Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis

pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. V. , asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, nesusituokęs, dirbantis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. V. V. 2022 m. rugpjūčio 11 d. apie 22.32 val., S. A. gatvėje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kilusio žodinio konflikto su sugyventine S. Z. metu, mušė savo šeimos narį – sugyventinę S. Z., t. y. ketindamas ištraukti iš sugyventinės vairuojamo automobilio užvedimo spynelės raktelius, vieną kartą alkūne sudavė S. Z. į veido sritį, o jai išlipus iš automobilio, parvertė ant žemės bei suėmęs abiem rankomis už kaklo S. Z. smaugė, dėl ko jai trūko oro ir ji jautė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis V. V. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis V. V. kaltu prisipažino visiškai, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio ir parodė, kad jis su sugyventine S. Z. kartu gyvena apie 6 metai laiko, šiuo metu gyvena sugyventinės motinos namuose. Nusikaltimo įvykio dieną po pietų sugyventinė su drauge A. V. išvažiavo apsipirkti. Sugyventinė ilgai negrįžo, todėl jis, žinodamas, jog jos draugė yra ne kokios reputacijos, nervinosi, belaukdamas prisigėrė, jam sukilo pyktis ir pavydas, išėjo jų laukti į gatvę. Joms grįžus, jis klausė sugyventinės, kur ši važinėjosi. Sugyventinei pradėjus teisintis, jos neblaivi draugė kišosi į pokalbį, tada jis dar labiau supykęs ištraukė iš automobilio užvedimo spynelės raktelius ir per skubėjimą, betraukdamas raktelius, sudavė atbula ranka S. Z. į veidą, sugyventinė išlipo iš automobilio, jie susiginčijo. Tuomet jis supykęs ją parvertė ant žemės ir susinervinęs sugriebė už kaklo. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, taip pasielgė apimtas pavydo ir dėl to, kad buvo neblaivus. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinku atlikti viešuosius darbus (b. l. 90-91, 122-123).

3. Nukentėjusioji S. Z. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu V. V. ir augina jos sūnų D. Z.. Namas kuriame gyvena, priklauso jos motinai D. Z.. Su kaltinamuoju gyvena apie trejus metus. 2022 m. rugpjūčio 11 d. ji savo automobiliu „Opel Signum“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo pas draugę A. V.. Apie 22.20 val. joms kartu su drauge grįžtant į namus, privažiavus (duomenys neskelbtini), ant kelio prie autobusų sustojimo pamatė stovintį neblaivų sugyventinį (kaltinamąjį), kuris pradėjo ją stabdyti. Jai sustojus, V. V. priėjęs prie automobilio durelių jas atidarė ir įlindęs į salono vidų bandė ištraukti automobilio užvedimo raktelius, kuriuos ištraukė bei traukdamas raktelius jai rankos alkūne pataikė į veido sritį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, kuris truko apie 15 sekundžių. Jai išlipus iš automobilio ir paprašius sugyventinio atiduoti raktelius, kaltinamasis stumdamas rankomis ją iki pievos bei pakišęs koją, pargriovė ant pievos bei atsisėdęs jai ant pilvo abiem rankomis suėmęs už kaklo smaugė, dėl ko jai trūko oro ir jautė fizinį skausmą, kuris truko apie 10 min. Pas teismo medicinos ekspertus sužalojimo masto nustatymui nevyko, kadangi patyrė tik fizinį skausmą. Kaltinamajam V. V. dėl padaryto nusikaltimo atleido, pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 29-32).

4. 2022 m. rugpjūčio 11 d. policijos pareigūnės E. P. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo iš pranešėjos S. Z. gautą informaciją apie sugyventinio smurtą jos atžvilgiu – ši pasitvirtino, nukentėjusioji S. Z. patvirtino, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. apie 22.41 val. kilusio konflikto metu sugyventinis V. V., stovėdamas lauke prie automobilio, iš užvedimo spynelės traukdamas raktelius, rankos alkūne pataikė nukentėjusiajai į veidą (dantis), jai išlipus iš automobilio ėmė ją stumdyti ir pargriovęs ant žemės suėmęs abiem rankomis už kaklo ėmė smaugti, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Smurtu įtariamas asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, jam nustatytas 1,83 prom. girtumas (b. l. 55-58).

5. 2022 m. rugpjūčio 11 d. įvykio vietos protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Teritorija neaptverta ir vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Ant važiuojamosios kelio dalies asfalto priekine dalimi į (duomenys neskelbtini) kaimo pusę stovi pilkos spalvos lengvasis automobilis „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo automobilio į kairę pusę matosi autobusų sustojimo aikštelė. Žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link autobusų stotelės ant žalios vejos galimai buvo smurtaujama (b. l. 76-78).

6. 2022 m. rugpjūčio 11 d. Asmens apžiūros protokolu užfiksuota, kad ant S. Z. matomos neseniai patirto smurto žymės – dešinės rankos dilbio srityje ir kaklo srityje matomi netaisyklingos formos minkštųjų audinių paraudimai, veido srityje sužalojimų nestebima (b. l. 69-72, 73-75).

7. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patikrų alkotesteriu registracijos žurnale užfiksuota, kad Alkotesteriu Alkotest 7510 Nr. ARPK-0077, kaltinamajam V. V. 2022 m. rugpjūčio 11 d., 23.21 val. nustatytas 1,83 prom. girtumas (b. l. 52-54).

8. Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus iš esmės nereikšmingam asmeninio buitinio pobūdžio konfliktui, tyčia vieną kartą alkūne sudavė į veido sritį ir pargriovęs ant žemės, suėmęs rankomis už kaklo, smaugė savo šeimos narį – sugyventinę S. Z..

II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas

Motyvuojamoji dalis

9. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas alkūne į veidą, ir rankomis suėmęs už kaklo smaugdamas) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą. Trečia, smūgis rankos alkūne bei suėmimas jai už kaklo ir smaugimas, sukėlę nukentėjusiajai kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojamas nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusiosios pareiškimais, tiek policijos pareigūnų iškart po nusikaltimo įvykio užfiksuotais duomenimis (tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje) jo vietoje, tiek ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, nors ir nesusituokusių kaltinamojo ir nukentėjusiosios bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusioji faktinėje šeimoje kartu gyvena jau apie trejus metus, augina mažametį vaiką ir tvarko bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos šeimos nariai.

III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai

10. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinio lygmens (vidurkio) kaip jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalis) dispozicijoje, kadangi smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo jokių papildomų įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, smurtinių veiksmų skaičius buvo santykinai mažas (1 smūgis alkūne į veido sritį ir suėmimas už kaklo), smurtas nebuvo stiprus, smurtu sukeltos pasekmės savo pobūdžiu minimalios (sveikata nesutrikdyta, sužalojimų nekonstatuota), konflikto vada buvo grynai asmeninio buitinio pobūdžio. Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina jo kaltės laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

11. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai ) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija – nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

12. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina dar labiau teigiama (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas): kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 7-11), per paskutiniųjų 1 metų laikotarpį administracine tvarka baustas 30 kartų (vien už Kelių eismo taisyklių pažeidimus) (b. l. 131-159), jis yra visiškai darbingas, vykdo individualią veiklą, gyvena faktinėje šeimoje, priklausomybių ligų ar psichiatro priežiūra ar gydymas jam nebuvo ir nėra taikoma, duomenų apie gyvenamos vietos savivaldos institucijoje gautus nusiskundimus kaltinamojo elgesiu byloje nepateikta.

13. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja kaltinamojo visišką prisipažinimą kaltu, reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe kvalifikuojamas jo apsvaigimas nuo alkoholio iki vidutinio girtumo, tiesiogiai priežastingai nulėmęs (įtakojęs) nusikalstamus kaltinamojo veiksmus (BK 60 straipsnio 1 dalis, 9 punktas).

14. Teismas sprendžia, kad šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį ir įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, esant vienai atsakomybę lengvinančiai ir vienai ją sunkinančiai aplinkybėms, konstatavus daugiau kaltinamojo asmenybės teigiamų aspektų (punktas 12), yra teisinga kaltinamajam paskirti prokuroro prašomos dar švelnesnės rūšies ir dydžio – 3 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 30 valandų, viso 90 valandų. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriamos bausmės dydis jam sumažintinas 1/3 dalimi – t. y. iki 2 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui, viso – 60 valandų (BK 46 straipsnio 2 ir 3 dalys, 61 straipsnio 3 dalis). Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme), teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, adekvati ir proporcinga tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nėra pakankamo faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai). Kaltinamajam V. V. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai įvykdyti iki viešųjų darbų bausmės vykdymo pabaigos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Kaltinamajam V. V. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 102-105) paliktina galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą ji panaikintina.

15. Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 3 (trims) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, viso – 90 valandų.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę V. V. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, išviso – 60 (šešiasdešimt) valandų.

Skirti V. V. baudžiamojo poveikio priemonę – iki paskiriamos viešųjų darbų bausmės vykdymo pabaigos nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, ją panaikinti

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.