Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 95-226 netaikyti nuteistajam R. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis R. V. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 95-256. Skunde nurodo, kad jis nepaisant gautų drausminių nuobaudų, yra net 14 kartų skatintas už gerą bei sąžiningą darbą, jis daug ir sunkiai dirba, labai išvargsta - dėl to dažnai pramiega, už ką yra dauguma jo gautų drausminių nuobaudų. Taip pat jis mielai lankytų anoniminių alkoholikų kursus, jeigu jo darbo grafikas būtų kitoks. Taip pat nurodo, kad palaiko glaudžius ir gerus santykius su artimaisiais, be to, yra sukūręs šeimą. Bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis, tik atvykęs į pataisos namus pareiškė norą dirbti, buvo įdarbintas ir dirba iki šiol, laisvėje iki arešto taip pat dirbo, paleistas lygtinai turės nuolatinį darbą santechnines paslaugas teikiančioje įmonėje, pataisos namuose mokėsi ir įgijo siuvinių gamintojo specialybę, moka jam priteistą civilinį ieškinį, dalyvaudavo pataisos namuose rengiamose socialinės reabilitacijos programose, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, paleistas lygtinai turės nuolatinę gyvenamąją vietą, laisvalaikiu sportuoja, nesivadovauja kriminalinės subkultūros elementais, nereiškia diskriminacinių nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Komisijos 2017 m. gruodžio 11 d. priimtu nutarimu Nr. 95-226 nutarta netaikyti nuteistajam R. V., gimusiam (duomenys neskelbtini) lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu aštuoniolika kartų buvo baustas drausmine tvarka už įvairius vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų pažeidimus, šiuo metu turi keturiolika galiojančių nuobaudų, tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, pastaruoju metu nerodo teigiamo pokyčio. Taip pat egzistuoja pakankamai kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui – tai mąstymas ir elgesys, gyvenimo stilius ir draugai, informacija apie teisės pažeidimus, lėšų tvarkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, ypatingų pokyčių nuteistojo elgesyje, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neįvyko. Nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, neįvykdė Komisijos paskirtų rekomendacijų, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nebenusikals.

R. V. nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 13 m. laisvės atėmimo bausmė.

- Šiaulių rajono apylinkės teismo 1999 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu. Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

- Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, paskirta 13 m. laisvės atėmimo bausmė;

- Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį, paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 13 m. laisvės atėmimo bausmė.

Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 m. 7 mėn. 12 dienų (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 7 d.).

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimu netaikyti nuteistajam R. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2017 m. gruodžio 7 d. posėdžio, kuriame buvo svarstytas nuteistojo R. V. prašymas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus ir nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimas netaikyti nuteistajam R. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų bei tinkamai įvertinus visas aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas. Iš išvados apie nuteistojo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą matyti, kad nuteistajam buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame, be kitų priemonių, buvo numatyta nuteistajam lankyti anoniminių alkoholikų užsiėmimus bei laikytis numatytų vidaus tvarkos taisyklių, taip pat nuteistajam 2017 m. birželio 12 d. Komisijos posėdyje buvo nustatytos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijos, taip kurių taip pat buvo nustatyta nuteistajam laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos ir neturėti galiojančių nuobaudų, dalyvauti uždaruose AA susirinkimuose. Tuo tarpu R. V., kaip teisingai konstatavo Komisija nutarime netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, bausmės atlikimo metu aštuoniolika kartų buvo baustas drausmine tvarka už įvairius vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų pažeidimus, šiuo metu turi keturiolika galiojančių nuobaudų, nesilankė anoniminių alkoholikų susirinkimuose, tuo pačiu nevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių bei Komisijos nustatytų rekomendacijų, ką iš esmės patvirtina išvada apie nuteistojo apie nuteistojo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą, kur nurodoma, kad nuteistasis neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis gali nesilaikyti įstatymų ir būdamas laisvėje pakartotinai nusikalsti. Be to, pažymėtina ir tai, jog nuteistajam, po 2017 m. gruodžio 7 d. vykusio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo Komisijos posėdyje, už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą 2017 m. gruodžio 8 d. bei 2017 m. gruodžio 20 d. buvo skirtos drausminės nuobaudos – papeikimai, ir tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo ypatingai neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Todėl, nesant formaliojo lygtinio paleidimo pagrindo, R. V. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, veiksnių, leidžiančių teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistasis nevengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti, supranta savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau yra linkęs jį menkinti; savęs vertinimas ne visuomet atitinka realią situaciją, pripažįsta, jog turi savybių, kurių nemėgsta, tačiau negeba jų įvardinti bei nestebima pastangų jas keisti; yra linkęs pasikliauti savo tiesioginiu patyrimu, dažnai nepaiso kitų asmenų nuomonės bei jausmų, stokoja empatijos; nėra linkęs planuoti savo ateities, dažniausiai sprendimus priima spontaniškai, gyvena šiandiena; nuteistojo veiksmai ir elgesys dažnai yra tiesiog reakcija į aplinkos stimuliaciją, ypač kai susiduria su aplinkos reikalavimais, kurie jam nepatinka; pripažįsta, kad tam tikromis aplinkybėmis gali smarkiai supykti bei tuomet yra tikimybė, kad pavartojęs alkoholio gali savo pyktį išreikšti veiksmais (pvz.: išsako pyktį laisvėję esančių draugų atžvilgiu bei teigia, kad jei sutiktų pavartojęs alkoholio, yra tikimybė, kad panaudotų smurtą jų atžvilgiu); neigia šiuo metu turintis problemų, tačiau apskritai suvokia kylančius sunkumus, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta prie jos prisidėjęs, yra nemažai prieštaravimų; vengia spręsti turimas problemas arba joms spręsti pasirenka netinkamas strategijas; dėmesį sutelkia tik į teigiamas savo elgesio pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas; linkęs savo elgesį pateisinti lygindamas jį su kitų nusižengimais bei pateisina nusikalstamumą atsižvelgiant į nedarbo lygį, politiką ir kitus socialinius veiksnius; taip pat egzistuoja ir nėra eliminuoti kriminogeniniai veiksniai, darantys įtaką nuteistojo elgesiui: informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, emocinė gerovė (nėra susijęs su kitais artimais ryšiais, ne visuomet adekvačiai vertina save), mąstymas ir elgesys (neapsvarsto savo elgesio pasekmių, yra grasinęs kitam asmeniui, siekdamas paklusnumo, stokoja empatijos, neturi susiformavęs ateities tikslų, sprendimus priima spontaniškai, supykęs ir apsvaigęs nuo alkoholio gali panaudoti smurtą), nuostatos (nemato tikslo varžyti savo elgesį dėl kitų, daug kartų baustas, linkęs sumenkinti ir pateisinti savo elgesį). Pakartotinio smurtinio nusikalstamumo rizikai reikšmingi veiksniai, vadovaujantis HCR-20 metodika: sunkaus nusikaltimo įvykdymas gan jauname amžiuje, psichoaktyvių medžiagų vartojimas, savivokos stoka, buvimas destabilizuojančioje aplinkoje.

Nors bausmę nuteistasis privalo atlikti tinkamai, tačiau jam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdymas, pasyvumas savo elgesiu įrodyti, kad pasitaisė ir ateityje gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis neleidžia sutikti, kad nuteistojo pastangos teigiamai koreguoti savo elgesį buvo pakankamos bei bausmės tikslai bus pasiekti sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas.

Pažymėtina, kad Komisijos 2017 m. gruodžio 11 d. nutarime Nr. 95-226 netaikyti nuteistajam R. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir nenustatyta pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo R. V. skundas dėl Komisijos 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 95-226 netaikyti nuteistajam R. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 95-226 netaikyti nuteistajam jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.