- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- e2A-860-413/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11543-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Gintautas Koriaginas (pran.), Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alaus upė“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno vaistinė“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Alaus upė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-15685-285/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno vaistinė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Alaus upė“ dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Alaus upė“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Nemuno vaistinė“ dėl subnuomos sutarties pripažinimo galiojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
UAB „Dama“ ir ieškovas UAB „Nemuno vaistinė“ 2004 m. lapkričio 19 d. sudarė nuomos sutartį, kuria ieškovė išsinuomojo 252,30 kv. m negyvenamas patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), iš kurių 67,59 kv. m ploto prekybines patalpas. Ieškovas 2012 m. birželio 1 d. Subnuomos sutartimi minėtas 67,59 kv. m ploto prekybines patalpas išnuomojo atsakovui, kuris įsipareigojo mokėti subnuomos mokestį ir kitus mokėjimus (Sutarties 4.2.1 punktas). Ieškovas 2014 m. vasario 6 d. raštu Nr. 311 „Dėl netinkamo subnuomos sutarties vykdymo ir subnuomos sutarties nutraukimo nepašalinus jos pažeidimų“ atsakovui nurodė, kad už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. vasario 3 d. išrašytas PVM sąskaitas-faktūras atsakovas yra skolingas ieškovui 14 586,63 Lt ir pareikalavo ne vėliau kaip iki 2014 m. vasario 14 d. padengti skolą bei įspėjo, kad atsakovui nustatytu terminu skolos nesumokėjus, Subnuomos sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2014 m. kovo 16 d. Pasak ieškovo, atsakovui skolos nesumokėjus, ieškovas 2014 m. kovo 19 d. raštu Nr. 680 „Dėl patalpų atlaisvinimo ir grąžinimo nuomotojui“ nurodė atsakovui atlaisvinti patalpas ir jas iki 2014 m. kovo 28 d. grąžinti ieškovui. Atsakovei nesutikus atlaisvinti patalpas gera valia, ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iškeldinti atsakovę iš išnuomotų 67,59 m² ploto prekybinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), 1-ajame aukšte bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė šalių 2012 m. birželio 1 d. sudarytą Subnuomos sutartį pripažinti galiojančia ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje) atsakovas nurodė, kad skolos atsiradimo laikotarpiu keitėsi įmonės savininkai, naujai paskirtai įmonės vadovei buvę įmonės savininkai pateikė ne visus įmonės buhalterinius dokumentus, dėl ko liko laiku neįvykdytas įsipareigojimas ir ieškovui. Apie susiklosčiusią padėtį ieškovui buvo žinoma, atsakovas bandė derinti susidariusios skolos mokėjimo sąlygas, tačiau ieškovas dėl susidariusio įsiskolinimo su pareiškimu dėl skolos priteisimo kreipėsi į teismą (civilinė byla Nr. L2-20927-151/2013). Atsakovas, gavęs teismo procesinius dokumentus, suderino su ieškovu finansinius įsipareigojimus, dalį jų įvykdė, o likusius ieškinio reikalavimus šalys išsprendė 2014 m. vasario 24 d. pasirašydamos taikos sutartį, kurią patvirtino Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1221-151/2014. Šalims suderinus skolą, pagal ieškovės UAB „Nemuno vaistinė“ pateiktą 2014 m. vasario 6 d. raštą Nr. 311, atsakovas nedelsiant, t. y. 2014 m. vasario 18 d. ir 2014 m. vasario 24 d. mokėjimų nurodymais pilnai atsiskaitė su ieškovu. Subnuomos sutartis toliau vykdoma pilna apimtimi, jokių pretenzijų iš ieškovo atsakovas negavo, kas įrodo, kad šalys konkliudentiniais veiksmais patvirtina, jog jų sutartiniai santykiai nėra nutrūkę. Atsakovo nuomone, minėtos aplinkybės patvirtina, kad Subnuomos sutartis yra galiojanti, dėl ko nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad ji buvo nutraukta 2014 m. kovo 16 d.
Atsiliepimu į priešieškinį ieškovas prašė priešieškinį atmesti, skirti atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 20 000 Lt dydžio baudą, 50 proc. iš šios baudos atsakovą įpareigojant sumokėti ieškovui ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Subnuomos sutartį ieškovas nutraukė dėl to, jog atsakovė laiku nemokėjo nuomos mokesčio ir tokio savo pareigų pažeidimo nepašalino per ieškovo nustatytą papildomą terminą. Pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. 2-1221-151/2014 buvo nagrinėjamas atsakovo ir ieškovo ginčas tik dėl dalies 2014 m. vasario 6 d. ieškovės rašte Nr. 311 nurodytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo, tačiau atsakovas neįvykdė ieškovo reikalavimo apmokėti po 2013 m. spalio 2 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras per rašte nurodytą terminą, dėl ko buvo pradėtas skaičiuoti 30 dienų įspėjimo apie Subnuomos sutarties nutraukimą terminas ir Subnuomos sutartis nutrūko 2014 m. kovo 16 d. Pažymėjo, kad PVM sąskaitos faktūros po sutarties nutraukimo atsakovui yra rašomos ne Subnuomos sutarties, o CK 6.499 straipsnio 2 dalies pagrindu. Subnuomos sutarties galiojimas negali būti atnaujintas tol, kol nėra panaikintas pagrindas, dėl kurio Subnuomos sutartis tapo negaliojančia; sprendimas dėl Subnuomos nutraukimo yra vienašalis sandoris, kuris yra nenuginčytas ir galiojantis. Be to, net po Subnuomos sutarties nutraukimo neteisėtai ginčo patalpas valdantis atsakovas mokesčius, susijusius su patalpų naudojimu, moka vėluodamas. Atsakovas laiku neįvykdė ir prievolių pagal civilinėje byloje Nr. 2-9871-717/2014 sudarytą taikos sutartį, kas įrodo, jog atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, sąmoningai vilkina procesą.
II. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino – iškeldino atsakovą UAB „Alaus upė“ iš pagal 2012 m. birželio 1 d. subnuomos sutartį išnuomotų 67,59 kv. m ploto prekybinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), 1-ajame aukšte; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 200 Lt žyminio mokesčio ir 2 962 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priešieškinį atmetė.
Teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad 2012 m. birželio 1 d. tarp ieškovo UAB „Nemuno vaistinė“ ir atsakovo UAB „Alaus upė“ sudaryta subnuomos sutartimi ieškovas išnuomojo 67,59 kv. m ploto prekybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti subnuomos mokestį ir kitus mokesčius. Kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškovo pagal pastarojo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, todėl ieškovas 2014 m. vasario 6 d. raštu nustatė atsakovui terminą, per kurį įpareigojo atsakovą sumokėti 14 586,63 Lt įsiskolinimą, susidariusį per laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. vasario 3 d., o įpareigojimo neįvykdžius per rašte nurodytą terminą, atsakovui nurodė, kad sutartis bus vienašališkai nutraukta. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas beveik vienerius metus nemokėjo ieškovui nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų, konstatavo, kad ieškovas turėjo teisę remdamasis subnuomos sutarties nuostatomis ir LR teisės aktais, vienašališkai nutraukti 2012 m. birželio 1 d. Subnuomos sutartį ir laikyti ją nutraukta pasibaigus 30 dienų laikotarpiui, t. y. nuo 2014 m. kovo 16 d., bei pareikalauti grąžinti išnuomotas patalpas. Atsakovui neatlaisvinus patalpų, teismas sprendė, kad atsakovas tokiais savo veiksmais riboja ieškovo teisę naudotis patalpomis ir gauti pelną. Spręsdamas atsakovo priešieškinio reikalavimo – pripažinti 2012 m. birželio 1 d. subnuomos sutartį galiojančia – pagrįstumo klausimą, teismas nurodė, kad vadovaujantis subnuomos sutarties 8.1.3 bei 8.1.5 punktais ieškovas, po sutarties nutraukimo atsakovui negrąžinant subnuomotų patalpų, pagrįstai jam siunčia PVM sąskaitas faktūras už nuomą ir komunalinius patarnavimus, kadangi tokia teisė ieškovui numatyta teisės aktuose ir šalių sudarytoje subnuomos sutartyje. Atsakovui nereiškiant savarankiško reikalavimo pripažinti negaliojančiu vienašalį subnuomos sutarties nutraukimą, teismas sprendė, jog tenkinti priešieškinį nėra pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė procesines teisės normas, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apeliantas pažymi, kad 2014 m. vasario 6 d. raštą Nr. 311 dėl netinkamo subnuomos vykdymo ir subnuomos sutarties nutraukimo gavo jau vykstant kitam šalių teisminiam ginčui dėl įsiskolinimo už patalpų subnuomą dydžio, tačiau 2014 m. vasario 24 d., atsakovui pilnai sumokėjus skolą, šalys pasirašė taikos sutartį, kurią patvirtino teismas 2014 m. vasario 27 d. nutartimi. Taikos sutartyje nurodyta, kad atsakovas įvykdė ieškinyje pareikšto reikalavimo dalį, t. y. sumokėjo 13 894,46 Lt, o ieškovas patvirtino, kad jokių pretenzijų, jog įsiskolinimas padengtas ne 2014 m. vasario 14 d., kaip numatyta minėtame rašte Nr. 311, o šiek tiek vėliau, nereiškė. Minėta taikos sutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Po taikos sutarties pasirašymo sutartis buvo vykdoma pilna apimtimi, pretenzijų iš ieškovo atsakovas negavo. Apelianto nuomone, subnuomos sutartis yra galiojanti, nes savo valią išreiškia ne tik atsakovas, vykdydamas savo sutartines teises ir pareigas, tačiau ir ieškovas, kuris priima prievolės įvykdymą.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys pagrįstas ir įrodytas byloje esančiais įrodymais. Teismas vertino tik ieškovui palankius įrodymus, visą įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui, tokiu būdu pažeisdamas CPK 177, 185 straipsnių nuostatas bei nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų pakankamumo taisyklės taikymo civiliniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002).
3. Pirmos instancijos teismas netinkamai išaiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą (CK 6.193-6.195 straipsnius), nenustatė šalių tikrosios valios, nenagrinėjo priešieškinio, nepagrįstai prioritetą suteikdamas lingvistiniam jo aiškinimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad civilinėje byloje Nr. 2-1221-151/2014 šalių sudarytos taikos sutarties pagrindu atsakovas padengė visą įsiskolinimą, nurodytą 2014 m. vasario 6 d. rašte Nr. 311. Pažymi, kad minėtoje byloje buvo nagrinėjamas atsakovo ir ieškovo ginčas tik dėl dalies 2014 m. vasario 6 d. ieškovo rašte Nr. 311 nurodytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo, t. y. tik dėl PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų iki 2013 m. spalio 2 d. Tuo tarpu atsakovas neįvykdė ieškovo reikalavimo apmokėti po 2013 m. spalio 2 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Todėl taikos sutartis nepatvirtina, kad atsakovas per nustatytą terminą apmokėjo visas 2014 m. vasario 6 d. rašte Nr. 311 nurodytas PVM sąskaitas faktūras, kas buvo esminė tolesnio Subnuomos sutarties galiojimo sąlyga. Atsakovui vėluojant atsiskaityti, buvo pradėtas skaičiuoti 30 d. įspėjimo apie Subnuomos sutarties nutraukimą terminas ir Subnuomos sutartis nutrūko 2014 m. kovo 16 d. CK 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Ieškovo nuomone, tai, kad po subnuomos sutarties nutraukimo atsakovas mokesčius moka vėluodamas, įrodo, kad atsakovo negalima laikyti patikimu verslo partneriu, kad ieškovo sprendimas nutraukti Subnuomos sutartį buvo pagrįstas ir teisėtas.
2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovo siunčiamos sąskaitos faktūros, prašant įvykdyti prievolę pagal Subnuomos sutartyje numatytas sąlygas, įrodo subnuomos sutarties galiojimą. Pažymi, kad atsakovui yra išrašomos PVM sąskaitos faktūros ne pagal Subnuomos sutartį, o vadovaujantis CK 6.499 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios nustato, kad tais atvejais, kai nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, ir atlyginti nuostolius. Todėl PVM sąskaitų faktūrų išrašymas yra tiesioginė atsakovo vengimo po Subnuomos sutarties nutraukimo grąžinti patalpas pasekmė.
Šalies argumentai
3. Atsakovas nepagrįstai priešieškiniu prašė pripažinti subnuomos sutartį galiojančia, kadangi tam, kad Subnuomos sutartį būtų galima pripažinti galiojančia, pirmiausia turėtų būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas ieškovo sprendimas dėl Subnuomos sutarties nutraukimo. Atsakovas priešieškiniu to neprašė, o pirmosios instancijos teismas šiuo atveju negalėjo peržengti priešieškinio nagrinėjimo ribų.
4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Atsakovas nenurodė konkrečių teismo padarytų materialinės teisės ar procesinės teisės normų pažeidimų, todėl nėra pagrindo pripažinti teismo sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu.
5. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo principus. Byloje nebuvo ginčo dėl Subnuomos sutarties sąlygų. Atsakovo pareiškimai, kad Kauno apylinkės teismas nesiaiškino taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-1221-151/2014 tikslų yra nelogiški. Pastarosios taikos sutarties sudarymo tikslas buvo taikiai užbaigti civilinę bylą Nr. 2-1221-151/2014 ir tai buvo aiškiai nurodyta pačioje taikos sutartyje. Taikos sutarties sudarymu civilinėje byloje Nr. 2-1221-151/2014 nebuvo siekiama užkirsti kelią bet kokiems ieškovo ir atsakovo ginčams ateityje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. birželio 1 d. ieškovas UAB „Nemuno vaistinė” ir atsakovas UAB „Alaus upė” sudarė terminuotą subnuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovas išnuomojo atsakovui 67,59 m² ploto prekybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo patalpas naudoti pagal paskirtį, mokėti nuomos mokestį ir su patalpų išlaikymu susijusius mokesčius (Sutarties 4.2.1. punktas). Atsakovui vėluojant mokėti nuomos mokestį ir kitus su nuomojamų patalpų išlaikymu susijusius mokesčius, ieškovas 2014 m. vasario 6 d. raštu Nr. 311 pareikalavo iš atsakovo iki 2014 m. vasario 14 d. sumokėti už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. vasario 3 d. susidariusią 14 586,63 Lt dydžio skolą ir įspėjo, kad iki nurodyto termino skolos nesumokėjus, Subnuomos sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2014 m. kovo 16 d. Anot ieškovo, atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo, 2014 m. kovo 19 d. raštu Nr. 680 ieškovas pareikalavo atsakovą atlaisvinti bei grąžinti nuomojamas patalpas iki 2014 m. kovo 28 d. Atsakovui su tuo nesutikus, ieškovas kreipėsi š teismą dėl atsakovo iškeldinimo.
Nagrinėjamu atveju ieškovas vienašališkai nutraukė Subnuomos sutartį vadovaudamasis CK 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. dėl to, jog atsakovas laiku nemokėjo nuomos mokesčio ir tokio savo pareigų pažeidimo nepašalino per ieškovo nustatytą papildomą terminą, laikydamas tai esminiu sutarties pažeidimu. Paminėtam kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Subnuomos sutarties sąlygas, reglamentuojančias sutarties nutraukimą, šalys susitarė, kad atsakovas turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai (neteismine tvarka) tik po to, kai raštiškai įspėja apie tai atsakovą prieš 90 dienų kalendorinių dienų iki sutarties nutraukimo (sutarties 7.1 punktas). Visais kitais atvejais, kurie nesureguliuoti sutartimi, nutraukdamas sutartį ieškovas turi vadovautis Civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais (sutarties 7.4 punktas). Taigi pagal CK 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kurį kaip teisinį sutarties nutraukimo pagrindą nurodo ieškovas, nuomos sutartis nurodytu pagrindu galėjo būti nutraukta tik teismine tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.497 straipsnio taikymui yra aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011, yra nurodžiusi, kad CK 6.497 ir 6.498 straipsnių nuostatos dėl teisės pareikšti reikalavimą nutraukti nuomos sutartį teisme nėra imperatyvios. Reikalavimas nutraukti terminuotas nuomos sutartis, kurių nutraukimą reglamentuoja CK 6.497 ir 6.498 straipsniai (transporto priemonių, negyvenamųjų patalpų, pastatų ir įrenginių, įmonės nuomos) tik teismo tvarka, prieštarautų privačių santykių dipozityviškumo, sutarties laisvės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Įprastinėmis aplinkybėmis, nesant ypatingų atvejų (pvz., nurodytų CK 6.204 straipsnyje), sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai, kaip šių sutarčių vienašalio nutraukimo pagrindai, pvz., CK 6.497, 6.498 straipsniai); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali nebūti siejami su esminiais sutarties pažeidimais. Subnuomos sutartyje šalims nenumačius kitų pagrindų sutarčiai vienašališkai nutraukti ir nenurodžius atvejų, kurie laikytini esminiu sutarties pažeidimu, Subnuomos sutartis vienašališkai (nesikreipiant į teismą) galėjo būti nutraukta tik įstatyme numatytais atvejais. Taigi sprendžiant ieškovo reikalavimo dėl iškeldinimo pagrįstumo klausimą, teismas, atsižvelgdamas į atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus, turėjo aiškintis, ar nagrinėjamu atveju egzistavo aukščiau paminėtų CK normų sąlygos, sudarančios pagrindą vienašaliam sutarties nutraukimui.
Bendrieji sutarties nutraukimo pagrindai įtvirtinti CK 6.217 straipsnyje, numatančiame, kad šalis gali nutraukti sutartį, jei kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad nebuvo esminio sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004).
Pagal bylos duomenis, ieškovas Subnuomos sutartimi atsakovo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą grindė 2014 m. vasario 6 d. rašte Nr. 311 nurodytomis PVM sąskaitomis faktūromis, apimančiomis laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. vasario 3 d., ir kurių pagrindu susidarė atsakovo neapmokėta 14 586,63 Lt skola. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad per ieškovo nustatytą įspėjimo apmokėti skolą laikotarpį tarp šalių vyko teisminis ginčas Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1221-151/2014, kurioje 2014 m. vasario 27 d. teismo nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kurią, pasak atsakovo, jis tinkamai įvykdė 2014 m. vasario 18 d. ir 2014 m. vasario 24 d. mokėjimų nurodymais Nr. 544198 ir Nr. 551796. Nesutikdamas su tokia atsakovo pozicija, ieškovas nurodė, kad minėtoje civilinėje byloje buvo išspręstas šalių ginčas, apimantis skolos laikotarpį iki 2013 m. spalio 2 d., tačiau nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo 2014 m. vasario 14 d. rašte Nr. 311 nurodytos skolos už vėlesnį laikotarpį, t y. nuo 2013 m. spalio 2 d. iki 2014 m. vasario 6 d.
Iš byloje pateikto 2014 m. vasario 6 d. rašto Nr. 311 turinio matyti, kad ieškovas skolos susidarymą laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 2 d. iki 2014 m. vasario 3 d. grindžia PVM sąskaitomis faktūromis: 2013 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaita faktūra serija NV Nr. 06000553, 2013 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaita faktūra serija NV Nr. 06000566, 2013 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaita faktūra serija NV Nr. 06000560, 2013 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita faktūra serija Nr. 06000568, 2014 m. sausio 2 d. PVM sąskaita faktūra serija NVAD Nr. 13374, 2014 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra serija NVAD Nr. 13553, 2014 m. vasario 3 d. PVM sąskaita faktūra NVAD Nr. 13517, tačiau byloje nėra jokių duomenų (įrodymų), kad sąskaitos faktūros: 2013 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitos faktūros serija NV Nr. 06000553, 2013 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitos faktūros serija NV Nr. 06000566, 2013 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitos faktūros serija NV Nr. 06000560, 2013 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitos faktūros serija Nr. 06000568, buvo pateiktos atsakovui. Šių įrodymų neišreikalavo, nurodytų aplinkybių nesiaiškino ir dėl jų nepasisakė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Nesant minėtų įrodymų, negalima nustatyti, kada atsakovui atsirado pareiga apmokėti šias sąskaitas faktūras, tuo labiau nustatyti, ar jų neapmokėjimą laiku galima laikyti esminiu sutarties pažeidimu.
Sutarties pažeidimo pripažinimas esminiu yra fakto klausimas, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo procesinius dokumentus (atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį), spręsdamas atsakovo iškeldinimo klausimą, kartu turėjo aiškintis, ar Subnuomos sutartis nutraukta pagrįstai ir teisėtai, analizuoti CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus esminio sutarties pažeidimo kriterijus, t. y. ar Subnuomos sutarties nutraukimo pagrindai buvo realūs, tinkamai įrodyti, ar jie lėmė, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus; pasisakyti dėl priešieškinio argumentų. Pirmosios instancijos teismui nepasisakius nei dėl CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminių sutarties pažeidimo kriterijų, nei dėl priešieškinio motyvų, nepareikalavus papildomų įrodymų ieškovo teisminio bylos nagrinėjamo metu nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nebuvo ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, neatskleistas įrodymų turinys ir jų esmė, dėl ko teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.
Remiantis nurodytu ir atsižvelgiant į tai, kad pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismui nutarus grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši teismo nutarties įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.