Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-03 · Administracinė byla Nr. I-6337-426/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-05-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-11-03Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-03
Bylos Nr.
I-6337-426/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00291-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė, Bronius Januška
Pareiškėjas
R. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijai
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijas
Kategorijos
  • 1.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-6337-426/2015Proceso Nr. 3-61-3-00291-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.1; 3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Paulauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijas) dėl sprendimo panaikinimo ir pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

R. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2014-12-11 sprendimą Nr. 1D-9094(11); 2) priteisti iš Ministerijos dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d., 5 str. 1 d. nuostatų taikymo neišmokėtą 5 764,08 Lt (1 669,39 Eur) pensijos dalį (b. l. 1–8, 37–41).

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad Ministerijos sprendimu jam paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1 d. nuostatomis. Nurodo, kad dėl pensijos nepriemokos kreipėsi į Ministeriją, kuri skundžiamu 2014-12-11 sprendimu jo prašymą atmetė. Pareiškėjo teigimu, toks atsakovės sprendimas nepagrįstas ir naikintinas, o jam priteistina susidariusi pensijos nepriemoka.

Savo reikalavimus pareiškėjas pagrindė ir Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktais išaiškinimais.

Atsiliepimas

Atsakovė Ministerija, atstovaujanti ir atsakovę Lietuvos valstybę, teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti ar bylą nutraukti (b. l. 43–45). Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad pareiškėjui pensija buvo mokama taikant tuo metu galiojusias Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1 d. nuostatas. Pažymi, kad pareiškėjas praleido Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 3 d. nustatytą 3 metų procesinį skundo pateikimo terminą. Taip pat nurodo, kad Konstitucinis teismas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų nepripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai. Dėl Laikinojo įstatymo 15 str. nuostatų, kuriomis pratęstas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų galiojimas, konstitucingumo sprendžia Konstitucinis Teismas, o ne administraciniai teismai.

Atkreipė teismo dėmesį, kad pareiškėjo pateikti pensijos nepriemokos apskaičiavimai neatitinka Sveikatos priežiūros tarnybos pažymoje (9 stulpelyje) nurodytų duomenų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad Ministerijos 2010-11-08 sprendimu R. G. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 buvo perskaičiuojama taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., o nuo 2011-07-01 iki 2012-08-31 ir Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas (b. l. 11–12, 22). Dėl paskirtos pensijos sumažinimo pareiškėjas 2014-11-18 kreipėsi su prašymu į Ministeriją, kuri 2014-12-11 sprendimu jo prašymą atmetė (b. l. 9–10).

Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., pareiškėjui pensija buvo perskaičiuojama nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 ir dėl to susidarė 4 535,66 Lt pensijos nepriemoka; dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo nuo 2011-07-01 iki 2012-08-31 pareiškėjui buvo neišmokėta 614,21 Lt pensijos dalis (b. l. 11–12).

Vertinant pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį pažymėtina, kad Laikinasis įstatymas, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas, be kita ko, taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Pagal įstatymo nuostatas pareigūnų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris “Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Nagrinėjamo ginčo atveju yra reikšmingi ir Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarime pateikti išaiškinimai. Minėtame nutarime Konstitucinis teismas pripažino, kad 2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimuose pateiktus išaiškinimus, pripažintina, kad pareiškėjo gaunama pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis, buvo perskaičiuota pagrįstai bei teisėtai, todėl skundo reikalavimas dėl šios pensijos nepriemokos priteisimo nepagrįstas ir atmestinas.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. buvo nustatyta, kad tam tikrą darbą dirbantiems asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir po pensijos paskyrimo privalomai draudžiamiems valstybiniu socialinių pensijų draudimu, valstybinės pensijos sumažintos daugiau nei valstybinių pensijų gavėjams, nedirbantiems jokio darbo, vien dėl to, kad šie asmenys dirbo tam tikrą darbą.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Pagal Konstitucijos 107 str. Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. numato, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-27 nutartimi pripažinta, kad pareiškėjas dėl pensijos nepriemokos, susidariusios nuo 2012-01-01, nėra praleidęs procesinio skundo pateikimo termino. Todėl darytina išvada, jog sprendimai, kuriais, taikant Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas, pareiškėjui buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta pensija, nelaikytini įvykdytais Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme. Toks, analogiškos aptartai, teisinės situacijos vertinimas ne kartą pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2004-05-04 sprendimas adm. b. Nr. A10-57/2004, 2004-06-08 sprendimas adm. b. Nr. A7-55-04 ir kt.).

Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, darytina išvada, kad R. G. paskirta pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuo 2011-07-01 iki 2012-08-31 buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta neteisėtai. Tačiau atsižvelgus į tai, jog nagrinėjimui buvo priimta R. G. skundo dalis dėl pensijos nepriemokos, susidariusios nuo 2012-01-01, pareiškėjui priteistina nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo neišmokėta 346,40 Lt pensijos dalis. Taigi, pareiškėjo reikalavimas dėl šios pensijos dalies priteisimo iš esmės yra pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartyje pateiktais išaiškinimais ir, atsižvelgus į tai, kad R. G. 346,40 Lt pensijos dalis buvo neteisėtai neišmokėta ne dėl Ministerijos kaltės, o dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo, minėta pensijos nepriemoka priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos.

Vadovaujantis Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 str. nuostatomis, priteistina pensijos nepriemoka perskaičiuotina į eurus taikant 3,4528 Lt/Eur perskaičiavimo kursą. Todėl pareiškėjui priteistina 100,32 Eur (346,40 Lt / 3,4528 Lt / Eur = 100,32 Eur) dydžio pensijos nepriemoka.

Vertinant pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Ministerijos 2014-12-11 sprendimą pagrįstumą, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis, kuriam buvo pratęstas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1 d. nuostatų galiojimas, turi būti analizuojamas atskirai (adm. b. Nr. AS-56-502/2015, Nr. AS-59-502/2015, Nr. AS-192-556/2015, Nr. AS-195-556/2015).

Ministerija skundžiamu 2014-12-11 sprendimu atsisakiusi nagrinėti pareiškėjo prašymo dalį dėl pensijos dalies, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas, ginčo atveju taikė ne 3 metų, o 6 mėnesių procesinį skundo padavimo terminą, šio termino eigos pradžią nustatė klaidingai, todėl pripažintina, kad susiklosčiusią teisinę situaciją aiškino ir teisės aktus taikė netinkamai.

Atsižvelgus į tai, Ministerijos 2014-12-11 sprendimas toje dalyje, kurioje atsisakoma nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas, išmokėjimo pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nelaikytinas pagrįstas ir teisėtas, todėl naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos 85–87 str., 88 str. 1, 2, 4 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjo R. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-12-11 sprendimo Nr. 1D-9094(11) dalį, kurioje atsisakyta nagrinėti R. G. prašymą dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas, išmokėjimo.

Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, išmokėti pareiškėjui R. G. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 100,32 Eur (vieną šimtą eurų 32 ct), susidariusią pritaikius Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31.

Likusią skundo reikalavimų dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaRūta MiliuvienėIrena Paulauskienė