- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-02-27
- Bylos Nr.
- 1-913-1035/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Lilijos Ambrulevičienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, išsiskyrusi, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:
1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį 500 Lt bauda;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta neatlikta 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laiką be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu;
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta neatlikta laisvės apribojimo bausmė, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val., būti namuose gyvenamojoje vietoje ir per pirmus 8 laisvės apribojimo bausmės mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingas žmonėmis;
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant būti namuose gyvenamosios vietos adresu nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus laiką, susijusį su darbu, mokslu ar poreikiu išvykti į sveikatos priežiūros įstaigą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė 2 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę. 2016 m. sausio 4 d. paleista iš Panevėžio pataisos namų, atlikus arešto bausmę;
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. G. 2016 m. lapkričio 15 d., apie 21.00 val., Vilniuje, Metalo g., neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens už 12 Eur nusipirko ir taip įgijo nedidelį kiekį 0,0105 g narkotinių medžiagų – heroino (diacetilmorfino) miltelių, kurias laikė su savimi iki 2016 m. lapkričio 15 d., apie 22.45 val., kol Vilniuje, Geležinkelio g. 6, buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie pas ją rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą. Šiais veiksmais G. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji G. G. savo kaltę visiškai pripažino, parodė, kad 2016 m. lapkričio 15 d. vakare Vilniuje kartu su D. S. nuvyko į čigonų taborą, kur nupirko heroino miltelių. Neatsimena, kiek sumokėjo už heroino miltelius. Heroino kiekis buvo labai mažas, dalį suvartojo vietoje, o apie likutį pamiršo. Tą patį vakarą Vilniuje, Geležinkelio g., su D. susimušė, konfliktą pastebėjo policijos pareigūnai. Pareigūnai paviršutinės apžiūros metu jos daiktuose aptiko folijos lankstinuką su heroino likučiais. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 81).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios G. G. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jos pačios prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Specialusis liudytojas D. S. parodė, kad 2016 m. lapkričio 15 d., apie 21.00 val., Vilniuje, Metalo g., kartu su sugyventine G. G. nupirko heroino iš romų tautybės asmens. Jis nupirko dvi dozes, du čekius ir G. irgi nupirko du čekius, vieno čekio vertė 6 Eur (b. l. 23–24).
Iš 2016 m. lapkričio 15 d. tarnybinių pranešimų matyti, kad 2016 m. lapkričio 15 d., apie 22.45 val., Vilniuje, Geležinkelio g. 6, sulaikyta G. G.. Paviršutinės apžiūros metu moters kairėje kelnių kišenėje rastas folijos lankstinukas su neaiškios kilmės baltos spalvos milteliais, kaip įtariama, narkotine medžiaga (b. l. 3–4).
Iš 2016 m. lapkričio 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, Geležinkelio g. 6. Pastato pirmame aukšte yra lošimų automatų salonas. Prie įėjimo į saloną šaligatvis, įėjimo dešinėje prie pastato stovi rudos spalvos suoliukas. Prie šaligatvio yra automobilių stovėjimo aikštelė. Įvykio vietoje pašalinių ar draudžiamųjų daiktų nesimato. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 5–7).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. gruodžio 7 d. specialisto išvados Nr. 11-2522 (16) matyti, kad voke Nr. 1 tirti pateikti rusvos spalvos milteliai yra narkotinė medžiaga – heroino (diacetilmorfino) milteliai. Tirti pateikta 0, 0264 g heroino (diacetilmorfino) miltelių, juose yra 0,01505 g (39,6 proc.) gryno heroino (diacetilmorfino). Voke Nr. 2 tirti pateiktose G. G. rankų nuoplovose narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų pėdsakų nėra (b. l. 10–11).
Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kadangi ji įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,0105 g heroino (diacetilmorfino) miltelių (pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas rekomendacijas dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo toks heroino kiekis neviršija nustatyto nedidelio kiekio, t. y. 0,02 g) neturėdama tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
Kaltinamajai paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. G. sutiko su bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 82–83).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, veika baigta, į kaltinamosios asmenybę – nedirbanti, bausta administracine tvarka (b. l. 29–50), teista (b. l. 51–55). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BPK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį ir dydį – 9 MGL dydžio (338,94 Eur) baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji G. G. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai G. G. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su tyrimo objektų pakuotėmis, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (b. l. 12–13), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
G. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 9 MGL dydžio, t. y. 338,94 Eur, baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. G. skirti galutinę bausmę – 6 MGL dydžio, t. y. 225,96 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų ir 96 ct), baudą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su tyrimo objektų pakuotėmis, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.
3. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.