Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė, raštinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Radviliškio rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 533 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje bei išsiunčiant teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutarties kopijas (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

3. Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

5. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėja pagal 2004 m. vasario 13 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį su AB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 34 pastatus (7 tvartus, 7 sandėlius, pašarų virtuvę, mechanines dirbtuves, garažą, 2 ūkinius pastatus, mazuto siurblinę, pastatą-svarstykles, pastatą-izoliatorių, 2 administracinės paskirties pastatus, veterinarijos punktą, pastatą-cechą, 4 siurblines, daržinę, grūdų džiovyklą, katilinę, benzino išdavimo pastatą) bei inžinerinius statinius-įrenginius-kiemo statinius (kuro cisternas), 2004 m. vasario 19 d. pareiškėja iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo pastatą-tvartą, 2004 m. balandžio 1 d. pareiškėja iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo dar tris pastatus – tvartus. 2004 m. vasario 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties 7.1. punkte nurodyta, jog sutartimi perleidžiamas turtas yra visas AB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje naudojamas ir reikalingas nekilnojamasis turtas. Taigi, nors sutartimi pareiškėjai nebuvo perleisti Komplekso veikloje naudojami vandens bokštas ir trys arteziniai gręžiniai, tačiau pareiškėjos teigimu ji siekė įsigyti visą Kompleksą, t. y. įskaitant ir vandens bokštą bei šalia jo esančius tris artezinius gręžinius, kurie pagal funkcinę paskirtį visada priklausė Kompleksui ir buvo jo dalimi, ir įsigydama Kompleksą 2004 metais pareiškėja manė, kad nuosavybėn įgyja ir vandens bokštą bei tris artezinius gręžinius. Minėti objektai statinio savininko – AB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nekilnojamojo turto sutartyse, 2004 metais sudarytose tarp pareiškėjo ir AB „(duomenys neskelbtini)“ šie objektai taip pat neužfiksuoti kaip perleidžiamas nekilnojamasis turtas. Iš 2004 m. vasario 13 d. pirkėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos sąskaitos serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog pareiškėja sumokėjo (tuo pačiu ir įsigijo) kartus su kitais Komplekso statiniais ir vandens bokštą bei artezinį gręžinį. 2021 m. balandžio 20 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrai yra vandens bokšto savininkė, nes jį nupirko iš (duomenys neskelbtini) įmonės. Šis raštas neįrodo, jog pareiškėja įsigijo vandens bokštą, tačiau patvirtina nekilnojamojo turto buvimo vietos administracijos supratimą apie nekilnojamojo turto priklausomybę būtent pareiškėjai. 2005 m. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje, kurioje duomenys užfiksuoti 2005 m. rugsėjo 29 d., bylos registro Nr. (duomenys neskelbtini), pateikiami duomenys apie (duomenys neskelbtini), esantį kitos paskirties statinį – vandenvietę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sudėtinės dalys yra: vandentiekio bokštas, statybos metai – 1977 m., arteziniai gręžiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurių statybos metai – 1974 m. Šie statiniai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Iš pateiktų artezinių gręžinių pasų nuorašų kopijų matyti, jog šiuose dokumentuose arteziniams gręžiniams priskirti Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), visi trys gręžiniai buvo iškasti tuo metu veikusioje (duomenys neskelbtini) įmonėje, (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje (jos teisių perėmėjas AB „(duomenys neskelbtini)“). Lietuvos Metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyriaus 2012 m. birželio 21 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog 2012 m. birželio 12 d. atliktas patikrinimas savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ vandenvietėje (kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kurioje eksploatuojami du tarpusavyje sujungti gręžiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrovės eksploatuojamuose gręžiniuose paimamo vandens pirminei apskaitai ir atsiskaityti su valstybe už sunaudojamus gamtos išteklius naudojamas (duomenys neskelbtini) vandens skaitiklis; kuris įstatymo nustatyta tvarka turi būti tikrinamas ne rečiau kaip du metai. 2019 m. balandžio 16 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos išduotas patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamas vandens skaitiklis tinka naudoti, patikros sertifikatas galiojo iki 2021 m. balandžio 16 d. 2021 m. birželio 2 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos išduotas patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamas šalto vandens skaitiklis tinka naudojimui, patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. birželio 2 d. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų Valstybei mokesčių inspekcijai deklaracijų laikotarpis: 2016 metai – 2021 m. I-IV ketvirčiai, matyti, jog remiantis požeminio vandens išteklių prietaiso parodymais, pareiškėja deklaruoja Valstybinei mokesčių inspekcijai ir moka mokesčius už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą.

6. Tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

7. Aptarti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į statinius: vandens bokštą, kurio koordinatės yra (duomenys neskelbtini), artezinį gręžinį Nr. (duomenys neskelbtini), artezinį gręžinį Nr. (duomenys neskelbtini), artezinį gręžinį Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu. Tačiau, 2004 metais pareiškėja įgijusi Kompleksą, kartu pradėjo valdyti ir vandens bokštą bei tris artezinius gręžinius, kuriuos ji naudoja savo kasdieninėje ūkinėje veikloje, naudoja vandenį, gaunamą iš vandenvietės, nekilnojamąjį turtą valdė kaip savo turtą nepertraukiamai ir sąžiningai, t. y. būdama pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau teisių į įgyjamą nekilnojamąjį daiktą, daugiau nei 18 metų, t. y. nuo 2004 metų, atvirai ir nepertraukiamai valdė ir rūpinosi nekilnojamuoju turtu, atliko būtinus veiksmus, siekiant šį nekilnojamąjį turtą išlaikyti ir išsaugoti, atliko įstatymais tokiam nekilnojamojo turto naudotojui nustatytas pareigas. Šias aplinkybes patvirtino byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kai pareiškėja valdė nekilnojamąjį turtą, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka, nėra ginčo dėl valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo, nepertraukiamumo, daiktai neįregistruoti kitų asmenų vardu. Byloje nėra duomenų, kad nekilnojamasis daiktas priklauso valstybei ar savivaldybei. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja pateiktam pareiškimui. Tai, kad nekilnojamasis daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, o visas nekilnojamojo daikto valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio l dalyje nustatytą terminą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (CPK 178 straipsnis).

8. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios nekilnojamojo daikto valdymas atitiko CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, nustatytinas faktas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – statinius: vandens bokštą, kurio koordinatės yra (duomenys neskelbtini), artezinį gręžinį Nr. (duomenys neskelbtini), artezinį gręžinį Nr. (duomenys neskelbtini), artezinį gręžinį Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į (duomenys neskelbtini), esantį nekilnojamąjį turtą – statinius: vandens bokštą, kurio koordinatės yra (duomenys neskelbtini), artezinį gręžinį Nr. (duomenys neskelbtini), artezinį gręžinį Nr. (duomenys neskelbtini), artezinį gręžinį Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.