- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-08
- Bylos Nr.
- N-575-4079-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutarimo Ž. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. spalio 8 d. surašė Ž. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 20.42 val., Taikos prospekte 115, Klaipėdoje, vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,56 promilės), nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008 m. gruodžio 19 d. nutarimu pripažino Ž. S. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytas veikas konstatavęs, jog asmens kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, alkotesterio rodmenimis, tarnybiniu pranešimu, nušalinimu nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, liudytojų N. J., G. J. ir J. N. parodymais, kuriais vienareikšmiškai patvirtinta, kad automobilį vairavo Ž. S.. Liudytojų R. V. ir M. M. parodymus teismas įvertino kritiškai, nes R. V. yra Ž. S. draugas, o tai, kad M. M. buvo reikalinga Ž. S. mašina, dėl ko jis ją ryte pasiėmė ir vežė Ž. S. į Dituvos sodą ir atgal – teismo neįtikino. Už nustatytus pažeidimus teismas skyrė subendrintą nuobaudą – 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
II.
Nesutikdamas su Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu, Ž. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme. Nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenys prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, t. y. pareigūnai daromo pažeidimo betarpiškai nestebėjo, pažeidimas negalėjo būti padarytas protokole nurodytoje vietoje ir laiku, nes tokiu adresu yra komisariatas, į kurį pareigūnai atvyko tik po kurio laiko. Pažymi, jog skiltyje „Duomenys apie pažeidimą“ nurodyti protokolo surašymo vieta ir laikas, kuomet patikrintas jo blaivumas. Mano, jog protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnio reikalavimų, o jo pagrindu priimtas nutarimas – ATPK 286 straipsnio. Teigia, jog teismas nepagrįstai atmetė R. V. ir M. M. parodymus, nors jie nuoseklūs, o vadovavosi liudytojų N. J., G. J. ir J. N. parodymais, kurie vieni kitiems prieštarauja. G. J. nurodė, jog automobilis pėsčiųjų perėją pravažiavo dideliu greičiu, vairuotojo veidą įsidėmėjo prie pėsčiųjų perėjos, tuo tarpu N. J. parodė, jog vairuotojas automobilį prie pėsčiųjų perėjos staiga sustabdė, dėl ko ji matė, kad automobilio salone buvo vienas žmogus, kurio ji neįsidėmėjo, o J. N. nurodė dar kitas aplinkybes, t. y. automobilis pėsčiųjų perėją pravažiavo dideliu greičiu, todėl nei ji, nei su ja buvusios draugės negalėjo matyti ir įsidėmėti, kiek automobilio salone buvo žmonių, ir kas jį vairavo. Teigia, jog šių liudytojų parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai ir visas abejones vertinti jo naudai.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti palaikydama Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimo motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
apeliacinis skundas atmestinas.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog Ž. S. kaltė, padarius ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus, pilnai įrodyta, ir mano, jog veikos kvalifikuotos bei nuobauda individualizuota tinkamai.
Ž. S. jam inkriminuotus pažeidimus neigia teigdamas, jog jis nevairavo, o kitokios išvados teismas priėjo netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principai, įtvirtinti ATPK 257 straipsnyje, pažeisti nebuvo. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos įrodymais, išnagrinėjus visus reikšmingus faktus, ištyrus galimas įvykio versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, taip paneigiant apelianto teikiamą įvykio versiją. Šiuo atveju byloje kertiniai įrodymai yra pažeidimą betarpiškai stebėjusių N. J., G. J. ir J. N. parodymai. Apeliantas keldamas abejones dėl šių liudytojų parodymų išsamumo nurodo, jog jie vieni kitiems prieštarauja, tačiau tokio fakto apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Iš liudytojų parodymų teisme matyti, jog esminių prieštaravimų tarp jų nėra, sutampa ir neesminės įvykio detalės, kurias patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (pvz. dėl automobilio sustojimo vietos, pasisveikinimo su policijos pareigūnais). Tai, jog kiekviena liudytoja įsidėmėjo atskiras įvykio detales, visiškai suprantama ir paaiškinama kiekvieno asmens individualiu reagavimu į aplinką. Pabrėžtina, jog apelianto skunde nurodyti prieštaravimai teismo posėdžio protokole nefiksuoti, atvirkščiai, iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad visos liudytojos vienareikšmiškai patvirtino, kad automobilis per perėją važiavo atidarytomis durelėmis, vairuotojas mašinoje buvo vienas, pravažiavęs perėją nuvažiavo link policijos komisariato (b. l. 33-34, 38-41), o vairuotoją gerai įsidėmėjusi G. J. (be to, įsidėmėjusi ir automobilio numerį), nusekusi paskui vairuotoją, iš karto parašė pareiškimą (b. l. 15). Neigdamas liudytojų nurodytas aplinkybes, Ž. S. jokių aplinkybių, dėl kurių šios būtų suinteresuotos jį melagingai apkalbėti, nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl tokiais parodymais, kartu su kita bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykio seką, t. y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole.
Liudytojų R. V. ir M. M. parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė, teisėjų kolegija nutarime išdėstytus jų atmetimo motyvus palaiko ir jų nebekartoja. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pasiaiškindamas administracinio teisės pažeidimo protokole, Ž. S. tik nurodė, jog nevairavo, tačiau apie jokį kitą jo automobilį vairavusį asmenį neįrašė (b. l. 3), be to, asmuo ir su nustatytu girtumu nesutiko, nors visi bylos liudytojai nurodė, jog Ž. S. buvo neblaivus, ką patvirtina ir byloje esantis alkotesterio kvitas, ir kas tik patvirtina apelianto versijos nepatikimumą ir leidžia ją vertinti kaip pasirinktą gynybos būdą siekiant išvengti administracinės, galbūt ir tarnybinės atsakomybės (apeliantas pažeidimų padarymo metu dirbo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato vyresniuoju patruliu – b. l. 3).
Dėl apelianto skundo argumentų, jog byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnio reikalavimų, pasakytina, jog jame esantys trūkumai (pažeidimo padarymo vietos ir laiko netikslus nurodymas) nėra esminiai ir bylos nagrinėjimui iš esmės teisme netrukdė. Asmeniui administracinis kaltinimas suformuluotas aiškiai, administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjama penkiuose teismo posėdžiuose, kuriuose visos esminės pažeidimo padarymo aplinkybės buvo išsiaiškintos, taigi jokių kliūčių gintis nuo pareikšto kaltinimo nebuvo. Kita vertus, pastebėtina, jog apeliantui neblaivumo laipsnis - 2,56 promilės - nustatytas panaudojant techninę priemonę Lion Alcolmeter 500 Nr.18851, kurios galima matavimo paklaida yra ± 5 % (b. l. 12), o ją įvertinus apelianto naudai (2,56 – 0,128 = 2,432) nustatytinas vidutinis, o ne sunkus girtumas kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole ir konstatuota skundžiamame teismo nutarime. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog tokia aplinkybė veikos kvalifikacijos nekeičia (ATPK 126 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę ir už vairavimą esant vidutiniam, ir sunkiam girtumo laipsniui), o asmeniui pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį skirta subendrinta nuobauda – minimali, pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistu iš jo motyvacijos šalinant teiginį, jog asmuo vairavo esant sunkiam girtumo laipsniui.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
Ž. S. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.