Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidas Steckys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs prokuroro Tomo Bajorūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Biržuose, Lietuvoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Darbo biržoje, teistas Biržų rajono apylinkės teismo 2016-06-23 pagal LR BK 310 str., 286 str. paskiriant bausmę - 4 MGL dydžio baudą, 2016-06-28 bauda sumokėta, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. liepos 24 d., apie 18 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), tėvų gyvenamajame bute, konflikto su motina R. Ž. ir tėvu R. Ž. metu, tyčia trenkdamas kumščiu R. Ž. vieną kartą į veidą, tuo nukentėjusiajai, savo šeimos nariui - motinai R. Ž. sukėlė fizinį skausmą, R. Ž. ginant sutuoktinę ir prispaudus jį prie sienos, tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, tyčia trenkdamas alkūne R. Ž. vieną kartą į veidą, tuo nukentėjusiajam, savo šeimos nariui - tėvui R. Ž. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Ši kaltinamojo padaryta veika atitinka BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis D. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-07-24 buvo neblaivus. Tėvai R. Ž. ir R. Ž. į namus grįžo apie 18 val. 30 min. Su savo tėvais gyvena apie 3 metus. Grįžus tėvams, paprašė, kad duotų 3 eurus, nes buvo skolingas pardavėjai už alų, kurį pasiėmė skolon kol tėvų nebuvo namuose. Tėvai pasakė, kad neduos pinigų ir sukonfliktavo. Tėvai iškvietė policijos pareigūnus. Jis nenorėjo susitikti su policija, nes galvojo, kad vėl išveš policijos pareigūnai į Panevėžio areštinę. Norėjo išeiti pro duris, o motina R. Ž. neleido išeiti. Jis su motina susistumdė prie durų ir jis ranka užtrenkė mamai į veidą. Tada tėtis R. Ž. atitraukė nuo motinos, rėmė jį prie sienos. Besimuistydamas nuo tėvo laikymo galėjo užtrenkti alkūne į akį. Gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką. Sutinka jog baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutiktų su laisvės apribojimo bausme, kadangi viešųjų darbų dirbti negali, neleidžia sveikata (b. l. 103-106)

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiųjų R. Ž. ir R. Ž. parodymai, protokolai – pareiškimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolai, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, kita rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusioji R. Ž. parodė, kad 2019-07-24, apie 9.30 val. su vyru R. Ž. ruošėsi važiuoti į Jūrmalą, prie jūros. Pakvietė kartu važiuoti ir sūnų D. Ž., kuris gyvena kartu. Sūnus pasakė, kad važiuoti kartu nebenori. Apie 18.20 val. ji su vyru grįžo iš kelionės. Grįžus į namus, pastebėjo, kad sūnus yra akivaizdžiai neblaivus, galimai nuo alkoholinių gėrimų, kadangi kambaryje buvo matyti alaus buteliai. D. Ž. paaiškino, kad jam yra reikalingi 3 eurai, nes moteris parduotuvėje davė alaus, už kurį jis liko skolingas minėtą pinigų sumą. Tačiau abu tėvai pinigų nedavė. Kai nedavė pinigų, sūnus paliko agresyvus, teigė, kad ją bei vyrą papjaus su peiliu. Ji, išsigandusi, apie įvykį pranešė policijos pareigūnams, kadangi sūnus ne vieną kartą yra smurtavęs prieš ją bei vyrą. Atvykus policijos pareigūnams, ji bandė atidaryti buto duris, tačiau D. Ž. neleido jų atidaryti ir ne mažiau kaip vieną kartą, kumščiu trenkė jai į veidą. Po to, R. Ž. apglėbė sūnų rankomis, prispaudė prie sienos, o ji atidarė duris. Vyras šaukė pareigūnų pagalbos. Įbėgę policijos pareigūnai sučiupo D. Ž. ir jį sulaikė. Kai jai trenkė skaudėjo, sukėlė fizinį skausmą. Prašo D. Ž. nubausti įstatymo numatyta tvarka (b. l. 31-34).

Nukentėjusysis R. Ž. parodė, kad 2019-07-24, apie 9.30 val. su žmona R. Ž., gyvenančia kartu, ruošėsi važiuoti į Jūrmalą prie jūros. Apie 18.20 val. su žmona grįžo iš kelionės. Grįžus į namus, pastebėjo, kad sūnus yra neblaivus. Sūnus D. Ž. paaiškino, kad jam yra reikalingi 3 eurai, nes moteris parduotuvėje jam davė alaus, už kurį jis liko skolingas. Pinigų sūnui nedavė. Sūnus paliko agresyvus, matė, kaip jis nuėjo į virtuvę ir su peiliu nuėjo į savo kambarį. Išsigandusi R. Ž. apie įvykį pranešė policijos pareigūnams, kadangi ne vieną kartą sūnus smurtavęs. Atvykus policijos pareigūnams, R. Ž. bandė atidaryti buto duris, tačiau sūnus neleido jų atidaryti ir trenkė jai ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu į veidą. Jis sūnų apglėbė rankomis, kad jis nebesmurtautų, prirėmė prie sienos, tačiau jis tuo metu vieną kartą iš alkūnės trenkė jam į kairiąją akį. Kai jam trenkė, skaudėjo, sukėlė fizinį skausmą. Prašo D. Ž. nubausti įstatymo numatyta tvarka. (b. l. 50-53)

Iš 2019-07-24 protokolo – pareiškimo matyti, kad R. Ž. pranešė, kad 2019-07-24, apie 18 val. 20 min., smurtavo sūnus D. Ž. ir sukėlė fizinį skausmą (b. l. 7-9).

Iš 2019-07-24 protokolo – pareiškimo matyti, kad R. Ž. pranešė, kad 2019-07-24, apie 18 val. 20 min., smurtavo sūnus D. Ž. ir sukėlė fizinį skausmą. (b. l. 12-14).

Iš 2019-07-24 R. Ž. asmens apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuotas kairės akies paraudimas (b. l. 62-64, 65).

Iš 2019-07-24 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta randasi (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad virtuvėje ant grindų išmėtyti stalčius, šakutės, šaukštai, peiliai. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (b. l. 24-25, 26-27)

Iš 2019-07-24 policijos pareigūnės A. P. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyrę asmenys – R. Ž. ir R. Ž. Atvykusiems policijos pareigūnams jie paaiškino, kad neblaivus sūnus reikalavo pinigų ir pinigų negavęs, ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė motinai į veido sritį, o tėvui alkūne sudavė į kairiąją akį. Pažymėta, kad smurtu įtariamas asmuo – D. Ž. akivaizdžiai neblaivus. (b. l. 67-70).

Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl nusikaltimo pagal BK 140 str. 2 d. padarymo. Nukentėjusiųjų parodymus apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku jų sūnus D. Ž. jų atžvilgiu smurtavo, patvirtina visi rašytiniai bylos duomenys bei paties kaltinamojo prisipažinimas. Šių duomenų pakanka jo kaltei dėl padaryto nusikaltimo pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 str.1 d. 9 p.). Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su prokuroro siūlomu bausmės dydžiu ir jos rūšimi ( b. l. 114, 115-117).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, apimtį, į tai, kad buvo padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.), į kaltinamojo asmenybę – D. Ž. teistas, teistumas išnykęs (b. l. 75-86), administracine tvarka 5 metų laikotarpyje baustas du kartus pagal Lietuvos Respublikos ANK 508 str. 1 d. ir pagal ANK 484 str. 1 d. baudomis, baudos sumokėtos (b. l. 73-74), nedirbantis (b. l. 71), neregistruotas darbo biržoje (b. l. 72). Atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo akivaizdžiai neblaivus. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas (BK 48 str.). Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamasis kaltę pripažino ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

D. Ž. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. 2019-07-24 18 val. 55 min sulaikytas (b. l. 88), paleistas 2019-07-25 13 val. 42 min. ( b. l. 90). Sulaikyme išbūta viena para įskaitytina į paskirtą bausmę (BK 66 str., BPK 140 str. 9 d.).

Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narius – motiną ir tėvą, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Jis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą (BK 67 str. 1 d., 3 d., 72² str.).

Kaltinamajam 2019-07-25 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 107-108) iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista ir panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

teismas nusprendžia:

D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d. pagrindu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu – skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Į atliktą bausmę kaltinamajam įskaityti 1 parą, išbūtą laikinajame sulaikyme ir laikyti jį atlikusiu 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

Paskirti D. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą D. Ž. privalo įvykdyti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Nuteistasis per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs D. Ž. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 353 str., 357 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.