Kauno apygardos teismo nutartis

2012-12-03 · Civilinė byla Nr. 2S-2470-480/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-03
Bylos Nr.
2S-2470-480/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-01755-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Suinteresuotas asmuo
L. L. S.
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2470-480/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-01755-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14;122.2;122.3; 128.17; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens L. L. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10913-528/2012 pagal pareiškėjos (kreditorės) D. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui (skolininkei) L. L. S. dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2011-05-11 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), L. L. S., užtikrindama 30 000,00 Lt (8688,60 EUR) paskolos, suteiktos pagal 2011-05-10 paskolos sutartį, not. reg. Nr. LG-1650, grąžinimą D. M., įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį turtą – butą su rūsiu 2,62 kv.m., pažymėtu R-25, 82,99 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); hipotekos lakšte įkeisto turto vertė nurodyta 127.000,00 Lt, prievolės įvykdymo terminas – 2011-11-10. Skolininkei L. L. S. tinkamai ir laiku nevykdant prievolės kreditorei D. M., kreditorė kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo ir 2012-02-13 hipotekos teisėjos nutartimi civilinėje byloje įkeistas turtas areštuotas, skolininkė/įkeisto turto savininkė L. L. S. 2012-02-17 įspėta, kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.

Šalies argumentai

Pareiškėja pakartotiniu pareiškimu prašė priverstine tvarka išieškoti iš skolininkės, parduodant įkeistą skolininkės turtą, 29000,00 Lt skolą, 798,49 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2011-11-11 iki 2012-05-29, 11658,00 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2011-11-11 iki 2012-05-29, t. y. už 201 dieną, 139,00 Lt žyminio mokesčio ir 531,50 Lt bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjos (kreditorės) pakartotinį pareiškimą tenkino iš dalies: kreditorės D. M. reikalavimų įvykdymui nutarė priverstinai išieškoti iš L. L. S. 29000,00 Lt skolą, 10556,00 Lt delspinigius, 139,00 Lt žyminį mokestį ir 531,50 Lt bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, taip pat nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių 2011-05-11 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įkeistą L. L. S. nuosavybės teise priklausantį turtą – butą su rūsiu 2,62 kv.m., pažymėtu R-25, 82,99 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kitoje dalyje pareiškimo netenkino.

Teismas nurodė, kad skolininkė tinkamai ir laiku iki 2011-11-10 neįvykdė prievolės kreditorei pagal 2011-05-10 paskolos sutartį, not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Vertindamas šalių sudarytą sutartį, kuri kvalifikuotina kaip kylanti iš paskolos teisinių santykių, nesąžiningumo sąlygų teismas nenustatė, nes sutarties šalių įsipareigojimai yra aiškūs, konkretūs ir suprantami, todėl kredito gavėja turėjo galimybę apsispręsti ar tokia sutartis jai priimtina ir ji pajėgi ją vykdyti. Teismas atmetė kreditorės prašymą išieškoti 798,49 Lt, tai yra 5 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2011-11-11 iki 2012-05-29, nes hipotekos lakšte nurodyta, jog palūkanos nenustatytos, o 2011-05-10 paskolos sutarties 1.4. punkte nurodyta jog sutartis neatlygintinė – palūkanos šalių susitarimu nėra nustatomos, taigi, teismas sprendė, kad kreditorės prašoma 798,49 Lt suma negali būti priskiriama iš hipoteka užtikrinamo reikalavimo atsirandančioms palūkanoms (CK 4.174 str. 1 d.). Taip pat teismas nurodė, kad šiuo atveju sutarties šalys raštu (paskolos sutarties 2.8 p.) susitarė dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos, kas už 201 dieną sudarytų 11658,00 Lt. Tačiau teismas netesyboms taikė sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, ir nustatytas netesybas (0,2 proc. dydžio delspinigius) paskaičiavo už 182 dienas (29000 Lt x 0,2% x 182 = 10556 Lt). Atsižvelgdamas į pagrindinės skolos sumą, į tai, kad abi sutarties šalys yra fiziniai asmenys, delspinigių dydį teismas nelaikė lupikišku, neproporcingai dideliu arba pažeidžiančiu sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (skolininkė ir įkeisto turto savininkė) Leva L. S. prašo sumažinti netesybas iki 0,02 proc. dydžio, patikslinti kreditorei negrąžintos skolos dalies sumą – 28000 Lt. Apeliantė nurodo šiuos motyvus:

1. Kreditorė elgiasi nesąžiningai ir apgaulingai, nes ji 2011 m. gruodžio 10 d. raštu sutiko dėl skolos termino atidėjimo ir jos grąžinimo dalimis. Po šio sutikimo atidėti skolos grąžinimo terminą iš kreditorės nebuvo gauta jokių raginimų. Taip pat kreditorė nuslėpė, kad apeliantės skola kreditorei yra ne 29000 Lt, kaip nurodyta teismo nutartyje, o 28000 Lt, nes vykdydama 2011 m. gruodžio 10 d. susitarimą, skolininkė kreditorei 2012 m. sausio 24 d. pervedė 1000 Lt, 2012 m. vasario 17 d. ir 2012 m. vasario 23 d. – po 500 Lt.

2. Vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, neįvertinta, kad paskolos sutartyje numatyti 0,2 procentų dydžio delspinigiai nuo paskolintos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną akivaizdžiai neatitinka protingumo reikalavimų ir delspinigių funkcijos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja (kreditorė) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos motyvus:

1. Atskirojo skundo argumentai dėl skolos ir netesybų dydžio atmestini, kadangi kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole - skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005 ir kt.).

2. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia tais pačiais motyvais, kaip ir atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutarties, ir kurie išnagrinėti Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi. Todėl, kreditorės nuomone, atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismo teisėja nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

CK 4.192 straipsnio 1 dalyje (šioje nutartyje nurodytos ginčui aktualios yra Civilinio kodekso 4 knygos 11 skyriaus pirmo ir ketvirto skirsnių atitinkamų straipsnių iki 2012-07-01 galiojusios redakcijos) įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalies nuostatas hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad specialiosios proceso teisės normos (CPK XXXVI skyrius), nustatančios bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarką, skirtos užtikrinti hipotekos institutą sudarančių materialiosios teisės normų, suteikiančių hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, įgyvendinimą – hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Atlikdamas įstatymo jam priskirtas funkcijas hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 str. 1 d. (iki 2012-07-01 galiojusi redakcija)). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Argumentai dėl skolos kreditoriui apimčių ir jos dydžio nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas. Skundai galimi dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas hipotekos sandorį gali ginčyti CK išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009, 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Taigi, skolininko procesinės garantijos gali būti įgyvendinamos kitame, su hipotekos sutarties ginčais susijusiame procese, o hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėja sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai dėl skolos dydžio bei Paskolos sutarties 2.8 punkte nustatytų 0,2 proc. delspinigių dydžio už kiekvieną uždelstą dieną sumažinimo iki apeliantės nurodyto dydžio – 0,02 proc. dydžio, nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti.

Byloje nėra duomenų, kad skolininkės įsipareigojimas kreditorei būtų įvykdytas, kad hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių kredito pagal sutartį grąžinimo terminų. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. nutartyje konstatavo, kad kreditorė, turėdama galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkei, teisėtai 2012 m. vasario 9 d. kreipėsi dėl skolos išieškojimo neginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.), todėl teismas minėta nutartimi areštavo skolininkei ir įkeisto turto savininkei nuosavybės teise priklausantį turtą, kuriuo buvo užtikrintas suteiktos paskolos įvykdymas. Pastaroji teismo nutartis įsiteisėjo, Kauno apygardos teismui 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi palikus nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį. Kadangi skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkei ir įkeisto turto savininkei įteikimo dienos nebuvo grąžinta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs pakartotinį kreditorės 2012 m. gegužės 31 d. pareiškimą, vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 2 dalimi, visiškai pagrįstai priėmė nutartį už skolą įkeistus daiktus parduoti iš varžytynių. Kaip pagrįstai nurodė kreditorė atsiliepime į atskirąjį skundą, dėl kitų apeliantės skundo argumentų jau pasisakė Kauno apygardos teismas minėtoje 2012 m. balandžio 27 d. nutartyje, konstatavęs, jog apeliantė nepateikė įrodymų atskirojo skundo argumentams dėl šalių susitarimo skolą grąžinti dalimis pagrįsti, o skolininkės pateikta raštelio kopija tik patvirtina kreditorės nurodytas aplinkybes apie iki 2011 m. gruodžio 10 d. pratęstą skolos grąžinimo terminą. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad skolininkės įsipareigojimas kreditorei buvo įvykdytas iki nurodytos datos. Esant šioms sąlygoms, kreditorė įgijo teisę kreiptis į hipotekos teisėją, prašydama parduoti įkeistą daiktą iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginti jai priklausančią sumą, kurią ji turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, arba perduoti jai šiuos daiktus administruoti (CK 4.192 str. 1 d.).

Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Atskirąjį skundą atmetus, iš apeliantės pareiškėjai priteistinos jos turėtos 242 Lt teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens L. L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjai D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 242 Lt (du šimtus keturiasdešimt du litus) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Albina Rimdeikaitė