- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-05-26
- Bylos Nr.
- A2.6.-1464-902/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Pažeidėjas
- D. S.
- Nukentėjusysis
- A. T.
teismo posėdyje išnagrinėjo D. S., gimusios (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, dirbančios (duomenys neskelbtini), neteistos, baustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-04-26 10.04 val. D. S., vairuodama automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodama Nemuno g., Panevėžyje, pirma eismo juosta ir persirikiuodama į antrą eismo juostą, kliudė pirmoje eismo juostoje stovėjusį automobilį Mazda 626, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir taip apgadino abu automobilius, tokiais savo veiksmais D. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. S. taip pat buvo surašytas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d. už tai, kad ji iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus.
Bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiama D. S. savo kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepripažino ir paaiškino, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje ji vairavo automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo pirma eismo juosta, ties Nemuno g. 12-u namu priekyje stovėjo kitas automobilis, todėl ji rikiavosi į antrą eismo juostą ir galimai kliudė tą automobilį, tačiau nepajuto sąlyčio su kitu automobiliu, todėl nuvažiavo toliau. Kito automobilio vairuotojas jai taip pat nerodė įspėjamojo signalo. Ją bevairuojant dar kalbino mergaitė, automobilyje grojo muzika. Jeigu būtų jutusi kontaktą, buvo pasilikusi eismo įvykio vietoje ir užpildžiusi deklaraciją. Labai gailisi dėl susiklosčiusios situacijos.
Nukentėjusysis A. T. paaiškino, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje jo automobilis buvo pastatytas arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir jis pats sėdėjo automobilyje, vairuotojo vietoje, kai staiga pajuto, kaip į kairės pusės galinę automobilio dalį atsitrenkė kitas sidabrinės spalvos važiuojantis automobilis ir nuvažiavo (b.l. 17).
Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo, pažeidimo faktas taip pat įrodytas pateikta bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1-2), tarnybiniais pranešimais (b.l. 7,8), eismo įvykio vietos schema (b.l. 9), papildomais duomenimis (b.l. 10), fotonuotraukomis (b.l. 11-15), A. T. paaiškinimu (b.l. 17), kita bylos medžiaga.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nustačius, kad
2014-04-26 10.04 val. D. S., vairuodama automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodama Nemuno g., Panevėžyje, pirma eismo juosta ir persirikiuodama į antrą eismo juostą, kliudė pirmoje eismo juostoje stovėjusį automobilį Mazda 626, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir taip apgadino abu automobilius, teismas laiko, kad jos veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.
Policijos pareigūnai apibrėždami kaltinimų apimtį D. S. nurodė, kad ji pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija), kurio 231.1 punktas teigia, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus (231.2 p.). 234 punktas teigia, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuodamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pažeidimo sudėties būtinus elementus yra ne kartą akcentavęs, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.N16-2330/2007, N-575-4060/2009, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.).
Pagrindo konstatuoti pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., D. S. veiksmuose nėra. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 19 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012).
Šiuo atveju iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti neginčijamos išvados, kad D. S. pasišalino iš eismo įvykio vietos suprasdama ir tikslingai siekdama išvengti už tai atsakomybės. Teisme administracinėn atsakomybėn traukiama D. S. teigė, kad ji tikrai nejuto kito automobilio kontakto, priešingu atveju, būtų sustojusi ir pasilikusi įvykio vietoje, tarusi su nukentėjusiuoju ir pildžiusi eismo įvykio deklaraciją. Iš bylos medžiagos matyti, jog apgadinimai ant abiejų automobilių nėra dideli, įlenkimų nematyti, kas iš esmės patvirtina, jog D. S. galėjo nepajusti automobilių kontakto. Kitas automobilis buvo kliudytas persirikiuojant iš vienos į kitą eismo juostą. Paties kaltininko veiksmai po įvykio taip pat neduoda pagrindo daryti priešingą išvadą, D. S. pripažino, jog galėjo kliudyti kitą automobilį ir tokiu būdu sukelti autoįvykį, nebandė maskuoti ar panaikinti automobilio apgadinimų, nekliudė ištirti eismo įvykio. Ji turėjo vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonė yra drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, buvo blaivi. Taigi akivaizdžių priežasčių tyčia, piktybiškai pasišalinti iš eismo įvykio vietos nenustatyta. Įvertinus šias objektyvias aplinkybes, pripažintina, kad D. S. šioje konkrečioje situacijoje neteisingai įvertino situaciją, nesuvokė apie padarytus autoįvykio metu transporto priemonių apgadinimus ir tokiu būdu nesuvokė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Iš įvykio vietos ji pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų teisėtumo. Taigi jos veiksmuose nebuvo tyčios ir tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Esant šioms aplinkybėms D. S. administracinio teisės pažeidimo byla dalyje pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Pažeidimu kaltinamo D. S. atsakomybę lengvina tai, kad ji nuoširdžiai gailisi sukėlusi eismo įvykį, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant D. S. administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, jo padarymo motyvus, į jos asmenybę - ji neteista, anksčiau buvo bausta administracine tvarka už eismo įvykio sukėlimą, greičio viršijimą, yra viena lengvinanti atsakomybę aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į visa tai, manytina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti D. S. paskiriant Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytą administracinės nuobaudos rūšį – didesnę nei minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1p., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 291 – 293 str.,
nutaria:
D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusia administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir skirti jai administracinę nuobaudą - baudą 120 Lt (vieno šimto dvidešimties litų).
D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutraukti, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, įmokos kodas 6030.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.