Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą pareiškėjai K.P. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja pabrėžė, jog 2006-09-04 ji įregistravo ūkininko ūkį Vilniaus rajono savivaldybėje. Šiuo metu ūkininko ūkio registre jos ūkis yra įregistruotas žemės sklype, esančiame Riešės kaime, Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajone. Šiuo žemės sklypu ji naudojasi pagal 2007-04-25 žemės sklypo nuomos sutartį su UAB "PIREKA". 2007-05-24 ji kreipėsi į atsakovą, prašydama teisės aktų nustatyta tvarka pažymėti planuojamos ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų vietą žemės reformos žemėtvarkos projekte ir išduoti ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų statybos žemės sklype projektavimo sąlygų sąvadą. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2007-06-05 raštu Nr. A33-2089-(4.9) informavo, kad įstatyminio pagrindo išduoti projektavimo sąlygų sąvadą nėra. Anot pareiškėjos, vadovaujantis Statybų privačioje žemėje reglamentu ji turi teisę statyti ūkininko sodybą įregistruotame ūkininko ūkyje, todėl atsakovo atsisakymas yra nepagrįstas. Nesutikdama su atsakovo sprendimu 2007-06-22 pateikė skundą Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai, kuri 2007-07-20 sprendimu jos skundą tenkino ir įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją panaikinti 2007-06-05 sprendimą Nr. A33-2089-(4.9) bei nustatyti ūkininko ūkio sodybos vietą ir išduoti pareiškėjai ūkininko ūkio sodybos projektavimo sąlygų sąvadą žemės sklype, esančiame Riešės k., Avižienių sen., Vilniaus rajone. Pareiškėja nurodė, jog Statybų privačioje žemėje reglamente nėra įtvirtinta atsakovo išdėstyta nuostata, kad ūkininkas gali statyti ūkininko sodybą tik žemės reformos žemėtvarkos projektu suformuotame žemės sklype. Pareiškėja teigė, kad yra įregistravusi ūkininko ūkį, todėl vadovaujantis Statybų privačioje žemėje reglamento 1.1. punktu turi teisę statyti ūkininko sodybą įregistruotame ūkininko ūkyje. Pareiškėjos manymu, sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo nuostatas Statybų privačioje žemėje reglamente pateikiama sąvoka „ūkininko žemė" nesiejama su tuo, kad tai turi būti nuosavybės teisėmis ūkininko valdomas žemės sklypas, o šis sklypas gali būti nuomojamas ar įgytas kitu būdu. Pareiškėja nurodė, kad jokiems galiojantiems teisės aktams ūkininko sodybos statymo tikslas neprieštarauja ir jokių teisinių nuostatų nepažeidžia, todėl atsakovas neturėjo ir negali turėti jokio teisėto pagrindo atsisakyti išduoti pareiškėjui projektavimo sąlygų sąvadą ir tai pagrįstai konstatavo Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija skundžiamame 2007-07-20 sprendime.

II.

Kaip pabrėžė teismas, atsakovas pagrįsdamas savo reikalavimą nurodo, kad remiantis Statybų privačioje žemėje reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 (toliau – Reglamentas), 1.1 punkto 2 dalimi, ūkininko ūkio sodybą gali statyti nuomininkas išnuomotoje ūkininko žemėje, o duomenų, kad sklypo nuomotojas UAB "Pireka" yra ūkininkas, nėra. Teismo nuomone, kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pareiškėja yra įregistravusi ūkininko ūkį ginčo sklype. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ūkininkas žemės ūkio veiklai naudoja nuosavybės teise turimą ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdomą žemės ūkio paskirties ir (arba) miško žemę bei (arba) vandens telkinius. Todėl, teismo manymu, darytina išvada, kad nuo ūkio įregistravimo pareiškėja tapo ūkininke ir vadovaujantis Reglamento 1.1. punktu įgijo teisę statyti ūkininko sodybą savo įregistruotame ūkininko ūkyje. Reglamento 1.2 punkte numatyta, kad ūkininko ūkio sodybos vieta pažymima žemės reformos žemėtvarkos projekte ir ūkininkui išduotame žemėnaudos plane. Reglamento 1.5 punkte numatyta, kad vykdyti statybą privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galima tik pagal patvirtintus detaliuosius planus ir nustatyta tvarka pakeitus pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, tuo tarpu Reglamento 1.1-1.4 punktai numato išimtis, susijusias su nustatyta tvarka įregistruoto ūkininko ūkio sodybų statybomis.

Kaip pabrėžė teismas, išanalizavus šias teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad ūkininko žemės ūkio veiklos vykdymas nėra siejamas tik išskirtinai su žemės valdymu nuosavybės teise. Todėl teismas nusprendė, jog atsakovo argumentas, kad sąvoka "ūkininko žemė" turi būti taikoma tik tada, kai nuomojamo žemės sklypo savininkas yra ūkininkas, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas konstatavo, jog ūkininko ūkio žemės nustatymas yra sietinas su tuo, kad nuomojamas žemės sklypas turi būti įregistruotas ūkininkų ūkių registre kaip ūkininko ūkis ūkininko vardu. Kartu teismas konstatavo, kad pareiškėjos valdomas žemės sklypas atitinka Reglamento 1.4 punkto reikalavimus, numatančius, kad kai atidalytas žemės sklypas nustatytąja tvarka įregistruojamas kaip ūkininko ūkio žemėnauda, jame nustatytąja tvarka gali būti kuriama nauja ūkininko ūkio sodyba. Todėl, teismo nuomone, darytina išvada, jog Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija savo sprendime pagrįstai išaiškino, kad pareiškėjos valdomas žemės sklypas atitinka ūkininko ūkio sąvoką ir atsakovas privalo atlikti pareiškėjos prašomos veiksmus.

Teismas akcentavo, kad vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-159 redakcija) 3 punktu žemėtvarkos projektai rengiami tik kaimo gyvenamojoje vietovėje esančiai žemei bei teritorijoms, nustatyta tvarka priskirtoms miestams po 1995 m. birželio 1 d. Byloje nustatyta, jog Riešės kaimo teritorija, kurioje yra ginčo žemės sklypas, nėra priskirta miestui. Riešės kadastrinei vietovei yra parengtas ir galiojantis žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame pareiškėjos valdomas žemės sklypas yra priskirtas žemės ūkio paskirties žemei, tačiau ūkininko ūkio sodybos vieta žemėtvarkos projekte nėra numatyta. Reglamento 1.2 punkto reikalavimą, kad ūkininkas dėl ūkio sodybos vietos nustatymo turi kreiptis į savivaldos vykdomosios institucijos architektūros tarnybą, pareiškėja įvykdė prie prašymo Nr. P1641 pateikdama pakartotinį prašymą dėl ūkininko sodybos vietos nustatymo. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytu teismas nusprendė, kad atsakovo sprendimas netenkinti pareiškėjos prašymo teisės aktų nustatyta tvarka pažymėti planuojamos ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų vietą žemės reformos žemėtvarkos projekte ir išduoti ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų statybos žemės sklype projektavimo sąlygų sąvadą yra nepagrįstas. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas nusprendė, kad Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007-07-20 sprendimas Nr. S-112-(A(G)-140) yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas teisingai taikant teisės aktų reikalavimus ir ištyrus visas šiam ginčui reikšmingas aplinkybes, todėl atsakovo prašymas šį sprendimą naikinti atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčas tarp pareiškėjos K.P. ir atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos kilo dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2007-06-05 sprendimo Nr. A33-2089-(4.9), kuriuo atsakovas atsisakė nustatyti ūkininko ūkio sodybos vietą ir išduoti pareiškėjai ūkininko ūkio sodybos projektavimo sąlygų sąvadą žemės sklype, esančiame Riešės k., Avižienių sen., Vilniaus rajone.

Pažymėtina, jog Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija 2007-07-20 sprendimu Nr. S-112-(A(G)-140) įpareigojo atsakovą panaikinti 2007-06-05 sprendimą Nr. A33-2089-(4.9) ir nustatyti ūkininko ūkio sodybos vietą bei išduoti ūkininko ūkio sodybos projektavimo sąlygų sąvadą pagal pareiškėjos K.P. prašymą. Šį Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimą atsakovas ginčija teismui.

Atkreiptinas dėmesys, jog savo 2007-06-05 sprendimą Nr. A33-2089-(4.9), kuris sukėlė teisines pasekmes pareiškėjai K.P., atsakovas pagrindė dviem esminėmis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis (Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos byla, b.l. 74 – 75).

Visų pirma, atsakovo nuomone, pareiškėjos žemės ūkio žemėnauda buvo suformuota padalijus žemės ūkio paskirties žemės sklypą, t. y. ne žemės reformos žemėtvarkos projektu ir sodybos vieta žemės reformos žemėtvarkos projekte nėra numatyta. Todėl, pasak atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtintas Statybų privačioje žemėje reglamento (toliau tekste – Reglamentas) 1.2 punktas, leidžiantis nustatyti ūkininko ūkio sodybos vietą, negali būti taikomas.

Antra, kaip teigė atsakovas, žemės sklypo, kuriame ūkininko ūkio sodybą nori statyti pareiškėja K.P. nuomotojas UAB „Pireka“ nėra ūkininkas, tuo tarpu remiantis Reglamento 1.1 punkto 2 dalimi, ūkininko ūkio sodybą gali statyti nuomininkas išnuomotoje ūkininko žemėje.

Akcentuotina, jog ginčo teisinių santykių atsiradimo bei atsakovo 2007-06-05 sprendimo Nr. A33-2089-(4.9) priėmimo metu galiojusio Statybų privačioje žemėje reglamento (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 nutarimo Nr. 106 redakcija) nuostatos apibrėžė sąlygas, kurioms esant statant naują ūkininko ūkio sodybą nėra būtina atlikti teritorijos detaliojo planavimo ir nustatyta tvarka pakeisti pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties. Reglamento 1.1 punktas nustatė, jog Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka įregistruoto ūkininko ūkio savininkai gali statyti naują ūkininko ūkio sodybą su jų ūkinei veiklai reikalingais pastatais tik toje vietoje, kuri yra numatyta žemės reformos žemėtvarkos projekte. Žemės reformos žemėtvarkos projektas (su ūkininkų ūkių sodybų išdėstymu) turi būti suderintas su suinteresuotomis institucijomis, kaip ir detalieji planai. Tokia pat tvarka ūkininko ūkio sodybą gali statyti nuomininkas išnuomotoje ūkininko žemėje ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui bei asmuo naudojamoje ūkininko žemėje pagal panaudos sutartį ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui, jeigu tai leidžiama žemės nuomos (panaudos) sutartimi.

Pagal Reglamento 1.2 punktą kai žemės reformos žemėtvarkos projekte formuojant ūkininko ūkio žemėnaudą nenumatyta sodybos vieta, ūkininkui pageidaujant, sodybos vietą nustato savivaldos vykdomosios institucijos architektūros tarnybos, apskrities valdytojo administracijos rajonų žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos ir Aplinkos apsaugos ministerijos regiono departamento specialistai. Jeigu prie būsimosios sodybos reikia nutiesti kelią ar elektros liniją per kitų fizinių ir juridinių asmenų naudojamas žemėnaudas, nustatant ūkininko ūkio sodybos vietą, dalyvauja ir žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančio instituto (įmonės) specialistas. Nustatyta ūkininko ūkio sodybos vieta pažymima žemės reformos žemėtvarkos projekte ir ūkininkui išduotame žemėnaudos plane. Ūkininkas dėl ūkio sodybos vietos nustatymo kreipiasi į savivaldos vykdomosios institucijos architektūros tarnybą.

Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurių neginčija ir atsakovas, pareiškėja yra įregistravusi ūkininko ūkį ginčo sklype, tačiau nėra šio sklypo savininkė, o sklypą vienuolikos metų terminui nuomojasi pagal 2007-04-25 žemės nuomos sutartį sudarytą su UAB „Pireka“ (Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos byla, b.l. 84-86). Pagal šios sutarties II dalies 1 punktą žemės sklypas buvo išnuomotas tikslu įsteigti jame ūkininko ūkį, kuriame nuomininkas versis ūkininko veikla, įskaitant, bet neapsiribojant, įvairių statinių statybai. Pažymėtina, jog pagal Ūkininko ūkio įstatymo (2002-12-10 įstatymo Nr. IX-1250) 4 straipsnio 2 dalį, ūkininkas žemės ūkio veiklai gali naudoti tiek nuosavybės teise turimą, tiek nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdomą žemės ūkio paskirties ir (arba) miško žemę bei (arba) vandens telkinius. Dėl šios priežasties pareiškėjos nuomojamas žemės sklypas atitinka Reglamento 1.1 punkte apibrėžtas sąlygas, t. y. pagrįstai laikytinas ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui išnuomota ūkininko žeme (t. y. žeme, kuri Ūkininkų ūkių registre oficialiai įregistruota kaip ūkininko ūkis ir ūkininko naudojama žemės ūkio veiklai), kurioje gali būti statoma nauja ūkininko ūkio sodyba su ūkinei veiklai reikalingais pastatais. Atitinkamai darytina išvada, jog pareiškėja nagrinėjamu atveju buvo įgijusi teisę kreiptis į atsakovą dėl statinio projektavimo sąlygų išdavimo, ką teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas bei Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija.

Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, jog šios teisės realizavimui Reglamento nuostatos įtvirtino ir papildomų sąlygų. Pagal Statybų privačioje žemėje reglamento 1.1 punkto 1 pastraipą, Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka įregistruoto ūkininko ūkio savininkai gali statyti naują ūkininko ūkio sodybą su jų ūkinei veiklai reikalingais pastatais tik toje vietoje, kuri yra numatyta žemės reformos žemėtvarkos projekte. Šio reglamento 1.2 punkte yra aptariama (reglamentuojama) situacija, kai žemės reformos žemėtvarkos projekte formuojant ūkininko ūkio žemėnaudą nenumatyta sodybos vieta. Pagal šio punkto 1 pastraipą, tokiu atveju sodybos vietą nustato atitinkamų tarnybų specialistai, o nustatyta ūkininko ūkio sodybos vieta pažymima žemės reformos žemėtvarkos projekte ir ūkininkui išduotame žemėnaudos plane. Šio punkto 2 pastraipoje nurodyta, kad ūkininkas dėl ūkio sodybos vietos nustatymo kreipiasi į savivaldos vykdomosios institucijos architektūros tarnybą. Išvardintos teisės norminių aktų nuostatų pagrindu galima daryti išvadą, kad tuo atveju, kai ūkininkas žemės ūkio paskirties žemėje nori statyti naują ūkininko ūkio sodybą (t. y. šioje byloje nagrinėjamu atveju), yra būtina nustatyti ir atitinkamai pažymėti žemėtvarkos projekte ir ūkininkui išduotame žemėnaudos plane tikslią būsimos statybos vietą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006-04-20 įsakymu Nr. 3D-159 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 3 punktu, žemėtvarkos projektai rengiami tik kaimo gyvenamojoje vietovėje esančiai žemei, bei teritorijoms priskirtoms miestams po 1995 m. birželio 1 d. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Riešės kaimo teritorija, kurioje yra ginčo žemės sklypas, nėra priskirta miestui. Riešės kadastrinei vietovei yra parengtas ir galiojantis žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame pareiškėjos valdomas žemės sklypas yra priskirtas žemės ūkio paskirties žemei, tačiau ūkininko ūkio sodybos vieta žemėtvarkos projekte nėra numatyta (Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos byla, b.l. 18 – 30). Reglamento 1.2 punkto reikalavimą, kad ūkininkas dėl ūkio sodybos vietos nustatymo turi kreiptis į savivaldos vykdomosios institucijos architektūros tarnybą, pareiškėja įvykdė prie prašymo 2007-05-24 pateikdama pakartotinį prašymą dėl ūkininko sodybos vietos nustatymo (Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos byla, b.l. 76 – 83). Dėl šios priežasties atsakovas privalėjo atlikti jo kompetencijai priskirtas administracines procedūras, susijusias su planuojamos ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų pažymėjimu žemės reformos žemėtvarkos projekte. Atitinkamai konstatuotina, jog Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija pagrįstai ir teisėtai įpareigojo atsakovą atlikti šiuos veiksmus.

Kartu akcentuotina, jog leidimas statyti ūkininko sodybą, o tuo pačiu ir šiam leidimui išduoti būtinas statinio projektavimo sąlygų sąvadas yra sietini su konkrečia statybos vieta (Statybos įstatymo 20 str. 2 - 5 dalis, 23 straipsnio 6 dalis). Todėl darytina išvada, jog norimo statyti naujo ūkininko ūkio sodybos vieta turi būti nustatyta (Reglamento 1.1 ar 1.2 punktuose nustatyta tvarka) prieš svarstant prašymą dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, t. y. tokios vietos nebuvimas yra pakankamas pagrindas netenkinti prašymo dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-143-675/2008). Todėl nors atsakovas nepagrįstai atsisakė atlikti veiksmus, susijusius su pareiškėjos planuojamos statyti ūkininko ūkio sodybos vietos nustatymu, tačiau iš esmės teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl projektavimo sąlygų sąvado ūkininko ūkio sodybai statyti išdavimo kol nebus nustatyta ir žemėtvarkos projekte pažymėta būsimos statybos vieta.

Dėl šių priežasčių atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-11-15 sprendimas bei Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007-07-20 sprendimas Nr. S-112-(A(G)-140) yra pakeičiami - Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007-07-20 sprendimo Nr. S-112-(A(G)-140) rezoliucinės dalies 2 punktas panaikinamas ir išdėstomas taip: įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją pagal pareiškėjos K.P. 2007-05-24 prašymą Nr. P16141 atlikti administracines procedūras, susijusias ūkininko ūkio sodybos vietos nustatymu žemės reformos žemėtvarkos projekte. Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-11-15 sprendimas bei Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007-07-20 sprendimas Nr. S-112-(A(G)-140) paliekami galioti nepakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimą bei Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. S-112-(A(G)-140) pakeisti.

Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. S-112-(A(G)-140) rezoliucinės dalies 2 punktą panaikinti ir jį išdėstyti taip: įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją pagal pareiškėjos K.P. 2007 m. gegužės 24 d. prašymą Nr. P16141 atlikti administracines procedūras, susijusias ūkininko ūkio sodybos vietos nustatymu žemės reformos žemėtvarkos projekte.

Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimą bei Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. S-112-(A(G)-140) palikti galioti nepakeistus.

Nutartis neskundžiama.