Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos įgaliotam atstovui Algimantui Gedvilui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. S. patikslintą ieškinį atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui A. R., dėl konkurso rezultatų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas B. S. ieškinio reikalavimus palaikė ieškinyje išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad jam buvo žinoma, kad konkursas buvo organizuojamas ne valstybės tarnautojo pareigoms užimti, o darbui pagal darbo sutartį.

Trečiasis asmuo A. R. per teismo nustatytus terminus atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad 2017-10-12 Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus specialisto, darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, A2 lygio pareigybė. Tos pačios dienos administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas pareigybės aprašymas.

2017-10-20 interneto svetainėje www.kretinga.lt ir laikraštyje „Pajūrio naujienos“ pranešta apie paskelbtą atranką į Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus specialisto, darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas. Numatytas atrankos būdas – testas žodžiu, nustatyti privalomai pateikti dokumentai: prašymas dalyvauti konkurse, asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas ir jo kopija, išsilavinimą patvirtinantis dokumentas ir jo kopija, gyvenimo aprašymas, užpildyta pretendento anketa, pranašumų sąrašas.

2017-11-09 administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) iš 5 narių sudaryta atrankos komisija: P. Č. (administracijos direktoriaus pavaduotojas, komisijos pirmininkas), S. J. (vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja), R. K. (architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja), V. K. (buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja), R. L. (statybos skyriaus vedėja). Sekretore paskirta D. Š..

Prašymus dalyvauti konkurse pateikė du pretendentai – ieškovas B. S. ir trečiasis asmuo A. R.. Kretingos rajono savivaldybės administracijos pretendentų į vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus specialisto pareigas 2017-11-14 atrankos protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) konkurso laimėtoju, surinkusiu 9,4 iš 10 galimų komisijos balų, pripažintas trečiasis asmuo A. R.. Ieškovas B. S. surinkęs 5,4 balo iš 10 galimų pretendentų atrankos neperėjo. 2017-11-17 su konkurso laimėtoju A. R. sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) .

Ieškovas B. S. konkurso rezultatus 2017-11-16 apskundė administracijos direktoriui. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2017-12-11 raštu skundo netenkino.

2017-11-21 ieškovas B. S. pateikė skundą Valstybės tarnybos departamentui dėl kai kurių Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus specialisto pareigybės aprašyme numatytų funkcijų. Valstybės tarnybos departamentas 2017-12-12 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakydamas į skundą nurodė, kad dalis Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus specialisto pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų priskirtinos viešojo administravimo veiklai ir tokių funkcijų vykdymas negali būti pavestas darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį.

2018-03-01 administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta nauja Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus specialisto pareigybės aprašymo redakcija. Su pakeistu pareigybės aprašymu trečiasis asmuo A. R. supažindintas tą pačią dieną. Valstybės tarnybos departamentas 2018-03-14 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad naujoje Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus specialisto pareigybės aprašymo redakcijoje nebenustatė funkcijų, kurios pagal savo pobūdį galėtų būti priskirtos viešojo administravimo veiklai ir kurias galėtų vykdyti tik valstybės tarnautojas.

Ieškovas B. S. ginčija 2017-11-14 vykusio konkurso rezultatus, teigdamas, kad: konkursas buvo vykdomas pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas; buvo pažeistos priėmimo į pareigas procedūros; trečiasis asmuo A. R. nepateikė visų privalomai pateikti dokumentų; konkurso metu užduoti klausimai neatitiko pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų. Atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija su tuo kategoriškai nesutinka.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 41 straipsnio 3 dalis numato, kad darbuotojui parinkti į vadovaujančių darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai sveikatos ar kiti reikalavimai, gali būti rengiamas konkursas. Priimant į darbą konkurso būdu siekiama užtikrinti, kad į konkursines pareigas būtų atrinkti labiausiai kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys asmenys, o pagal konkurso sąlygas pripažintas nugalėtoju asmuo įgyja specialią teisę – teisę sudaryti darbo sutartį. Dėl to konkursą organizuojantis asmuo privalo konkursą organizuoti ir vykdyti nepažeisdamas ne tik atitinkamu aktu nustatytos jo organizavimo tvarkos, bet ir bendrųjų teisės, darbo teisės, konkursų organizavimo principų, neišskiriant ir skaidrumo principo. Skaidrumo principas bendrąja prasme reiškia pareigą veikti viešai, atvirai, suprantamai ir nuspėjamai. Kasacinio teismo išaiškinta, kad skaidrumas, kaip viešo konkurso principas, susideda iš konkurso sąlygų išdėstymo aiškiai ir suprantamai; jų nekintamumo (konkurso sąlygų keitimas galimas įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka); jų laikymosi tokiu būdu, kad pagal deklaruotas sąlygas sprendimai būtų nuspėjami; vienodo požiūrio į konkurso dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2009; 2013-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2013; kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad konkursas į Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus specialisto pareigas buvo vykdytas vadovaujantis Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-09-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintais Konkursų organizavimo Kretingos rajono savivaldybės administracijoje nuostatais (toliau – Nuostatai), kurie iš esmės yra analogiški Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ 1.4 punktu patvirtintai Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašui (toliau – Aprašas). Vadovaujantis Nuostatų 8 dalimi (atitinkamai Aprašo 7 dalimi) pretendentai norėdami dalyvauti konkurse privalėjo pateikti šiuos dokumentus: prašymą dalyvauti konkurse, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, gyvenimo aprašymą, užpildytą pretendento anketą, pranašumų/privalumų sąrašą. Ieškovas nurodo, kad trečiasis asmuo A. R. su prašymu leisti dalyvauti konkurse nepateikė privalomai pateikti dokumento – privalumų sąrašo. Atsakovė su tuo nesutinka nurodydama, kad A. R. savo privalumus išdėstė pateiktame gyvenimo aprašyme. Kaip teisingai nurodė atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį, įstatymas nereglamentuoja privalumų sąrašo formos. Iš esmės privalumų sąrašas – tai laisvos formos dokumentas, kuriame pretendentas į tam tikras pareigas nurodo savo įgūdžius ir kitas dalykines savybes. Aprašo 7.3 dalyje privalumų sąrašas netgi įvardijamas kaip gyvenimo aprašymo sudėtine dalimi. Iš byloje esančio trečiojo asmens A. R. gyvenimo aprašymo matyti, kad trečiasis asmuo be esminių/privalomų dalykų – vardo, pavardės, gimimo datos, gyvenamosios vietos adreso, telefono numerio, elektroninio pašto adreso, išsilavinimo ir darbo patirties, papildomai pateikė informaciją apie įgytą kvalifikaciją, kvalifikacijos kėlimą, vykdomus ir vykdytus projektus (A. R. gyvenimo aprašymo 4, 5, 7 dalys). Iš esmės trečiasis asmuo A. R. savo privalumų sąrašą inkorporavo į gyvenimo aprašymą, kas iš esmės nėra draudžiama. Ieškovo argumentas, kad trečiasis asmuo nepateikė visų privalomai pateikti dokumentų, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal Nuostatų 25 dalį pretendentas, surinkęs didžiausią balų skaičių, skiriamas į pareigas ne anksčiau kaip po 3 darbo dienų ir ne vėliau kaip po 14 kalendorinių dienų po konkurso pabaigos. Iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos pretendentų į vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus specialisto pareigas 2017-11-14 atrankos protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad konkurso laimėtoju, surinkusiu 9,4 komisijos balų pripažintas trečiasis asmuo A. R.. Trečiasis asmuo konkurso protokole pasirašė, kad sutinka užimti laimėtas pareigas. Pagal Nuostatų 24 dalį konkurso komisijos sprendimas administracijos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui yra privalomas. Administracijos direktorius vadovaudamasis nuostatais ir konkurso rezultatais su atrankos laimėtoju 2017-11-17, nepažeidžiant Nuostatų 25 dalyje nustatytų terminų, sudarė darbo sutartį. Ieškovas B. S. skundą dėl konkurso rezultatų administracijos direktoriui pateikė 2017-11-16. Ieškovas nurodo, kad administracijos direktorius priimdamas į darbą trečiąjį asmenį A. R., prieš tai neišnagrinėjęs skundo, susidarė išankstinę nuomonę ginčijamu klausimu ir pažeidė priėmimo į pareigas procedūras. Bylos duomenimis nustatyta, kad administracijos direktorius V. D. nebuvo komisijos narys ir nevertino pretendentų atrankos metu. Sprendimą atrankos laimėtoju pripažinti trečiąjį asmenį priėmė 5 asmenų atrankos komisija, šią aplinkybę patvirtina byloje esantis komisijos posėdžio protokolas, pasirašytas visų komisijos narių. Iš esmės ieškovo argumentai dėl administracijos direktoriaus šališkumo yra hipotetiniai ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Aplinkybių, kad būtų pažeista priėmimo į laimėtas pareigas tvarka taip pat nenustatyta.

Ieškovas B. S. ginčydamas konkurso teisėtumą nurodė, kad jis vykdytas pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, taip pat akcentavo, kad dalis Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus specialisto pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų negalėjo būti pavesta dirbti darbuotojui pagal darbo sutartį. Pažymėtina, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-340/2011). Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu tvirtina ir keičia savivaldybės taryba, o pareigybes tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius, kaip įstaigos vadovas, realizuodamas teisės aktais jam suteiktą diskrecinio pobūdžio teisę panaikinti, įsteigti ir tvirtinti įstaigos pareigybių sąrašus bei pareigybių aprašymus, 2017-10-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus specialisto, darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybę. Tos pačios dienos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas ir pareigybės aprašymas. Duomenų, kad minėti įsakymai būtų apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, byloje nėra. 2017-10-20 savivaldybės interneto svetainėje bei rajono spaudoje pranešus apie paskelbtą atranką į Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus specialisto pareigas, buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad ieškomas darbuotojas darbui pagal darbo sutartį. Ieškovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad žinojo į kokio pobūdžio pareigas pretenduoja. Ši aplinkybė ieškovui nebuvo siurprizinė. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 7 punkte įvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų. Esant nurodytoms aplinkybėms teigti, kad atsakovė organizuodama konkursą į Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus specialisto, darbuotojo dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas turėjo vadovautis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, nėra jokio teisinio pagrindo.

Į bylą pateiktas Valstybės tarnybos departamento 2017-12-12 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad kai kurios Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus specialisto pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos negalėjo būti pavestos darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį. Atsakovė atsižvelgdamas į Valstybės tarnybos departamento rekomendacijas 2018-03-01 administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino naują Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus specialisto pareigybės aprašymo redakciją, kurioje kaip patvirtino Valstybės tarnybos departamentas 2018-03-14 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), nebeliko funkcijų, kurios pagal savo pobūdį galėtų būti priskirtos viešojo administravimo veiklai ir kurias galėtų vykdyti tik valstybės tarnautojas. Ieškovas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių ydingai suformuluotos pareigybės aprašyme nurodytos funkcijos būtų apsunkinusios jo dalyvavimą ar sumenkinusios galimybes laimėti konkursą.

Konkursų organizavimo Kretingos rajono savivaldybės administracijoje nuostatų 19 dalyje nustatyta, kad atrenkant pretendentus, vertinama jų profesinė patirtis ir dalykinės savybės. Jeigu eiti pareigas būtini tam tikri įgūdžiai (pagal pareigybės aprašymo ar kito vietinio norminio teisės akto nustatytus reikalavimus), atsižvelgiama į tai, kaip šie įgūdžiai galėtų būti taikomi einant konkrečias pareigas. Ieškovas B. S. nurodė, kad konkurso metu komisijos narės V. K. klausimas apie einamuosius finansų kontrolės žingsnius tikrinant dokumentus ir komisijos narės R. L. klausimai apie kelių dangas neatitiko pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų. Pažymėtina, kad remiantis teismų formuojama praktika, teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013). Šiuo atveju teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teisino 2013-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2247/2013).

Atkreiptinas dėmesys, kad pretendentų vertinimas yra kiekvieno komisijos nario diskrecijos teisė, teismas negali spręsti dėl vieno ar kito pretendento tinkamumo pareigoms, į kurias paskelbtas konkursas, teismas gali tik įvertinti, ar konkursas atitiko norminiais ir lokaliais teisės aktais tokiam konkursui nustatytus reikalavimus. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A858-1623/2012, vertindama egzamino žodžiu rezultatus, yra pažymėjusi, jog komisijos nariai turi tam tikrą diskreciją sprendžiant, kaip įvertinti kiekvieną pretendentą. Toks vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą. Todėl teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų (Vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1623/2012).

Susipažinus su Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus specialisto pareigybės aprašymu bei konkurso metu užduotais ginčytinais klausimais, nėra pagrindo daryti išvadą, kad jie suformuluoti pažeidžiant Nuostatų 19 dalies reikalavimą užduoti klausimus, susijusius su pareigybės aprašyme nurodytomis funkcijomis. Abu ginčo klausimai buvo susiję su Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus specialisto pareigybės aprašymo 3.2 punkte įtvirtintu reikalavimu išmanyti teisės aktus, reglamentuojančius kelių priežiūrą, statybą, dokumentų valdymą ir kt. Ieškovas žinodamas iš kokių teisės aktų bus formuluojami konkurso klausimai, turėjo galimybę išsistudijuoti nurodytus teisės aktus ir pasirengti būsimam testui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose yra išaiškinęs, kad, pripažįstant įstatyme nustatytų reikalavimų konkurso organizavimui pažeidimo faktą, turi būti konstatuotas konkretus pretendento teisių pažeidimas. Vien faktas, kad asmuo nelaimėjo konkurso, nesudaro pagrindo panaikinti konkurso rezultatus, jeigu neįrodoma, kad pažeidimą ir pretendento galimybės laimėti šį konkursą netekimą sieja priežastinis ryšys. Dėl to teismai, nustatę konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos pažeidimą, konkurso rezultatus turi vertinti, atsižvelgdami į pažeidimo pobūdį ir kiek jis lėmė konkurso rezultatus, o nustatę konkretų asmens teisių pažeidimą – pašalinti pažeidimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2006; 2013-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2013).

Išanalizavus paskelbto ginčo konkurso sąlygas, bylos medžiaga užfiksuotą jo eigą, rezultatus, matyti, kad vykdant konkursą, jo sąlygos buvo aiškiai suprantamos ir vienodos visiems dalyviams. Reikalavimai pretendentams buvo vienodi, galimybės dalyvauti konkurse buvo prieinamos vienodai visiems pretendentams, jie visi buvo išklausyti ir komisijos įvertinti pagal jų diskreciją. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad organizuojant ir vykdant ginčo konkursą, būtų pažeistos ieškovo teisės ar nepagrįstai suvaržytos jo galimybės laimėti konkursą į Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus specialisto pareigas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Ieškovas teikiant ieškinį nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 2 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro mažesnę nei rekomenduojama priteisti sumą, todėl iš ieškovo valstybei taip pat nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.