Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Editai Petkuvienei, Jolantai Pranaitienei, D. P., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. J., jos atstovui advokatui Albinui Raudoniui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovui Donatui Kilikevičiui, Dariui Povilaičiui, išnagrinėjusi E. J., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byla, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo 2015 m. liepos 29 d. protokolas E. J. surašytas už tai, kad 2015-06-12, atlikus žemės naudojimo patikrinimą, ir surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-245, nustatyta, kad žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0079:1531), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas yra užėmęs žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0079:640) esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje pastatyta tvora, užimtas žemės plotas yra 5 m². Taip pat žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0079:1531) savininkas yra užėmęs žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0079:569) esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje pastatyta tvora, užimtas žemės plotas yra 2 m². Protokole buvo nurodyta, kad E. J., žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0079:1531) savininko įgaliotas asmuo, savavališkai užėmęs ir naudodamasis gretimų žemės sklypų (kad. Nr. 0101/0079:640 ir 0101/0079:569) dalis, savo veiksmais pažeidė trečiųjų asmenų teises ir įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. reikalavimų, tokiais veiksmais padarė pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d. Pažeidimas užfiksuotas geodezine matavimo įranga GPS „TOPCON“ GRS-1 bei fotoaparatu „OLYMPUS“ TOUGH TG-820.

Administracinėn atsakomybėn traukiama E. J. teismo posėdžio metu kalta neprisipažino ir paaiškino, kad seniau tarp jos ir kaimynų sklypų buvo sena tvorelė, o pernai pavasarį pastatė naują tvorą. Kada buvo užtverta sena tvorelė, neatsimena (stovėjo 5-8 metus). Nauja pastatyta senos tvoros vietoje, gal 3-5 cm nesutampa. 2014 m. pradžioje pradėjo tvarkyti tvorą. Kaimynai, kurie skundžiasi dėl tvoros pastatymo, praeitais metais, gal balandžio mėnesį, įsigijo tą sklypą ir tada jie pradėjo matuoti žemę. Su ankstesniais kaimynais buvo viskas suderinta raštu. Pagal raudoną liniją plane, viskas buvo padaryta (rodo plane, b. l. 37). Viskas buvo suderinta pagal 2008 metų teismo nutartį. Tvorelės statymą organizavo patys. Kai kaimynai matavo savo sklypą, ji nematė, su jų matavimais nesutinka. Valstybinės žemės ji nėra užėmusi. Tveriant tvorą buvo vadovautasi UAB „Tiksli forma“ 2008 metų planu. Būtent UAB „Tiksli forma“ planas buvo užregistruotas VĮ „Registrų centre“. Konfliktas įvyko praeitais metais, kai kaimynai nusipirko sklypą. Tuo metu jos tvoros buvo sukalti tik kuolai. B. ir M. nedalyvavo taikos sutartyje. Teisme civiline tvarka buvo sprendžiamas ginčas tarp P. J., A. L. ir V. L..

Teismo posėdžio metu apklaustas sklypo savininkas J. J. nurodė, kad visus reikalus, susijusius su šiuo sklypu, sprendžia mama, kuri ten gyvena. Jis pats minėtame sklype gyveno nuo 1995 - 2000 m. Ta tvora, kurią mama pastatė, yra vietoje senos tvoros. Seniau ten buvo sodai ir buvo dirbama žemė. Kai pats ten gyveno, neruošė jokių planų ir jokiame ruošime nedalyvavo. Nustebo, išgirdęs, kad žemėtvarkos rašte parašyta, jog yra užimtas kaimyno sklypas. Prieš pusę metų, pavasarį, buvo gautas raštas, kad yra užėmęs valstybinę žemę, o dabar jau minimas kaimyno sklypas. Ta situacija primena puolimą. Tvora buvo remontuota keletą kartų. Sklypo ribos yra nustatytos teismo nutartimi. Jei pažiūrėti geografiškai, tai yra lygi linija, eina per visą sklypą, nueina į kitus sklypus, o ten, kur dabar nori pastumti, tai nori sukreivinti liniją. Sklypas yra 6 arų.

Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus įgaliotas atstovas Donatas Kilikevičius paaiškino, kad institucija gavo skundą apie galimai užimtą privatų sklypą. Buvo atliktas patikrinimas, surašytas patikrinimo aktas, konstatavus privačių žemės sklypų užėmimą, t. y. E. J., pastatydama tvorą, užėmė dalį gretimų žemės sklypų, esančių: (duomenys neskelbtini) (5 kvadratinius metrus) ir (duomenys neskelbtini) (2 kvadratinius metrus). Skyriaus specialistai vyko į vietą, atliko matavimus ir faktas pasitvirtino. Tvora eina nuo taško 5 iki 6 (2 kvadratai) ir nuo taško 6 iki 7 yra (5 kvadratai). Schema, esanti byloje, nėra pati aiškiausia. Ją braižė specialistas Z. V., atlikęs kontrolę. Schemą galėtų paaiškinti pats specialistas.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus įgaliotas atstovas D. P. paaiškino, kad buvo teismo sprendimas, kuriuo nustatytos ribos. Specialistai, darydami patikrinimą, apie tą teismo sprendimą turėjo žinoti arba galėjo žinoti. Matuojant pažymimas pats faktas. Tvora pamatuojama ir toliau visi duomenys perkeliami į kompiuterį, kuriame matosi įregistruotos žemės sklypo ribos. Jeigu tvora stovėtų sklypo ribose, tai viskas būtų gerai. Matavimų metu iš savininkų nereikalaujama sklypo dokumentų. Pats matavimas vyksta nuvykus į vietą su GPS navigacine sistema. Pažymimi taškai. Tada visa informacija perkeliama į kompiuterį ant sklypų planų. Sklypų planus ima iš VĮ „Registrų centras“. Teismo sprendimu buvo tik sklypo ribos nustatytos. Atlikus patikrinimą pagal R. B. skundą nustatyta, kad tvora išeina už sklypo ribų. Į instituciją, kuriai suteikti įgaliojimai, kreipėsi nukentėjęs pilietis, siekdamas išsiaiškinti, ar tas faktas pasitvirtins. Skunde nurodytos aplinkybės pasitvirtino, todėl b surašytas protokolas. Patikrinimo metu naudotos techninės priemonės: globalinės padėties sistema „Topcon“ GRS-1, fotoaparatas „Olympus“. 2012 m. kaimynų sutikimas neturi įtakos protokolo surašymui. Ta informacija buvo žinoma. Jeigu ribos buvo nustatytos su buvusiais sklypo savininkais ir buvo sutarta, kad tvora bus statoma tarp konkrečiai nurodomų žemės sklypų tai nekeičia fakto, kad tvora pastatyta ne ant sklypo ribos, gretimame sklype. Vadovautasi teismo sprendimu. Geodezininkas sudarė planą, bet tvora nepatenka į tas ribas. Institucija tiesiog vertina, ar yra pažeidimas, ir priima procesinį sprendimą.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. B. nurodė, kad sklypą pirko 2014 m. liepos mėnesį iš K. M. ir B.. Matė surašytas sklypo koordinates, nustatytą sklypo plotą, kas sklype registruota, bet nežinojo, kur baigiasi jo sklypo ribos. Paprašė firmos, kad jo sklype sudėtų riboženklius, nes buvę riboženkliai buvo sulaužyti. Sklypo ribas nustatė firma UAB „Geoforta“, pagal pateiktus dokumentus, išduotus VĮ „Registrų centras“. Firma sudėjo riboženklius, daugiau nieko nedarė. Iki riboženklių sudėjimo su E. J. bendravo, po to prasidėjo konfliktas. Kai sudėjo riboženklius, tvoros dar nebuvo. Dviejų sklypų niekas neskyrė. Sudėjus riboženklius, atsirado tvora. Nepasitikėdamas firma, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydamas nustatyti, ar firma teisingai sužymėjo sklypo ribas, ar nėra siekio užvaldyti jiems priklausančią žemę. Buvo nustatytas E. J. siekis užimti ar užvaldyti 7 kvadratinius metrus. Riboženkliai buvo sudėti maždaug liepos 28 dieną (yra kasos pajamų orderis). Tikslios datos negalėtų pasakyti, bet, atrodo, apie rugpjūčio mėnesį atsirado tvora. Jis ten negyvena, tik atvažiuoja į sodą praleisti laiko. Riboženkliai nebuvo pašalinti. Dalis liko kitoje pusėje. Kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą apie rugsėjo mėnesį, kad nustatytų, ar teisingai yra nustatytos ribos. Civiline tvarka nesikreipė, nes nenorėjo kaltinti žmogaus, nebūdamas tikras, kad padarytas pažeidimas. Būna įvairiausių neatitikimų registruose, ar dar kažkur. Raštiškai kreipėsi į kompetentingas valstybines institucijas, turi Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą. Realybėje tvora eina tiesiai, fotografijoje yra kampas, kuris užlenktas dėl sklypų išsidėstymo ir valstybinės žemės įsiterpimo į tarp keturių sklypų esantį plotelį. Apie ankstesnį bylinėjimąsi teisme informacijos neturi. 2012 m. savininkų sutikimą ir teismo patvirtintą planą matė, bet jo nenagrinėjo, nes teismo procesas ir jame nagrinėjami klausimai nėra susiję su jo sklypu. Teismas nustatė ribas tarp E. J. ir kitų kaimynų (A. L., V. L.) sklypų. Sklypų konfliktas nesusijęs su gatvių pločių nustatymu. Su kaimyne E. J. nekalbėjo: atsiradus riboženkliams, pasibaigė bendravimas. Iš E. J. pusės buvo mesti kaltinimai žemės grobimu. Su E. J. nebuvo jokios diskusijos apie tvoros pastatymą. Tai buvo naujiena. Vienu metu pirko abu sklypus iš abiejų savininkų. Su tais savininkais bendravo, apie sklypų atsitvėrimą nebuvo kalbos. Tvorų nesitveria, nes nėra tam poreikio. Iki sklypų pirkimo, nežinojo, kad buvę savininkai K. M. ir B. sutiko, jog E. J. pastatytų tvorą tarp žemės sklypų. Prasidėjus konfliktui, K. M. tą faktą neigė.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Z. V. nurodė, kad yra specialistas, atlikęs patikrinimą. Jis pats važiavo į vietą, sutikrino su planu, įregistruotu VĮ „Registrų centre“, kur registruojami visi sklypai. Pamatavus tvorą, ją sulyginus su registruotu planu, gavosi, kad E. J. užėmusi žemės plotą iš kito savininko dviejų sklypų. Sklypai registruoti VĮ „Registrų centre“. Sklypų koordinatės sutampa. Tvoros ribą nustatė, VĮ „Registrų centro“ LKL 94 sistemos koordinates sulyginęs su natūroje esančia tvora. LKL sistemoje duomenys šiai dienai yra tiksliausi. Plane nurodyti linijų ilgiai. Tvoros plane nesimato, dėl prastų kopijų. Patikrinus nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas užėmęs žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) 28 dalį, bendras užimamas plotas 7 m ² . Originale matosi užimtas plotas, pažymėta tvora. Tikrindamas rėmėsi VĮ „Registro centro“ duomenimis. Ten yra nurodytos žemės sklypo ribos. LKL sistemos duomenų paklaida yra iki 2 cm. Pagal įstatymą galima įsiterpti, bet ne daugiau negu 10 cm. UAB “Tiksli forma“ planą matė. Kadastriniai matavimai atliekami pagal tam tikras taisykles. UAB „Tiksli forma“ yra situacinis brėžinys, jis teisiškai negalioja. 2012 m. B. ir M. sutikimo nematė, jis juridinės galios neturi. Kiekvienas įregistruotas sklypas turi savo ribas. Joks susitarimas negali galioti aukščiau negu žemės sklypo ribos, kurios įregistruotos VĮ „Registrų centre“. Dabar yra pasikeitęs savininkas ir jis nesutinka. Jie žiūri, kas yra įregistruota VĮ „Registrų centre“. VĮ „Registrų centro“ duomenys yra teisingi, kol teismas nenurodė kitaip. Jeigu yra susitarimas, tai reikia tikslinti sklypo ribas pagal UAB „Tiksli forma“. Jei teismas nurodė, kad reikia tikslinti ribas, tai reikia patikslinti ribas ir atlikti kadastrinius matavimus pagal koordinates, jas įregistruoti. Jo darbas nustatyti, ar tvora pastatyta savo žemės ribose. Nuvažiavęs nustatė, kad tvora pastatyta ne žemės sklypo ribose. Pateikė teisininkui medžiagą, o šis nusprendė surašyti ATP protokolą. Kai planai užregistruojami VĮ „Registrų centre“, dedamas antspaudas. Planas galioja iki tol, kol teismas pakeičia ribas. E. J. pateiktas UAB “Tiksli forma” 2008-03-27 planas (b. l. 37) negali būti užregistruotas, kadangi nėra atlikti kadastriniai matavimai, tai yra situacijos schema.

Liudytojas Z. V., sulyginęs R. B. pateiktų žemės sklypų planų kadastriniai Nr. 010100790640, 010100790569 su E. J. pateiktu žemės sklypo planu Nr. 010100791531, registruotu VĮ „Registrų centras“ nurodė, kad kai kurios koordinatės nesutampa. E. J. pateiktame plane koordinatės x 6054693.50 y 580844.09, B. žemės sklypo 6054693.45, o y 580843.04. Pas E. J. 6054693.50, y 580844.09, pas Balių x 6054693.45, y 580843.04. Koordinatė antra pagal E. J. planą 6054694.16, y 580860.58, pas Balių x 6054694.12, y 580859.52. Koordinatės, kurios ribojosi, turi sutapti viena su kita. Gali būti paklaida ne didesnė negu 10 cm. Viename šone koordinatės sutampa. Kadangi E. J. ir R. B. pateiktų planų, užregistruotų registre, kai kurios koordinatės nesutampa, reikia kreiptis į VĮ„Registrų centrą“, nes gali būti, kad vienas iš šitų sklypų yra koreguotinas. Gali būti ir taip, kad koordinatės neatitinka dėl 10 cm tikslumo. Ar tai ne daugiau negu 10 cm, reiktų žiūrėti grafiškai. Registruodamas sklypus VĮ „Registrų centras“ tikrina koordinačių tikslumą. Šiuo atveju reiktų kreiptis į VĮ „Registrų centrą“ dėl sklypų statuso. Liudytojas nurodė, tikrinęs šituos dalykus, bet tiksliai nepamena. Jo teigimu, kai kyla klausimas dėl sklypų ribų, tarp dviejų privačių asmenų, šituos reikalus jie turėtų spręsti civiline tvarka. Liudytojas Z. V. taip pat paaiškino, kad atliko matavimus be E. J. dalyvavimo, nes matė, kad yra atlikti kadastriniai matavimai, ribos aiškios. Kai atvažiavo į tą vietą, žiūrėjo VĮ „Registrų centro“ duomenis. Tokiu atveju, kai užregistruoti sklypai, kurių koordinatės nesutampa, VĮ „Registrų centras“ būna priėmęs sprendimą, kad vienas iš šitų sklypas yra koreguotinas. Tuomet rašoma išvada, kad vienas iš sklypų koreguotinas. Tokiu atveju savininkas nėra baudžiamas administracine tvarka. Būna ir taip, kad žmonės turi planus, kurie patvirtinti skirtingais metais, planuose viskas sutampa, o nuvažiavus į vietą, matome, kad taip nėra, tuomet aišku, kad sklypas yra koreguotinas. Sklypų koregavimas vyksta, kai matininkai atlieka kadastrinius matavimus, nustato naujas koordinates ir priimamas sprendimas, kad vienas planas yra teisingas, o kitas yra koreguotinas ir reikia atlikti kadastrinius matavimus. Šiuo atveju reikia kreiptis į „Registrų centrą“. Nesvarbu, kuris pirmas užregistravo planą. Tas asmuo, kuris planą registracijai pateikė pirmas, turėjo jį suderinti su kaimynais, kaimynai turi neprieštarauti su ribomis. Planų, kurių koordinatės nesutampa „Registrų centras“ negali registruoti, nes koordinates tikrina būtent tas centras. Kadastriniai matavimai atliekami, vadovaujantis teritorinių planavimo dokumentu. Anksčiau sklypai buvo registruojami pagal preliminarius matavimus. Taisyklėse pažymėta, kad anksčiau atlikti matavimai gali skirtis nuo dabar matuojamų. 6 arai gali didėti arba mažėti puse aro. Generalinius planus, ypač tokiu masteliu 1:5000, sudarinėjo sodo pirmininkas, todėl nuostatuose ir yra pažymėta, kad gali būti nukrypimai nuo teritorinio plano dokumentų. Liudytojas taip pat paaiškino, kad plane, esančiame byloje, pažymėdamas „dėl valstybinės žemės užėmimo“ (b. l. 5) suklydo.

Iš 2016-02-19 VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo direktoriaus pavaduotojo V. P. atsakymo į teismo paklausimą matyti, kad nekilnojamasis daiktas - žemės sklypas, kadastro Nr. 0101/0079:1531, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suformuotas ir 2009-04-20 Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas Vilniaus apskrities viršininko 2009-02-20 įsakymo Nr. 2.3.-2303-(01) „Dėl P. J. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), SB „Pramonės darbuotojų", Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo" ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu; kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribos 2009-04-20 pažymėtos UAB „Tiksli forma" 2008-08-05 parengto plano pagrindu. Nekilnojamasis daiktas - žemės sklypas, kadastro Nr. 0101/0079:569, esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas ir 2014-04-16 Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2014-02-16 sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-356 „Dėl žemės sklypo Nr. 107 (kadastro Nr. 0101/0079:0569), esančio sodininkų bendrijoje „Pramonės darbuotojų", Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo" ir 2013-11-25 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu; kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribos 2014-04-16 pažymėtos matininko M. K. 2013-11-25 parengto plano pagrindu. Nekilnojamasis daiktas - žemės sklypas, kadastro Nr. 0101/0079:640, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suformuotas ir 2014-05-30 Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2014-05-23 sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-954 „Dėl žemės sklypo Nr. 107A (kadastro Nr. 0101/0079:0640), esančio(duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Pramonės darbuotojų", Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo" ir 2013-11-25 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu; kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribos 2014-05-30 pažymėtos matininko M. K. 2013-11-25 parengto plano pagrindu. Pakartotinai patikrinus žemės sklypų, kadastro Nr. 0101/0079:1531, Nr. 0101/0079:569, Nr. 0101/0079:640, ribas kadastro žemėlapyje, nustatyta, jog minėtų sklypų ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos ir sklypai įregistruoti registre teisės aktų nustatyta tvarka.

Dėl ATPK 45 straipsnio 1 dalies taikymo

ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (taip pat ir pažeidėjo kaltę) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nes nesant nors vieno iš jų, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. 0101/0079:1531, esantis (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi jame gyvenanti jo 73 m. motina E. J., turinti sūnaus įgaliojimą. J. J. žemės sklypą 2011-04-22 dovanojimo sutarties pagrindu įgijo iš P. J.. Pastarasis 1998 m. sausio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą kadastro Nr. 0101/0079:1531, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, suformuotą atlikus preliminarius matavimus. Minėtas žemės sklypas 2009-04-20 įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre Vilniaus apskrities viršininko 2009-02-20 įsakymo Nr. 2.3.-2303-(01) „Dėl P. J. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), SB “Pramonės darbuotojų“, Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“ ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu, kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribos 2009-04-20 pažymėtos UAB “Tiksli forma” 2008-08-05 parengto plano pagrindu. Šis planas buvo pateiktas VĮ „Registrų centras“ po to, kai Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-05-28 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp P. J., kaip žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0079:1531, savininko, ir žemės sklypo kadastrinis numeris: 0101/0079:560, savininkų, minėtų sklypų ribą nustatant pagal UAB „Tiksli forma“ 2008-03-27 sudarytą planą. Nors šia teismo nutartimi nebuvo nustatytos ribos tarp P. J. sklypo ir sklypų Nr. 0101/0079:640 ir 0101/0079:569 savininkų (šiuos sklypus 2014-07-10 pirkimo-pardavimo sutartimis įsigijo G. B. ir R. B.), tačiau iš teismui pateiktos 2012 m. liepos mėn. sutikimo kopijos matyti, kad minėtų sklypų savininkai K. M. ir P. B. pasirašė sutikimą, kad pagal UAB „Tiksli forma“ 2008-03-27 nustatytas ribas E. J. pastatytų tvorą tarp savo sklypo ir sklypų Nr. 107 ir A. M. sklypai registruoti kadastro žemėlapyje (sklypas, kadastro Nr. 0101/0079:569, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje, užregistruotas 2014-04-16; žemės sklypas, kadastro Nr. 0101/0079:640, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje, užregistruotas 2014-05-30).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vyriausiasis specialistas A. A. 2015-07-29 administracinio teisės pažeisimo protokole nurodė, kad tarnybos specialistui Z. V. 2015-06-12 atlikus žemės naudojimo patikrinimą, ir surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-245, nustatyta, kad žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0079:1531), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas yra užėmęs žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0079:640) esančio (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje pastatyta tvora, užimtas žemės plotas yra 5 m². Taip pat žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0079:1531) savininkas yra užėmęs žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0079:569) esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje pastatyta tvora, užimtas žemės plotas yra 2 m². 2015-07-29 protokolu buvo konstatuota, kad E. J., žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0079:1531) savininko įgaliotas asmuo, savavališkai užėmė ir naudoja gretimų žemės sklypų (kad. Nr. 0101/0079:640 ir 0101/0079:569) dalis, savo veiksmais pažeisdama trečiųjų asmenų teises ir įstatymais saugomus interesus, nesilaiko Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. reikalavimų, kas atitinka ATPK 45 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymius.

Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį asmeniui kyla, jei jis savavališkai užima privačios nuosavybės teise priklausančią arba valstybinę žemę, mišką, vandens telkinius arba savavališkai naudoja privačius ar valstybinius vandens telkinius. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta veika gali pasireikšti savavališku privačios nuosavybės teise priklausančios žemės, miško, vandens telkinių užėmimu arba savavališku privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimu. Norint taikyti administracinę teisinę atsakomybę už padarytą pažeidimą, privaloma nustatyti, kad asmuo veikė kaltai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (pvz. 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1007/2009).

Teismo posėdžio metu E. J. kalta neprisipažino, nors neneigė užtvėrusi tvorą, dėl kurios yra traukiama administracinėn atsakomybėn, anksčiau buvusios senosios tvoros vietoje, remdamasi UAB „Tiksli forma“ 2008-03-27 m. planu, viską suderinus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008-05-28 nutartį. UAB „Tiksli forma“ planas buvo užregistruotas VĮ „Registrų centre“. Kaimynai, kurie skundžiasi dėl tvoros pastatymo, įsigiję sklypus pradėjo matuoti žemę, tačiau ji su šiais matavimais nesutinka. Su ankstesniais kaimynais dėl tvoros statymo buvo susitarta raštu. Apklaustas teismo posėdyje sklypų kadastro Nr.: 0101/0079:640 ir 0101/0079:569 savininkas R. B. nurodė, kad įsigijo sklypus iš K. M. ir S. ir P. B.. Juos įsigijus, nežinojo, kur baigiasi jo sklypo ribos, nes jos nebuvo aiškios, buvę riboženkliai sulaužyti. Sklypo ribas nustatė firma UAB „Geoforta“, pagal pateiktus dokumentus, išduotus VĮ „Registrų centras“. Sustačius riboženklius, kilo konflikas su kaimyne E. J., kuri užtvėrė tvorą. Nepasitikėdamas firma, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydamas nustatyti, ar firma teisingai sužymėjo sklypo ribas, ar nėra siekio užvaldyti jiems priklausančią žemę. Buvo nustatytas E. J. siekis užvaldyti 7 kvadratinius metrus jų sklypo. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus specialistas paaiškino, kad atliko tyrimą, pamatavo tvorą, ją sulygino su VĮ „Registrų centras“ registruotu planu, taip nustatė, kad E. J. užėmusi 7 kvadratinių metrų žemės plotą iš kito savininko sklypų, dėl protokolo surašymo kreipėsi į teisininkus. Kadangi sklypai registruoti VĮ „Registrų centre“, jų koordinatės sutampa. Minėta liudytojas, teismo posėdžio metu susipažinęs su R. B. pateiktais žemės sklypų planais (kadastriniai Nr.: 010100790640, 010100790569) ir su E. J. pateiktu žemės sklypo planu (kadastro Nr. 010100791531), registruotu VĮ „Registrų centras“, paaiškino, kad kai kurios E. J. ir R. B. koordinatės nesutampa, o koordinatės, kurios ribojasi, turi sutapti viena su kita. Liudytojo teigimu, kadangi E. J. ir R. B. pateiktų planų, užregistruotų registre, kai kurios koordinatės nesutampa, reikia kreiptis į VĮ „Registrų centrą“, nes gali būti, kad vienas iš šitų sklypų yra koreguotinas. Liudytojas nurodė, tiksliai nepamenąs, ar tikrinęs šituos dalykus. Jo teigimu, kai kyla klausimas dėl sklypų ribų, tarp dviejų privačių asmenų, šituos reikalus jie turėtų spręsti civiline tvarka.

Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs nustatytas ir aptartas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. J. ir R. B. yra kilęs ginčas dėl jų sklypus skiriančios ribos. Žemės sklypo ribų nustatymą reglamentuoja civilinio kodekso normos. CK 4.45 str. 1 d. įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti Civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas byloje Nr. N62-925/2010). Administracinėn atsakomybės traukiama E. J. teigia tvorą pastačiusi pagal nuo seno tarp jos ir ankstesnių sklypų savininkų nusistovėjusią ribą, akcentuodama tarp jos ir ankstesnių savininkų buvusį susitarimą pagal UAB „Tiksli forma“ 2009-03-27 planą, kurį, jos teigimu, patvirtino ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2008-05-28 nutartimi, tvirtindamas taikos sutartį tarp P. J. ir kito žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0079:560) savininkų. Be to, pateikė VĮ Registrų centras Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą minėtos nutarties pagrindu keisti jos naudojamos žemės sklypo Nr. (kadastro Nr. 010100791531) kadastro duomenis. R. B., nusipirkęs žemės sklypus iš ankstesnių savininkų, teigia nežinojęs, kur baigiasi jo sklypo ribos, nes jos nebuvo aiškios, todėl kreipėsi dėl ribų nustatymo į matininkus, kurie sklypų ribas nustatė, remdamiesi VĮ „Registrų centras“ duomenimis, jame užregistruotais sklypų planais. Būtent iš VĮ „Registro centras“ gautų duomenų pagrindu buvo atliktas 2015-06-12 patikrinimas, tačiau teisme apklaustas jį atlikęs specialistas Z. V. nurodė, kad ginčo sklypų koordinatės nesutampa ir toks ginčas negali būti sprendžiamas administracine tvarka. Ar minėtų sklypų koordinatės sutampa teismui užklausus neatsakyta ir VĮ „Registrų centras“ 2016-02-15 rašte Nr. 4660. Esant tokioms aplinkybėms, neišsprendus šio ginčo civiliniam procesui būdingais metodais, neįmanoma daryti patikimos išvados, kad E. J. veiksmai atitinka savavališko privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimo ar naudojimo požymius (ATPK 45 str. 1 dalis), tuo labiau, kad iš byloje surinktų duomenų negalima vienareikšmiškai teigti, jog ji savavališkai užėmė privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdama, kad nėra šios žemės dalies savininkė, t. y. negalima konstatuoti būtinojo subjektyviojo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio.

Pažymėtina ir tai, kad, net ir pripažinus naudojimosi žeme neteisėtumą, administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nenumato priemonių, kuriomis būtų įmanoma priversti pažeidėją atlaisvinti žemę ir perduoti ją savininkams. Lietuvos Aukščiausiasis teismas (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-71-2014) yra išaiškinęs, kad esant tokiai situacijai, žemės savininkai turi ginti savo teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Antai Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, numatydamas savininko teisių apsaugos ir gynimo priemones, nustato, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (4.95 str.), reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (4.98 str.). CK 1.2 str. įtvirtina visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principą, kuris įgyvendinamas civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad civilinį ieškinį pareiškęs ieškovas, remdamasis CK 1.138 str. straipsniu, gali reikalauti pripažinti jam teises, atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausti atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, priteisti įvykdyti pareigą natūra, nutraukti arba pakeisti teisinį santykį, išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą, pripažinti negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams ir t. t. Darytina išvada, kad paminėtų teisinių priemonių taikymas ir tinkamas žemės sklypo savininkų pažeistų teisių gynimas įmanomas inicijavus civilinį procesą, bet ne administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes E. J. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla, vadovaujantis ATPK 250 str. 1 d. 1 p., nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 286, 287 str. 2 d., 288 str., teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį E. J. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.