Kauno apygardos teismo nutartis

2024-08-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-339-926/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-13
Bylos Nr.
1S-339-926/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00281-2023-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Vingilė
Nuteistasis
E. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-339-926/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00281-2023-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 13 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. liepos 18 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro M. V. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisijos) 2024 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutarta taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. P. nuteistas Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, patikslintu 2024 m. sausio 19 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 258 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2023 m. gegužės 19 d., bausmės pabaiga – 2026 m. gegužės 19 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 1 metai 11 mėnesių ir 7 dienos (skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio dienos, t. y. 2024 m. birželio 12 d.).

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2024 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, motyvuojant tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, neturi finansinių įsiskolinimų, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir psichologų organizuojamuose užsiėmimuose, geba išsamiau analizuoti savo elgesio pasekmes, stengiasi rinktis problemų sprendimų atsižvelgdamas į jas, yra motyvuotas tinkama linkme planuoti savo ateitį bei kryptingai siekia savo planų įgyvendinimo, bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, drausmine tvarka nebaustas, skatintas, pagal galimybes vykdo nustatytas rekomendacijas.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas 2024 m. liepos 18 d. nutartimi tenkino Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro M. V. skundą dėl Komisijos 2024 m. birželio 12 d. nutarimo ir netaikė lygtinio paleidimo nuteistajam E. P.. Apylinkės teismas, priešingai nei Komisija, darė išvadą, jog nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis E. P. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartį ir Komisijos 2024 m. birželio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

5.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismo argumentai apie jo elgesyje vyraujančius dinaminius veiksnius yra paneigti byloje esančiais dokumentais. Nurodo, kad šiuo metu dirba, darbe charakterizuojamas tik gerai, išleistas iš įkalinimo įstaigos tuoj pat bus priimtas į darbą, tad nestabili darbo patirtis yra akivaizdžiai paneigta. Pažymi, kad nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra seno laikotarpio, t. y. tuo metu kai buvo laisvėje, iki laisvės atėmimo bausmės. Šiai dienai problemų atpažinimas, jų sprendimo įgūdžiai, elgesio pasekmių vertinimas, pozicija visuomenės ir bendruomenės atžvilgiu pakito. Teigia, kad daugiau nei metus esant struktūruotoje įstaigoje, pradėjus dirbti, gauti pastovias pajamas, sukūrus šeimą visos šios nuostatos pakito. Tvirtina, kad šiai dienai gali atpažinti problemas, jas tinkamai išspręsti, įvertinti savo elgseną ir sustabdyti save nuo nusikalstamų veiksmų, taip pat pakito ir požiūris į visuomenę ir bendruomenę.

5.2. Skunde nuteistasis tvirtina, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktus, kad jis yra padaręs pažangą. Byloje yra visi duomenys apie jo asmenybės kaitą, norą keisti gyvenimo būdą, socializuotis, atsisakyti polinkio į priklausomybes bei nusikalstamą veiką. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas net nevertino informacijos apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, jo aktyvumą dalyvaujant elgesio pataisos programose. Pažymi, kad nei teismas, nei prokuroras su nuteistuoju nebendrauja betarpiškai, kaip Komisija, todėl ir žiūri į šį klausimą tik formaliai iš pateikiamų duomenų.

5.3. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos tik svarstymo metu esamos aplinkybės, o turi būti vertinamas asmens elgesys visą bausmės atlikimo laiką, tad aplinkybė, kad jis svarstymo metu neturėjo nuobaudų reiškia, kad bausmės atlikimo metu jis elgėsi nepriekaištingai ir nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Jo teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu leidžia daryti išvadą, kad jo elgesio teigiami pokyčiai yra stabilūs.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. P. skundas atmetamas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis E. P. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

9. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą (atlikus vieną trečdalį paskirtos bausmės), tačiau skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nuomone, kad nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar nėra pakankama, o siekiant nustatyti, ar nuteistasis yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, jo elgesio korekcija turi būti įtikinanti bei akivaizdi.

11. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo E. P. asmenybės pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo skunde, teismui nekyla, skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad nuteistojo elgesio korekcijoje yra teigiamų pokyčių, tai įvertinta ir pataisos įstaigos administracijos: aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, lygtinio paleidimo atveju jis turėtų pastovią gyvenamąją vietą bei pateikė duomenis, kad paleistas lygtinai būtų įdarbintas UAB „M.“, atvykęs į pataisos įstaigą įsidarbino, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, drausmine tvarka nebaustas, skatintas. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai yra jau pasiekti. Aukštesniojo teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistais elgiasi taip, kaip iš esmės turi elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o tai nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

12. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma ir šių duomenų visumos pagrindu daroma išvada, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal susiformavusią teismų praktiką, sprendžiant ar yra pagrindas paminėtai išvadai, yra įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir jo dedamos pastangos keisti savo ydingą elgseną bei mąstyseną. Nagrinėjamo klausimo kontekste, svarbu pažymėti ir tai, kad asmens elgesio, mąstymo ir požiūrio keitimas yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojančius duomenis ir pagrįstai konstatavo, jog teigiamų elgesio korekcijos požymių E. P. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakanka, kam pritaria ir apygardos teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą.

13. Apygardos teismas pritaria prokuroro skundo ir nutarties, kuria tenkintas prokuroro skundas, argumentams bei motyvams, t. y. kad laisvės atėmimo bausmę E. P. atlieka už baudžiamojo nusižengimo ir tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kuris susijęs su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis. Apkaltinamuoju nuosprendžiu E. P. buvo paskirta švelnesnė nei įstatyme numatyta bausmė (už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymą, sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 10 iki 15 metų, šiuo atveju, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistajam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė). Ir nors nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas bei neatlikta bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos tam, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, kaip matyti iš žemesnės instancijos teismo argumentų, tiek nusikalstamos veikos sunkumas, tiek neatlikta bausmės dalis nebuvo esminiai tokio apylinkės teismo sprendimo priėmimo motyvai, šios aplinkybės buvo įvertintos kitų aplinkybių kontekste, kas nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja.

14. Be to, apygardos teismas pažymi, kad iš pateiktos socialinio tyrimo išvados matyti, jog E. P. nusikalstamą veiką padarė siekdamas pasipelnyti. Nuteistasis baigė vidurinę mokyklą, profesijos neįgijo, kadangi neturėjo motyvacijos lankyti pamokas profesinėje mokykloje, todėl buvo iš jos pašalintas. Bausmės atlikimo metu E. P. noro mokytis ir įgyti specialybę neišreiškė. Kaip matyti iš nuteistojo darbinės patirties – ji itin nepastovi, darbai buvo keičiami dažnai išdirbus trumpus laikotarpius, dažniausiai darbo santykiai netrukdavo ilgiau nei pusmetį. Iki sulaikymo nuteistasis nedirbo apie metus laiko. Nors tiek Komisija, tiek pats nuteistasis pažymi, kad šiuo metu jis dirba, tačiau apygardos teismas pažymi, kad nuteistasis įsidarbino 2024 m. sausio 30 d., t. y. dirba tik kiek daugiau nei pusmetį, tad kategoriškai konstatuoti, kad jo požiūris į darbą, į atsakomybę ir pareigingumą yra pasikeitęs – būtų netikslinga.

15. Nuteistasis skunde tik formaliai nurodo, kad yra padaręs pažangą, kad jo požiūris ir nuostatos yra pasikeitę teigiama linkme, tačiau to nepagrindė jokiais argumentais. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistojo savivertės jausmas yra aukštesnis už vidutinį, savivaizdis kiek subjektyvus, nekritiškas, nuteistasis labiau linkęs pateikti save iš gerosios pusės. Taip pat pažymėta, kad nuteistasis E. P. nesistengia analizuoti savo neigiamų bruožų bei elgesio trūkumų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistasis neigiamai vertina įvykdytą nusikaltimą, tačiau požiūris į jį išlieka paviršutiniškas, stokojantis gilesnės analizės. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta ir tai, kad E. P. dalyvavo dviejuose užsiėmimuose, skirtuose nagrinėti impulsyvumo situacijas, atpažinti ir mokytis kontroliuoti impulsyvumą, tačiau pažymėta, kad nuteistasis klausė, bet neįsitraukė į šiuos užsiėmimus, kas suponuoja manymą, jog jis tik formaliai siekia įvykdyti resocializacijos plane numatytas priemones, kurių pagrindu galimai būtų taikomas lygtinis paleidimas.

16. Aukštesnysis teismas įvertinęs visus byloje esančius duomenis, skundžiamą nutartį bei skundo argumentus, sutikti, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra neteisingos ir nepagrįstos, negali ir atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis skunde akcentuoja tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias aplinkybes, t. y. išimtinai akcentuoja tik teigiamai jį apibūdinančias aplinkybes ar pateikia formalią poziciją apie teigiamą pokytį, to nepagrįsdamas. Akivaizdu, kad apylinkės teismas nagrinėdamas prokuroro skundą dėl Komisijos nutarimo, skundžiamoje nutartyje išdėstė ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, tačiau įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes, likusią bausmės dalį bei visų aplinkybių visumą, padarė išvadą, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos E. P. dar negali būti taikomas, su kuo visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

17. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė. Tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą taikyti lygtinį paleidimą arba jo netaikyti. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. P. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam į iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtų pažeistos jo procesinės teisės. Be to, svarbu pažymėti ir tą aplinkybę, kad E. P. neatliktos bausmės dalis yra 1 metai 9 mėnesiai 6 dienos (paskirta bausmė – 3 metai). Ši aplinkybė taip pat dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

18. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai išsprendė teisingo sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tikrinamas procesinis sprendimas priimtas atsižvelgiant į aktualią E. P. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nėra pakankama pagrindo manyti, kad E. P. būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals

19. Apygardos teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją naikinti skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo E. P. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo E. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Aušra Vingilė