Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 32 – 227 / 2008

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. sausio 30 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Savicko,

atsakovei D. B. ir jos atstovui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB banko „Hansabankas“ ieškinį atsakovams P. B., D. B. dėl negrąžintos paskolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Antra, 2005-09-09 Vartojimo kredito sutartimi Nr. 05-059706-VA P. B. suteikė 19 000 Lt paskolą, kurios grąžinimą garantavo atsakovė D. B. tos pačios dienos Laidavimo sutartimi Nr. 05-059706-LA1.

Atsakovams nevykdant sutartinių įsipareigojimų, bankas abi sutartis nutraukė. Dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal pirmą, 2005-08-12 kredito sutartį bankas kreipėsi į hipotekos skyrių. Įkeistas bankui turtas buvo parduotas priverstine tvarka ir gautos lėšos- 66 554,80 Lt pervestos bankui 2007-06-15 atsakovų skolos dengimui. Nurodytai datai(2007-06-15d) buvusi bankui atsakovų solidari 26 321,80 eurų ir 219,96 litų dydžio skola, kurią sudarė : 24 566,58 eurai negrąžintos paskolos, 762,03 eurai palūkanų, 895,67 eurai delspinigių už paskolą, 97,52 eurai delspinigių už palūkanas, 100 Lt žyminis mokestis hipotekai, 112 Lt įkeisto turto draudimo įmokų, 7,96 Lt delspinigių už nesumokėtą draudimo įmoką, viso – 26 321,80 eurai ir 219,96 Lt, sumažėjo gautomis lėšomis -66 554,80 Lt iš parduoto įkeisto turto iki 7 149,88 eurų, arba 24 687,10 Lt vien tik iš negrąžintos kredito sumos.

Pagal antrą Vartojimo sutartį atsakovų solidari skola 19 484 Lt.

Viso skola pagal abi sutartis - 44 171,10Lt, iš kurios 42 858,88Lt negrąžintos paskolos, 974,6 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 234,37Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių už palūkanas, 103,25Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių už kreditą. Atsakovai, neįvykdydami savo įsipareigojimų, pažeidė CK 6.200, 6.870, 6.873 str. reikalavimus ir, remiantis CK 6.76 str. ir 6.81 str., AB bankui „Hansabankas“ turi atsakyti solidariai.

Pagal Kredito sutarties specialiosios ir bendrosios dalies 1.8, 1.10 - 1.17, 5.1, 10.1 p atsakovai privalo mokėti ieškovui kintamas metines palūkanas, kurių dydis nustatomas prie LIBOR (Londono tarpbankinė palūkanų norma) pridedant 1,3 proc. ir kurios keičiamos kiekvienų metų sausio 2 d. bei liepos 2 d., skaičiuojant iki kredito grąžinimo AB bankui „Hansabankas“ dienos , o remiantis Vartojimo kredito sutarties 5.1punktu ir 15.1p - 8 proc. dydžio metines palūkanas, apskaičiuojamos nuo negrąžinto kredito likučio ir skaičiuojamos iki kredito grąžinimo AB bankui „Hansabankas“ dienos. Taip pat priteistinos kompensavimo funkciją atliekančios 5 proc. dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo .

Be to, nurodė, kad atsakovės solidari pareiga kyla ne tik iš pasirašytų laidavimo sutarčių, bet ir remiantis CK 3.109 str. 3 d., kurioje nurodyta, kad solidarioji sutuoktiniu pareiga neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Šiuo atveju, kadangi abu kreditai atsakovams buvo suteikti jiems esant santuokoje, D. B. sutiko su paskolos paėmimu, nes pasirašė laidavimo sutartis, jai kyla solidari įstatyminė pareiga grąžinti suteiktą kreditą.

2007 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Panevėžio miesto apylinkės teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Priteisė solidariai iš P. B. ir D. B. ieškovui 44 171,10 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2007 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 325,13 Lt žyminį mokestį. Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmetė.

Iš byloje esančių dokumentų, teismas nustatė, kad ieškovas savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovas pretenzijų nereiškė, tačiau laiku paskolos negražino, todėl laikė, kad atsakovas prievolės neįvykdė ir pažeidė šalių sudarytas sutartis.

Nustatė, kad atsakovė D. B. 2005-08-12 d. pasirašė Laidavimo sutartį Nr. 05-049582-LA1, pagal kurią laidavo, kad P. B. įvykdys visus įsipareigojimus pagal tos pačios dienos Kredito sutartį Nr. 05-049582-FA, taip pat D. B. 2005-09-09 pasirašė Laidavimo sutartį Nr. 05-059706-LA1, laiduodama P. B. savalaikį visų įsipareigojimų pagal tos pačios dienos Vartojimo kredito sutartį Nr. 05-059706-VA vykdymą. Šių sutarčių pagrindu D. B. įsipareigojo solidariai atsakyti už prievolių įvykdymą pagal minėtas sutartis tarp banko ir jos sutuoktinio P. B.. P. B. nevykdant įsipareigojimų pagal paskolos sutartis, kreditorius bankas „Hansabankas“, remdamasis Kredito sutarties Nr. 05-049582-FA punktu 11.2, vienašališkai 2006-04-19d. nutraukė Kredito sutartį , pareikalavo grąžinti visą negrąžintą kreditą prieš terminą ir kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių. 2006-06-16d. Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos nutartimi Nr. A-336/H-2788 įkeisti daiktai buvo areštuoti, o 2006 -10-09 d. buvo priimta nutartis priverstinai parduoti varžytinėse įkeistus daiktus. 2006-04-19 bankas vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį Nr. 05-059706-VA ir remiantis sutarties 11.2punktu pareikalavo P. B. grąžinti negrąžinto kredito dalį prieš terminą.

Teismas atsakovės argumentą, kad nutraukus kredito sutartis laidavimo sutartis turi būti pripažinta pasibaigusia, nes baigėsi tuo metu, kai baigiasi juo užtikrinama prievolė, atmetė. Nurodė, kad bankas nutraukė tik pačias paskolos sutartis. Todėl jas nutraukus pasibaigė paskolos sutarčių galiojimas į ateitį ir tai nereiškia, kad baigėsi prievolė grąžinti paskolą (CK 6.123 str.).

Atsakovės argumentą, kad laidavimas baigėsi ir dėl to, kad kreditoriaus neveikimas- nepareiškimas per 3 mėnesius po terminuotos prievolės pasibaigimo reikalavimo jai, kaip laiduotojai, rodo jį nebesant suinteresuotą, kad prievolė būtų įvykdyta, teismas atmetė. Sprendė, jog ieškovas 3 mėnesio termino nepraleido, nes , 2006-04-19 vienašališkai nutraukęs sutartis kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl skolos pagal minėtas kredito sutartis priteisimo, kas rodo, kad ieškovas buvo pakankamai apdairus ir todėl 3 mėnesių termino eiga nutrūko. Ieškovo nurodytą aplinkybę, jog teismui palikus ieškinį nenagrinėtą pakartotinai jis nesikreipė į teismą dėl pažeistų teisių gynimo dėl to, kad nebuvo tiksliai žinoma ieškinio suma, nes tuo metu buvo vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto, pripažino svarbia, todėl laikė, kad trijų mėnesių termino eiga teismui atmetus ieškinį neatsinaujino.

Teismas ieškovo reikalavimo priteisti kintamas metines palūkanas už negražintą 7 149,88 eurų, kas sudaro 24 687,10 Lt, dydžio kredito sumą pagal 2003-12-09 d. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, netenkino. Nurodė, kad šis įstatymas yra priimtas įgyvendinant 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2000/35 EB dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose, o sutartys buvo sudarytos ne tarp verslininkų, todėl jose nurodytos normos negali būti taikomos plačiau, nei numatyta pačioje direktyvoje. Nurodė, kad reikalavimas dėl minimalių nuostolių funkcija atliekančių palūkanų priteisimo privalo būti pareiškiamas konkrečia pinigine išraiška pagal sutarties arba įstatymo numatytas reikalavimo atsiradimo dieną taikomas palūkanų normas.

Ieškovo reikalavimą priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas už negražintą 18 171,78 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito gražinimo, motyvuojamą tuo, jog vartojimo kredito sutartis Nr. 05-059706-VA numato 8 procentų metines palūkanas už naudojimąsi suteiktu kreditu bei 0,10 procentų delspinigius už prievolės grąžinti suteiktą kreditą termino praleidimą, atmetė. Nurodė, kad pagal ieškovo pateiktą nepadengto kredito skaičiavimo tvarką, į pagrindinės skolos dalį (44 171,10 Lt) jau yra įskaičiuoti 974,6 Lt priskaičiuotų, bet nesumokėtų palūkanų, 234,37 Lt priskaičiuotų, bet nesumokėtų delspinigių už palūkanas ir 103,25 Lt priskaičiuotų, bet nesumokėtų delspinigių už kreditą pagal vartojimo kredito sutartį. Tokiu būdu, atsižvelgdamas į tai, kad paskolos sutarties atveju yra galimos baudinės netesybos, kurios nėra įskaitomos į minimalius nuostolius dėl praleisto termino, o jų dydis sutartyje nėra nustatytos, teismas sprendė, jog turi būti taikomos įstatyminės, o ne 8 procentų metinės palūkanos kaip minimalūs nuostoliai.

Ieškovo reikalavimą priteisti 5 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo teismas tenkino, kadangi procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 str. 4 d. prasme.

Apeliaciniu skundu atsakovė D. B. dėl netinkamai taikytų ir aiškintų materialines bei procesines teisės normų prašo apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje priešieškinys atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti bei pakeisti sprendimo dalį, kuria solidariai iš P. B. ir D. B. priteista 44 171,10 Lt skola, 5 proc. dydžio metinių palūkanų AB bankui „Hansabankas“, priteisiant šias sumas tik iš P. B..

Nurodo, kad teismas, taikydamas CK 3.109 str. 3 d., visiškai neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, jog atsakovai yra nutraukę santuoką . Privalėjo taikyti CK 3.86 str. 1 d., nustatančią, kad šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium. Kadangi nutraukiant santuoką visas nekilnojamasis turtas buvo priteistas atsakovui P. B., todėl D. B. atsakomybė negali būti kildinama iš solidariosios sutuoktinių pareigos pagal CK 3.109 str. 3 d. Užtikrinant gautos paskolos pagal Kredito sutartį Nr. 05-049582-FA grąžinimą buvo ne tik įkeistas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, gyvenamasis namas su kiemo statiniais, garažas ir ūkiniai pastatai, bet ir kreditas buvo apdraustas UAB „Būsto paskolų draudimas“. Atsižvelgiant į eiliškumą, kredito grąžinimas buvo užtikrintas įkeitimu, draudimu ir laidavimu, tačiau ieškovas byloje nepateikė įrodymų, jog negalėjo patenkinti savo reikalavimų iš UAB „Būsto paskolų draudimas“. Tokiu būdu, mano, jog ieškovas atsisakė šios savo teisės patenkinti reikalavimą ir todėl laiduotojas D. B. turėjo būti atleista nuo atsakomybės.

Mano, jog UAB „Būsto paskolos draudimas“ yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl turi būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu.

Aplinkybė, kad santuokos nutraukimo metu D. B. ir P. B. neaptarė solidariosios skolos AB bankui „Hansabankas“ grąžinimo ir su pastaruoju to nesuderino, nepanaikina solidariosios abiejų atsakovų pareigos.

Nurodo, kad apeliantės minimi padaryti procesinės teisės pažeidimai įtakos ginčijamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui nedaro, tuo labiau, kad tretieji asmenys į bylą gali būti įtraukti tik pirmoje instancijoje ir tik dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva.

Apeliacinis skundas tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 4p). Skundžiamas sprendimas naikintinas ir perduodama byla pirmosios instancijos teismui, nes neatskleista bylos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme(CPK 327 str.1d.2p).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pagal dvi sutartis suteikė atsakovui P. B. skirtingo dydžio ilgalaikes paskolas.

Šia sutartimi bankas suteikė P. B. ilgalaikę 19 000 Lt dydžio paskolą namo remontui(b.l.31), kurios grąžinimą garantavo atsakovė D. B. tos pačios dienos Laidavimo sutartimi Nr. 05-059706-LA1. Kredito gavėjui P. B. nesilaikant sutarties 11.2.1.1 ir 11.2.1.2 punkte nurodytų reikalavimų, 2006-06-19 bankas, remdamasis paskolos sutarties 11.2.1 punktu , sutartį nutraukė ir pareikalavo grąžinti visą kreditą. Apie tai bankas informavo kreditorių P. B. ir laiduotoją D. B. raštais, papildomai nurodydamas, kad skola bus išieškoma įstatymų nustatyta tvarka(b.l.39,40).

Bankas 2005-08-12 Kredito sutartimi Nr. 05-049582-FA suteikė P. B. tikslinę gyvenamo namo su priklausiniais, es. (duomenys neskelbtini) pirkimui 24 762,51 eurų dydžio ilgalaikę paskolą – iki 2029-08-12 (b.l.9), kurios gražinimo grafikas nustatytas priede Nr.1 prie sutarties . Sutarties šalys susitarė, kad kredito gavėjas prievolių pagal sutartį įvykdymą užtikrina : nekilnojamo turto: žemės sklypo su statiniais įkeitimu(hipotekas)(kredito sutarties specialiosios dalies 1-7 p), D. B. laidavimu(ten pat 8p) ir kredito draudimu, draudžiant UAB „Būsto paskolų draudimas“ pagal UAB „Būsto paskolų draudimas“ Būsto kreditų draudimo taisykles Nr.004(ten pat 9p)(b.l.10-11). Vykdant šią sutartį tą pačią dieną(2005-08-12) D. B. pasirašė Laidavimo sutartį Nr. 05-049582-LA1(b.l.24-26) ir hipotekos lakštu, identifikacinis kodas 04120050002788, įkeistas bankui nekilnojamas turtas: žemės sklypas su priklausiniais. Lakšto pastabose nurodyta, kad įkeičiami daiktai priklauso P. B. ir D. B. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise(b.l.27-30). Duomenų, ar P. B. apdraudė kreditą UAB „Būsto paskolų draudimas“, kaip buvo įsipareigojęs Kredito sutarties specialiosios dalies 9 punkte, byloje nėra. Tuo atveju, jei tai buvo padaryta, kaip teigia atsakovė D. B., neaiškios draudimo sąlygos, tame tarpe atsakomybės sąlygos ir ribos , nes ieškovas nepateikė draudimo sutarties , bei draudimo taisyklių. Taip pat nežinomas draudikas. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ieškovas spėjo, jog tokia sutartis buvo sudaryta, tačiau negalėjo įvardinti draudiko, sutarties sąlygų, bei negalėjo paaiškinti, ar bankas kreipėsi į draudiką dėl P. B. savalaikio kredito nemokėjimo. Iš ieškovo pateikto paskaičiavimo, esančio b.l.99, matyti, kad iš lėšų, gautų už parduotą P. ir D. B. turtą, buvo užskaitoma nesumokėta draudimo įmoka, delspinigiai už draudimo įmokos vėlavimą, kas rodo buvus kažkokius draudimo santykius. Vienok, neaišku kam ir kokiu pagrindu šios sumos užskaitytos.

Iš bylos matyti, kad kredito gavėjui savalaikiai neatsiskaitant su banku, bankas šią sutartį vienasmeniškai nutraukė 2006-04-19 ir pareikalavo grąžinti visą kreditą, bei informavo kreditorių ir laiduotoją, kad skola bus išieškoma įstatymų nustatyta tvarka(b.l.39,40). Įkeistas turtas buvo priverstinai parduotas, o gauta pinigų suma- 66 554,80 Lt sumažėjo buvusi skola. Detaliai nėra nenurodyta ir neaišku kokio dydžio likusi skola ir su tuo susiję kiti mokėjimai pagal Kredito sutartį buvo paskolos nutraukimo dieną, pinigų už parduotą turtą pervedimo dieną, bei reiškiant ieškinį, nepateikti jų detalūs paskaičiavimai ir neaišku kas sudaro prašomas priteisti sumas, už kokius laikotarpius jos paskaičiuotos. Todėl nėra galimybės patikrinti ieškovo prašomos skolos, palūkanų, delspinigių dydį bei pagrįstumą .

Kadangi apylinkės teismas išvadą dėl ieškinio pagrįstumo ir priešieškinio nepagrįstumo padarė neišsiaiškinęs visų bylos aplinkybių, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduodama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, nes neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme(CPK 327 str.1d.1p).

Naujai nagrinėjant bylą būtina aiškintis kiekvieną sutartį atskirai. Taip turi būti pateikti detalūs paskaičiavimai , iš kurių būtų aiški pagal kiekvieną sutartį atskirai negražintos paskolos dalis eurais ir litais(nurodant datą, kuria apskaičiuota litais), delspinigiai(už kurį laikotarpį, kuo remiantis jie paskaičiuoti) bei kitos nesumokėtos sumos , paskaičiuotos tais pačiais principais. Tik esant detaliems paskaičiavimams, priešinga šalis galės atskirtinėti, arba sutikti, o teismas turės galimybė patikrinti paskaičiavimų ir tuo pačiu ieškinio teisėtumą bei pagrįstumą. Ta aplinkybė, jog atsakovai jų dydžio neginčija, neduoda pagrindo netikrinti ieškovo nurodytų sumų, nes atsakovė D. B. iš esmės nesutinka su ieškiniu. Minėta, neišsiaiškinta visos aplinkybės susijusios su 2005-08-12 Kredito sutarties Nr. 05-049582-FA specialiosios dalies 9 punktu, t.t dėl kredito įstaigos įtraukimo į bylą, jei kreditas buvo apdraustas. Kadangi šioje byloje ieškovas savo reikalavimą atsakovei D. B. grindžia ne vien kaip kredito gavėjo sutuoktinei , bet ir laidavimo sutartimis, kurias atsakovė ginčija priešieškiniu, todėl būtina aiškintis, ar ieškovas nepažeidė įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino reikšdamas reikalavimą laiduotojai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti. Bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.