie 19.30 val. ir kilo konfliktas tarp jo ir I.. Negali nurodyti kokia buvo žodinio konflikto priežastis, nes nepamena, tiesiog atsimena, kad konflikto metu jis I. vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė per veidą, daugiau smūgių nebuvo. Tuo metu vaikų namuose nebuvo, bet po jo suduoto smūgio, kažkaip greitai į namus grįžo ir vaikai. Kažkas iškvietė policiją ir atvykę pareigūnai jį sulaikė. Tai ne pirmas atvejis dėl smurtavimo šeimoje, jo atžvilgiu yra pradėta ikiteisminių tyrimų, negali nurodyti konkrečių priežasčių kodėl tas pasikartoja, gal vis, kad susitaiko su sugyventine po kiekvieno karto. Galvojo, kad po paskutinio teismo yra panaikinta kardomoji priemonė, dėl to ir buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini), tvarkingai lankosi probacijos tarnyboje, galvojo, kad viskas gerai ir, kad gali lankytis tame bute. Labai gailisi dėl to ką padarė. (II t., b.l. 87-88)

2018-11-16 įtariamasis M. K.parodė, pareikšto įtarimo esmė suprantama, aiški. Narkotinių medžiagų nevartoja, psichikos sutrikimo problemų neturi, kartais vartoja alkoholį. Pilnai pripažįsta savo kaltę dėl visų įtarime pareikštų epizodų. Prašo vadovautis jo 2018-02-19, 2018-04-03 ir 2018-06-11 apklausų metu duotais parodymais. Nieko naujo pridurti neturi, apart to, kad labai gailisi dėl tokių savo poelgių. Šiuo metu susirado darbą, stengiasi nevartoti alkoholio. Nori visų atsiprašyti ir atlyginti savo veiksmais padarytą žalą. Į tyrėjos klausimą; ką jis žino apie nukentėjusiajam R. V. V. priklausiusio telefono ALKOTEL, dingimą, gali pasakyti, tai, kad po to, kai jis sumušė R., jis išsigando ir nenorėjo, kad butų sulaikytas pareigūnų, todėl išeidamas, spontaniškai, grėbė už telefono, kuris tuo metu gulėjo koridoriuje ant spintelės ir išėjo iš buto. Vėliau, eidamas per parkelį (duomenys neskelbtini) link, telefoną išmetė į krūmus. Vietos parodyti negali, kadangi buvo tamsu. Telefono vogti tikrai neketino. Jis buvo naudotas, seno modelio, su dideliais mygtukais, o jis turi išmanųjį. Taip pat nemanė, kad po jo suduotų smūgių, V. bus padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jam atrodė, lyg tai jį mušė nestipriai. Bet, kadangi buvo neblaivus, todėl matyt persistengė ir to nepajautė. Jam labai gaila. (II t., b.l. 120-121)

2018-06-10 Bendrojo pagalbos centro kortelėje nurodyta, kad 2018-06-10 19.33 val., pranešėjos D. K. motiną sumušė patėvis. Smurtas pasitvirtino. Nukentėjusioji I. R. paaiškino, kad jos sugyventinis M. K. trenkė jai kumščiu į veidą. Medikų atsisakė. Mušeika pabėgo iš namų. (II t., b.l. 62)