Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytė-Šipkauskienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Fomičiovos ir Gedimino Užubalio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos, JAV ir Izraelio uždaroji akcinė bendrovė „Vaisingumo klinika“, dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos 2019 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. T4 -272 (1.34) dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja su skundu kreipėsi į Tarnybą dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų trečiojo suinteresuoto asmens Klinikoje. Tarnyba, atlikusi patikrinimą, ginčijamame Įsakyme padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodytu laikotarpiu asmens sveikatos priežiūros paslaugos Klinikoje jai buvo teiktos tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja dėl šios Įsakymo dalies teisėtumo ir pagrįstumo pateikė skundą teismui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos skundo pagrindu Tarnyba atliko nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. spalio 27 d. pareiškėjai Klinikoje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą ir Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus 2019 m. spalio 25 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitoje Nr. T3-63/2019 Nr. D17-205-(1.27.) (toliau – ir Ataskaita) padarė išvadą, kad pareiškėjai nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. spalio 27 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugos Klinikoje buvo teiktos tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Tuo pačiu Ataskaitoje konstatuotas pažeidimas, nesusijęs su pareiškėjai teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis – Klinika neatsakė pareiškėjai į jos 2018 m. spalio 15 d. pretenziją.

Ginčas byloje kilo dėl Įsakymo dalies, kuria konstatuota, jog pareiškėjai nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. spalio 27 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugos Klinikoje buvo teiktos tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl Tarnybos, pagal savo kompetenciją atlikusios asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, priimto individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, turi patikrinti tokio sprendimo priėmimo procedūrą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2583-520/2019, 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-67-552/2019 ir kt.) Tuo pačiu šios kategorijos bylose laikomasi nuostatos, kad, nagrinėdamas ginčą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę vykdančios institucijos sprendimo taikyti (netaikyti) asmens sveikatos priežiūros įstaigai kontrolės priemones bei sankcijas, administracinis teismas neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai (diagnozių nustatymo, tyrimų vertinimo, gydymo taktikos parinkimo ir pan.), nes tai yra už teismo kompetencijos ribų. Teismas kiekvienu atveju turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1287/2014, 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1302-525/2015, 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-551-756/2017, 2019 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-298-602/2019 ir kt.).

Pagal aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 2 punktą, Tarnybai suteikti įgaliojimai atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir medicinos priemonių valstybinę priežiūrą. Sveikatos priežiūros prieinamumas – tai valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios asmens sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei (Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 31 dalis), o sveikatos priežiūros kokybė apibrėžiama kaip Lietuvos Respublikos įstatymų ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų sveikatos priežiūros sąlygų, įskaitant sveikatos priežiūros tinkamumą ir priimtinumą, visuma (Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 30 dalis). Tarnybos atliekamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės priežiūros tikslas – nustatyti, ar sveikatos priežiūros įstaigos paslaugas teikia (teikė) pagal teisės aktų reikalavimus ir, atsižvelgiant į kontrolės rezultatus, pagal kompetenciją taikyti įstatyme numatytas kontrolės priemones bei siekti, kad būtų pašalinti nustatyti teisės aktų pažeidimai ir kad jie nepasikartotų ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1287/2014, 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-635-146/2017). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad valstybės institucijoms, veikiančioms sveikatos apsaugos srityje, vykdant savo funkcijas keliami bendro pobūdžio reikalavimai, be kita ko, rūpestingumo pareiga, kuri sveikatos priežiūros srityje yra itin svarbi ir reikšminga (žr., pvz., 2014 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1033/2014, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1202-552/2018).

Nuostatų 2 punkte numatyta, kad Tarnybos paskirtis yra organizuoti ir koordinuoti fizinių ir juridinių asmenų vykdomos sveikatos priežiūros veiklos, naudojamų sveikatos priežiūros technologijų vertinimą, medicinos prietaisų atitikties būtiniesiems reikalavimams vertinimo valdymą, naudojamų medicinos prietaisų našumą ir efektyvumą, siekiant užtikrinti saugių, efektyvių ir tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalį, šiame įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos pagal kompetenciją turi teisę taikyti šiame straipsnyje nustatytas kontrolės priemones, viena iš jų – įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos taiko įstaigoms kontrolės priemones ir sankcijas, atsižvelgdamos į pažeidimo, kurio pagrindu taikoma kontrolės priemonė, turinį.

Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad Tarnyba, nagrinėdama asmenų skundus dėl jiems suteiktų ar nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų bei atlikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo kontrolę, tokį vertinimą atlieka teisės aktų nuostatų, kurios reglamentuoja asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, laikymąsi ir taikymą, apimtyje. Taigi, kaip ir nagrinėjamu atveju, Tarnybos Įsakymo dalies teisėtumas vertintinas tik tuo aspektu, ar Tarnyba pagal jai įstatymais suteiktą kompetenciją atlikdama pareiškėjai Klinikoje suteiktų medicininių paslaugų kokybės įvertinimą, laikėsi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti išsamų pareiškėjos skundo išnagrinėjimą.

Pareiškėja skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad Klinikoje 2017 m. rugsėjo 21 d. atlikusi vaisiaus ultragarso tyrimą gydytoja V. M. turėjo konstatuoti prenatalinę savalaikę vaisiaus širdies patologiją, tačiau Tarnyba neišnagrinėjo visų ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių, nepaskyrė kompleksinės ekspertizės, Įsakyme rėmėsi tik Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ginekologijos skyriaus vedėjo dr. G. M., kuris neatliko jokio tyrimo ir atsakymuose neatsižvelgė į teismo medicinos specialisto P. P. išvadą Nr. 0053/19 (toliau – ir Specialisto išvada), nuomone, nepatikrino su ultragarso aparato funkcionalumu susijusių aplinkybių, neįvertino gydytojos V. M. patirties ir kompetencijos.

Dėl gydytojos V. M. kompetencijos

Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu, atlikdama patikrinimą Tarnyba ex officio patikrina pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikusių specialistų kompetenciją. Ataskaitoje yra nurodytas gydytojos akušerės ginekologės V. M. medicinos praktikos licencijos numeris Nr. MPL-08004, kas įrodo, jog Tarnyba patikrino ir nustatė, kad gydytoja turi nuo 2006 m. balandžio 10 d. galiojančią licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo akušerio ginekologo profesinę kvalifikaciją. Pagal Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 punktus ir Medicinos praktikos licencijavimo taisykles, patvirtintas 2004 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-396 „Dėl Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“, gydytojas privalo tobulinti savo profesinę kvalifikaciją sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka bei Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka, ne rečiau kaip kas 5 metus pranešti licencijas išduodančiai institucijai apie profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir medicinos praktiką. Pareiškėjai keliant klausimą dėl gydytojos kvalifikacijos, Tarnyba pateikė į bylą duomenis įrodančius, kad kas penkerius metus nuo licencijos išdavimo dienos buvo vykdyta gydytojos licencijuojamos veiklos priežiūra, t. y. 2011 m. kovo 29 d. (už 2006-04-10 – 2011-04-10 laikotarpį); 2016 m. kovo 16 d. (už 2011- 04-10 – 2016-04-10 laikotarpį); 2021 m. kovo 4 d. (už 2016-04-10 – 2021-04-10 laikotarpį). Artimiausia licencijuojamos veiklos priežiūros data – 2026 m. balandžio 10 d. Taip pat į bylą pateikti gydytojos kvalifikacijos tobulinimosi pažymėjimai patvirtina, kad gydytoja tobulinosi ne mažiau kaip 120 kvalifikacijos tobulinimosi valandų per 5 metus. Nors pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad gydytoja V. M. neturi specialaus išsilavinimo ir patirties prenatalinės diagnostikos srityje, tačiau toks jo teiginys teismo vertinamas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas teisės normomis. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-170 patvirtinta medicinos norma MN 64:2018 Gydytojas akušeris ginekologas (aktuali redakcija) (toliau – ir Medicinos norma), gydytojas, turintis gydytojo akušerio ginekologo kvalifikaciją, pagal savo kompetenciją turi gebėti ištirti ir įvertinti vaisiaus būklę nėštumo ir gimdymo metu (14.4); atlikti nėščiosios tyrimą ultragarsu (14.5.). Taigi, teisės aktais gydytojų akušerių ginekologų kompetencija nėra diferencijuota, nėra numatyta, kad tam tikras procedūras gali atlikti tik specialų išsilavinimą ar atitinkamą profesinę patirtį įgiję gydytojai akušeriai ginekologai, o yra laikoma, kad gydytojas, kuriam suteikta teisė verstis gydytojo akušerio ginekologo medicinos praktika, turi teisę atlikti visus veiksmus, nurodytus jo profesinę kompetenciją apibrėžiančioje medicinos normoje.

Be to, iš į bylą pateiktų gydytojos kvalifikacijos tobulinimosi pažymėjimų matyti, kad gydytoja V. M. savo kvalifikaciją kėlė ir su prenataline diaganostika susijusiuose kursuose, praktiniuose mokymuose, pvz. 2014 m. birželio 7 d. baigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto organizuotus kursus „Pirmojo nėštumo trimestro ultragarsinė patikra“ (16 val.); 2015 m. rugsėjo 26 d. išklausė 6 valandų mokslinės praktinės programos kursą „Prenatalinė, genetinė ir preimplantacinė diagnostika“; 2016 m. gegužės 20-21 d. dalyvavo Lietuvos ultragarso asociacijos organizuotoje 10 val. mokslinėje – praktinėje konferencijoje „Ultragarsinė diagnostika 2016“; 2016 m. spalio 10 d. – gruodžio 16 d. dalyvavo 16 val. trukmės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Akušerijos ir ginekologijos klinikos organizuotuose profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursuose „Antrojo nėštumo trimestro ultragarsinė patikra“; 2017 m. gegužė 12-13 d. dalyvavo 11 val. trukmės Lietuvos ultragarso asociacijos organizuotoje mokslinėje praktinėje konferencijoje „Ultragarsinė ir radiologinė diagnostika 2017“. Be to ir pati gydytoja apklausta kaip liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino, kad dirbdama Klaipėdos universiteto ligoninės Akušerijos centre ir Klinikoje įvairias vaisiaus širdies patologijas nustato gan dažnai, t. y. kartą ar du per mėnesį. Visos šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad gydytoja V. M. 2017 m. rugsėjo 21 d. atlikdama vaisiaus ultragarso tyrimą atitiko gydytojo akušerio ginekologo profesinę kvalifikaciją ir turėjo pakankamai patirties prenatalinėje diagnostikoje.

Dėl licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūros ir ultragarso aparato

Iš į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad Klinikai asmens sveikatos priežiūros įstaigos licencija yra išduota 2000 m. liepos 21 d. Vadovaujantis Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-156 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklių patvirtinimo“, bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais licencijuotų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, iki 2017 m. Klinikos licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūra buvo atlikta 2014 m. Patikros metu Klinika, be kita ko, pateikė sąrašą medicinos priemonių, kurios yra būtinos pagal reikalavimus turimai asmens sveikatos priežiūros įstaigos licencijai. Licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūros metu buvo nustatyta, kad Klinika pateikė ne visus reikalingus dokumentus, todėl Klinikos buvo paprašyta pateikti papildomus dokumentus, kuriuos Klinika pateikė ir buvo priimta galutinė išvada, kad Klinikos veikla atitinka licencijuojamai veiklai taikomus reikalavimus.

Klinika nurodė, kad pareiškėjai paslaugos buvo teikiamos ultragarso aparatu Mindray DC-7 (gamyklos Nr. MX-4C006579) bei pateikė į bylą minėto medicinos prietaiso paso kopiją bei gamyklos numerio nuotrauką, iš kurių matyti, kad minėtą ultragarso aparatą Klinika įsigijo ir pradėjo eksploatuoti 2015 m. sausio 12 d., Klinikos Klaipėdos padalinyje aparatas buvo instaliuotas ir pradėtas naudoti 2016 m. gruodžio 5 d., prieš pareiškėjai suteiktą paslaugą ultragarso aparato techninė priežiūra buvo atlikta 2016 m. gruodžio 5 d., kurios metu nustatyta, kad aparatas yra techniškai tvarkingas, juo dirbti galima. Ultragarso aparatas yra paženklintas CE ženklu, kas vadovaujantis 2017 m. balandžio 5 d. E. P. ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB, Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009, ir kuriuo panaikinamos Tarybos direktyvos 90/385/EEB ir 93/42/EEB, reiškia, jog jis atitinka sveikatos, saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimus, nustatytus Europos bendrijos reglamentuose. Pažymėtina, jog teisės aktais nėra nustatyti reikalavimai akušerijoje naudojamų ultragarso aparatų raiškai ar kitiems parametrams. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog 2017 m. rugsėjo 21 d. atliekant pareiškėjos vaisiaus ultragarso tyrimą, Klinika atitiko licencijuojamos veiklos sąlygas, ultragarso tyrimo prietaisas buvo techniškai tvarkingas ir atitiko medicinos priemonėms taikomus reikalavimus, kas kitų įrodymų kontekste leidžia konstatuoti aplinkybę dėl naudotos medicinos įrangos tinkamumo. Nenustačius aplinkybių, kurios keltų pagrįstų abejonių ultragarso tyrimo prietaiso patikimumu, teismas nemato pagrindo skirti byloje kompleksinę ekspertizę, kuri apimtų klausimą ir dėl ultragarso tyrimo prietaiso funkcionalumo, tuo labiau, kad ir pareiškėja tokios ekspertizės būtinumo byloje nematė ir nurodė, kad skirti kompleksinės ekspertizės neprašo.

Nors pareiškėjos atstovas teigė, kad iš pateikto Medicinos prietaiso paso matyti, kad gydytoja V. M. kaip elgtis su aparatu Mindray DC-7 buvo instruktuota tik 2020 m. lapkričio 9 d., tačiau teismas su tokiu pareiškėjos atstovo argumentu sutikti negali. Kaip jau minėta aukščiau, iš į bylą pateikto medicinos prietaiso paso kopijos matyti, kad ultragarso aparatą Klinika įsigijo ir pradėjo eksploatuoti 2015 m. sausio 12 d., Klinikos Klaipėdos padalinyje aparatas buvo instaliuotas ir pradėtas naudoti 2016 m. gruodžio 5 d., todėl įrašą, kad asmuo, instruktuotas gamintojo (arba jo įgalioto atstovo) dėl medicinos prietaiso tinkamo naudojimo, eksploatavimo, gabenimo, laikymo ir kt. klausimais (duomenys neskelbtini) inžinierius A. T. buvo instruktuotas dar 2011 m. rugsėjo mėn. teismas laiko neatitinkančiu tikrovės ir nepatikimu (Medicinos prietaiso paso 8 psl.). Tuo tarpu Medicinos prietaiso paso 9 puslapyje yra parašai, patvirtinantys, kad D. V. ir V. M. buvo (duomenys neskelbtini) inžinieriaus A. T. instruktuotos dėl tinkamo elgesio su medicinos prietaisu, tačiau instruktavo datos grafoje jokia data nenurodyta. Vis dėlto, įvertinus tai, kad teismo posėdžio metu gydytoja V. M. patvirtino, kad buvo instruktuota kaip dirbti su ultragarso aparatu prieš pradedant darbą su juo Klinikos Klaipėdos skyriuje, bei tai, kad gydytoja akušerė ginekologė vadovaujantis Medicinos norma pagal savo kompetenciją privalo mokėti dirbti su ultragarso aparatais, be to, gydytoja savo kasdienėje praktikoje nuolat dirba su ultragarsiniais aparatais bei 2014 m. – 2017 m. laikotarpiu savo kvalifikaciją kėlė įvairiose su ultragarsine diagnostika susijusiuose mokslinėse praktinėse konferencijose, teismui nekyla abejonės dėl gydytojos V. M. gebėjimų tinkamai elgtis su medicinos prietaisu.

Dėl (ne)tinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų Klinikoje

Pagal Nuostatų 12.12 punktą, atlikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, prieinamumo priežiūrą, Tarnyba turi teisę kviesti dalyvauti tinkamos kompetencijos sveikatos priežiūros specialistus, prašyti jų pateikti klinikines išvadas, naudotis asmens sveikatos priežiūros įstaigų vidaus medicininio audito medžiaga, teismo medicinos ekspertizės išvadomis bei kitais dokumentais, reikalingais patikrinimui atlikti. Kaip matyti iš Ataskaitos, Tarnyba tyrimo metu vertino pareiškėjos nėščiosios kortelę, jai sveikatos priežiūros paslaugas teikusių specialistų medicinos praktikos licencijas, pareigines instrukcijas, darbo sutartis, Klinikos įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją, Klinikos direktoriaus įsakymus, pareiškėjos 2018 m. spalio 15 d. pretenziją Klinikai, viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės 2018 m. balandžio 18 d. atsakymą Nr. 23-1140 į pareiškėjos prašymą, (duomenys neskelbtini) medicinos specialisto P. P. išvadą Nr. 0023/19, gydytojos akušerės ginekologės V. M. paaiškinimus Tarnybai, konsultanto medicinos specialisto gydytojo akušerio ginekologo dr. G. M., vertinusio pareiškėjos klinikinį atvejį, raštus. Taigi, skirtingai, nei nurodo pareiškėja, Tarnyba savo išvadas dėl pareiškėjai ginčo laikotarpiu Klinikoje teiktų paslaugų padarė įvertinusi visų minėtų šaltinių visumą.

Atsakydamas į pareiškėjos atstovo argumentą, kad gydytoja V. M., atsižvelgusi į tai, kad pareiškėja pastojo būdama 35 metų amžiaus, į prieš tai buvusius pareiškėjos patologinius nėštumus, į tai, kad 20-tą savaitę vaisaus sprando raukšlė buvo 5,3 mm, į tai, kad pareiškėjai nėštumo metu buvo nustatytas gestacidinis diabetas, privalėjo pareiškėją siųsti papildomiems išsamesniems tyrimams, tačiau to nepagrįstai nepadarė, teismas vertins pareiškėjai asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laikotarpiu galiojusio Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-900 „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) normas. Aprašo 12 punkte numatyta, kad teikiant pirminio lygio paslaugas nustačius rizikos veiksnius, nurodytus aprašo 33.1 ir 48 punktuose, nėščiosios tiesiogiai siunčiamos ambulatorinei konsultacijai atitinkamai į antrinio B ar tretinio lygio paslaugas teikiančias įstaigas. Aprašo 33.1 p. nurodyta, kad konsultacijai į antrinio B lygio paslaugas teikiančias įstaigas siunčiamos nėščiosios, esant šiems nėštumo rizikos veiksniams: nepalanki akušerinė anamnezė (dvi cezario pjūvio operacijos, gimdos operacija, perinatalinė mirtis, naujagimio sklaidos trūkumai, naujagimio centrinės nervų sistemos pažeidimai) ir nėštumo patologija (netaisyklinga vaisiaus padėtis nuo 36 sav., nekomplikuotas daugiavaisis nėštumas, nėščiųjų hipertenzija, kraujavimas antroje nėštumo pusėje, placentos pirmeiga, stambus vaisius, nepakankamas vaisiaus augimas, įtariama vaisiaus sklaidos trūkumų), nėščiosios ligos (nėščiųjų pielonefritas, gimdos miomos, narkomanija, ŽIV, AIDS). Aprašo 48 p. numatyta, kokiais atvejais nėščiosios turi būti siunčiamos konsultuotis į tretinio lygio paslaugas teikiančias įstaigas: nepalanki akušerinė anamnezė (eklampsija, trombembolinės komplikacijos, naujagimių hemolizinė liga, Rh izoimunizacija), nėštumo patologija (oligohidramnionas iki 34 sav., polihidramnionas, komplikuotas daugiavaisis nėštumas), nėščiosios ligos (cukrinis diabetas, onkologinės ligos). Pažymėtina, kad stacionarinės paslaugos tretinio lygio paslaugas teikiančiose įstaigose teikiamos esat nėštumo rizikos veiksniams, nurodytiems Aprašo 49 punkte, t. y., kai nepalanki nėščiosios būklė (Rh ir kita izoimunizacinė sensibilizacija), nėštumo patologija (komplikuotas daugiavaisis nėštumas, oligohidramnionas iki 34 sav., sunkios nėščiųjų hipertenzinės būklės iki 34 sav., priešlaikinis gimdymas iki 34 sav., įtariamas placentos įaugimas į gimdos randą, nepakankamas vaisiaus augimas, vaisiaus patologija (vaisiaus sklaidos trūkumai, vaisiaus širdies aritmija, vaisiaus vandenė), nėščiosios ligos (cukrinis diabetas, kai reikalingas insulinas; onkologinės ligos; ŽIV, AIDS). Aprašo 50.1 punkte numatyta, kad chirurginė, kardiochirurginė pagalba naujagimiams teikiama, kai antenataliniu periodu diagnozuojama vaisiaus raidos anomalija dėl kurios gimusį naujagimį nedelsiant reikės operuoti, tuomet nėščioji dėl kardiologinės patologijos siunčiama į VUL Santaros klinikas.

Be to, ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintoje akušerinėje metodikoje „Ultragarsinis tyrimas nėštumo metu“ Prenatalinė diagnostika (2014 m. liepos 7 d. redakcija) (toliau – ir Metodika) yra aprašomos indikacijos ir prenatalinė chromosomų anomalijų (aneuploidijų) patikra bei chromosomų anomalijų diagnostika pirmąjį ir antrąjį nėštumo trečdalį. Metodikoje nurodyta, kad rekomenduojama atlikti ultragarsinį tyrimą nėštumo metu du kartus: 11-13 nėštumo savaitę ir 18-20 nėštumo savaitę. Vėlesnis tyrimas atliekamas tik kai yra įtarimų dėl patologijos ir esant kitoms indikacijoms. 18-20 nėštumo savaitę žiūrint vaisiaus krūtinę/širdį vertinama: krūtinės, palučių dydis ir forma, širdies veikla, širdies padėtis ir keturių ertmių (kamerų) vaizdas, aortos ir plautinio kamieno išvarymo traktų vaizdas (vertinama, jei yra techninių galimybių), diafragma. Nėštumo trečiajame trimestre ultragarsinio tyrimo pagrindinės užduotys: įvertinti vaisiaus augimą, patikslinti vaisiaus padėtį, patikslinti anksčiau įtartą patologiją. Pareiškėjos atstovo nurodytas Metodikos aprašo skyrius „Klinikinė sprando vaiskumo matavimo reikšmė“, kuriame nurodyta, kad „Per didelis sprando vaiskumos matmuo būna dėl šių priežasčių: širdies yda ar funkcijos sutrikimas, pakitusi tarpląstelinė sudėtis, sutrikęs limfos nuotėkis, vaisiaus anemija ar hipoproteinemija, vaisiaus infekcija. Jeigu sprando vaiskumos matmuo yra ? 2,5 mm, pacientei reikėtų rekomenduoti pirmojo ar antrojo nėštumo laikotarpio prenatalinę diagnostiką (pirmenybę teikiant pirmojo nėštumo trečdalio prenatalinei diagnostikai)“ yra Metodikos 1 Priede. Pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinio tyrimo vertinimas., kas reiškia, jog sprando vaiskumos matmuo, t. y. padidėjęs sprando raukšlės storis (peršviečiamumas) yra vaisiaus rizikos veiksnys, jei tai nustatoma ankstyvajame nėštumo periode, t. y. 10-13 nėštumo savaitę. Tai, kad trečiame nėštumo trimestre nustatyta vaisiaus sprando raukšlė - 5,3 mm nėra įgimtos širdies ydos indikacija patvirtino ir teismo posėdžio metu kaip liudytojos apklaustos gydytoja akušerė V. M. ir gydytoja dr. V. D., kuri papildomai pažymėjo, kad padidėjęs sprando vaiskumo matmuo yra pirmojo nėštumo trečdalio prenatalinė vaisiaus chromosomų anomalijų požymis dėl kurio yra reikalinga gydytojo genetiko konsultacija. Tokia konsultacija pareiškėjai buvo suteikta ir gydytoja genetikė vaisiaus vystymosi anomalijų nenustatė.

Taigi, iš paminėto teisinio reguliavimo matyti, kad nei tai, kad pareiškėja pastojo būdama 35 metų amžiaus, nei ankstesni pareiškėjos patologiniai nėštumai, nei tai, kad 20-tą nėštumo savaitę vaisaus sprando raukšlė buvo 5,3 mm, nei tai, kad pareiškėjai nėštumo metu buvo nustatytas gestacidinis diabetas, nėra tie požymiai, kurie pagal Aprašą ir Metodiką leistų įtarti galimą vaisiaus patologiją, ar būtų tos indikacijos, kurios sąlygotų papildomo ištyrimo reikalingumą, todėl gydytoja V. M. neturėjo pareigos siųsti pareiškėjos papildomam ištyrimui į antrinio B ar tretinio lygio paslaugas teikiančias įstaigas. Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta gydytoja dr. V. D., kuri nurodė, kad gydytoja V. M. pareiškėjos apžiūrą atliko tinkamai ir suteikė konsultacijas pagal metodinius nurodymus, o pareiškėjos turimų sveikatos indikacijų nepakako tam, kad gydytoja privalėtų siųsti pareiškėją papildomiems išsamesniems tyrimams.

Kaip jau buvo minėta aukščiau, išvada, kad pareiškėjai nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. spalio 27 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugos Klinikoje buvo teiktos tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų Ataskaitoje padaryta tyrimo metu įvertinus surinktų įrodymų visumą, t. y. pareiškėjos nėščiosios kortelėje esančius medicininius įrašus, atliktus tyrimus, VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2018 m. balandžio 18 d. atsakymą Nr. 23-1140 į pareiškėjos prašymą, UAB „UNGE“ medicinos specialisto P. P. išvadą Nr. 0023/19, gydytojos akušerės ginekologės V. M. paaiškinimus Tarnybai, konsultanto medicinos specialisto gydytojo akušerio ginekologo dr. G. M., vertinusio pareiškėjos klinikinį atvejį, išvadas. Nors pareiškėjos atstovas teigė, kad gydytojo dr. G. M. ekspertinė išvada remiasi tik teoriniais teiginiais ir yra niekinė, tačiau teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Iš byloje esančių specialisto gydytojo akušerio ginekologo dr. G. M. raštų Akreditavimo tarnybai „Dėl D. G. teiktų paslaugų kokybės“ matyti, jog minėtas gydytojas išvados, kad pareiškėjai Klinikoje sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, priėjo tiek išsamiai įvertinęs pacientės medicinos dokumentus, tiek išanalizavęs klinikinę situaciją bei medicininės mokslinės literatūros duomenis, tiek paneigdamas (duomenys neskelbtini) teismo medicinos specialisto išvadas. Specialistas gydytojas akušeris ginekologas dr. G. M. nurodė, kad, „esant aortos koarktacijai ir aortos vožtuvo stenozei, priklausomai nuo patologijos dydžio, gali visai nebūti jokių ultragarsinių požymių ir, net esant pakitimams trečiame nėštumo trimestre, patologija gali būti neįvertinta dėl nepatogaus vaisiaus gulėjimo, nežymaus anatominio klinikinio pasireiškimo, didesnio kaulų echogeniškumo bei dėl to susidariančių ultragarsinių šešėlių, neleidžiančių tinkamai matyti anatomines struktūras vaisiaus krūtinės ląstoje. 2017 m. rugsėjo 21 d. atlikto vaisiaus ultragarsinio tyrimo metu pažymėta „norma“ ties širdies veikla, keturių kamerų vaizdu, aortos išvarymo traktu ir plautinio kamieno išvarymo traktu nurodo, kad vaisiaus širdies veikla buvo ritmiška, įprastinio dažnio, buvo matomas 4-ių kamerų vaizdas, aortos ir plautinio kamieno išvarymo traktai buvo atskiri, kylant kryžiavosi. Iš šių duomenų įvertinti galimą aortos vožtuvo stenozę ir aortos koarktaciją galimybių nebuvo, nes, net ir esant aortos koarktacijai, minėti radiniai gali būti normalūs“.

Tai, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. Klinikoje atliekant vaisiaus ultragarso tyrimą nei įtarti, nei nustatyti vaisiaus širdies ydos nebuvo galima, įvertinę pareiškėjos medicinos dokumentų duomenis patvirtino ir šioje byloje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartimi paskirtą teismo deontologinę ekspertizę atlikę ekspertai (Ekspertizės aktas Nr. EDG 22(71)2021(01). Pažymėtina, kad ekspertizę atliko ne tik teismo ekspertai J. M.-Č. ir T. B., bet ir ekspertė Vilniaus universiteto ligoninės Santarų klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Akušerijos skyriaus vyresnioji gydytoja akušerė ginekologė dr. J. V. ir ekspertė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pediatrijos centro Specializuoto vaikų ligų skyriaus vyresnioji gydytoja vaikų kardiologė dr. O. K.. Teismo posėdžio metu teismo ekspertė J. M.-Č. patvirtinusi ekspertizės išvadas patikslino, kad retrospektyviai negalima nustatyti, ar tam tikri vaisiaus širdies anatominiai ir funkciniai pakitimai susiję su širdies yda, kuri buvo diagnozuota po gimimo, buvo pakankamai/nepakankamai išreikšti prenataliniu laikotarpiu atliekant ultragarso tyrimą, tačiau įvertinus medicininiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis, iš jų galima daryti išvadą, kad prenataliniu laikotarpiu nei įtarti, nei nustatyti vaisiaus širdies ydos nebuvo galima, nes ji nebuvo pakankamai išreikšta. Teismo ekspertas T. B. patvirtinęs Ekspertizės akto teisingumą patikslino, kad išvadas Ekspertizės akte teismo ekspertai ir ekspertai padarė remdamiesi pateiktų medicinos dokumentų duomenimis ir medicinos teorija, nes daugiau nėra kuo remtis.

Teismas šios situacijos kontekste pažymi, kad sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas neišvengiamai susijęs su specialiųjų medicinos srities žinių poreikiu; šis poreikis lemia įrodymų šaltinių ypatumus tokio pobūdžio bylose. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).

Taigi, atsižvelgęs į kasacinio teismo suformuotą praktiką vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, teismas pažymi, kad, nors nagrinėjamojoje byloje vertinant retrospektyviai negalima nustatyti, ar tam tikri vaisiaus širdies anatominiai ir funkciniai pakitimai susiję su širdies yda, kuri buvo diagnozuota po gimimo, buvo pakankamai/nepakankamai išreikšti prenataliniu laikotarpiu atliekant ultragarso tyrimą, tačiau atsižvelgus į tai, kad gydytoja V. M. turi gydytojos akušerės ginekologės kvalifikaciją, įvertinus jos kaip gydytojos patirtį ir specializavimąsi (į bylą pateikta pažymėjimo kopija patvirtina, kad ji nuo 2016 m. gruodžio 9 d. yra Tarptautinės akušerijos ir ginekologijos ultragarso draugijos narė), ir nesant duomenų, kad ji būtų pažeidusi teisės aktus, reglamentuojančius medicininių paslaugų teikimą, vertintina, kad gydytoja 2017 m. rugsėjo 21 d. atlikdama vaisiaus ultragarso tyrimą buvo pakankamai atidi ir rūpestinga ir jos ultragarsinio tyrimo metu medicininiuose dokumentuose užfiksuoti ultragarsinės patikros duomenys yra teisingi, o juos įvertinę tiek specialistai, tiek ekspertai, tiek teismo ekspertai priėjo prie pagrįstos išvados, kad prenataliniu laikotarpiu nei įtarti, nei nustatyti vaisiaus širdies ydos nebuvo galima. Taigi, teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjos atstovo argumentą, kad Ekspertizės akte neatsakyta į pagrindinį klausimą, ar 2017 m. rugsėjo 21 d. atlikto ultragarsinio tyrimo metu buvo galima nustatyti vaisiaus širdies ydą, kuri buvo diagnozuota po gimimo.

Tokią išvadą patvirtina ir į bylą pateikti įvairūs medicininės literatūros duomenys, pagal kuriuos, įgimtų širdies ydų antenatalinė diagnostika yra sudėtinga, ypač tokių, kurios gali neturėti būdingo pradinio ultragarsinio vaizdo, Lietuvoje ji siekia tik 25 procentus, todėl nekomplikuotos vaisiaus širdies ydos nenustatymas antenataliniu laikotarpiu nelaikytinas klaida

Teismas taip pat pažymi, kad nors į bylą pateiktoje (duomenys neskelbtini) teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 0053/19 specialistas P. P. konstatavo, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. ultragarso tyrimas pareiškėjai buvo atliktas netinkamai (klaidinga diagnozė), nes nenustatyta įgimta širdies patologija (įgimta aortos angos stenozė, įgimtas dviburio (mitralinio) vožtuvo nesandarumas), ko pasekoje gimdymas turėjo būti organizuojamas kitoje gydymo įstaigoje, tačiau teismas atsižvelgęs į tai, kad tokia išvada padaryta remiantis tik doc. R. V. bendro pobūdžio straipsniu apie antenatalinio ultragarsinio tyrimo reikšmę vaisiaus įgimtų širdies ydų diagnostikoje ir ultragarsinio tyrimo protokolu 35-ą nėštumo savaitę, be to, gydytojos V. M. veiksmai atliekant echoskopiją vertinti tik rezultato aspektu, t. y. pagal naujagimiui nustatytą diagnozę, pats specialistas nesispecializuoja akušerijoje ginekologijoje, perinatologijoje ar neonatologijoje, o yra galvos smegenų traumų specialistas, minėto specialisto išvadą vertina kaip nepakankamai pagrįstą. Be to, ir apklaustas teismo posėdžio metu specialistas pažymėjo, kad ultragarsinio tyrimo protokole nenurodyti širdies ertmių matmenys, todėl jis negali teigti, kad ultragarsinio tyrimo metu buvo širdies ertmių išsiplėtimas, bet kadangi esant susiaurėjusiai aortos angai širdies kameros plečiasi po truputį, tai esant gerai aparatūrai ir patyrusiam specialistui, tikėtina, kad atliekant ultragarsinį tyrimą 36-tą nėštumo savaitę širdies ertmių išsiplėtimas buvo ir turėjo matytis. Kas reiškia, jog specialistas tik tikėtinai nustatė, kad širdies ertmių išsiplėtimas ultragarsinio tyrimo metu buvo, be to nevertino, ar jis buvo išreikštas prenataliniu laikotarpiu tiek, kad šie pakitimai tikrai turėjo būti pastebimi atliekant ultragarsinį tyrimą, todėl teismas nesutinka su specialisto išvadoje pateikta išvada, kad pareiškėjai 2017 m. rugsėjo 21 d. ultragarso tyrimas buvo atliktas netinkamai, nes nebuvo nustatyta vaisiaus įgimta širdies patologija. Pažymėtina, kad minėtą specialisto išvadą paneigė ir Tarnybos konsultantas gydytojas akušeris ginekologas dr. G. M., vertinęs pareiškėjos klinikinį atvejį ir nurodęs, kad tokia specialisto išvada rodo, kad “teismo medicinos gydytojas nesusipažinęs su galimu antenataliniu įgimtų širdies ydų pasireiškimu, jų galima anatomine išraiška ir variabiliškumu.“

Taigi, nesant patikimų įrodymų, teismas pareiškėjos atstovo argumentą, kad naujagimiui 2017 m. spalio 27 d. gimus su širdies patologija ir gretutinėmis ligomis, tai reiškia, kad jau 2017 m. rugsėjo 21 d. atlikto ultragarsinio tyrimo metu vaisiaus aortos vožtuvo stenozė jau buvo išreikšta tiek, kad atliekant ultragarsinį tyrimą turėjo būti pastebėta, tačiau gydytoja V. M. nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga ir patologijos nepagrįstai nepastebėjo, atmeta kaip neįrodytą.

Dėl Ataskaitos ir Įsakymo atitikimo Viešojo administravimo įstatymo normoms

Pagal Pacientų skundų nagrinėjimo Tarnyboje tvarkos aprašo 32 punktą, skundo nagrinėjimas Tarnyboje baigiamas patvirtinant Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitą ir įforminant direktoriaus įsakymą. Taigi, Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaita yra privalomasis asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės patikrinimo paciento skundo pagrindu dokumentas, kuriuo vadovaujantis rengiamas baigiamasis administracinės procedūros sprendimas – Tarnybos įsakymas. Tarnybos įsakymas kartu su Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaita laikytinas vientisu administraciniu aktu, kuriame pagal įprastas sprendimo surašymo taisykles turi būti pateikta (nurodyta) visa sprendimo teisingam suvokimui būtina informacija. Tarnybos parengta Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaita yra Tarnybos įsakymo sudėtinė, t. y. motyvuojamoji dalis (pvz., mutatis mutandis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-746/2011, 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1195/2012).

Nagrinėjamu atveju Ataskaitoje pažymėta, kad vykdydama asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą dėl D. G. nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. spalio 27 d. Klinikoje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, Tarnyba vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-900 patvirtintu Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašu (redakcija galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d.), kuriame nustatyta nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarka. Iš Ataskaitos matyti, kad pareiškėjai teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos Klinikoje buvo vertintos pagal Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo 1 priedą Nėščiųjų sveikatos tikrinimo reikalavimai. Iš Ataskaitos taip pat matyti, kad Tarnyba patikrinimo metu įvertinusi pacientės D. G. medicinos dokumentus, atsižvelgusi į nustatytus faktus, konsultanto medicinos specialisto gydytojo akušerio ginekologo dr. G. M. atliktą klinikinio atvejo vertinimą bei pakartotinį išvadų patikslinimą, konstatavo, kad nėščioji, turėjusi nepalankią akušerinę anamnezę, visą nėštumo laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 27 d iki 2017 m. spalio 27 d. buvo stebima Klinikos gydytojos akušerės ginekologės V. M., kaip tą numato Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašas, nėščiąją prižiūrėjusi gydytoja akušerė ginekologė paslaugas teikė turėdama galiojančią gydytojo akušerio ginekologo profesinę kvalifikaciją patvirtinančią medicinos praktikos licenciją, vykdė nėščiosios sveikatos būklės priežiūrą pagal Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo numatytus tikrinimo reikalavimus, siuntė nėščiąją į IIB lygio konsultaciją (VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę) gydytojo genetiko konsultacijai, 13 nėštumo savaitę pacientę konsultavusi gydytoja genetikė vaisiaus vystymosi anomalijų nenustatė, 2017 m. liepos 19 d. atlikus GTM ir 2 testo metu nustačius padidėjusį gliukozės kiekį, pacientė buvo nusiųsta gydytojo endokrinologo konsultacijai, nustatyta tarpinė hiperglikemija be komplikacijų, rekomenduota dieta bei pakartotinis GTM po gimdymo, 3 kartus nėštumo laikotarpiu pacientei Klinikoje buvo atliktas vaisiaus ultragarsinis tyrimas (2017-04-27, 2017-06-15, 2017-09-21), 2017 m. rugpjūčio 21 d. ultragarsinis tyrimas buvo atliktas VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. 2017 m. rugsėjo 21 d. (35 nėštumo savaitę) atlikus ultragarsinį vaisiaus anatomijos tyrimą, organų (jų tarpe širdies ir kraujagyslių (aortos, plautinio kamieno)) vystymosi patologijos nebuvo nustatyta. Taigi, Tarnybos Ataskaita yra pakankamai motyvuota ir išsami, joje nustatytų faktinių duomenų pagrindu daromos pagrįstos išvados, leidžiančios neabejotinai konstatuoti, kad pareiškėjai Klinikoje buvo suteiktos kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Pažymėtina ir tai, kad nors nagrinėjant pareiškėjos skundą Ataskaitoje atskirai nebuvo vertintas ultragarso tyrimo prietaiso tinkamumas, gydytojos akušerės patirtis bei kompetencija, tačiau Ataskaitoje nurodyta, kad Klinika turi galiojančią Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją Nr. 1648, išduotą 2000 m. liepos 21 d., suteikiančią teisę verstis asmens sveikatos priežiūros veikla, kas reiškia, jog Klinikos turimos medicinos priemonės atitinka medicinos priemonėms taikomus reikalavimus, o gydytoja V. M. turi galiojančią medicinos praktikos licenciją Nr. MPL-08804, leidžiančią verstis medicinos praktika pagal gydytojo akušerio ginekologo profesinę kvalifikaciją, kas reiškia, jog jos kompetencija yra pakankama. Įvertinus tai, kad, kaip jau buvo konstatuota, teisės aktais nėra nustatytų reikalavimų akušerijoje naudojamų ultragarso apartų raiškai ar kitiems parametrams ir teisės aktais gydytojų kompetencija nėra diferencijuota, t. y. nėra numatyta, kad tam tiktas procedūras gali atlikti tik atitinkamą profesinę patirtį įgiję gydytojai, o laikoma, kad gydytojas, kuriam suteikiama teisė verstis atitinkama medicinos praktika, turi teisę atlikti visus veiksmus, nurodytus jo profesinę kompetenciją apibrėžiančioje medicinos normoje, laikytina, kad Ataskaitoje pakankamai pasisakyta visais ginčui aktualiais aspektais, todėl Ataskaita ir atitinkamai Įsakymo dalis atitinka Viešojo administravimo įstatymo normas.

Taigi, šiame sprendime aptarti Tarnybos veiksmai (medicininių dokumentų, surinktos informacijos analizė, faktinių aplinkybių nagrinėjimas ir pan.) vertintini kaip visapusiškas ir išsamus pareiškėjai Klinikoje suteiktų medicininių paslaugų patikrinimas, kurio metu buvo įvertintas ir taikytų gydymo priemonių tinkamumas, todėl pareiškėjos argumentai dėl neišsamaus jos skundo išnagrinėjimo laikytini nepagrįstais. Tarnyba pagal savo kompetenciją išnagrinėjo pareiškėjos skundą, tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas bei tinkamai įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Įsakymo dalį. Skundžiama Įsakymo dalis atitinka jos priėmimo metu galiojusio Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus pareiškėjos skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos, JAV ir Izraelio uždaroji akcinė bendrovė „Vaisingumo klinika“ prašo priteisti iš pareiškėjos 2359,50 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal 2024 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 09729.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, inter alia (be kita ko) į tai, kad prašoma priteisti suma už teisines paslaugas, t. y. dokumentų analizę, procesinių dokumentų rengimą, pasirengimą teismo posėdžiams, atstovavimą teismo posėdžiuose neviršija Rekomendacijose numatyto priteistino užmokesčio už teisines paslaugas maksimalaus dydžio, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti trečiojo suinteresuotojo asmens prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą - 2359,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos D. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuotojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vaisingumo klinika“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti ir priteisti trečiajam suinteresuotajam asmeniui iš pareiškėjos D. G. 2359,50 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus, 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.