- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- e2S-523-613/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02193-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- J. V.
- Ieškovas
- A. D.
- Advokatai
- Giedrė Striaukienė
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. V. (J. V.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui J. V. dėl laikino tėvo valdžios ribojimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, ir atsakovo J. V. priešieškinį ieškovei A. D. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama laikinai apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnamečio vaiko M. V., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; pakeisti teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką nustatant, kad atsakovas turi teisę bendrauti su dukra M. V. dalyvaujant vaiko motinai A. D. du kartus per kalendorinį mėnesį neporinių savaičių trečiadieniais nuo 15 val. iki 17 val.
Atsiliepimas
2. Atsakovas J. V. atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka, pateikė priešieškinį, juo prašo pakeisti teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką ir nustatyti priešieškiniu prašomą bendravimo tvarką.
3. Ieškovė A. D. atsiliepimu į priešieškinį su reikalavimu nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškovės A. D. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
5. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis ir pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovui J. V. matytis su dukra M. V., gimusia (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4329-676/2021 įsiteisėjimo dienos.
6. Atsakovas J. V. prašo pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti jo bendravimo su dukra M. V., gimusia (duomenys neskelbtini), prašomą tvarką. Nurodo, kad M. V. yra du metai du mėnesiai, tokio amžiaus vaikas, ilgai nematydama tėvo, jį tiesiog pamirš, atpras, nutruks jų ryšys, kurį vėliau bus sunku atnaujinti. Visiškas uždraudimas matytis su vaiku neproporcingai apriboja vaiko ir tėvo tarpusavio ryšį, todėl neatitinka vaiko geriausių interesų ir pažeidžia tėvų valdžios lygybės principą, t. y. atima tėvo asmeninę teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jos auklėjime. Galutinio teismo sprendimo priėmimas ir šio sprendimo įsiteisėjimas nusikelia neapibrėžtam laikui, kuris tikrai nebus trumpas. Kuo ilgesnis laikas, tuo labiau nyksta vaiko ir tėvo ryšys ir pažeidžiami abiejų interesai. Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių, uždraudžiant tėvui matytis su vaiku, pritaikymas beprasmiškas, kadangi pati ieškovė ieškiniu prašo nustatyti vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarką.
Atsiliepimas
7. Ieškovė A. D. atsiliepimu į prašymą su juo nesutinka ir prašo teismo jo netenkinti. Nurodo, kad situacija šiuo metu nėra pasikeitusi ir laikinųjų apsaugos priemonių poreikis nėra išnykęs. Atsakovas praeitais metais netgi deklaravo savo gyvenamąją vietą pas draugą tame pačiame gyvenamajame name, kuriame ieškovė nuosavybės teise turi būstą. Atsakovas taip elgiasi dėl to, kad galėtų nuolat sukiotis aplink ieškovės gyvenamąją vietą ir stebėti ieškovę, kabinėtis prie jos, o šiai iškvietus policiją, galėtų pasiteisinti, esą jis čia gyvena ir turi teisę būti, vaikščioti, kada panorėjęs. Kadangi ieškovės nuosavas gyvenamasis būstas susideda iš dviejų atskirų kambarių su daliniais patogumais (virtuvė bendra), tad ieškovei prireikus ko nors kitame kambaryje ar virtuvėje ir išėjus su vaiku į bendrą koridorių, tuoj pat prisistato atsakovas, kuris nedirba, tad laisvo laiko turi į valias, kalbina dukrą, užgaulioja ieškovę ir t. t. Atsakovo piktybiškas elgesys ieškovės atžvilgiu sąlygojo būtinybę pakeisti bent laikinai gyvenamąją vietą, tačiau tada atsakovas pradėjo vos ne kasdien teikti prašymus / skundus vaiko teisių apsaugos institucijai, kreipėsi į policiją, kad neva nežino, kur dingo jo duktė, kad niekas jam neatskleidžia vaiko gyvenamosios vietos. Net ir galiojant draudimui matytis su dukra, atsakovas vaikštinėja apie ikimokyklinio ugdymo įstaigą, vis siekdamas pasimatyti su vaiku. Šiuo metu pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrindo, siekiant užtikrinti mažametės dukters ir jos ramybę, kurią atsakovas kryptingais veiksmais nepaliauja drumsti. Atsakovo netinkamas elgesys su ieškove turi tiesioginį poveikį dukrai, tad atsakovo prašomas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas, leidžiant jam su dukra bendrauti net 3 kartus savaitėje, neigiamai paveiks dukters emocinę savijautą, padarys žalos vaiko saugiai, ramiai aplinkai.
8. Remiantis išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, išvadomis, aplinkybės, dėl kurių Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudžiančios J. V. matytis su dukra, neišnyko, todėl keisti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Nors šalys kartu negyvena, tačiau šalių tarpusavio santykiai įtempti, atsakovas nekeičia savo elgesio, atvykęs bendrauti su dukra Milana sukelia konfliktus, todėl dažnai kviečiami policijos pareigūnai. Institucijos vertinimu, atsakovo bendravimas su dukra Milana neatitinka geriausių vaiko interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
9. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi atsakovo J. V. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.
10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip ir teismo sprendimai dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, neįgyja prejudicialumo. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarką, įskaitant ir laikiną.
11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir įrodymus, atsakovo prašyme nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad šiuo atveju nenustatyti pagrindai pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Byloje esančiais duomenimis ir įrodymais, faktinė situacija nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo momento nėra pasikeitusi. Teismo vertinimu, bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog esama situacija kelia pagrįstą grėsmę vaiko gerovei, saugumui ir interesams, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės geriausiai garantuoja vaiko gerovės ir tinkamo vystymosi apsaugą, iki bus išspręstas ginčas tarp šalių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atskiruoju skundu atsakovas J. V. (toliau – apeliantas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, todėl naikintina.
12.2. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad faktinė padėtis, kuri buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra pasikeitusi, nepagrįstos. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas deda pastangas keisti savo elgesį, vykdo socialinių darbuotojų rekomendacijas, ieškovė yra pakeitusi gyvenamąją vietą, o tai eliminavo konfliktų su ieškovę kilimą.
12.3. Nesutinka su teismo vertinimu, kad bendravimo su vaiku tvarka gali būti pakeista tik šalims susitarus dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Atkreipė dėmesį į tai, kad nesant ginčo nereiktų ir laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, pažymėjo, kad dėl konfliktinės situacijos kaltos yra abi šalys.
12.4. Teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, uždraudžiant atsakovui bendrauti su vaiku, neatitinka vaiko geriausių interesų , pažeidžia tėvų valdžios lygybės principą, neproporcingai apriboja atsakovo teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.
Atsiliepimas
13. Ieškovė A. D., atstovaujama advokatės Giedrės Striaukienės, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, kaip nesudarančias pagrindo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovui leisti bendrauti su dukra iki sprendimo byloje įsiteisėjimo.
13.2. Mano, kad atsakovo elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas tėvo valdžia, dukra yra tik priemonė, siekiant veikti prieš ieškovę. Siekiamas bendravimas su vaiku yra tik priedanga nuolatiniam, tikslingam, kryptingam ieškovės psichologiniam terorizavimui, dėl kurio ji turėjo net pakeisti gyvenamąją vietą ir, turėdama savo namus, gyventi svetimuose.
13.3. Atsakovo veiksmai, nukreipti prieš ieškovę, matant šalių nepilnametei dukrai, traumuoja vaiką, ji dėl tokių atsakovo veiksmų patiria psichologinius išgyvenimus ir sukrėtimus, o tai neabejotinai neigiamai veikia vaiko psichologinę būseną ir raidą.
13.4. Bylos duomenys patvirtina atsakovo netinkamą elgesį, nuo kurio kenčia visa ieškovės šeima. Faktinė situacija nėra pasikeitusi, aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, nėra išnykusios.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
14. Apeliacinis procesas nutrauktinas.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
16. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
18. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi priėmė ieškovės A. D. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo atsakovui J. V. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo ir dėl šios dalies civilinę bylą Nr. e2-198-676/2022 nutraukė. Taip pat patvirtino šalių pasirašytą 2022 m. gegužės 18 d. taikos sutartį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
19. Priėmus teismo nutarčiai, kuria civilinė byla nutraukta priėmus ieškinio dalies atsisakymą ir patvirtinus taikos sutartį dėl kitos ieškinio reikalavimo dalies, procesinis ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo) išnyko, t. y. nebeliko apeliacijos objekto. Esant tokiai situacijai, atskirojo skundo nagrinėjimas tapo teisiškai neaktualus.
20. Kadangi tokia faktinė aplinkybė paaiškėjo pradėjus apeliacinį procesą, apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovo J. V. (J. V.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutarties, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis, 339 straipsnis).
21. CPK 315 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog nutraukus apeliacinį procesą priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 336–339 straipsniais,
nutaria:
apeliacinį procesą pagal atsakovo J. V. (J. V.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutarties nutraukti.
Grąžinti atsakovui J. V. 2022 m. balandžio 11 d. banke Swedbank, AB, už atskirąjį skundą sumokėtą 45,00 Eur žyminį mokestį (žyminio mokesčio sumokėjimo užduoties Nr. ZK49315).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.