Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovui G. K., trečiųjų asmenų (kreditorių) NEO Finance, AB, „Gelvorasergel“, UAB, atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui G. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, tretieji asmenys (kreditoriai) NEO Finance, AB, „Gelvorasergel“, UAB.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė A. K. patvirtino, kad santuokoje su atsakovu gyveno iki tol, kol jis pradėjo smarkiai gerti, prašo santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės. Patvirtino, kad su atsakovu gyventi buvo neįmanoma. Kartu nebegyvena maždaug 7 metus. Ji su vaikais viską pardavė ir nusipirko sodo namelį, ji viena atidavė skolas. Atsakovas turėjo tėvų namą kaime. Ji ir atsakovas jokio bendro turto neturi. Atsakovo visą turtą persirašė sesuo – ji persirašė visus miškus. Kreditoriams skolas atlygins ji viena.

Atsakovas atsiliepimo į jam pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį jam pranešta asmeniškai, nedalyvavo. Varėnos globos namai, kuriuose atsakovas gyvena, pateikė informaciją, kurioje nurodė, kad G. K. dėl prastos fizinės būklės nedalyvaus posėdyje nagrinėjant civilinę bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) bei registruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (tai patvirtinama santuokos liudijimu). Šalys nepilnamečių vaikų neturi, bendro turto neturi, išlaikymo priteisti vienas kitam neprašo.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės

Nagrinėjamu atveju ieškovė A. K. prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodydama, kad su atsakovu nebegyvena kartu ir nebeveda bendro ūkio apie 7 metus. Dėl santuokos iširimo yra kalti abu. Nurodžiusi, kad dar tuomet, kai šeima gyveno kartu, sutuoktinis nuolat smarkiai piktnaudžiavo alkoholiu. Todėl jų santykiai atšalo, išryškėjo charakterių, vertybių ir požiūrių į santuokinį gyvenimą skirtumai, padažnėjo tarpusavio konfliktai ir kivirčai. Atsakovo alkoholizmas prisidėjo prie jo sveikatos pablogėjimo ir galiausiai ištikusio insulto. Po insulto atsakovui pasireiškė ir fizinė negalia. Bendrai gyventi ar išsaugoti šeimą neįmanoma.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, savo nuomonės neišreiškė. Teismo siųsti procesiniai dokumentai jam įteikti asmeniškai.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, nutraukti santuoką pripažįstant, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis), teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Santuoka laikoma iširusia tuo atveju, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.53 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (CK 3.53 straipsnio 2 dalis). Nėra visiškai jokio pagrindo tikėtis, kad įmanoma išsaugoti santuoką. Tokioje situacijoje nėra skirtinas ir terminas susitaikyti.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė prašo santuoką nutraukti pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatyta, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, nesiekė išsaugoti santuokos, todėl yra pagrindas nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Teismas daro išvadą, kad abu sutuoktiniai pažeidė sutuoktinių pareigas: nebuvo lojalūs vienas kito atžvilgiu, nepuoselėjo šeimyninių santykių, nesutarė ir faktiškai gyveno skirtingus gyvenimus, abu netinkamai vykdė sutuoktinių pareigas, neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, tarpusavio išlaikymo ir vaikų

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę – K., o atsakovui – K.. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog byloje nustatyta, kad yra pagrindas pripažinti šalių santuoką nutrūkus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat į tai, kad atsakovas šiam ieškovės reikalavimui neprieštaravo, nutraukus santuoką ieškovei paliekama santuokinė pavardė – K., o atsakovui – pavardė K..

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad iš atsakovo išlaikymo nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas taip pat neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Gyventojų registro išrašu apie šeimos sudėtį patvirtinama, kad ieškovė su atsakovu bendrų nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl santuokinio turto padalijimo

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 straipsnis), nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga.

Byloje pateiktos VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ pažymos patvirtina, kad šalys santuokoje dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2019 m. rugpjūčio 1 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 5164 pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo ½ žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) Šis turtas yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir tarp sutuoktinių negali būti dalinamas, todėl jis lieka asmenine atsakovės A. K. nuosavybe.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ji asmeniškai vykdys įsipareigojimus kreditoriui NEO Finance, AB pagal 2020 m. lapkričio 15 d. vartojimo kredito sutartį Nr. K136170581/PK. Ieškovė taip pat prašė nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prieš kreditorių UAB ,,Gelvorasergel“ lieka solidariai atsakingos abi šalys (ieškovė ir atsakovas). Tačiau ji prašė teismo nustatyti, kad ieškovės ir atsakovo tarpusavio vidiniuose santykiuose, būtent ji (ieškovė) asmeniškai vykdys įsipareigojimus kreditoriaus UAB ,,Gelvorasergel“ atžvilgiu ir iš atsakovo nereikalaus jokios šiam kreditoriui įvykdytų įsipareigojimų dalies kompensavimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais, su tuo susijusiais klausimais teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu.

Ieškovė A. K. nurodžiusi bei tai patvirtinama byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kad gyvenant santuokoje su atsakovu G. K., su banku Swedbank, AB 2013 m. birželio 21 d. buvo sudarę vartojimo kredito sutartis Nr. 13-042611-VA (pagal reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 13-20-10 naujas kreditorius yra „Gelvorasergel“, UAB). Faktiškai gyvenant atskirai ir nevedant bendro ūkio su atsakovu, ieškovė su kreditoriumi NEO Finance, AB 2020 m. lapkričio 15 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K136170581/PK.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės ieškinio reikalavimai dėl kreditorinių reikalavimų laikytini pagrįstais ir tenkinami. Nustatytina, kad po santuokos nutraukimo A. K. asmeniškai vykdys įsipareigojimui kreditoriui NEO Finance, AB. Prieš kreditorių UAB ,,Gelvorasergel“ lieka solidariai atsakingos abi šalys (ieškovė ir atsakovas), ieškovės prašymu nustatant, kad būtent ieškovė asmeniškai vykdys įsipareigojimus kreditoriaus UAB ,,Gelvorasergel“ atžvilgiu ir iš atsakovo nereikalaus jokios šiam kreditoriui įvykdytų įsipareigojimų dalies kompensavimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė teikdama teismui ieškinį sumokėjo 110,00 Eur žyminio mokesčio valstybei, tačiau ji nei teikdama ieškinį, nei posėdžio metu neprašė, kad teismas priteistų sumokėtą žyminį mokestį iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės sumokėtas 110,00 Eur žyminis mokestis nepriteistinas iš atsakovo.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš bylos šalių nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 384 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą 1982 m. gegužės 8 d., Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. 1474, tarp G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažįstant, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. K. palikti santuokinę pavardę – K., atsakovui G. K. – pavardę K..

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeniškai vykdys įsipareigojimus kreditoriui NEO Finance, AB pagal 2020 m. lapkričio 15 d. vartojimo kredito sutartį Nr. K136170581/PK.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovė A. K. ir atsakovas G. K. prieš kreditorių UAB ,,Gelvorasergel“ lieka solidariai atsakingos. Kartu nustatant, kad ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tarpusavio vidiniuose santykiuose ieškovė A. K. asmeniškai vykdys įsipareigojimus kreditoriaus UAB ,,Gelvorasergel“ atžvilgiu ir iš atsakovo G. K. nereikalaus jokios šiam kreditoriui įvykdytų įsipareigojimų dalies kompensavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.