Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant: pareiškėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Ritai Košubienei,

suinteresuoto asmens J. J. M., kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą, nustatyti globą, rūpybą, skirti globėją, rūpintoją, atstovui advokatui Arūnui Sakalauskui,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui J. J. M, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą, nustatyti globą, rūpybą bei paskirti globėją, rūpintoją,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl J. J. M pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo, suinteresuoti asmenys – J. J. M, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, jam nustatyti globą (rūpybą), D. L., kurią prašoma skirti globėja (rūpintoja).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškimo ir kitų procesinių dokumentų esmė.

Pareiškime nurodoma, kad J. J. M, a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinis skyrius 2022-10-28 išdavė specialiųjų poreikių nustatymo sprendimą Nr. STS-5437; jam nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2022-10-19 iki 2024-10-18; diagnozuota (duomenys neskelbtini) J. J. M gydosi V. ambulatorijoje ir Vilkaviškio psichikos sveikatos centre. 2022 m. gruodžio 8 d. socialinės darbuotojos atlikto gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimo išvadoje nurodyta, kad J. J. M negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių ir neturtinių santykių srityse, išskyrus savitvarkos įgūdžių sritį, kurioje geba iš dalies savarankiškai naudodamasi pagalba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus. D. L. rūpinasi dėdės slauga ir gydymu. Jos moralinės ir dorovinės savybės, sveikatos būklė leidžia globoti ir rūpintis savo dėde. Daugiau norinčių ir galinčių rūpintis J. J. M nėra. Santykiai tarp dėdės ir dukterėčios yra šilti, su dukterėčia J. J. M jaučiasi gerai (b. l. 1 - 3).

Byla išnagrinėta teismo posėdyje nedalyvaujant asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, J. J. M, kadangi remiantis teismo psichiatrijos ekspertizės aktu jis negali tinkamai priimti ir suvokti procesinių dokumentų, nesupras proceso esmės, negalės teismui pateikti objektyvių paaiškinimų (CPK 464 straipsnio 2 dalis).

II. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

III. Neveiksnumo nustatymo pagrindai ir motyvai, teismo padarytos išvados.

CK asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Pareiškėja su pareiškimu pateikė teismui Vilkaviškio socialinės pagalbos centro socialinės darbuotojos R. S. 2022 m. gruodžio 8 d. išvadą Nr. 186 apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse, taip pat pareiškime nurodė konkrečias sritis, kuriose prašo teismo pripažinti asmenį neveiksniu (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. A1-742 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“). Pateiktoje socialinio darbuotojo išvadoje nurodoma, kad J. J. M geba iš dalies savimi pasirūpinti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus asmeninių neturtinių santykių sritį – savitvarkos įgūdžių sritį, kurioje negeba savarankiškai pats savimi pasirūpinti (b. l. 7-9). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus sprendimu nustatyta, kad J. J. M nustatytas 20 balų bazinis funkcionavimo lygis, antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2022 m. spalio 19 d. iki 2024 m. spalio 18 d. ( b. l. 11). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus sprendimu nustatyta, kad J. J. M nustatytas didelių specialiųjų poreikių dydis nuo 2022 m. spalio 19 d. iki 2024 m. spalio 18 d. ( b. l. 12). Pasirengimo nagrinėti bylą metu buvo paskirta J. J. M teismo psichiatrijos ekspertizė (b. l. 37-38). Gautame teismo psichiatrijos ekspertizės akte 2023 m. gegužės 29 d.---31 d. Nr. (duomenys neskelbtini)2023 teigiama, kad J. J. M konstatuojama liga – įgyta silpnaprotystė, kita kraujagyslinė demencija, jis nesupranta savo veiksmų ir negali jų valdyti visose ekspertams teismo nutartyje skirti ekspertizę nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Dėl ekspertizės išvadų bylos dalyviai neprieštaravo, teismui abejonių dėl jų nėra. Nors socialinio darbuotojo išvadoje nurodyta, kad J. J. M asmeninių neturtinių santykių srityje – savitvarkos įgūdžių srityje iš dalies negeba savimi pasirūpinti, tačiau teismas vadovaujasi ekspertizės akto, kaip didesnę galią turinčio rašytinio įrodymo, išvadomis, tuo labiau, kad su šia išvada sutiko visi byloje dalyvaujantys asmenys. Be to suinteresuoto asmens D. L. paaiškinimas teismo posėdyje dėl J. J. M gebėjimų patvirtina ekspertizės akto išvadą. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre apie J. J. M jokių duomenų nėra.

Įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, socialinio darbuotojo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus, pareiškėjos, asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, atstovo advokato nuomonę, daro išvadą, kad J. J. M dėl savo psichikos būklės negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, todėl, įstatyme esant įpareigojimui teismui nurodyti konkrečias sritis, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, yra pagrindas pripažinti jį neveiksniu (CK 2.10 straipsnis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. A1-742 „dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“) atskirose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jos interesai. Dėl sunkios sveikatos būklės, jo amžiaus, nėra pagrindo manyti, kad jo būklė gali pagerėti tiek, kad jis padarytų žalą sau ir aplinkiniams, dėl ko nėra jokio reikalo riboti jo veiksnumo tose srityse, kurios jam neaktualios, kurių galimybėmis jis dėl savo sveikatos būklės vis tiek negalės pasinaudoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Štukaturovas prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 44009/05). Iškilus poreikiui, visada galima spręsti dėl pripažinto neveiksnumo tam tikrose srityse panaikinimo ar dėl asmens pripažinimo neveiksniu kitose ar papildomose srityse. Be to 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais CK, CPK pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Atsižvelgiant į tai, pareiškimas dalyje dėl neveiksnumo nustatymo asmeninių neturtinių santykių srityje – politinių ir rinkimo, balsavimo teisių įgyvendinimo srityje (teisė balsuoti ir būti išrinktam), šeimos santykių srityje, asmens gebėjimo būti globėju, darbo teisinių santykių srityse neturėtų būti tenkinamas.

Atsižvelgiant į paminėta ir į suinteresuoto asmens J. J. M fizinę ir psichikos būklę, į jo elgseną šiuo metu, į tai, kad nėra duomenų apie jo keliamą grėsmę sau ir aplinkiniams, nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui neapribotinas veiksnumas šiose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto ,,Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo“ nurodytose srityse: šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita) (10.2.3 punktas); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (10.2.4 punktas); darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir panašiai) (10.2.5 punktas), taip pat į aprašą neįtrauktose, tačiau pareiškime ir teismo nutartyje skirti ekspertizę nurodytose asmeninėse neturtinėse srityse - politinių ir rinkimo, balsavimo teisių įgyvendinimo srityje (teisė balsuoti ir būti išrinktam); taip pat gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas srityje. Tačiau suinteresuotam asmeniui apribotinas veiksnumas šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai) (10.1.1 p.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai (10.1.2 p.); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita) (10.1.3 p.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita) (10.1.4 p.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita) (10.1.5 p.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita) (10.1.6 p.); savitvarkos įgūdžių srityje (10.2.1 p.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai) (10.2.2 p.).

Byloje dalyvaujantiems asmenims išaiškintina, kad pagal CPK 469 straipsnį, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų (neveiksnaus asmens sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos, prokuroro) arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

IV. Globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus skyrimo pagrindai, motyvai, teismo padarytos išvados.

Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka (CPK 468 straipsnio 4 dalis). Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Jei neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas pagal globos ir rūpybos institucijos prašymą ar savo iniciatyva paskiria turto administratorių. Šiuo administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo (CPK 493 straipsnio 1 dalis).

J. J. M šioje byloje teismo sprendimu pripažinta neveiksniu tam tikrose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, išvardintose ,,Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo“, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742, 10 punkte, todėl jam imperatyviai nustatytina globa (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, 3.277 straipsnio 1 dalis), bei skirtinas globėjas. Byloje surinkti visi tam reikalingi rašytiniai įrodymai (CPK 505 straipsnio 1 dalis, 506 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas, globos įstaiga, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pareiškime pateikė rašytinę išvadą, kurioje J. J. M globėja siūlė skirti dukterėčią D. L., kuri sutinka būti dėdės globėja, jos moralinės ir dorovinės savybės, giminystės ryšys, sveikatos būklė leidžia tai padaryti (b. l. 2). Suinteresuotas asmuo D. L. sutiko raštiškai būti paskirta neveiksniu tam tikrose srityse pripažinto J. J. M globėja, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu (e. b. l. 5). Su tuo sutinka neveiksniu pripažinto J. J. M atstovas advokatas. Šiuo metu J. J. M gyvena kartu su dukterėčia, kur jam sudarytos tinkamos sąlygos, ir ten gyvens nuolatos. D. L. iki šiol globoja dėdę, yra sveika (b. l. 6). Ji nėra teista (b. l. 26), galiojančių administracinių nuobaudų neturi ( b. l. 27). Kitų asmenų norinčių globoti nėra. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei atsižvelgus į pareiškėjo atstovės ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus teismo posėdyje, konstatuotina, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. J. M nesugeba savimi pasirūpinti, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, dėl ko jam reikalinga nuolatinė globa visose srityse, kuriose jam nustatytas neveiksnumas. D. L. iki šiol tinkamai rūpinasi neveiksniu dėde, gali ir toliau tinkamai atlikti globėjos pareigas, todėl siekiant apsaugoti neveiksnaus asmens teises ir interesus, ji skirtina savo dėdės J. J. M globėja (CPK 491, 505 - 508 straipsniai).

J. J. M turi nekilnojamojo turto (b. l. 25), šioje srityje jam apribotas veiksnumas, todėl skirtinas turto administratoriumi jo globėja D. L. (CK 3.245 straipsnis).

Globėjui ir turto administratoriui išaiškintinos jo teisės ir pareigos (CPK 508 straipsnio 4 dalis, CK 3.240, 3.243, 3.244 straipsniai). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui išaiškintina, kad jis turi įstatyminę pareigą kontroliuoti, kaip globėja ir rūpintoja atlieka savo funkcijas, reikalui esant kreiptis į teismą dėl globėjo bei rūpintojo pakeitimo.

Teismo nutartys dėl globos ir rūpybos nustatymo ir globėjo bei rūpintojo paskyrimo vykdomos skubiai (CPK 496 straipsnis), tačiau kadangi globa nustatyta teismo sprendimu, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, globa vykdoma nuo priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-268 straipsniais, 468 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

J. J. M, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), pripažinti neveiksniu (negebančiu pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų) šiose srityse:

1.1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

1.2. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

1.3. kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

1.4. nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

1.5. paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

1.6. dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

2.1. savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

2.2. sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

Nustatyti globą J. J. M, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini)., turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kuriose jam šiuo teismo sprendimu nustatytas neveiksnumas.

Paskirti J. J. M, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), globėja D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini)., nustatyti, kad ji kaip globėja veikia tose srityse, kuriose J. J. M pripažintas neveiksniu ir kuriose jam nustatyta globa.

Globos vietą nustatyti globotinio J. J. M ir globėjos D. L. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini)..

Paskirti J. J. M, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), turto administratoriumi D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini)

Globėjui ir turto administratoriui išaiškinti jo teises ir pareigas:

Globėjas ir rūpintojas yra globotinio ir rūpintinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo, turi teisę sudaryti neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius (CK 3.240 str. 1, 2 d.). Globėjų ir rūpintojų veiklą prižiūri globos ir rūpybos institucijos (CK 3.241 str. 1 d.). Globėjas ir rūpintojas gali būti atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo artimųjų giminaičių ligos, turtinės padėties pablogėjimo ar kitų svarbių priežasčių, taip pat jei jis netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ir rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais (CK 3.246 str. 2, 3 d.). Jeigu globėjas ar rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ir rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo ar rūpintojo pareigų. Jeigu šiais globėjo ar rūpintojo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui, globėjas ar rūpintojas privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo nušalinimo turi teisę globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras (CK 3.246 str. 2, 3 d.). Globėjas ar rūpintojas privalo informuoti globos instituciją apie gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 str. 5 d.). Neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens interesais. Sandoriams, kurių suma didesnė kaip 1500 eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas ar rūpintojas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio ar rūpintinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio ar rūpintinio daiktinės teisės. Globėjas, rūpintojas, jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu ar rūpintiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui ar rūpintiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio ar rūpintinio interesus (CPK 3.244 str.). Neveiksnaus asmens globėjui draudžiama dovanoti neveiksnaus asmens turtą pastarojo vardu, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo gali būti dovanotojas su rūpintojo sutikimu, jeigu šis nesutinka, būtinas teismo leidimas, išskyrus, kai dovanotino turto vertė neviršija vienos socialinės bazinės išmokos dydžio sumos. Neveiksniam asmeniui skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėjas, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos socialinės bazinės išmokos dydžio sumos. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo turi teisę priimti jam skirtas dovanas su rūpintojo sutikimu, jeigu rūpintojas neduoda leidimo, jį gali duoti rūpintinio prašymu jį gali išduoti teismas. Rūpintojo sutikimas nereikalingas, jeigu ribotai veiksnus asmuo priima simbolines dovanas, neviršinančias vienos socialinės bazinės išmokos dydžio sumos (CK 6.470 str. 1, 2 d.).

Teismo sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, nedalyvavusiems jo paskelbime, per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.