Kauno apygardos teismo nutartis

2020-01-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-52-593/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-17
Bylos Nr.
1S-52-593/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-28145-2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Kaltinamasis
Š. T.
Advokatai
Dainius Gudas
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-52-593/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-28145-2019Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2; 2.1.16.1.3; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.13 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei,dalyvaujant prokurorui Vidui Kilinskui,kaltinamojo Š. T. gynėjui advokatui Dainiui Gudui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo Š. T. gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam Š. T. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trijų mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 18 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Š. T. kaltinamas tuo, kad 2019 m. liepos 4 d. laikotarpyje nuo 06.40 val. iki 15.00 val. (duomenys neskelbtini) , veikiant bendrininkų grupe su G. Ž., sugadinus buto, priklausančio nukentėjusiajai Z. M., spyną, įsibrovė į vidų bei pagrobė nukentėjusiajai priklausantį didelės vertės svetimą turtą – grynuosius pinigus 8 000 Eur; moterišką juodos spalvos odinę piniginę su juodos spalvos kailiuku priekyje, kurios vertė 140 Eur, ir joje buvusius 160 Eur; vestuvinio stiliaus žiedą su žvaigždučių formos išraižymais, kurio vertė 200 Eur; vestuvinio stiliaus žiedą trikampio formos, kurio vertė 200 Eur; platų žiedą su stačiakampio formos juodos spalvos akute priekinėje pusėje, kurio vertė 450 Eur; platesnį žiedą rombo formos aukso lydinio su paraižymais prie rombo, kurio vertė 300 Eur; platesnį žiedą su vingiuotos formos lydinio priekine puse, kurio vertė 300 Eur; standartinio pločio žiedą su apvalios formos aukso lydiniu akutės vietoje, kurio vertė 250 Eur; nevientisą žiedą priekinėje dalyje sukabintą atskiru apvaliu aukso lydiniu, kurio vertė 150 Eur; platesnį žiedą su vientisu išplatėjimu priekinėje pusėje, kurio vertė 150 Eur; auksinę grandinėlę ant rankos, standartinio pynimo, kurios vertė 150 Eur; auksinę grandinėlę ant rankos, standartinio pynimo, kurios vertė 150 Eur; vieną porą apvalių auskarų, vadinamų "rinkėmis“ su išraižymais, kurių vertė 300 Eur; vieną porą standartinės formos auksinių auskarų su platinos papuošimais gėlės formos, kurių vertė 400 Eur; rankų darbo sunkios auksinės gėlės formos sagę su kabančiais mažais burbulais, kurios vertė 1000 Eur; didelį auksinį apvalų pakabuką su "Šv. Marijos ir Jėzaus" raižiniu, kurio vertė 100 Eur; auksinį „pasagėlės“ formos pakabuką, kurio vertė 100 Eur; auksinę grandinėlę ant kaklo, kurios vertė 150 eurų; auksinę grandinėlę ant kaklo, kurios vertė 150 eurų; auksinę grandinėlę ant rankos, rombo formos pynimo, kurios vertė 150 eurų; auksinę grandinėlę ant rankos, rombo formos pynimo, kurios vertė 150 eurų; 1 pakuotę rankšluosčių, kurioje buvo 2 oranžinės spalvos rankšluosčiai, 2 rudos spalvos rankšluosčiai, kurių vertė 50 eurų, tuo bendrai padarydamas nukentėjusiajai Z. M. 13 150 Eur turtinę žalą, tokiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 178 straipsnio 3 dalyje.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka Š. T. buvo laikinai sulaikytas 2019 m. rugsėjo 17 d. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trijų mėnesių laikotarpiui. To paties teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalis 3 punkte numatytu pagrindu.

3. Kaltinamojo Š. T. gynėjas advokatas Dainius Gudas skundžia Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir paskirti kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę.

3.1. Skunde ginčijama nutartyje padaryta išvada, kad šiuo atveju egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo pagrindai. Nurodoma, jog kaltinamasis yra saistomas tvirtais šeiminiais ryšiai, yra vedęs, gyvena kartu su šeima ir augina mažametę dukrą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog Š. T. iki jo sulaikymo buvo probuojamas, per visą probacijos laikotarpį laikėsi nustatytos tvarkos, įstatymų nepažeidinėjo, administracine tvarka baustas nebuvo, probacijos tarnyba jo atžvilgiu jokių nusiskundimų niekada neturėjo, o iki probacijos pabaigos yra likę tik penki mėnesiai. Taipogi pažymėta ir tai, Š. T. neturi oficialaus darbo ir pragyvenimo šaltinio, tačiau ir negali turėti, nes augina mažametę dukrą. Skundžiamoje teismo nutartyje pasisakoma, kad Š. T. oficialiai niekur nedirba, nežinomos jo legalios galimos pragyvenimo pajamos, tačiau tai nėra tiesa, kadangi kaltinamasis probacijos laikotarpiu dirbo ir gavo pajamas, tačiau dėl sveikatos problemų ir patirtos operacijos po to nebegalėjo dirbti. Atkreiptas dėmesys į tai, kad įtariamojo šeimoje vienintelis dirbantis asmuo yra Š. T. sutuoktinė, kurios pajamos pilnai patenkina šeimos poreikius. Be to, Š. T. negali lengvai įsidarbinti ir dėl to, kad jam nustatytos labai griežtos probacijos sąlygos - jis negali išvykti iš miesto ribų, jam nuolat dienos laiku reikia lankytis probacijos tarnyboje, registruotis.

3.2. Skunde teigiama, jog spręsdamas Š. T. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai atsižvelgė į tai, jog kaltinamasis nepripažįsta savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, kadangi ši aplinkybė negali būti pagrindas skirti kardomąją priemonę ar pratęsti jos terminą.

3.3. Be to, skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai buvo padaryta išvada, jog aplinkybė, kad kaltinamasis daro nusikaltimus rodo susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas, kadangi Š. T. praeityje buvo teistas tik vieną kartą, savo kaltę pripažino ir buvo nuteistas bausme, nesusijusia su realiu laisvės atėmimu.

3.4. Kaltinamojo gynėjo nuomone, nėra pagrindų, kuriais vadovaujantis įtariamajam galėtų būti skiriama pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, todėl BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – namų areštu, dokumentų paėmimu, užstatu, elektronine stebėjimo priemone, kas užtikrintų jo dalyvavimą procese ir nesudarytų pagrindo jo vilkinti, juolab, atsižvelgiant ir į tai, kad kardomoji priemonė – suėmimas skiriama tik išimtiniais atvejais, tačiau teismas, nepasisakė apie tokio išimtinio atvejo buvimą šioje byloje.

4. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė jo skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Š. T. gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundas tenkinamas.

5. Visų pirma pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas šio reikalavimo nepažeidė ir skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Neabejotina, jog baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo medžiaga, kratos ir daiktų atpažinimo protokolai, kitų tyrimo veiksmų protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad Š. T. galėjo įvykdyti nusikalstamą veiką, kurios padarymu jis kaltinamas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, ar pratęsiant jos taikymo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant nuosprendį. Kardomosios priemonės – suėmimo taikymui, ar jos taikymo termino pratęsimui, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), o tokių duomenų, apygardos teismo vertinimu, pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje pakanka, ką pagrįstai konstatavo ir žemesnės instancijos teismas.

6. Nors kaltinamojo gynėjo skunde ginčijami BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo pagrindai, tačiau pastebėtina, kad suėmimo terminas Š. T. pratęstas tik BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t.y., kad būdamas laisvėje, kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, todėl teisėjų kolegija dėl skundo argumentų, susijusių su BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo egzistavimu, nepasisako.

7. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

8. Apylinkės teismas turėjo formalų pagrindą konstatuoti, kad egzistuoja tikimybė, jog Š. T., būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kadangi jis kaltinamas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaręs vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, o ankstesnis teistumas yra už nusikaltimus, susijusius su nuosavybės grobimu. Be to. Š. T. iki suėmimo niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Tačiau pažymėtina, kad skirti suėmimą ar pratęsti šios kardomosios priemonės terminą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Be to, teismų praktikoje yra pripažįstama, jog po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja.

9. Nors kaltinamasis Š. T. praeityje teistas, tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kad jis teistas tik vieną kartą, jo atžvilgiu buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Jis yra saistomas tvirtais šeiminiais ryšiais: turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi mažametį vaiką, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, yra duomenų apie jo darbinę patirtį. Tad nėra pagrindo daryti išvados apie itin didelį kaltinamojo Š. T. pavojingumą visuomenei. Š. T. kardomoji priemonė – suėmimas – jau taikoma 4 mėnesius, bylos nagrinėjimas teisme iš esmės dar nepradėtas, teisiamasis posėdis numatytas tik 2020 m. vasario 17 d., kitas – dar po mėnesio. Tad akivaizdu, kad per teismo nustatytą 3 mėnesių suėmimo terminą byla išnagrinėta nebus. Be to, bylos nagrinėjimas gali užsitęsti ir dėl kito kaltinamojo sveikatos būklės. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą. Suėmimo taikymo pagrindai turi būti visapusiškai įvertinti ir atspindėti besivystančią situaciją. Be to, ilgalaikis asmens kalinimas galimas tik išimtinais atvejais, kai, įvertinus kaltinamojo asmenybės bruožus, inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalis garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą. Taigi, tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek formuojama nacionalinių bei tarptautinių teismų praktika įpareigoja baudžiamąją bylą savo žinioje turintį teismą nuolat tikrinti, ar neišnyko suėmimo taikymo pagrindai ir ar nėra galimybės BPK 119 straipsnyje įtvirtintus tikslus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Be to, BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos įpareigoja teismą skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą nutartyje nurodyti faktines aplinkybes ir motyvus, kuriais remiantis nebuvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės, siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Tačiau iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad teismas tik formaliai nurodė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima įgyvendinti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų kardomųjų priemonių tikslų. Neatsižvelgė į tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką, suėmimas yra griežčiausia kardomoji priemonė, kuri taikoma tik tais atvejais, kai esant pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 122 straipsnio 7 dalis).

10. Apibendrinusi tai kas išdėstyta ir įvertinusi tai, kad Š. T. suimtas 4 mėnesius (nors šis terminas ir nėra neleistinos trukmės), atsižvelgusi į tai, jog Š. T. inkriminuojama nusikalstama veika, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau įvertinusi kaltinamojo asmenybę, jo turimus socialinius ryšius, aplinkybę, kad bylos nagrinėjimas dėl objektyvių priežasčių gali užsitęsti, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo Š. T. laikyti suimtą, o BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, gali būti pasiekti jam taikant švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą – dokumentų paėmimą ir intensyvią priežiūrą (BPK 121 straipsnio 3 ir 4 dalys, 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, 131¹, 134 straipsniais, 139 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo Š. T. gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundą patenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi Š. T. trims mėnesiams pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti kitomis kardomosiomis priemonėmis:

- dokumentų paėmimu, iš kaltinamojo Š. T. paimant pasą ir (ar) asmens tapatybės kortelę;

- intensyvia priežiūra 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį Š. T. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, adresu: (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose, vykimu į Probacijos tarnybą ar darbu, išskyrus laikotarpius nuo 7.30 val. iki 8.30 val. bei nuo 16.30 val. iki 17.30 val.

Intensyvios priežiūros terminą skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios.

Išaiškinti kaltinamajam Š. T. kad asmeniui už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą, taip pat už elektroninio stebėjimo įtaiso nusiėmimą, gadinimą ar sunaikinimą gali būti paskirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas (BPK 131¹ straipsnio 5 dalis, 6 dalis, 7 dalis).

Nutarties vykdymą dėl paskirtų kardomųjų priemonių pavesti vykdyti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Kaltinamąjį Š. T. paleisti iš suėmimo laikantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr.1V-863 patvirtintų Intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisyklių.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė