- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2008-12-24
- Bylos Nr.
- N-575-1330-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutarimo N. J. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus AVMI, Institucija) 2006 m. spalio 9 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą N. J. už tai, kad ji, būdama UAB „Statyba ir turizmas“ vadybininke, atsakinga už darbuotojų priėmimą į darbą ir atleidimą bei darbo įstatymų vykdymą, laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 27 d. iki 2006 m. rugsėjo 8 d. leido A. Z. dirbti mūrininko pareigose, nesudariusi su juo darbo sutarties.
II.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 29 d. nutarimu pripažino N. J. kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje ir skyrė jai 3000 Lt baudą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors N. J. teismo posėdyje teigė, kad A. Z. po atleidimo iš darbo 2006 m. liepos 27 d. bendrovėje daugiau nedirbo, tačiau remdamasis A. Z. ir A. G. paaiškinimais, teismas padarė išvadą, kad jis iki 2006 m. rugsėjo 8 d. dirbo UAB „Statyba ir turizmas“ ir atliko darbo funkcijas, gaudamas už tai atlygį, nepasirašius su juo darbo sutarties. Remdamasis Vadybininko pareiginės instrukcijos II skyriaus 4 punktu bei Įgaliojimu, teismas padarė išvadą, kad N. J. privalėjo kontroliuoti, kaip įmonėje vykdomi darbo įstatymai. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad N. J. administracine tvarka nebausta, neteista, dirba, todėl skyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą.
III.
Apeliaciniu skundu N. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutarimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pats A. Z. teismui paaiškino, kad dirbo tik su darbo sutartimi. N. J. teisme matė pirmą kartą. UAB „Statyba ir turizmas“ dirbo iki liepos, rugsėjį jau dirbo kitame darbe (b. l. 126). Išvados dėl nelegalaus A. Z. darbo negalima daryti ir iš A. G. parodymų. Be to, remdamasi Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 14 d. teismų praktikos dėl nelegalaus darbo išaiškinimu, apeliantė nurodo, kad nei bylą nagrinėjęs teismas, nei protokolą surašiusi Institucija nesiaiškino, ar darbas buvo dirbamas darbuotojui ir darbdaviui susitarus. Savarankiškas darbas be darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios, neužtraukia atsakomybės pagal ATPK 41³ straipsnį. Todėl netgi jeigu A. Z. būtų dirbęs be darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios, administracinė atsakomybė negalėtų atsirasti. Taip pat apeliantė atkreipia dėmesį, kad visi liudytojais apklausti darbuotojai buvo atleisti iš darbo dėl pravaikštų ir girtuokliavimo darbdavio iniciatyva, kas galėjo paskatinti juos kerštauti, kreipiantis į Valstybinę mokesčių inspekciją su melagingais pranešimais.
Apeliantės nuomone, ji apskritai negalėjo būti traukiama administracinėn atsakomybėn, kadangi atliko tik darbuotojų priėmimo ir atleidimo iš darbo technines funkcijas, o visus kitus klausimus spręsdavo įmonės vadovas. Tą patvirtino ir A. Z. bei A. G. Juolab, apeliantės pareiginėse instrukcijose jos veikla apribota personalo parinkimu ir skirstymu, bet ne jų kontrole darbo vietoje. Be to, N. J. manymu, nuobauda paskirta praleidus ATPK 35 straipsnio terminus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus AVMI prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimą Institucija iš esmės grindžia motyvais, išdėstytais pirmosios instancijos teismo nutarime. Taip pat Vilniaus AVMI paaiškina, kad remiantis ATPK 35 straipsnio 4 dalimi, minėtoje byloje nuobaudos skyrimo terminai skaičiuojami iš naujo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. 2007 m. liepos 12 d.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
N. J. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, t. y. leido nelegaliai dirbti A. Z., nesudariusi su juo rašytinės darbo sutarties.
Apeliantė teigia, kad ji negalėjo būti patraukta administracinėn atsakomybėn, kadangi ji neturi įgaliojimų spręsti dėl asmenų priėmimo ar atleidimo. Ji tik renka personalą ir jį skirsto, o galutinį sprendimą priima direktorius. Tačiau tokie jos teiginiai paneigti byloje surinktais įrodymais. Iš Vadybininko pareiginės instrukcijos II skyriaus „Pareigos“ 4 punkto (b. l. 15) matyti, kad jai buvo pavesta parinkti ir skirstyti personalą <...>, o 2006 m. sausio 17 d. Įgaliojimo 5 punktu (b. l. 17) jai pavesta įmonės vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo sutartis, taip pat atlikti kitokius veiksmus vykdant darbo įstatymų nuostatas. Todėl darytina išvada, kad N. J. galėjo būti traukiama atsakomybėn pagal šį ATPK straipsnį.
Pareiškėjos teiginys dėl praleisto ATPK 35 straipsnyje nurodyto termino taip pat nepagrįstas. ATPK 35 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamuoju atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. liepos 12 d. nutartimi (b. l. 86) panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. vasario 6 d. nutarimą ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Todėl ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas pradedamas skaičiuoti būtent nuo 2007 m. liepos 12 d. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas 2007 m. lapkričio 29 d., darytina išvada, kad šešių mėnesių terminas nuobaudai skirti nebuvo praleistas.
Tačiau šių aplinkybių nepakanka, kad būtų galima asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn – turi būti neginčijamai nustatytas faktas, kad asmuo dirbo nelegaliai, t. y. dirbo ir nebuvo sudaręs darbo sutarties. Įrodymai, pagrindžiantys nelegalaus darbo faktą, yra prieštaringi.
Pirmosios instancijos teismas savo nutarimą iš esmės grindė A. Z. (b. l. 6), A. G. (b. l. 7), A. Gv. (b. l. 8) ir A. Č. (b. l. 9) pirminiais paaiškinimais, duotais Vilniaus AVMI pareigūnui. Minėtame paaiškinime A. Z. teigė dirbęs nuo 2006 m. sausio 13 d. iki 2006 m. rugsėjo 8 d. Tačiau teismo posėdžio metu A. Z. paaiškino, kad darbo sutartis buvo, be darbo sutarties nedirbo <...>. Dirbo iki liepos, rugsėjo mėnesį jau dirbo kitame darbe (b. l. 127). A. G. teismo posėdyje apskritai nurodė neprisimenąs tikslių datų (b. l. 146). A. Gv. teisme apklaustas nebuvo, nes jo nepavyko rasti, o A. Č. pradžioje atvyko į teismo posėdį neblaivus (b. l. 126 kita pusė), o daugiau teismo posėdžiuose nebepasirodė. Nors pirmosios instancijos teismas šių liudytojų parodymus laikė nešališkais, tačiau byloje esančios darbo sutartys, sudarytos ir nutrauktos su A. Z. (b. l. 20-21) ir A. Gv. (b. l. 29-30), patvirtina, kad šie asmenys buvo atleisti iš darbo remiantis DK 136 straipsnio 3 dalimi, t. y. už tai, kad be pateisinamos priežasties nepasirodė darbe. A. G. darbo sutartyje (b. l. 27-28) nenurodyta, kokiu pagrindu nutraukta sutartis su juo, tačiau Darbo sutarčių registracijos žurnale esantis įrašas (b. l. 26) patvirtina, kad A. G. iš darbo buvo atleistas tuo pačiu pagrindu. Todėl šie liudytojai gali būti tiek pat šališki, kiek ir atsakomybėn traukiamas asmuo.
Atsižvelgęs į tai, kad pati N. J. teigia, jog A. Z. po darbo sutarties nutraukimo UAB „Statyba ir turizmas“ nedirbo, pats A. Z. teisme taip pat nurodė nustojęs dirbti liepos mėnesį, kitų liudytojų parodymai iš esmės yra prieštaringi, teismas daro išvadą, kad nelegalaus darbo faktas nėra neginčijamai įrodytas, todėl byloje esančios abejonės turėtų būti vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Neginčijamai neįrodžius nelegalaus darbo fakto, N. J. negali būti traukiama atsakomybėn už ATPK 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, o remiantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
N. J. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutarimą N. J. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti.
Administracinio teisės pažeidimo bylą N. J. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.