Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau VSDFV) Šilalės skyriaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Rokynė“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo VSDFV Šilalės skyriaus pareiškimas iškelti bankroto bylą netenkintinas.

Teismas pažymi, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti skolininko – bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės, kurios veikla sudaro galimybę sukurti darbo vietas, interesus. Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-599/2014). Paminėtina, kad bankroto bylų nagrinėjimas turi viešąjį interesą iš verslo rinkos pašalinti būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, o taip pat paties skolininko interesus – užkirsti kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui, todėl įmonės nemokumo klausimas turi būti sprendžiamas ne formaliai įvertinant finansinės atskaitomybės dokumentus, o vertinant visas aplinkybes, rodančias įmonės nemokumą ar galimybę sėkmingai veikti ir atsiskaityti su kreditoriais. Pradedant bankroto procesą, t. y. iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę, kaip veikiantį rinkos dalyvį.

Įmonės mokumo klausimas turi būti vertinamas pagal naujausius įmonės buhalterinės apskaitos duomenis, todėl teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Rokynė“ klausimą, vadovaujasi atsakovės UAB „Rokynė“ pateiktais duomenimis apie atsakovės turtinę ir finansinę padėtį: atsakovo UAB „Rokynė“ pateiktais 2015-12-31, 2016-09-30 balansais, 2015-12-31, 2016-05-26 pelno (nuostolių) ataskaitomis, UAB „Rokynė“ ilgalaikio turto sąrašu, kreditorių sąrašu.

Į bylą pateiktas atsakovo 2016-09-30 balansas patvirtina, kad 2016-09-30 atsakovo turtas sudaro 584120,00 eurų (visas turtas ilgalaikis), mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 560884,00 eurų. Lyginant su bendrovės balanso už 2015 metus duomenimis, matyti, kad turto apimtis ieškinio padavimo dienai sumažėjo nuo 602970,00 Eur iki 584120,00 Eur (18850 eur), mokėtinų sumų ir įsipareigojimų apimtis sumažėjo nuo 570908,00 Eur iki 560884,00 Eur (10024 Eur), t. y. turto ir įsipareigojimų sumažėjimo apimtys skiriasi, tačiau teismui įvertinus viso turo ir įsipareigojimų dydžius, nežymiai. Įmonės nemokumas siejamas su pradelstais įmonės įsipareigojimais. Atsakovo UAB „Rokynė“ kreditorių sąrašas patvirtina, jog atsakovo pradelstos skolos sudaro 138668,06 eurų, o tai reiškia, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį, būtina analizuoti duomenis apie įmonės ūkinę-komercinę veiklą.

Bylos duomenims, bendrovė realiai vykdo veiklą, nors ir susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, 2015 metais turėjo 32042,00 eurų nuostolių, 2016-09-30 duomenimis turėjo 10650,00 Eur nuostolio, tačiau yra išsaugojusi savo darbuotojus, turi turto, kas liudija apie vykdomos veiklos tęstinumą. Bendrovės akcininko R. R. pateiktais duomenimis, UAB „Rokynė“ planuoja gerinti veiklą ir didinti įmonės pajamas organizuodama vaikų vasaros stovyklas, bendradarbiaudama su VŠĮ „Blaivybės akademija“, dalyvaujant ES paramos šaukime, vykdydama edukacines programas, pritaikytas vaikams, moksleiviams, įmonių renginiams. Įmonė planuoja padengti įsiskolinimus perskirsčius klientų srautus, suaktyvinus kaimo turizmo sodybos užimtumą darbo dienomis ir atidarius dvaro teritorijoje „Tradicinių amatų centrą“. Aplinkybę, kad bendrovė stengiasi pagerinti savo veiklos efektyvumą, patvirtina ir 2016 metais sumažėjęs nuostolio dydis, palyginus su 2015 metais.

Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pateiktais duomenimis, teismas daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo išvadai, jog šiuo metu byloje esančiais duomenimis egzistuoja objektyvios teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovė UAB „Rokynė“ yra nemoki ir yra pagrindas jai kelti bankroto bylą. Įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo tenkinti pareiškėjo VSDFV Šilalės skyriaus reikalavimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, kadangi atsakovė šiuo metu yra moki (LR ĮBĮ įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, 9 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti kelti atsakovui UAB „Rokynė“ (į. k. 300545078, buveinės adresas: Palukščio k., Ariogalos sen., Raseinių r.) bankroto bylą.

Nutartis per 10 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.