- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-25
- Bylos Nr.
- ATP-313-113/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00644-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valentinas Janonis
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto K. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-07 nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. 1250 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-07 nutarime nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog K. B. 2012-02-19, apie 20.50 val., ties Smiltelės g. 31, Klaipėda, vairavo automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (0,44 promilės alkoholio). Tokia veika K. B. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.
Šalies argumentai
Administracine tvarka nubaustas K. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-07 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti, jo veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apeliaciniame skunde K. B. nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė įstatymą ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutarimą. Nustačius jam 0,44 promilės girtumą, nesutikdamas su alkotesterio parodymais, jis prašė pareigūnų girtumo patikrinimą atlikti pakartotinai, tačiau pareigūnai nekreipė dėmesio į jo prašymą ir nusivedė jį į policijos automobilį pildyti protokolą. Pildydamas protokolą, pareigūnas paaiškino, kad jeigu jis nesutinka su alkotesterio parodymais, per 1 val. gali nuvykti į medicinos įstaigą pasitikrinti blaivumą, nurodė, kad valanda pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai pareigūnas surašo protokolą ir paleidžia pažeidėją. 21.25 val. pareigūnai pasiteiravo, ar bus žmogus, galėsiantis parvairuoti jo mašiną, 21.27 val. jis paskambino savo draugui D. Ž. ir paprašė parvairuoti jo mašiną. Pareigūnai pildė protokolą ir užlaikė jį tarnybiniame automobilyje iki 21.40 val. D. Ž., atvykęs į įvykio vietą, 21.50 val. pasirašė pakvitavimą, jog perima jo automobilį ir įsipareigoja jį saugoti. Pareigūnams paleidus, jis skubiai nuvyko į VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centrą pasitikrinti blaivumą. Pirmasis tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas 22.30 val., antrasis – 22.50 val., abu kartus alkotesteris parodė 0,00 promiles alkoholio. Atlikus jo 22.35 val. paimto kraujo tyrimą, kraujyje etilo alkoholio nerasta. Apeliantas remiasi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus teismo eksperto raštu administracinėje byloje Nr. A2.6.-4386-549/2011, kuriame nurodyta, kad etilo alkoholio kiekis žmogaus organizme oksiduojasi (sumažėja) vidutiniškai 0,15 promilės per valandą. Atsižvelgdamas į tai, kad 22.30 val. buvo nustatyta 0,00 promilių alkoholio koncentracija iškvėptame ore, 22.35 val. paimtame kraujyje taip pat nustatyta 0,00 promilių alkoholio koncentracija, apeliantas daro išvadą, kad įvykio metu (20.50 val.), prieš 1,5 val., galėjo būti nustatyta apie 0,225 promilės alkoholio. Toks alkoholio kiekis yra leistinas. K. B. taip pat teigia, kad įvertinus galimą panaudoto alkotesterio paklaidą (±5 proc.) jo naudai, jo neblaivumas įvykio metu galėjo būti apie 0,41 promilės alkoholio (5 proc. paklaida – 0,022 promilės), o tai kelia abejonių dėl leistinos ribos peržengimo.
Be to, pasak apelianto, policijos pareigūnai, būdami vairuotojų blaivumo tikrinimo reide, stabdė visus vairuotojus ir tikrino jų blaivumą, jie buvo suinteresuoti nustatyti kuo daugiau pažeidėjų. Tai patvirtina pareigūnų atsisakymas pakartotinai patikrinti jo blaivumą alkotesteriu. Todėl policijos pareigūnų duoti parodymai negali būti vertinami kaip vienintelis tinkamas įrodymas, pagrindžiantis jo kaltę. Jo kaltę paneigia Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, kuriame nurodyta, kad jis yra blaivus ir gali vairuoti, specialisto išvada, kad jo kraujyje etilo alkoholio nerasta, pažyma apie galiojančias nuobaudas, patvirtinanti, kad jis nėra baustas už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam. Todėl apeliantas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pripažino jį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, turėdamas išankstinį neigiamą nusistatymą jo atžvilgiu, nes rėmėsi tik policijos pareigūnų paaiškinimais, alkotesterio parodymais, netyrė kitų byloje pateiktų įrodymų, jo pateiktos įvykio aplinkybių versijos, neatsižvelgė į galimą alkotesterio paklaidą ir aiškino situaciją jo nenaudai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė ignoruodamas minėtų procesinės teisės normų reikalavimus, o jų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.
Skundžiamame nutarime apylinkės teismas tik išvardino byloje surinktus įrodymus, kurie, pasak teismo, įrodo K. B. kaltę pagal ATPK 126 str. 1 d., tačiau tokios savo išvados visiškai nemotyvavo, visiškai neaptarė šių įrodymų turinio, nenurodė, kokias reikšmingas bylos aplinkybes jie patvirtina, neatliko jų vertinimo, kaip to reikalauja ATPK 257 str., taip pat nenurodė, kokias reikšmingas bylos aplinkybes jis nustatė bylos nagrinėjimo metu, apsiribodamas nuoroda, koks kaltinimas K. B. buvo suformuluotas administracinio teisės pažeidimo protokole, ir jų motyvuotai neįvertino. Teismas nutarime apskritai nenurodė, kokius minėto administracinio teisės pažeidimo požymius jis nustatė K. B. veikoje.
Iš byloje esančio asmens baivumo testo matyti, kad K. B. 2012-02-19, 20.57 val., alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ Nr. 18800 buvo nustatytas 0,44 promilės neblaivumas (b. l. 8). Byloje esantis patikros sertifikatas Nr. 1025240 (b. l. 7) patvirtina, kad policijos pareigūno naudotas alkotesteris „Lion alcolmeter 500“ Nr. 18800 buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti. Įvertinus galimą naudoto alkotesterio matavimo paklaidą (± 0,022 promilės) ir ją aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad K. B. neblaivumas (0,418 promilės) anksčiau nurodytu metu atitinka ATPK 126 str. 1 d. numatytą lengvo neblaivumo laipsnio minimalią ribą. Tačiau administracine tvarka nubaustas K. B. ginčija jo nubaudimą pagal ATPK 126 str. 1 d., tiek pasiaiškinime, tiek apklaustas teisme jis nurodė, jog transporto priemonę vairavo blaivus. Apklaustas teismo posėdžio metu K. B. parodė, kad po policijos pareigūno atlikto patikrinimo jis pasitikrinti blaivumą nuvažiavo į ligoninę, ten buvo nustatyta, kad jis vairavo blaivus, be to, paaiškino, kad pareigūnas protokolą pildė 50 min., todėl jam nebuvo galimybės anksčiau nuvažiuoti į ligoninę (b. l. 19). Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į šias administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytas aplinkybes, jų neaptarė ir nevertino, net nepareikalavo jo nurodyto medicinos įstaigoje atlikto patikrinimo duomenų, nors jie yra svarbūs teisingam bylos išsprendimui. Iš K. B. prie apeliacinio skundo pridėto Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 18 (b. l. 29–30) matyti, kad K. B. į medicinos įstaigą atvyko 2012-02-19, 22.30 val., pirmasis patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas 22.30 val., antrasis – 22.50 val., abiejų patikrinimų metu nustatyta 0,00 promilių alkoholio koncentracija, padaryta išvada, kad K. B. blaivus, vairuoti gali. Be to, 22.35 val. buvo paimtas K. B. kraujo mėginys, jį ištyrus, etilo alkoholio nerasta (specialisto išvada Nr. T-A 1778/12(01) (b. l. 28). Teismas neapklausė administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio policijos pareigūno ir K. B. blaivumą alkotesteriu tikrinusio policijos pareigūno, nors jų apklausa galėtų padėti pašalinti prieštaravimus tarp aptartos įrodomosios bylos medžiagos, išsiaiškinti, ar patikrinimas atliktas ir alkotesteris panaudotas teisingai, laikantis tai reglamentuojančių teisės normų, nepažeidžiant alkotesterio naudojimo instrukcijos, kurios, beje, teismas irgi neišreikalavo. Esant aptartai situacijai, teismas taip pat turėtų apsvarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę, ekspertizės skyrimas gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant K. B. nubaudimo klausimą apylinkės teisme, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, nepašalinti prieštaravimai, priimtas nutarimas visiškai nemotyvuotas. Todėl jis naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantui paaiškintina, kad administracinio teisės pažeidimo byla gali būti nutraukta tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Nagrinėjamu atveju teismas turi galimybę pašalinti visas abejones ir neaiškumus, todėl nėra pagrindo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, kaip to prašo apeliantas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p.,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-07 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.