- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-29
- Bylos Nr.
- II-838-865/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00888-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kategorijos
- 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai ir skundą padavusiai V. M., vertėjui G. R.,
nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančios ir faktiškai gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. D. (T. D.) 2024 m. kovo 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Faktinės aplinkybės
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. D. 2024 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. M. buvo pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl to, kad
ji, 2024 m. sausio 22 d., 12.57 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas (siaura ištisinė kelio ženklinimo linija) 0124000044551.
Motyvuojamoji dalis
Šiais savo veiksmais Pareiškėja pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų KET 8 punkte numatytus reikalavimus.
Minėtu procesiniu sprendimu Pareiškėjai paskirta administracinė nuobauda – 190 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – 4 mėnesių trukmės specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas (b. l. 5-6).
II. Skundo argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Pareiškėjos skundas, kuriame nurodoma, kad su priimtu Institucijos Nutarimu nesutinka, nes jai priskiriamą administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, o būtent – (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis I. M., asmens kodas: (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), telefono numeris : (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas: „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 4).
III. Atsiliepimo argumentai
Institucija pateikė atsiliepimą į Pareiškėjos skundą, kuriame nurodoma, kad byloje ginčo dėl to, kad automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas, 2024 m. sausio 22 d., apie 12.57 val., vairuodamas automobilį kelyje (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria KET 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas (siaura ištisinė kelio ženklinimo linija), nekyla. Esminis, šiuo atveju, apeliaciniame skunde keliamas klausimas yra, kad automobilį galėjo vairuoti kitas asmuo.
Institucijos vertinimu Pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti ir aiškus siekis išvengti atsakomybės, tačiau reikalaujantis papildomo tyrimo. Pabrėžtina, kad Pareiškėjos nurodytas asmuo, kuris jos teigimu pažeidimo padarymo dienai vairavo automobilį, 2023 m. lapkričio 24 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos per (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą. Duomenų apie jo buvimą Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. lapkričio 24 d. nėra.
IV. Byloje surinkti įrodymai
Administracinėn atsakomybėn patraukta V. M. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad tą dieną ji nebuvo prie vairo, tačiau davė savo automobilį I. M., nežinojo, kad kažkas nutiko. Sužinojo tik 2024 gegužės 5 d. Savo butą nuomoja, gyvena name (duomenys neskelbtini). Dabar jau registruoti tame name. Kai nuvažiavo į butą paimti laiško, rado laišką, kad kažkoks įvykis įvyko. Buvo tokia savaitė sausio mėnesį, kad jis neturėjo kuo nuvažiuoti į darbą ir jis paėmė jos mašiną. Jie dirba tame pačiame darbe. I. M. dabar nedirbo, nes jam nepratęsė leidimo gyventi Lietuvoje. Mašina „Audi A3“, (duomenys neskelbtini). Kai sužinojo, paklausė jo. Jis pasakė, kad galėjo toks įvykis būti. I. M. išvyko vasario mėnesį, tiksliai nepasakys, kada. Greičiausiai jis buvo atleistas. Kai rado laišką, važiavo aiškinti į (duomenys neskelbtini) policiją. Ten pasakė, kad praėjo terminas, kad dabar reikia kreiptis į teismą dėl termino atstatymo. Vaizdo įrašo neparodė. (Sausio 22 d. nuo kada jis turėjo tą mašiną?) Nuo ryto, iki maždaug 16.00 val. (duomenys neskelbtini) g. yra jų gyvenamoji vieta, (duomenys neskelbtini). Iš vaizdo įrašo mato, kad jos antra mašina, kuri kirto ištisinę liniją.
Teismo posėdyje liudytojas M. M. parodė, jog šių metų gegužės mėnesį jie važiavo į butą paimti paštą ir surado, kad V. M. nubausta. Kitą dieną nuvažiavo į policijos komisariatą į (duomenys neskelbtini). Jiems pasakė, kad jeigu nori atstatyti terminą, turi važiuoti į (duomenys neskelbtini) nuovadą. Jiems nieko nepasakė. Laiške perskaitė, kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini) g. Sėdėjo, ilgai galvojo, nes jo žmona taip nevairuoja, vieną kartą buvo bausta už 10 kilometrų greičio viršijimą. Žino, jog tuo metu I. M. mašina buvo sugedusi. I. M. imdavo jų mašiną, po pietų grąžindavo. I. M. pažįstamas iš (duomenys neskelbtini) pagalbos, čia įsidarbino. Jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Teigia, jog I. M. į (duomenys neskelbtini) išvyko 2024 m. vasario arba kovo mėnesiais. Pagal viską jis negalėjo niekam kitam dar atiduoti jų automobilio vairuoti. I. M. neprisimena to įvykio. Sakė, kad lyg ir kažką aplenkė, nes ten ištisinė linija, nes ji jau labai sena. Jis žinojo, kad ten negalima lenkti. Su policijos medžiaga nesusipažinę. Sakė, kad yra nufilmuota medžiaga, jis kreipėsi į e-policiją, (b. l. 21-22). Jis nurodė, kad vairuotojas lenkė nesilaikant taisyklių.
Teismo raštinės skyriaus posėdžių sekretorės V. J. 2024 m. rugpjūčio 23 d. telefonogramoje dėl posėdžio, kuris vyks 2024 m. rugpjūčio 28 d., 13.00 val., nurodoma, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d., telefono numeriu (duomenys neskelbtini) buvo skambinta I. M., nes į jam siųstą elektroninį laišką, „(duomenys neskelbtini)“, su prašymu dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu per ZOOM, jis neatsakė. Asmuo patvirtino, jog jis yra I. M., elektroninį laišką gavo, apie posėdį informuotas, tačiau prisijungti per ZOOM negalės, nes vietovėje, kurioje jis gyvena, labai silpnas interneto ryšys, arba jo visai nebūna. Kadangi asmuo yra (duomenys neskelbtini), atvykti gyvai į posėdį taip pat negalės. Taip pat pokalbio metu I. M. patvirtino, kad jis siuntė V. M. advokatei I. B. paaiškinimą su savo parašu, jog jis vairavo automobilį, nes tuo metu jo automobilis buvo sugedęs ir jis pasiskolino V. M. priklausantį automobilį.
Liudytojo I. M. 2024 m. birželio 4 d. patvirtinime nurodoma, kad jis, 2024 m. sausio 22 d., 12.57 val., vairavo automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį V. M., kurį pastaroji jam perdavė laikinai valdyti (b. l. 46).
Asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sieną išraše nurodoma, kad Pareiškėjos nurodytas asmuo – I. M., 2023 m. lapkričio 24 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos per (duomenys neskelbtini)ų pasienio kontrolės punktą.
Vaizdo įraše matyti, kaip automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas (siaura ištisinė kelio ženklinimo linija) (b. l. 26).
IV. Teismo išvados dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymo
V. M. skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Kaip matyti, byloje ginčo dėl to, kad 2024 m. sausio 22 d., apie 12.57 val., transporto priemonės „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas kelyje (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria KET 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas (siaura ištisinė kelio ženklinimo linija), nekyla. Esminis, šiuo atveju, skunde keliamas klausimas esą trūksta duomenų, leidžiančių nustatyti administracinį nusižengimą padariusį asmenį.
Vertindamas minėtą teismas pažymi, kad, viena vertus, Pareiškėja tiek pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu parodė, kad jai priskiriamą administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, o būtent – (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis I. M., asmens kodas: (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), telefono numeris : (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas: „(duomenys neskelbtini)“. Minėtą faktinę aplinkybę Vilniaus apygardos teismui pateiktame 2024 m. birželio 4 d. patvirtinime nurodo ir pats I. M., o būtent – jis, 2024 m. sausio 22 d., 12.57 val., vairavo automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį V. M., kurį pastaroji perdavė jam laikinai valdyti.
Tačiau kita vertus, Institucijos kartu su atsiliepimu pateiktame asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sieną išraše pažymėta, kad Pareiškėjos nurodytas asmuo, kuris jos teigimu pažeidimo padarymo dienai vairavo automobilį, 2023 m. lapkričio 24 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos per (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą ir duomenų apie jo buvimą Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. lapkričio 24 d. nėra.
Apibendrindamas aptartą, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Institucijos Nutarimas negali būti laikomas nei motyvuotu, nei pagrįstu, nes šiuo atveju reikalinga papildomai tirti bylos aplinkybes ir jas tikslinti.
Baudžiamosios justicijos nuostatos, kurios taikomos ir administracinių nusižengimų teisenai, draudžia versti asmenį duoti parodymus prieš save. Be to, asmuo, kuris įtariamas pažeidimo padarymu, jį patraukus atsakomybėn turi teisę turėti tokias pačias apskundimo galimybes kaip ir kiti asmenys, patraukti atsakomybėn. Tai yra, jeigu dėl kitų asmenų nutarimus surašo tyrimo institucija, tokie asmenys nutarimus gali skųsti apylinkės teismui, o teismo sprendimą aukštesniajam teismui. Analogiška situacija turėtų būti taikoma ir tuo atveju, jeigu šioje byloje paaiškėtų, jog kaltas asmuo Pareiškėjos nurodytas I. M. Dėl to tikslinga, kad visas aplinkybes komplekse tirtų būtent tyrimo institucija, o ne teismas. Be to, renkant duomenis, buvo ar nebuvo Lietuvos Respublikoje aptariamu laikotarpiu I. M., dirbo jis Lietuvos Respublikoje ar nedirbo, taigi, šie surinkti duomenys vėliau gali būti panaudoti minėtą asmenį apkaltinant administracinio nusižengimo padarymu, dėl to vėlgi teisingiau, jog duomenis, susijusius su minėtu asmeniu, rinktų tyrimo institucija, o ne teismas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnis numato, jog išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; 2) panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą; 4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes; 5) panaikinti nutarimą ir pripažinti administracinį nurodymą įvykdytu; 6) pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes byla gražintina tyrimo institucijai tyrimui papildyti. Papildžius tyrimą ir išsprendus klausimą, kuris asmuo kaltas, kaltas asmuo nubaustinas, paliekant jam galimybę skųsti institucijos nutarimą apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
V. M. skundą tenkinti iš dalies.
panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. D. (T. D.) 2024 m. kovo 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui papildomam tyrimui atlikti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.