Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2018-10-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1551-1082/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-10-03
Bylos Nr.
1-1551-1082/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41912-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Kaltinamasis
A. Š.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1551-1082/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41912-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 3 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Rimos Matulionienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat), administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2018 m. rugpjūčio 24 d. apie 11.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą artimo šeimos nario – sutuoktinės D. Š. atžvilgiu: abejomis rankomis stipriai pastūmė nukentėjusiąją D. Š. ties pečių linija ir D. Š. dešiniu šonu nukrito ant batų dėžės, abejomis rankomis suėmęs D. Š. už kaklo, kaklą spaudė, ko pasekoje nukentėjusiajai buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, krūtinės dešinėje pusėje, pilvo dešinėje pusėje, t. y. nežymiai sutrikdė D. Š. sveikatą ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. apie 11 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje tarp jo ir jo sutuoktinės D. Š. kilo žodinis konfliktas. Net nežino, dėl ko kilo konfliktas. D. pradėjo ant jo rėkti ir rėkti. Jis supyko ant D., kad ji neužtyla, todėl ją abejomis savo rankomis pastūmė per pečius. D. pargriuvo ant batų dėžės, kuri stovi virtuvėje prie sienos. Nežino, ar užsigavo D. Po to priėjo prie D., sėdinčios ant batų dėžės, ir suėmė abejomis rankomis jai už kaklo ir spausdamas kaklą papurtė. Spaudė kaklą, nes norėjo, kad D. užsičiauptų ir neberėktų. Nežino, ar jai skaudėjo. Nepamena, ar grasino peiliu. Jei peiliu ir mosikavo, papjaut D. nenorėjo, gal tik, kad ji užsičiauptų ir neberėktų. Žmona tokia skardžiabalsė, kad jis negali klausyti. Įvykio metu jis buvo blaivus. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką, įvykio metu taip pasielgė, nes D. rėkė, klykė, buvo gėda nuo kaimynų. Su D. kartu gyvena apie 27 metus, kartu veda bendrą ūkį. Turi du suaugusius vaikus (b. l. 54-57, 62-64).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji D. Š. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. apie 11 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sutuoktinio A. Š. kilo žodinis konfliktas. Ji supyko, nes A. Š., nesitardamas su ja, užsiima statybomis šalia jų bendroje nuosavybėje priklausančio namo. Ji bandė gražiai paklausti A. Š., kodėl priimdamas sprendimus nesitaria su ja, o sutuoktinis iškart pradėjo šaukti ant jos, sakydamas: „nesikišk, ne tavo reikalas“. Tada ji irgi pradėjo taip pat rėkti ant jo. Susinervinęs A. Š. abejomis rankomis stipriai ją pastūmė per pečius. Ji nugara, šonu nukrito ant batų dėžės. Nukritusi jautė skausmą nugaroje ir dešiniame žaste. Tada ji atsistojo, o A. Š. suėmęs jos kaklą abejomis rankomis spaudė. Oro netrūko, tik skaudėjo ir ji labai išsigando. Kai ją smaugė, šalia buvo sudėti virtuviniai peiliai. A. Š., paėmęs dešine ranka peilį ir pridėjęs jį prie jos veido (veido neprilietė), sakė „atsėdėsiu, bet tave papjausiu“. Ji galvoja, kad grasinantys žodžiai nebuvo realūs, to įvykio metu A. Š. norėjo ją tik pagąsdinti, o ne įbauginti. Įvykio metu A. Š. buvo blaivus. Maždaug prieš 4 metus ji buvo kreipusis į policiją dėl A. Š. smurto (byloje jie susitaikė) (b. l. 22-29).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo virtuvėje, kurioje yra įvairūs baldai, tame tarpe ir medinė batų dėžė. Ant spintelių įvairūs daiktai ir medinis dėklas, į kurį įsmeigti vairių dydžių virtuviniai peiliai. Ant stalo padėtas virtuvinis peilis, kurio geležtė 25 cm ilgio (b. l. 10-15).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad apie įvykį pranešė D. Š., kuri paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. apie 11 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sutuoktinis A. Š. ją pastūmė, smaugė, laikydamas rankoje peilį pasakė: „atsėdėsiu, bet tave papjausiu“. A. Š. įvykio vietoje nerastas (b. l. 17-18).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. Š. padaryta poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, krūtinės dešinėje pusėje, pilvo dešinėje pusėje, paveikus kietais bukais daiktais, 3 smūgių pasekoje. Sužalojimuose nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti konkretų žalojantį daiktą ar įrankį. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą (b. l. 44).

Aukščiau aptartų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. Š. 2018 m. rugpjūčio 24 d. apie 11.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą artimo šeimos nario – sutuoktinės D. Š. atžvilgiu: abejomis rankomis stipriai pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko ji dešiniu šonu nukrito ant batų dėžės, abejomis rankomis suėmęs D. Š. už kaklo, kaklą spaudė, taip nežymiai sutrikdė D. Š. sveikatą ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Nėra abejonių, kad kaltinime nurodyti kaltinamojo A. Š. smurtiniai veiksmai, nukreipti į nukentėjusiosios sutuoktinės kūną, sukėlė jai nepageidaujamą fizinį skausmą. o specialisto išvada neginčytinai konstatuotas ir nežymus nukentėjusiosios D. Š. sveikatos sutrikdymas. Kadangi kaltinamasis fizinį smurtą vartojo bei fizinį skausmą sukėlė ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo sutuoktinės atžvilgiu, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir įrodyta aukščiau nurodytais įrodymais.

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 79-81). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos BPK 418 straipsnyje.

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas byloje esančias bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. A. Š. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta, kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 74, 75), vykdo individualią veiklą, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas (b. l. 78). Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskiriant prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, jos trukmę nustatant trumpesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis, kartu skiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytą įpareigojimą ir BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 65-66).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. Š. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, kartu su bausme A. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. Š., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rita Dirkė