Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Eglei Končiūtei, Jolitai Jurgaitytei, dalyvaujant ieškovei J. Ž., jos atstovei advokatei M. S., institucijos atstovei V. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui G. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos tarnyba, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB „Swedbank“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.

Institucija, teikianti išvadą byloje, prašė tenkinti ieškovės ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Santuoka tarp šalių įregistruota .(duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. .(duomenys neskelbtini)). Vertinant ieškovės paaiškinimus, aplinkybę, kad atsakovas nepateikė nesutikimo motyvų dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, teismas laiko nustatytomis aplinkybes, kad atsakovas būdamas santuokoje piktnaudžiavo alkoholiu, neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių, smurtavo prieš dukrą, nepakankamai rūpinosi šeimos reikalais. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas – lojalumo ir abipusės pagarbos (CK 3.27 str.). Atsakovo elgesys, atsižvelgiant į šeimos tikslus ir jos paskirtį visuomenėje yra visiškai nepriimtinas. Kadangi atsakovo sutuoktinio pareigų pažeidimas buvo esminis, dėl to šalių bendras gyvenimas tapo negalimas, darytina išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, susitaikyti sutuoktiniams nėra galimybių, ir yra pagrindas santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2 – 3 d.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja. Ieškovė nurodo, kad dukros priežiūra auklėjimu rūpinosi ji, kadangi atsakovas G. Ž. nepakankamai rūpinasi šeimos reikalais, piktnaudžiauja alkoholiu, smurtauja prieš dukrą Viktoriją, kuri nenori gyventi su tėvu. Atsakovas neišreiškė noro, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas nustatyti dukros Viktorijos gyvenamąją vietą su motina tenkintinas (b. l. 23, CK 2.14 str. 1 d., 3.169 str. 2 d., CPK 268 str. 5 d.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingas vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl konkretus kiekvieno jų išlaikymui skirtinų lėšų dydis priklauso nuo byloje nustatytų turtinių galimybių: turimo turto, pajamų, būtinų išlaidų ir kt.

Ieškovė teismo posėdžio metu pateikė dukros V. Ž. poreikių išlaikymo per mėnesį suvestinę: už vaiko pietus mokykloje 100 Lt per mėnesį, 20 Lt kanceliarinėms prekėms (per metus susidaro 200 Lt), avalynė 100 Lt, drabužiai 100 Lt, telefonas 10 Lt, internetas 36 Lt, maistas per mėnesį namuose dukrai sudaro apie 250 Lt, vitaminai 30 Lt, vaistai 80 Lt, 150 Lt komunaliniai mokesčiai bei higienos priemones 20 Lt (b. l. 20). Iš viso pagal ieškovės paskaičiavimus ji dukrai išleidžia apie 896 Lt per mėnesį. CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA – šiuo metu 850 Lt). Kadangi ieškovė nepagrindė visų jos skaičiuotėje nurodytų išlaidų vaiko išlaikymui, konstatuotina, kad šalių dukrai išlaikyti per mėnesį reikalinga suma yra 850 Lt (CPK 178 str., 185 str.).

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jos pajamos yra iki 1000 Lt per mėnesį, atsakovo – 1100-1200 Lt. SODROS duomenimis atsakovas nuo 2012-04-05 dirba tik UAB „.(duomenys neskelbtini)“, kur, dirbdamas pilną mėnesį, gauna vidutiniškai apie 905 Lt (2012-05-01 – 2012-07-31 laikotarpis, b. l. 46-51). Ieškovė dirba UAB „.(duomenys neskelbtini)“, kur tokiu pat laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2012-07-31 gavo vidutiniškai apie 641 Lt per mėnesį. Bylos duomenimis iš VĮ „Regitra“, VĮ „Registrų centras“ pažymų nustatyta, kad ieškovė neturi jai nuosavybės teise priklausančio registruoto kilnojamojo bei nekilnojamojo turto (b. l. 10-12). Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, jo vardu įregistruota santuokos metu įgyta 1991 m. gamybos 750 Lt vertės transporto priemonė „Audi 80“ (b. l. 10-13).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į šalių pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, institucijos teismo posėdžio metu pateiktą išvadą byloje, nepilnametės V. Ž. būtinus kasdienius ir jos lavinimui bei ugdymui skirtus poreikius, šalių turtinę padėtį ir jų gaunamas pajamas, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo dukros išlaikymui priteisina po 450 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir paskiriant ieškovę vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.192 str., 3.190 str.).

Pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar dukters poreikiams, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio nepilnamečio vaiko išlaikymui pakeitimo (CK 3.201 str. 1 d.).

Ieškovė sau išlaikymo iš sutuoktinio nereikalauja. Ieškovės reikalavimas po santuokos nutraukimo ieškovei J. Ž. palikti santuokinę pavardę Ž, atsakovui G. Ž. palikti pavardę – Ž, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.69 str.).

Dėl turto ir kreditorių

Šalys santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo. Ieškovės reikalavimas padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisiant atsakovui G. Ž. asmeninės nuosavybės teise lengvąjį automobilį Audi 80, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) - 750 Lt vertės, televizoriaus staliuką - 150 Lt vertės, kompiuterį (didesnį) – 1000 Lt vertės, televizorių (mažesnį) – 300 Lt vertės, virtuvinių spintelių komplektą – 200 Lt vertės, šaldytuvą – 300 Lt vertės, namų kino sistemą – 300 Lt vertės, sekciją – 600 Lt vertės, iš viso turto už 3 600 Lt; o ieškovei J. Ž. – virtuvinį kampą –200 Lt vertės, sofą-lovą – 600 Lt vertės, skalbimo mašiną – 300 Lt vertės, televizorių LG – 1000 Lt vertės, televizoriaus staliuką – 50 Lt vertės, DVD – 150 Lt vertės, mikrobangų krosnelę – 100 Lt vertės, nešiojamąjį kompiuterį – 500 Lt vertės, iš viso turto už 2 900 Lt, neprieštarauja įstatymui ar sutuoktinių turtiniams interesams, atsakovas taip pat neginčijo šio reikalavimo, todėl jis yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.127 str. 3 d.).

Atsakovo G. Ž. prievolė kreditoriui AB SWEDBANK pagal .(duomenys neskelbtini) atsakovo vardu pasirašytą vartojimo kredito sutartį Nr. .(duomenys neskelbtini) buto remontui, atsirado šeimos poreikių tenkinimui, todėl ieškovės reikalavimas po santuokos nutraukimo nustatyti, jog prievoles kreditoriui po santuokos nutraukimo ieškovė ir atsakovas vykdys solidariai yra pagrįstas ir tenkintinas (b. l. 26, CK 3.92 str. 3 d., 3.109 str. 2 d.).

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė išlaidų, kurios iš esmės tenkinus jos ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir išsprendus visus išvestinius reikalavimus, priteistinos iš atsakovo (CK 93 str. 1-3 d.). Iš atsakovo ieškovei priteistina 93,50 Lt sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Kadangi ieškovė buvo atleista nuo 256 Lt žyminio mokesčio, ši suma ir 451,10 Lt išlaidų, susijusių su ieškovei suteikta antrine teisine pagalba, iš atsakovo priteistina valstybei (CPK 96 str. 1 d., 98 str.). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės, nei įstatyme nustatytas išieškotinas minimumas, todėl nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Nutraukti ieškovės J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. .(duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir atsakovo G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. .(duomenys neskelbtini), Klaipėda, santuoką, įregistruotą .(duomenys neskelbtini)Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. .(duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo kaltės.

Palikti šalims po santuokos nutraukimo santuokines pavardes: ieškovei J. Ž. –Ž, atsakovui G. Ž. – Ž.

Nustatyti V. Ž., gim. .(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina ieškove J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo G. Ž. dukros V. Ž., gim. .(duomenys neskelbtini), išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę J. Ž. jos nepilnametės dukters V. Ž. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

priteisti atsakovui G. Ž. asmeninės nuosavybės teise lengvąjį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 750 Lt vertės, televizoriaus staliuką – 150 Lt vertės, kompiuterį (didesnį) – 1000 Lt vertės, televizorių (mažesnį) – 300 Lt vertės, virtuvinių spintelių komplektą – 200 Lt vertės, šaldytuvą – 300 Lt vertės, namų kino sistemą – 300 Lt vertės, sekciją – 600 Lt vertės, iš viso turto už 3 600 Lt;

priteisti ieškovei J. Ž. asmeninės nuosavybės teise virtuvinį kampą – 200 Lt vertės, sofą-lovą – 600 Lt vertės, skalbimo mašiną – 300 Lt vertės, televizorių LG – 1000 Lt vertės, televizoriaus staliuką – 50 Lt vertės, DVD – 150 Lt vertės, mikrobangų krosnelę – 100 Lt vertės, nešiojamąjį kompiuterį – 500 Lt vertės, iš viso turto už 2 900 Lt.

Nustatyti, kad atsakovo G. Ž. prievolę kreditoriui AB SWEDBANK pagal .(duomenys neskelbtini)atsakovo vardu pasirašytą vartojimo kredito sutartį Nr. .(duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo ieškovė J. Ž. ir atsakovas G. Ž. vykdys solidariai.

Priteisti ieškovei J. Ž. iš atsakovo G. Ž. 93,50 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Priteisti Valstybei iš atsakovo G. Ž. 256 Lt žyminio mokesčio ir 451,10 Lt išlaidų už antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.