Kauno apylinkės teismo įsakymas

2017-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2335-408/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-10-13
Bylos Nr.
1-2335-408/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Kalkauskas
Kaltinamasis
D. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2335-408/2017 Teisminio proceso Nr.1-01-1-0561-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.1.1;
1.2.4.4.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 2.1.16.1.8(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 13 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokurorės Renatos Oželienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje D. A., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Prienų r., teistas 2015-01-22 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., ir tęsti mokslus (bausmę atlikęs), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. A. veikdamas bendrininkų grupe su A. P. kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu, padarė nukentėjusiam nepilnamečiui L. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. 2016-02-04, apie 4 val., namo, (duomenys neskelbtini) Kauno r., kieme, , A. P. ne mažiau kaip tris kartus, tyčia kumščiais sudavė nukentėjusiam nepilnamečiui L. M. į veidą. D. A., pribėgęs prie nukentėjusio nepilnamečio L. M., sudavė jam į kaklą ir veidą ne mažiau du smūgius ikiteisminiu tyrimu nenustatytu daiktu, panašiu į lazdą. Tuo pačiu metu A. P. sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam nepilnamečiui L. M. į įvairias kūno vietas, nukentėjusysis parkrito ant žemės. Po to D. A. sudavė nukentėjusiam nepilnamečiui L. M. ne mažiau du smūgius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, panašiu į lazdą, į kairės kojos pirštus ir kitas kūno vietas, o A. P. tuo pačiu metu sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam nepilnamečiui L. M. į įvairias kūno vietas. Tokiais bendrais veiksmais nepilnamečiui nukentėjusiam L. M. padarė odos nubrozdinimą kaktoje, galvoje, kairiame dilbyje, kairio riešo sumušimą, kairės pėdos IV piršto proksimalinio pirštakaulio distalinės dalies intrasąnarinio skeveldrinį lūžimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis D. A. ikiteisminio tyrimo metu kaltas prisipažino visiškai ir patvirtino, kad 2017 m. sausio mėn., tikslios dienos nepamena, buvo savaitgalis ir naktis, jis buvo pas merginas Linksmakalnio k., Kauno r., kartu su draugu A.. A. pasikalbėjo telefonu su savo draugu L., kuris pasikvietė į savo namus. Visi nuvažiavo prie L. namų ir ėjo į jo kiemą. Atėjęs į L. namo kiemą, jis pamatė, kad A. su L. mušasi prie namo. Iš pradžių mušėsi kumščiais, stovėdami, spardėsi. Netrukus jie abu nukrito ant žemės. Tada D. A. įsibėgėjo ir, pašokęs į orą, įspyrė jiems abiems. Pataikė įspirti L. ir jis nukrito ant žemės. Tada A. įspyrė į pilvą, kad sudrausmintų besimušančius. Taip pat spyrė ir L. dar vieną kartą. Kur tiksliai pataikė, nepamena. Jokių lazdų jis neturėjo, jų ten nematė. Po to jis pakėlė A., nes šis buvo susirietęs po jo smūgio į pilvą. Tada prie namo įsijungė šviesa, kažkas pradėjo rėkti, dėl to D. A. su A. nubėgo link mašinos, įsėdo į ją ir nuvažiavo. Arnas su L. yra draugai, nežino kodėl jie konfliktavo. Ko tą naktį jie važiavo pas L. su A., jis nežino (b. l. 181-182). 2017-08-23 papildomos apklausos metu D. A. patikslino, kad visiškai prisipažįsta savo kaltę, dėl to, kuo yra įtariamas. Taip pat patikslina, kad jis įspyrė L., tačiau nepamena į kurias vietas. Eidamas link besimušančių A. su L., jis prie namo rado kažkokį pagalį. Paėmęs tą pagalį, sudavė juo L. vieną ar kelis smūgius, į kurias vietas neatsimena, kiek tiksliai smūgių sudavė, taip pat neatsimena. Po to tą pagalį kažkur numetė bebėgdamas, nes, kai kažkas prie namo pradėjo rėkti, jie su A. iškart pabėgo. Visų įvykio aplinkybių tiksliai jau nebepamena. Tačiau, dėl to, kad mušė L., gailisi, taip niekada nebesielgs (b. l. 184).

Nukentėjęs nepilnametis L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad viskas prasidėjo iš penktadienio į šeštadienį, 4 val. nakties. Jam paskambino A. P., jo pažįstamas, ir pasakė, kad atvažiuoja pas jį į kiemą. Atvažiavęs pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r., A. metė į langą akmenuką. Atidarius langą, A. liepė išeiti į kiemą. L. M. išėjus į kiemą, pamatė A. kuris stovėjo netoli lauko durų kieme. A. pasakė „ką, tu, pusbachūri“, ar kažką panašaus. L. M. A. kažką atsakė, o tada A. pradėjo jį muštis kumščiais. A. sudavė jam apie tris smūgius į veidą. Jis taip pat bandė smūgiuoti. Iškart po to, iš už namo kampo išlindo D., taip pat jo pažįstamas, kurio pavardės nežino. D. nieko nesakęs puolė jį su lazda, kurią jis turėjo rankose. Ta lazda buvo paprasta beisbolo lazda, šviesi, vienspalvė, iš medžio. D. pribėgo prie L. M. ir pradėjo smūgiuoti lazda. D. sudavė jam lazda vieną smūgį į galvą, o po to vieną smūgį į kaklą. Po įvykio L. M. skaudėjo rankos riešą, bet mano, kad riešą galėjo užsigauti krisdamas. Jis gynėsi nuo D. smūgių lazda, užsidengdamas rankomis, bet nėra tikras ar jam buvo pataikyta lazda į rankos riešą. A. nuo metu, kai D. jį užsipuolė su lazda, irgi mušė jį. A. sudavė jam smūgius kumščiais į įvairias vietas, kiek smūgių sudavė neskaičiavo. Tada jie su A. susiėmė ir abu pargriuvo ant žemės. A., jam pargriuvus, smūgiavo jį kumščiais, o D. toliau mušė L. M. lazda. Kiek smūgių buvo suduota, L. M. nesuskaičiavo, todėl negali pasakyti. Tačiau tikrai žino, kad D. lazda jam pataikė į kairės kojos pirštus. Tą naktį jo draugas A. A., kuriam 21 metai, nakvojo pas jį. A., išgirdęs konfliktą kieme, išėjo iš namų į kiemą, o tada D. su A. pabėgo. Grįžęs į kambarį, L. M. pamatė, kad kojos pirštai pamėlynavę ir ištinę, veidas nubrozdintas, praskelta galva. Jis pats su A. ir D. ir ankščiau nesutarė. Prieš savaitę iki įvykio, jie buvo apsižodžiavę su A. Garliavoje. Kokiu būdu D. su A. atvyko pas jį į namus, nežino. Matėsi, kad A. ir D. buvo išgėrę, nuo jų sklido alkoholio kvapas. A. su D. niekada nėra jam grasinę, jis jų nebijo. Po šio įvykio A. jo atsiprašė, jie susitaikė. Kiti pašaliniai asmenys įvykio nematė. A. matė tik tai, kad A. su D. pabėgo (b. l. 61-62).

Liudytoja V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė 2017-02-04, apie 4 val., ji savo namuose miegojo. Kitame kambaryje buvo nepilnametis jos sūnus L. M. ir jo draugas A. A.. Ji prabudo, kai išgirdo, kad kažkas namuose bėga laiptais žemyn iš antro aukšto į pirmą. Tada išėjo į kiemą pasižiūrėti, kas ten galėjo išbėgti. Atidariusi namo lauko duris, pamatė savo sūnų L. ir jo draugą A.. Kieme daugiau nieko nebuvo. L. veidas buvo nubrozdinimas. L. iškart pasakė, kad jam skauda koją, kad jį kažkas sumušė. Ji klausė kas jį sumušė, bet L. atsakė, kad pats viską išsiaiškins. Po to visi sugrįžo į namą. Ji apžiūrėjo L. kaktą, ji buvo tik nubrozdinta ir koją, kurios vienas pirštas buvo patinęs. Pagalvojo, kad tai galėjo būti tik sumušimas, dėl to į gydymo įstaigą iškart L. nevežė. Visi nuėjo miegoti. Ryte ji vėl klausinėjo L., kas jį sumušė. L. po kiek laiko jai pasakė, kad tai padarė jo pažįstami A. P. ir D.. L. beveik nieko jai nepasakojo apie įvykį, tik sakė, kad jį mušė su lazda. Dėl ko jį galėjo sumušti, L. nesakė. Visą dieną L. skundėsi, kad jam skaudą sumuštą pėdą, jis šlubavo. Ant L. veido dar vis matėsi nubrozdinimas. Vakare L. pasakė, kad jam tiek ištinusi pėda, kad jis nebegali kojos įkišti į batą. Tada nusprendė, kad reikia L. nuvežti į gydymo įstaigą. Nuvykus į Kauno klinikas, registratūroje ji pasakė, kad jos sūnus L. M. buvo sumuštas ir patyrė sužalojimų. Tada registratūroje darbuotoja pasakė, kad apie tai bus pranešta policijai, nes ji privalo tai padaryti. Po to užpildė dokumentus. Toliau L. apžiūrinėjo gydytojai. Po tyrimų nustatė, kad L. yra lūžęs kojos pirštas. Civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo įtariamiesiems nereiškia ir pretenzijų ji niekam neturi (b. l. 50-51).

Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-02-03, apie 23 val. jis atėjo pas savo draugo brolį L. M. į svečius. Liko pas jį nakvoti. Jie su L. nemiegojo maždaug iki 3 val. nakties. Tą vakarą L. lyg su kažkuo susirašinėjo, nes visą laiką turėjo rankose telefoną. Su kuo konkrečiai jis bendravo, nežino, jam nesakė. Jiems su L. būnant jo kambaryje, esančiame namo antrame aukšte, į langą kažkas kažką metė, lyg kas mestų akmenuką. Tada L. jam pasakė, kad jis supranta, kas čia metė, eina vienas pasimatyti. A. A. dar įspėjo L. niekur neiti, nes čia kažkas gali būti negerai. Tačiau L. jo nepaklausė ir vis tiek greitai išėjo vienas į lauką. Maždaug po minutės, kitos, A. A. išgirdo L riksmą. A. A. iškart pagalvojo, kad L. kažkas muša, todėl atsidarė kambario langą ir suriko „kviečiu policiją, kas čia darosi“. Tada namo kieme pamatė vieną nepažįstamą vaikiną, nubėgantį maždaug nuo namo lauko durų link namo kampo, kur stovėjo dar vienas nepažįstamas vaikinas. Tas vaikinas, kuris prabėgo, rankoje turėjo kažkokią lazdą. A. A. pasirodė, kad tai ne šiaip koks pagalys, o kažkokia speciali lazda. Tačiau gerai lazdos nematė, nes kieme buvo gana tamsu. Minėti vaikinai iškart pabėgo. A. A. jų neįsidėmėjo. Tada iškart pats išbėgo į kiemą ir pamatė L., suklupusį netoli namo lauko durų. L. verkė, šaukė, buvo sumuštas jo veidas. A. A. padėjo L. atsistoti. L. šlubavo. Jis nuvedė L. į kambarį. L. keikėsi ir vis kartojo „ereliai, dviese ant vieno šoka“. A. A. nesuprato, apie ką L. šneka, mėgino jo išklausti, kas čia tokie buvo ir kas jį mušė. L. užsiminė, kad juos pažįsta, bet kas jie tokie, nesakė, sakė - nesvarbu. A. A. girdėjo, kaip ryte L. kalbėjosi su tėvais ir sakė, kad nenori kreiptis į policiją. A. A. gali pasakyti, kad, kiek jis pažįsta L., tai L. yra gana konfliktiškas, mėgsta visiems kišti savo nuomonę. Jis nežino, kas ir dėl ko sumušė L., bet mano, kad L. galėjo būti su kažkuo sukonfliktavęs (b. l. 88-90).

Įtariamasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad galimai 2017-01-04 naktį, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino pažįstamas L. M.. Dabar jau neatsimena apie ką tiksliai jie kalbėjo, tačiau, kiek pamena, jie susitarė susitikti pas Luką namuose. A. P. su dviem panelėmis ir draugu D. A. nusprendė nuvažiuoti pas L. Tada atvažiavo pažįstamas A. ir juos nuvežė pas L.. A. P. kartu su D. nuėjo iki L. namo. Ar dar kas išlipo, jis nematė. Kai priėjo L. namus, A. P. metė žiebtuvėlį į L. kambario langą, o po to metė akmenuką. L. išėjo į lauką. A. P. iškart L. pasakė „ką tu, pusbachūri?“. Jis turėjo mintyje, kad L. nori būti „kietas“, bet jam neišeina. Po šių žodžių L. trenkė jam kumščiu į žandikaulį, o A. P. trenkė jam atgal kumščiu. Iš viso sudavė L. apie 3-4 kartus į veidą ir į pilvą. L. taip pat jam trenkė. Jie susimušė. Kiek smūgių vienas kitam sudavė, pasakyti negali, nes viskas vyko greitai. Buvo tamsu. Jiems su L. besimušant, D. spyrė L.. Tuomet A. P. ir L. parkrito ant žemės ir toliau, vienas į kitą įsikibę, mušėsi tiek rankomis, tiek kojomis. Ar pataikė L. įspirti tuo metu, nežino, nejautė. Kol jie su L. mušėsi, nematė, ką toliau darė D.. Ar D. turėjo rankose kokį nors daiktą, nežino. Jį patį D. pakėlė už kupros nuo žemės, po to jie abu iškart pabėgo, nes kažkas pradėjo rėkti. Nematė, kas rėkė. Ką rėkė, taip pat neatsimena. Su L. M. jie yra draugai, bet kartais susipyksta, nes L. nori būti labai „kietas“ ir „mandras“, bet jam nepavyksta, todėl būna, kad jie sukonfliktuoja žodžiais, kai nesutampa jų nuomonės (b. l. 130-132).

D. A. kaltė įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:

Nukentėjusiojo nepilnamečio L. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad L. M. parodymai patikrinti, prieštaravimų nenustatyta (b. l. 69-71).

2017-07-20 akistatos tarp nukentėjusiojo L. M. ir įtariamojo A. P. metu, įtariamasis A. P. iš dalies pakeitė savo parodymus, prisipažindamas, kad tai jis pirmasis sudavė nukentėjusiajam L. M. smūgį į veidą, kai šis išėjo iš namų į kiemą, po to prasidėjo muštynės (b. l. 134-135).

2017-02-05 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad nustatyta ir apžiūrėta įvykio vieta, esanti namo, kurio adresas (duomenys neskelbtini) Kauno r., kiemo teritorijoje (b. l. 52-54).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G416/2017 (02), kurioje konstatuota, kad L. M. konstatuota odos nubrozdinimai kaktoje, galvoje, kairiame dilbyje, kairio riešo sumušimas, kairės pėdos IV piršto proksimalinio pirštakaulio distalinės dalies intrąsanarinis skeveldrinis lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus aukščiau nurodytas vietas ir galėjo būti padaryti keturiais ir daugiau trauminiais poveikiais. Kairės pėdos IV proksimalinio pirštakaulio distalinės dalies intrąsanarinis skeveldrinis lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo L. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu, ar spardant (b. l. 84-85).

Taigi, remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga, galima neabejotinai teigti, kad D. A. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Prokurorė siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam bausmę 21 parą arešto, taikyti BK 64 ¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

D. A. prisipažino kaltas ir gailisi nusikaltęs, nusikalto būdamas nepilnametis, tai yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės kreipimusi į teismą bei siūloma bausme sutiko (b. l. 194-196, 198-199).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, todėl mano, kad procesas šioje byloje gali būti pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant D. A. bausmę - areštą, kuri numatyta BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 64 ¹ straipsnį ir skirtiną bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

D. A. anksčiau teistas, administracine tvarka baustas, psichiatrinių ir priklausomybės ligų centre neužregistruotas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki kol įsiteisės baudžiamasis įsakymas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį areštu 21 (dvidešimt vienai) parai.

Vadovaujantis BK 64 ¹ str. šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. A. galutinę bausmę – areštą 14 (keturiolikai) parų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos, turi teisę raštu prašyti Kauno apylinkės teismo surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Išaiškinti kaltinamajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas