Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.3; 1.1.10.1.1; 1.2.4.4.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.8; 2.3.6.4.5.2.

2025 m. gruodžio 18 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P., 2024 m. lapkričio 20 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), atėjo į butą ir tyčia priėjęs prie kaimynės E. Ž. pastūmė ją rankomis į krūtinės sritį, nuo minėto pastūmimo ji parkrito ant grindų, tokiais savo veiksmais jai sukeldamas fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis, 2025 m. rugpjūčio 13 d. apie 15.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,11 promilių neblaivumas), tyčia panaudojo fizinį smurtą savo artimosios giminaitės - močiutės R. P. atžvilgiu, o būtent: sugriebė ją už plaukų, sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą skaičių, ne mažiau kaip 10, į galvos, veido sritį, taip pat keliais į įvairias kūno vietas, smaugdamas purtė, dusino, kaklą rankomis spausdamas į pagalvę, tokiais savo veiksmais jai padarydamas: poodines abiejų plaštakų kraujosruvas ir galvos sumušimus, pasireiškusius daugybinėmis kraujosruvomis veide, potrauminiais minkštųjų audinių komponentais veido ir viršugalvio srityje, su stazinio kraujo ir kraujo krešulių drenavimu kaktos kairėje ir kairio skruosto srityse. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

I. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis M. P. teisiamojo posėdžio metu prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailėjosi. Dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų parodė, kad 2024 m. lapkričio mėnesio, tikslios dienos neatsimena, jis būdamas girtas nutarė užeiti pas savo kaimyną, kuris gyvena jų daugiabučio namo gretimame bute. Tą dieną buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl tikslių kaltinamajame akte nurodytų įvykio aplinkybių nurodyti negali. Atsimena tai, jog jam užėjus į butą Nr. (duomenys neskelbtini), jis kaimyno nesutiko, bute buvo tik kaimynė E. Ž.. Dėl girtumo bei dėl jam pačia neaiškios priežasties jis stipriai pastūmė kaimynę E. ir išėjo iš buto. Kas jai atsitiko, nematė. Tik jau vėliau iš atvykusių policijos pareigūnų sužinojo, jog dėl jo stūmimo E. Ž. buvo nukritusi ant grindų bei skaudžiai susižalojusi. Sutinka, kad pasielgė nederamai, nes kaimynė E. yra garbaus amžiaus, jo elgesį tuo metu įtakojo alkoholis. Taip pat, jis pilnai pripažįsta ir dėl kito jam inkriminuoto nusikaltimo. Parodė, kad tą dieną vėl buvo girtas ir susipykęs su savo sugyventine, o visą pykti išliejo ant močiutės. Atsimena, kad močiutei buvo sudavęs daug kartų rankomis į įvairias kūno vietas. Močiutę R. P. smaugė, purtė, kiek smūgių buvo jai sudavęs nurodyti negali, tačiau atsimena, kad nuo suduotų smūgių močiutei iš nosies, ar lupų bėgo kraujas. Jo teigimu taip elgėsi dėl neblaivumo, šiuo metu gydosi nuo priklausomybės. Teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiųjų E. Ž. bei R. P.. Jis savo noru atlygino ligonių kasai jų patirtą žalą. Neprieštarauja dėl byloje sutrumpinto proceso atlikimo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025-08-13 J. J. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2025-08-13 buvo savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nuo ryto, niekur išėjusi nebuvo. Jos pažįstamas 2025-08-13, apie 07:00 val. buvo atėjęs pas ją į svečius, su ja ir jos sugyventiniu M. P. parūkyti. Po to pažįstamas išėjo iš jos gyvenamosios vietos. Išėjus pažįstamam ji ir M. P. buvo namuose, kitame miegamajame kambaryje buvo ir su jais gyvenanti M. P. močiutė R. P.. J. su M. P. visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, jos akivaizdoje M. P. nebuvo agresyvus, namuose triukšmo, pagalbos šauksmų negirdėjo, nors buvo savo miegamajame kambaryje su atidarytomis durimis. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (tomas 1, b. l. 107-108).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025-10-08 M. P. liudytojo apklausos metu parodė, kad jam liudytojo teisės ir pareigos yra išaiškintos, jos jam yra aiškios ir suprantamos. Taip pat yra įspėtas, kad jeigu meluos, jo atžvilgiu gali būti pradėta baudžiamoji byla dėl melagingų parodymų davimo. Yra supažindintas su savo teise atsisakyti duoti parodymus prieš šeimos narį - sūnų. Taigi sutinka duoti parodymus ir papasakoti viską, kas jam yra žinoma apie šį įvykį. 2025-08-13 jam paskambino policijos pareigūnai po pietų, tikslaus laiko nepamena ir nurodė, kad jo mama R. P. yra pristatyta į RVUL (Lazdynų ligoninę). Jam pasiteiravus, kas nutiko mamai, policijos pareigūnai pasakė telefonu, kad jo sūnus M. P. sumušė jo mamą R., mama buvo paguldyta į stebėjimo palatą ir kitą dieną ją paėmė iš ligoninės ir parsivežė į savo namus adresu (duomenys neskelbtini) ir visą laiką iki dabar mama buvo jo namuose iki dabar. Iš kur pas mamą atsirado sužalojimai ant kaklo, krūtinėje, pečiuose, kairėje plaštakoje, bei dešinio skuosto ir dešiniame žande nežino, galimai trūko kapiliarai, nes ji serga vėžiu. Būna, kad ir namuose ji krenta, nes jai būna silpna. Po ligoninės, kai pasiėmė mamą, jis ant jos kūno jokių naujų sužalojimų nepastebėjo ir nematė. Jis pats dar mamą sutiko nuvežti į VTMT kūno apžiūrai 2025-09-18. Bet nei jis, nei jo sutuoktine I. P., nei jų kitas sūnus T. P. jos tikrai nemušė. Iš kur ant jos kūno atsirado naujai nustatyti sužalojimai jis nežino, nes buvo darbe, o grįžęs po darbo jis ant mamos naujų sumušimų nepastebėjo. O kiti sužalojimai, kiek jam minėjo mama R., yra nuo jo sūnaus M. P.. Jam mama pasakojo, kad į jos kambarį atbėgo sūnus ir ją pradėjo mušti rankomis. Ji jam neminėjo, kiek jo sūnus jai kartų sudavė į galvos sritį ir veidą, daugiau ji neminėjo, kur sūnus jai sudavė. Po šio įvykio su sūnumi M. kalbėjo, jis apgailestauja dėl savo veiksmų, nurodė, kad buvo išgėręs alkoholinių gėrimų. Daugiau nieko papildyti jis neturi (tomas 1, b. l. 180-183).

2025-10-16 I. P. liudytojo apklausos metu parodė, kad liudytojos teisės ir pareigos yra išaiškintos, jos yra aiškios ir suprantamos, pasižada nemeluoti, sakyti tik tiesą. Yra įspėta, kad jeigu meluos, jos atžvilgiu gali būti pradėta baudžiamoji byla dėl melagingų parodymų davimo. Ji supažindinta, kad turi teisę atsisakyti duoti parodymus prieš šeimos narius ar artimus giminaičius. Sutinka papasakoti viską, kas jai yra žinoma apie įvykio aplinkybes. Tikslaus laiko, kada nutiko, nepamena, bet tai nutiko 2025 metais, galimai prieš porą mėnesių. Jai paskambinęs dienos metu telefonu jos vyras M. P. pasakė, kad yra sumušta jo mama R. P.. Pasiaiškinus, kas ją sumušė, paaiškėjo, kad tai jų abiejų sūnus M. P.. Vyrui pranešė tai, taip pat telefonu medikai iš ligoninės. Jos vyras M. jai pasakė, kad vyksta į RVUL. Ji nematė sūnaus M., bet jis paskambinęs jai verkė. Girdėjo pati, kad jos sūnus po to įvykio skambino močiutei R. per jos gimtadienį, ją pasveikino ir verkė atsiprašinėdamas. Po ligoninės jos vyras pasiėmė savo mamą pas juos į namus (duomenys neskelbtini) ir iki dabar ji gyvena pas juos. Žino, kad po įvykio jos vyras vežė močiutę kūno apžiūrai, bet kur - nežino. Vyras jai pasakė, kad jis buvo papildomai kviečiamas dėl ant jo mamos naujų sužalojimų, bet ji tuo metu jau gyveno pas juos. Tikrai žino, kad jos namuose niekas nemušė, ji serga onkologine liga ir ji būna, kad namuose parkrenta, jos oda labai jautri ir trūkinėja kapiliarai, savaime atsiranda mėlynės, galimai dėl plonos odos. Tikrai po įvykio nei jos sūnus, nei jų šeimos nariai, o būtent nei ji, nei vyras M., nei kitas sūnus T. prieš močiutę nesmurtauja. Jos manymu, tie sužalojimai galėjo atsirasti dėl jos ligos. Kai močiutė atvažiavo pas juos, ji pasakė, kad buvo savo kambaryje, į jos kambarį įbėgo jų sūnus M., pradėjo ją stumdyti ir kažką su ja negero darė, ji smulkiai nedetalizavo, ką būtent. Ji neminėjo jai apie jokius smūgius, tik sakė, kad išbėgo į laiptinę ir ten sutiko kaimynę, kuri jai iškvietė greitąją. Jai bendraujant telefonu su sūnumi, jis jai pasakė, kad nieko nepamena, kas ten nutiko, ji nepamena, kam ir kur jai sudavė. Ji jam sakė, kad buvo nustatyti pas jo močiutę R. sužalojimai, kraujosruvos, jis dar kartą paminėjo, kad tikrai tos dienos įvykių nepamena. Pati to įvykio nematė ir tik galėjo papasakoti, ką jai pasakojo kiti. Daugiau nieko papildomai papasakoti neturi (tomas 2, b. l. 11-14).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025-08-14 M. P. įtariamojo apklausos metu pateikus klausimą, ar jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu jis įtariamas, jis parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką iš dalies, kurios padarymu yra įtariamas. Pasiūlius duoti parodymus apie įtarimo esmę, įtariamasis parodė, kad lietuvių kalbą moka, vertėjas jam nereikalingas, gynėjas nereikalingas, yra registruotas užimtumo tarnyboje. Psichinių sutrikimų neturi, nėra registruotas psichikos ar priklausomybės centruose. Psichotropinių medžiagų nevartoja. Alkoholį vartoja, t. y. gali gerti penkias dienas iš eilės, o vėliau 3–4 mėnesius nevartoti. Anksčiau teistas nebuvo. Gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo sugyventine J. bei močiute R. P.. Butas yra trijų kambarių: viename kambaryje gyvena su sugyventine, antrame kambaryje – močiutė R., o trečiame kambaryje gyvena jo brolis, kuris šiuo metu yra išvykęs. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, esmę suprato, kopiją gavo. Savo kaltę pripažįsta iš dalies ir gailisi dėl savo veiksmų. Parodymus duoti sutinka. 2025-08-13 apie 11 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), savo kambaryje su sugyventine pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus – išgėrė apie 7 butelius 0,5 l degtinės. Močiutė tuo metu buvo savo kambaryje ir negėrė su jais. Pas juos į kambarį atėjusi nebuvo. Po to, kai pradėjo vartoti alkoholį, nieko neatsimena, nes buvo stipriai neblaivus. Savo veiksmų nesuvokė, tačiau sutinka su įtarime nurodytomis aplinkybėmis iš dalies, kadangi būdamas neblaivus galimai galėjo sukelti fizinį skausmą močiutei, dėl ko labai gailisi. Tačiau nieko neprisimena, prisimena tik tai, kad gėrė, o vėliau atsidūrė areštinėje. Pripažįsta, kad būdamas neblaivus kartais gali būti agresyvus. Su močiute niekada neturėjo konfliktų ir jos nemušė. Nežino, kodėl dabar taip nutiko, nes tikrai nieko neprisimena. Turi galimybę atskirai gyventi nuo močiutės – gali gyventi adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena j o tėvai: mama I. P. ir tėvas M. P.. Kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi galimai būdamas neblaivus galėjo sukelti fizinį skausmą savo močiutei, tačiau jis tikrai nieko neprisimena, kas įvyko (tomas 2, b. l. 120-122).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025-10-16 M. P. įtariamojo apklausos metu pateikus klausimą, ar jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu jis įtariamas, jis parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą, kurios padarymu yra įtariamas. Pasiūlius duoti parodymus apie įtarimo esmę, įtariamasis parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, savo kaltę pripažįsta pilnai. Su pranešimu apie įtarimu susipažino, jis jam yra aiškus ir suprantamas, savo kaltę pripažįsta pilnai. Narkologo psichiatro įskaitoje neregistruotas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja, alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja, bet kartais išgeria. Sutinka papasakoti viską, kas jam yra žinoma apie abu įvykius. 2024-11-20 apie 20.00 val. atėjo pas kaimynę į butą adresu (duomenys neskelbtini), priėjęs prie kaimynės E. Ž. ją pastūmė savo rankomis į krūtinės sritį, nuo to pastūmimo ji parkrito ant grindų, ir pajautė fizinį skausmą. Tai padarė, nes buvo stipriai išgėręs alkoholinių gėrimų, dėl šių savo veiksmų gailisi, kaimynės atsiprašė, ji jam atleido, jie su ja susitaikė. Dėl kito įvykio 2025-08-13 apie 15.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini) - vėl būdamas išgėręs (jam nustatė 3,11 promilių) susipyko su savo sugyventine J. J. ir ėjo aiškintis su ja santykių, bet būdamas neblaivus savo pyktį išliejo ant močiutės R. P., dėl alkoholio jam pasirodė, kad tai yra sugyventinė J.. Sutinka su tuo, kad buvo sugriebęs jai už plaukų sudavė ne mažiau 10 smūgių jai į galvos, veido ir kitas kūno vietas, bei ją smaugdamas purtė, taip ją dusindamas, o būtent jos kaklą rankomis suspaudė į pagalvę, bei jai padarė šiais savo veiksmais nurodytus nustatytus sužalojimus: poodines abiejų plaštakų kraujosruvas ir galvos sumušimus, pasireiškusius daugybinėmis kraujosruvomis veide, potrauminiais minkštųjų audinių komponentais veido ir viršugalvio srityje, su stazinio kraujo ir kraujo krešulių drenavimu kaktos kairėje ir kairio skruosto srityse. Sutinka kad šie sužalojimai ekspertų įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Dėl šių savo visų veiksmų jis aišku labai gailisi, po to įvykio jis per savo tėvą M. P. jos atsiprašė, ji jam atleido, jie su ja susitaikė. Po šio įvykio stengiasi nevartoti alkoholinių gėrimų. Pasižada daugiau nesmurtauti prieš asmenis, jei reiktų sutinka gydytis nuo alkoholio priklausomybės ir sutinka dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Prašo esant galimybei jo nesodinti, o skirti kitas bausmes, nes siekia rasti darbą ir keičia savo gyvenimo būdą. Daugiau nieko papildyti neturi (tomas 2, b. l. 144-147).

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. P. nukentėjusiajai E. Ž. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. P. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką, t. y. bylai reikšmingu laiku ir vietoje savo rankomis buvo pastūmęs nukentėjusiąją E. Ž. į krūtinės sritį, ko pasėkoje jį nukrito ant grindų bei patyrė fizinį skausmą. Tokius kaltinamojo veiksmus patvirtina nukentėjusiosios E. Ž., liudytojų G. K., M. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių netikėti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys įrodymai: E. Ž. 2024 m. gruodžio 5 d. protokolas–pareiškimas; 2024 m. gruodžio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, garso įrašas BPC, kurio apžiūros protokole nurodyta, kad kreiptasi pagalbos dėl E. Ž. sumušimo; 2024-12-05 įvykio vietos apžiūros protokolas. Taip pat, kad E. Ž. patyrė sužalojimą, įrodo 2025-03-27 susitaikymo protokolas, kuriuo kaltinamasis sutiko su padarytu nusikaltimu, savo kaltę visiškai pripažino, atsiprašė nukentėjusiosios, šalys susitaikė.

Kaltinamojo padaryto veiksmo pobūdis, M. P. padaryto sužalojimo lokalizacija (rankomis pastūmė nukentėjusiąją į krūtinės sritį) neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmo pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas ir to norėjo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad M. P., 2024 m. lapkričio 20 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), ateidamas į butą ir tyčia prieidamas prie kaimynės E. Ž. pastūmė ją rankomis į krūtinės sritį, nuo minėto pastūmimo ji parkrito ant grindų, tokiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu. Šios baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdoma sveikata ar jis susargdinamas, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai.

Bendrame aplinkybių kontekste pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 141 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra, be kita ko, kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. P. padarė nukentėjusiajai R. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis bei vietoje, be jokios priežasties panaudojo fizinį smurtą savo močiutės R. P. atžvilgiu, kuriai savo rankomis sudavė daug smūgių i nukentėjusiosios įvairias kūno vietas, be to, smaugė, purtė, atsimena, kad nuo suduotų smūgių močiutei iš nosies, lupų veido srities bėgo kraujas. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta taip pat nukentėjusiosios R. P. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad jos girtas anūkas M. P. sudavė jai daug kartų rankomis, dėl patirtų sužalojimų jai teko kreiptis į gydymo įstaigą. Anūkas atsiprašė, jį jam atleido. Teismas nenustatė priežasčių netikėti nukentėjusiosios parodymais bei abejoti jos objektyvumu. Nukentėjusioji detalizavo įvykusio konflikto priežastį ir eigą, nurodė, kokius konkrečius smurtinius veiksmus prieš ją atliko M. P., po kurių jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina objektyvus bylos įrodymas – 2025-09-18 specialisto išvada, kurioje nustatyti R. P. kūno sužalojimai: 1.1 Poodinės abiejų plaštakų kraujosruvos ir galvos sumušimas, pasireiškęs daugybinėmis kraujosruvomis veide, potrauminiais minkštųjų audinių komponentais veido ir viršugalvio srityje, su stazinio kraujo ir kraujo krešulių drenavimu kaktos kairėje ir kairio skruosto srityse. Sužalojimai remiantis medicinine dokumentacija, padaryti kietu, buku (-ais), iki kreipiantis medicininės pagalbos 2025-08-13; 1.2 Daugybinės poodinės kraujosruvos veide (išskyrus nurodytas 1.3 punkte), kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, pečių juostoje abipus, krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, kairės plaštakos, nugariniame paviršiuje. Sužalojimai, remiantis jų makromorfologiniu vaizdu apžiūros metu, padaryti kietu, buku daiktu (-ais), mažiausiai 5-7 paros iki apžiūros; 1.3 Poodinės kraujosruvos dešinio skruostikaulio lanko - smilkinio srityje ir dešiniame žande, padarytos kietu, buku daiktu (-ais), mažiausiai 7 paros laiko iki apžiūros. Sužalojimai nustatyti 1.1 punkte, dėl sveikatos sutrikdymo trukmės, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nustatyti 1.2 ir 1.3 punktuose kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Esant įprastinėms sąlygoms tokių sužalojimų padarymo metu, gali būti jaučiamas fizinis skausmas. Sužalojimai nustatyti 1.1 punkte padaryti mažiausiai 4-iais trauminiais poveikiais; 1.2 punkte - mažiausiai 13-a trauminių poveikių; 1.3 punkte - mažiausiai 2-iem trauminiais poveikiais. Tikėtina, kad sužalojimai nustatyti 1.1 punkte galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Mažai tikėtina, kad sužalojimai nurodyti išvados 1.2 ir 1.3 punktuose galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusio specialisto kompetencija. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai buvo padaryti kito, nei nagrinėjamas įvykis, metu, taip pat nenustatyta, kad iki nagrinėjamo įvykio R. P. turėjo kokius nors sužalojimus. Be šių įrodymų kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. liudytojų T. S., J. J., I. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais teismas nenustatė pagrindo abejoti; 2025-08-13 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodoma, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius su GMP0827 nuėjus į pranešėjos T. S. nurodytą butą, kur sėdėjo su akivaizdžiomis smurto žymėmis R. P.. Tuo metu moteris paaiškino, kad ją sumušė adresu kartu gyvenantis anūkas M. P.; 2025 m. rugpjūčio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolu. Šie įrodymai sustiprina pagrindą manyti, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje M. P. panaudojo fizinį smurtą prieš R. P., o nukentėjusiajai dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Taigi sugretinus visus byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, nėra abejonių, kad M. P., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje panaudodamas fizinį smurtą, R. P. padarė sužalojimus, aprašytus kaltinime, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

M. P. smurtavo prieš savo močiutę R. P., su kuria kartu gyveno bylai reikšmingu laiku, todėl pripažintina, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį.

Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, intensyvumas, nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų lokalizacija ir skaičius neleidžia abejoti, kad M. P. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusioji gali būti nesunkiai sužalota, ir to norėjo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad M. P., 2025 m. rugpjūčio 13 d. apie 15.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini),būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,11 promilių neblaivumas), tyčia panaudojo fizinį smurtą savo artimosios giminaitės - močiutės R. P. atžvilgiu, o būtent: sugriebė ją už plaukų, sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą skaičių, ne mažiau kaip 10, į galvos, veido sritį, taip pat keliais į įvairias kūno vietas, smaugdamas purtė, dusino, kaklą rankomis spausdamas į pagalvę, tokiais savo veiksmais jai padarydamas: poodines abiejų plaštakų kraujosruvas ir galvos sumušimus, pasireiškusius daugybinėmis kraujosruvomis veide, potrauminiais minkštųjų audinių komponentais veido ir viršugalvio srityje, su stazinio kraujo ir kraujo krešulių drenavimu kaktos kairėje ir kairio skruosto srityse. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

III. Bausmių skyrimo motyvai

Už BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. P. padarė dvi baigtas tyčines (tiesiogine tyčia) nusikalstamas veikas padarytos žmogaus sveikatai, iš kurių vieną priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kita priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat įvertina kaltinamojo nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nes neteisėtos veikos įvykdytos prieš garbaus amžiaus nukentėjusiuosius, vieną veiką padarė prieš savo šeimos narį.

M. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. P. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, (tomas 2, b. l. 17-25), paskutinių trijų metų laikotarpiu M. P. baustas administracine tvarka už viešoje vietoje pasirodymą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (ANK 484 str. 2 d.), viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo policijos pareigūną, žemino jų garbę ir orumą (ANK 481 str. 2 d., 508 str. 1 d.), turi galiojančių administracinių nuobaudų, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (tomas 2, b. l. 33-45). „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis vykdo (duomenys neskelbtini), Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. P. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą; už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teismo vertinimu už padarytą nusikaltimą (BK 140 str. 1 d.), 45 parų arešto bausmė bei už nusikaltimą (BK 138 str. 2 d. 3 p.), 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 8 mėnesių laisvės atėmimo pridėti dalį švelnesnės bausmės 30 parų areštą, ir M. P. skirtina subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Baudžiamoji byla baigta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio (redakcija, įsigaliojusi 2025-02-01) 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Nagrinėjamu atveju M. P. byloje padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis savo neteisėtais veiksmais sukėlė fizinį skausmą E. Ž.. Kaltinamasis taip pat padarė vieną apysunkį nusikaltimą, jis nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario – močiutės – sveikatą. Teismo posėdyje dalyvavusios nukentėjusiosios E. Ž. bei R. P. kaltininkui atleido, civiliniai ieškiniai byloje nėra pareikšti, M. P. teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiuosius, R. P. nurodė, kad yra silpnos sveikatos, dėl jos garbaus amžiaus jai reikalinga priežiūra, o kaltininkas ją prižiūri, rūpinasi. Kaltinamasis ankščiau nėra teistas, kaltinamajam po padarytų nusikalstamų veikų kitų ikiteisminio tyrimų nebuvo pradėta. Vadinasi, M. P. jau kurį laiką laikosi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, o tai teigiamai apibūdina jo asmenybę. Teismo vertinimu, dabartiniu metu M. P. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamojo nusikalstamą elgesį. M. P. griežta elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Be to, jei M. P. nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, probacijos tarnyba galės kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Atsižvelgiant į M. P. byloje charakterizuojančius duomenis, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, prokurorės prašoma laisvės atėmimo bausmė nagrinėjamu atveju kaltinamajam būtų per griežta.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, M. P. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams ir 10 mėnesiams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam pareigas.

IV. Kiti klausimai

M. P. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (tomas 2, b. l. 125-126, 132-135). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

M. P. ikiteisminio tyrimo metu BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. rugpjūčio 13 d. 19:10 val. iki 2024 m. rugpjūčio 14 d. 15:49 val. (viena diena) (tomas 2, b. l. 113-114, 123-124). Jei M. P. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti minėtą taikyto laikino sulaikymo laiką į kaltinamajam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bylos duomenimis Sodra neteiks ieškinio, Valstybinė ligonių kasa žalą kaltinamasis padengė (tomas 1, b. l. 146-147).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas Nr. 2 su nuoplova ir paketas Nr. 1 su pagalve, perduotas saugoti į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (tomas 1, b. l. 153-154, 155), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2024 m. lapkričio 20 d. įvykio), ir jam paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (dėl 2025 m. rugpjūčio 13 d. įvykio), ir jam paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 8 mėnesių laisvės atėmimo pridėti dalį švelnesnės bausmės 30 parų areštą, ir M. P. skirti subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. P. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti M. P. paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimt) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas);

2) pareigą per 1 (vienerius) metus nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas);

3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

4) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį) (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

M. P. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - voką Nr. 2 su nuoplova ir paketas Nr. 1 su pagalve, perduotą saugoti į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (tomas 1, b. l. 153-154, 155), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.