Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2023 m. gruodžio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281(1) straipsnio 1 dalį (2 veikos) galutine subendrinta bausme – areštu 60 parų, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – turto (automobilio) konfiskavimą bei draudimą 4 metus vairuoti transporto priemones, arešto bausmė atlikta 2024 m. kovo 5 d.;

2) 2024 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui, bausmė vykdoma, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. V. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui šiomis aplinkybėmis:

jis 2024 m. lapkričio 29 d. apie 23.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, adresu, (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę V. A., pasireiškusį tuo, kad tyčia ranka trenkė tris kartus pastarajai į veidą, po ko paėmė V. A. už riešų ir juos suspaudė, tuo nukentėjusiajai V. A. sukėlė fizinį skausmą ir pagal 2024 m. gruodžio 4 d. specialisto išvadą Nr. G 4005/2024(01) padarė poodines kraujosruvas veido dešinėje, rankose, krūtinėje, juosmens dešinėje, odos nubrozdinimus veide, muštinę žaizdelę viršutinės lupos gleivinėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. V. parodė, kad savo kaltę visiškai pripažįsta. Viskas, kas parašyta kaltinime, iš tikrųjų įvyko. Taip pasielgė dėl emocijų. Buvo žodinis konfliktas su nukentėjusiąja, barėsi. Sunku yra svetimoje šalyje, darbe buvo problemų, motinai prastai su sveikata, negali net nuvykti pas ją. Viskas vienu momentu susidėjo ir kilo tie pykčiai. Sudavė jai delnu. Laikė V. A. už riešų, nes ji prie jo su emocijomis irgi ėjo. Jiems taip gaunasi, kad dažnai su V. pykstasi. V. nekalta dėl to. Tam tikrais momentais negali užmerkti akių ir įvyksta žodinis konfliktas, kuris perauga į sužalojimus. Labai gailisi ir atsiprašo V. Pažada, kad ateityje tai neįvyks, kad ir kaip susiklostytų jų ateities gyvenimas. Lapkričio mėnesį su V. gyveno kartu, dabar nebegyvena. Kartais per išeigines vartoja alkoholį. Tuo metu neblaivūs buvo ir jis, ir V. Jo veiksmus įtakojo alkoholis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. J. V. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. V. parodė, kad kaltę dėl jam pareikšto įtarimo prisipažįsta visiškai ir labai gailisi. Jis psichinėmis ligomis neserga ir psichikos sutrikimų ligoninėse nesigydė. Jis jau virš 2,5 metų pažįsta V. A. ir artimai bendrauja, bet kartu šiuo metu negyvena pastoviai. Jo santykiai su V. yra draugiški, vienas kitą myli. Jis V. A. namuose gyvena ne pastoviai, dažniausiai savaitgaliais. Kaip yra nurodyta įtarime, jis 2024 m. lapkričio 29 d. buvo V. namuose (duomenys neskelbtini). Jis vakarą su V. leido draugiškai, vartojo alkoholį. Vėliau tarp jo ir V. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis nesusivaldė ir prieš ją panaudojo fizinę jėgą. Jis V. su ranka nestipriai sudavė į veidą kelis kartus ir paskui laikė jai už rankų. Tada V. pradėjo telefonu skambinti kažkam, jis iš jos paėmė telefoną ir padėjo į spintelę. Tada V. išėjo iš savo buto ir į jį sugrįžo su policijos pareigūnais. Policijos pareigūnai patikrino jo ir V. blaivumą, ir su pareigūnais pabendravęs, jis išėjo iš V. namų. Pareigūnai jam įteikė šaukimą atvykti į apklausą į policijos komisariatą. Po minėto įvykio jis V. atsiprašė ir ji jam atleido už jo poelgį. Prižada, kad daugiau tai nepasikartos (b. l. 90-93).

2024 m. lapkričio 30 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto aplinkoje atvejo nurodoma, kad V. A. atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 29 d. maždaug apie 23.40 val. (duomenys neskelbtini) svetainės patalpoje tarp jos ir sugyventinio Y. K. kilo žodinis konfliktas dėl pinigų, kurio metu jos sugyventinis panaudojo prieš ją fizinį smurtą, suduodamas nežinomą kiekį smūgių ranka į jos veido sritį bei iš karto po to – nežinomą kiekį rankomis traukė ją už abiejų rankų dilbių, sukeldamas jai fizinį skausmą. V. A. aiškino, kad su Y. K. kartu gyvena jau keleri metai ir veda bendrą ūkį. 2024 m. lapkričio 30 d. 01.09 val. V. A. nustatytas 2,15 promilės girtumas. Tarnybiniame pranešime pažymėta, kad įvykio aplinka netvarkinga, matosi girtavimo pėdsakai. Smurtą patyrusiam asmeniui fiksuojami sužalojimai: įdrėskimas, kraujosruva (b. l. 4-7).

Kūno kameros vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20241130-010533UTC+0200“ matyti, kad filmuojama V. A. bute, pareigūnas tikrina jos blaivumą alkotesteriu, aiškina, kaip reikia pūsti. Pareigūnas klausia V. A., kaip J. V. prieš ją smurtavo. V. A.: „už galvos ir į vonią, o čia pas mane, matote?“ (rodo viršutinę lūpą, matyti patinimas, paraudimas). Pareigūnas: O čia? V. A.: Tai buvo sugriebęs už rankų. Pareigūnas: Vieną kartą, taip? V. A.: Kokį kartą? Keletą kartų. Pareigūnas prašo V. A. tris sekundes pūsti į alkotesterį. Pareigūnas pasako alkotesterio parodymus: 2,15 (b. l. 37-44).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2024 m. lapkričio 30 d. 00.55.17 val. Y. K. (V.) nustatytas 1,01 promilės neblaivumas, V. A. 2024 m. lapkričio 30 d. 01.09.49 val. nustatytas 2,15 promilės girtumas (b. l. 45-46, 73-74).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmą, kankinti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog J. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

J. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino, jog 2024 m. lapkričio 29 d. su sugyventine V. abu vartojo alkoholį ir buvo neblaivūs, kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis nesuvaldė emocijų ir panaudojo fizinę jėgą suduodamas jai kaltinime nurodytus smūgius delnu ir stipriai suimdamas ją už rankų riešų. Jo veiksmus paveikė išgertas alkoholis. Atsiprašė V. ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Analogiškai aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu nurodė nukentėjusioji V. A., teigdama, kad 2024 m. lapkričio 29 d. kartu sus savo sugyventiniu J. V. išgėrė alkoholio, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis jai 3 kartus trenkė į veidą, vėliau suėmęs už rankų jas suspaudė, dėl sugyventinio smurtinių veiksmų ji juto skausmą, kurį vertina 5 balais iš 10. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais jos parodymais, nes nukentėjusiajai objektyviai medicininių apžiūrų metu buvo nustatyti jos nurodomus smurtinius veiksmus atitinkantys sužalojimai veido ir rankų srityje (odos nubrozdinimas nosies nugarėlės viršutinio trečdalio paviršiuje, odos nubrozdinimas dešinės akies apatinio voko vidiniame trečdalyje su aplinkine poodine kraujosruva, paviršinė žaizdelė viršutinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos abiejų rankų dilbiuose ir žastuose). Policijos pareigūnas F. L. patvirtino, kad gavus iškvietimą dėl kaimynų triukšmo adresu (duomenys neskelbtini) ir atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko moteris, prisistačiusi V. A., ant kurios veido buvo matyti paraudimai ir kuri aiškino, kad jos sugyventinis keletą kartų jai trenkė į veidą ir traukė už dilbių. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje, specialistui apžiūrėjus V. A., konstatuoti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos veido dešinėje, rankose, krūtinėje, juosmens dešinėje, odos nubrozdinimai veide, muštinė žaizdelė viršutinės lūpos gleivinėje. Sužalojimai padaryti galimai 2024 m. lapkričio 29 d., ne mažiau kaip 15 trauminių poveikių, jie nėra būdingi griuvimui. Iš nukentėjusiosios ir kaltinamųjų pokalbių su pareigūnais, užfiksuotų šių kūno kamerose, matyti, jog moteris pasakoja, kad kilo konfliktas su buvusiu vaikinu, ją mušė, rodo savo rankas, sužalotą lūpą. Ant lūpos matyti patinimas ir paraudimas. Šie duomenys teismui nepalieka abejonių, kad kaltinamasis atliko kaltinime nurodytus veiksmus V. A. atžvilgiu ir jais padarė jai teismo medicinos specialisto užfiksuotus kūno sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismo medicinos specialistas užfiksavo ir sužalojimus krūtinėje, juosmens dešinėje, nors smūgių į šias kūno dalis nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji nenurodo, tačiau iš jų parodymų, nukentėjusiosios aiškinimų įvykio vietoje išeina, kad nukentėjusiajai ketinant kviesti policiją tarp jų buvo grumtynės dėl telefono, kurį kaltinamasis iš nukentėjusiosios atėmė, konfliktas vyko ir ankštoje vonios erdvėje, kur yra didelė galimybė atsitrenkti į atsikišusius kraštus. Visos trauminių poveikių pasekmės teismo medicinos specialisto siejamos su tuo pačiu padarymo laiku ir teismui nėra pagrindo netikėti, kad šie kūno sužalojimai gauti kitomis aplinkybėmis.

Teismas atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamasis grumtynių metu buvo neblaivus, todėl galimai nesugebėjo objektyviai įvertinti naudojamo smurto intensyvumo ir galimų pasekmių nukentėjusiajai. Tačiau teismas neturi pagrindo abejoti, jog kaltinamasis suvokė, kad stiprus sugriebimas už rankų, po kurio net liko žymės – poodinės kraujosruvos, smūgiai į ypač pažeidžiamą veido sritį, sukėlę kraujosruvas, nubrozdinimus ir muštinę žaizdą gali sukelti fizinį diskomfortą, skausmą ir sužalojimus, tačiau norėjo taip veikti, t. y. savo nusikalstamus veiksmus atliko tiesiogine tyčia. Jokios aplinkybės, sukėlusios kaltinamojo susierzinimą (nesutarimai dėl pinigų, nukentėjusiosios girtumas), negali būti pateisinimu smurtiniams veiksmams kito asmens atžvilgiu. Kaltinamieji atvykusiems pareigūnams ir ikiteisminio tyrimo metu duodami parodymus nurodė, kad anksčiau kelerius metus kartu gyveno nuomojamuose butuose, paskutinį pusmetį į sugyventinės namus kaltinamasis grįžta tik pernakvoti ir savaitgaliais. Darbo dienomis jis lieka nakvoti automobiliniame namelyje prie savo darbo. Nepaisant to, abu konflikto dalyviai savo santykius įvertino kaip sugyventinių. Darytina išvada, kad smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį – sugyventinę, namų aplinkoje, dėl jo kilo baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl J. V. veika pagrįstai kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl recidyvo

BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunkčiu teistumą turinčiais laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo – 3 metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Pagal BK 97 straipsnio 8 dalį, jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.

Pagal byloje esančius Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, nagrinėjamą tyčinį nusikaltimą J. V. padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už kitus nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis). Pagal visus J. V. atžvilgiu priimtus ankstesnius teismų sprendimus (nuosprendį ir baudžiamąjį įsakymą) teistumas nebuvo išnykęs ar panaikintas, nes jį pratęsdavo vis naujai daromos nusikalstamos veikos. Tos pačios rūšies smurtinės nusikalstamos veikos (numatytos BK 140 straipsnyje) daromos sistemingai (trečia smurtinė veika per nepilnus metus), naujausia veika padaryta neatlikus bausmės pagal paskutinį teismo sprendimą – 2024 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą. Šių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad J. V. yra recidyvistas.

Dėl bausmės skyrimo

J. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas neblaivus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes naujas tyčinis nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui už kitus tyčinius nusikaltimus.

Teismas, skirdamas J. V. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į tai, kad yra viena J. V. atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – baudžiamojon atsakomybėn traukiamas trečią kartą per trejus metus (b. l. 115-133). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nei metams nuo kitos analogiškos veikos (2024 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį) ir nebūdamas atlikęs jam paskirtos viešųjų darbų bausmės. Pažymėtina, kad 2024 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo teisiamas už tai, kad 2024 m. kovo 18 d. vartojo fizinį smurtą savo sugyventinės V. A. atžvilgiu. Naujos smurtinės veikos padarymas nukentėjusiosios atžvilgiu nepraėjus nė metams nuo analogiškos veikos padarymo ir vos po dviejų mėnesių nuo nuteisimo už ją rodo, kad ankstesnis baudžiamasis procesas jokios teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui ir mąstysenai nepadarė, kaltinamasis vėl konfliktinę situaciją rinkosi spręsti smurtu. Kaltinamasis dirba (b. l. 134). Administracine tvarka per 3 metus ne mažiau 8 kartų baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su transporto priemonės valdymu, visos baudos sumokėtos (b. l. 106-114). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centruose valstybinis kaltintojas nesurinko, pats kaltinamasis neigia, kad būtų buvęs gydytas šios rūšies įstaigose.

Įvertinus kaltinamojo asmenybę, kad nauja smurtinė veika nukentėjusiosios atžvilgiu padaryta vos po dviejų mėnesių nuo nuteisimo už analogišką veiką, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. V. paskyrus vieną griežčiausių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – areštą, artimą sankcijos vidurkiui.

Atsižvelgiant į tai, kad tai jau trečia smurtinio pobūdžio nusikalstama veika kaltinamojo padaryta vienerių metų laikotarpiu (2024 m. rugsėjo 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu teistas už 2024 m. kovo 18 d. ir 2024 m. birželio 1 d. padarytus smurtinius nusikaltimus), nei praeityje atlikta arešto bausmė (už vairavimą neblaiviam), nei šiuo metu atliekama viešųjų darbų bausmė (už smurtinius nusikaltimus) nepadarė pakankamo prevencinio poveikio kaltinamajam ir nesuformavo nuostatų klaikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, teismas nenustatė galimybės taikyti arešto bausmės vykdymo atidėjimo.

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Nagrinėjama nusikalstama veika padaryta neatlikus 2024 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 6 mėnesių viešųjų darbų bausmės (numatoma šios bausmės atlikimo pabaiga 2025 m. gegužės 21 d.). Probacijos tarnybos pateiktais duomenimis, atlikta 80 valandų viešųjų darbų iš 120 paskirtų). Atitinkamai šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2024 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, prie griežtesnės arešto bausmės iš dalies pridedant neatliktos viešųjų darbų bausmės dalį – 9 valandas viešųjų darbų, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunkčio (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) pagrindu devynias viešųjų darbų valandas keičiant į vieną arešto parą.

Dėl kitų procesinių klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu J. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 94-97). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Kompiuterinė laikmena su vaizdo įrašais iš kūno kamerų paliktina saugoti byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2025 m. kovo 27 d. pažymoje nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktu, valstybės naudai iš kaltinamojo J. V. priteistina antrinės teisinės pagalbos suma yra 237,51 Eur (b. l. 184-186).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020 m. birželio 26 d. įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju J. V. gynėjas skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes kaltinamasis yra užsienio šalies pilietis ir nemoka valstybinės kalbos, todėl gynėjo dalyvavimas būtinas. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vengė pats pasisamdyti gynėją, o nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą. Todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

J. V. (J. V.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. V. paskirti galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2024 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 6 mėnesių viešųjų darbų bausmės neatlikta dalimi, prie 30 parų arešto bausmės pridedant dalį iš likusios neatliktos viešųjų darbų bausmės – 9 valandas viešųjų darbų, keičiant jas į vieną parą arešto, ir galutinę subendrintą bausmę J. V. paskirti areštą 31 (trisdešimt vienai) parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio J. V. atvykimo arba sulaikymo bausmei atlikti dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti, kad J. V. yra recidyvistas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Kompiuterinę laikmeną su vaizdo įrašais iš kūno kamerų palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

1) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (BVK) 24 straipsnio 3 dalimi nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo (darbo dienomis, įstaigų darbo metu, iš anksto suderinus atvykimo datą telefonu) atvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą – Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių raj., tel. +37034656442) atlikti arešto bausmės.

2) Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki BVK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

3) Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.