Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2018-09-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-176-213/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-13
Bylos Nr.
II-176-213/2018
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00173-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vita Lučkauskaitė
Pažeidėjas
V. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-176-213/2018Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00173-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 21.8.4; 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugsėjo 13 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjaVita Lučkauskaitė,sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. P., jo atstovui A. P.,

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus (toliau – Institucija) 2018-05-22 nutarimo Nr. NZT-ANR_N-248-2018 panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose buvo gautas V. P. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2018- 05-22 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR N-248-2018 ir nutraukti pagal 2018-05-07 administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT-ANRP-155- 2018 pradėtą administracinių nusižengimų teiseną, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Šalies argumentai

Skunde nurodė, kad nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį, jam paskirta už tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad tarp Draugystės gatvės ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyta tvora ir voljeras, tokiu būdu užimta valstybės žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 118 kv. metrų dalis, ir jam nutarimu buvo paskirta 300,00 Eur bauda.

V. P. skunde iš esmės nurodo pagrindinį argumentą, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Detalizuodamas skundą, nurodo, kad gyvenant santuokoje su R. P., jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal R. P. nurodymus, atliko statybos darbus - namo ir ūkinio pastato rekonstrukcijos darbus, pastatė malkinę, naują tvorą ir šuns voljerą, (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad šis turtas jam niekada nepriklausė ir šiuo metu taip pat nepriklauso. Dėl šio turto priteisimo ir atitinkamai kompensacijos priteisimo Vilniaus apygardos teisme vis dar nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-4-603/2018. Nors nekilnojamieji daiktai buvo faktiškai įgyti santuokoje, jų pinigais ir jo darbu - R. P. vis delsė turtą viešajame registre įforminti kaip jų jungtinę nuosavybę. R. P. iki šiol yra šių daiktų savininkė ir naudotoja, todėl tik ji galėjo tinkamai pasirūpinti nekilnojamųjų daiktų registracija, žemės sklypo ribų nustatymu. Jis nebuvo šio turto savininkas, todėl niekaip negalėjo įtakoti turto registracijos ar žemės sklypo ribų nustatymo - visus darbus atliko pagal nekilnojamųjų daiktų savininkės R. P. nurodymus. Pažymėjo, kad žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ar ant jo pastatyta tvora ir voljeras pirmosios instancijos teismo sprendimu jam nėra priteistas. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnyje, CK 4.2. str. 2 d., nustatyta, kad visi statiniai ant žemės sklypo, yra to sklypo priklausiniai (tiek įregistruoti, tiek ir neįregistruoti). Tvora ir voljeras yra ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris priklauso R. P., todėl šie priklausiniai yra R. P. nuosavybė, todėl jam nėra atsakomybės pagal Administracinių nusižengimo kodekso 110 str., kadangi nėra administracinio nusižengimo sudėties. Nurodo, kad 2019-05-07 administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog jis yra kaltinamas tuo, kad tarp Draugystės gatvės ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatyta tvora ir voljeras, tokiu būdu užimta valstybės žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 118 kv. metrų dalis, t.y. jis savavališkai neteisėtai savo naudai naudoja 118 kv. metrų valstybės žemės sklypo. Statybos darbai (duomenys neskelbtini), buvo atliekami ūkio būdu ir jis kartu su savo giminaičiais atliko tuos statybos darbus. Visi statybos darbai buvo atliekami šių nekilnojamųjų daiktų savininkės R. P. iniciatyva ir jai prižiūrint. Buvo demontuota sena tvora, kuri stovėjo prie pat kelio ir R. P. nurodymu naują tvorą statė daug toliau nuo kelio už medžių. Iki šių dienų prie kelio yra išlikę senos tvoros mūriniai pamatai, o nauja tvora pastatyta daug toliau nuo kelio už medžio, t.y. jam kaip tvoros ir voljero statytojui net nekilo įtarimų, kad tvora ir voljeras gali būti pastatyti svetimoje žemėje, taip pat jis neturėjo tikslo užimti svetimą žemę. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. 1 d. 7 p. reikalavimus, t.y. nurodyto straipsnio 7 nusako, kad „žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų“. Nurodyto įstatymo 7 p. aiškiai nusako, kad pažeisti šią normą gali tik „gretimų žemės sklypų savininkas ar naudotojas“. Bet, kaip jau minėta, jis nėra ir nebuvo žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, taip pat ir nebuvo šio sklypo naudotojas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. P. teismo posėdžio metu prašė tenkinti skundą. Nurodė, kad jis prisidėjo prie tvoros statybos. Tvorą prieš 8 metus statė 5 žmonės, tačiau žmona nurodė, kad tvorą statė jis, todėl jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jis su sklypu, kuriame pastatyta tvora, nieko bendro neturi. Žemės sklypas anksčiau priklausė jo žmonos R. P. giminaičiams. Žmonai įsigijus sklypą, 2-3 metus jame nieko nebuvo daroma, o vėliau prasidėjo namo statybos ir jie nusprendė teritoriją aptverti tvora, kad iš teritorijos nebūtų kas nors pavogta. Apie sklypo ribas jam buvo žinoma, nes buvo atlikti preliminarūs kadastriniai matavimai, tačiau pačių dokumentų ir plano jis nematė. Jo vertinimu protokolas turėjo būti surašytas jo žmonai ir ji turėjo būti už tai nubausta.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. atstovas A. P. nurodė, kad priimtas nutarimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Institucija neatsižvelgė į tai, ar buvo pažeisti kieno nors interesai, todėl tai laikytina formaliu pažeidimu. Tvora sklype buvo statoma iki namo pastatymo. V. P. name negyveno, jis nebuvo savininkas ar naudotojas. Visus dokumentus tvarkė brolio žmona ir tik ji žinojo visas sklypo ribas. Nurodė, kad V. P. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, nes nebuvo tiesioginių tyčinių jo veiksmų statant tvorą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į pateiktą skundą Institucija nurodo, kad nesutinka su skundu ir prašo priimtą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius (toliau - Institucija), pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros padalinio 2018-02-28 raštą Nr. JP-173, 2018-03-29 atliko žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 46ŽN-18-(14.46.73.) (registruotas 2018-03-30). Patikrinimo metu nustatyta, jog šalia žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyta tvora ir šuns voljeras patenka į gretimą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį Lietuvos Respublikai, bei užima 118 kv. m valstybinės žemės. Patikrinime dalyvavusi žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė - R. P. nurodė, jog tvorą ir voljerą pastatė V. P. su jo samdytais darbuotojais. Minėtas pilietis iškviestas duoti paaiškinimus pripažino, jog tvorą statė jis, tačiau protokolo su administraciniu nurodymu, kuriuo būtų siūloma susimokėti pusę minimalios baudos, atsisakė. Atliekant administracinės bylos tyrimą, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė R. P. pateikė rašytinius įrodymus, kuriuose V. P. nurodo, jog valstybinėje žemėje esančius tvorą ir voljerą statė jis. Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. priklauso nuo 2008-04-17. Žemės sklypo plane, kuriuo suformuotas minėtas sklypas, nustatytos ribos VĮ Registrų centras kadastro žemėlapyje pažymėtos 2008-01-30. V. P., prieš statydamas tvorą, žinojo arba privalėjo žinoti tikslias R. P. priklausančio sklypo ribas, tačiau dėl nerūpestingumo nesidomėdamas tiksliomis sklypo ribomis, pastatė tvorą valstybinėje žemėje. Tokiu būdu, veikdamas nerūpestingai ir neapdairiai, leido kilti esamoms pasekmėms - valstybinės žemės užėmimui. Be to, 2014-05-30 atliktų kadastrinių matavimu metu parengtame žemės sklypo plane tvora, užimanti valstybinės žemės sklypo dalį, nėra pažymėta.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas A. A. nurodė, kad nutarimas priimtas pagrįstai. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad V. P. yra kaltas dėl tvoros atsiradimo, jis nesidomėjo sklypo ribomis, todėl jis ją statydamas veikė tyčia. Nurodė, kad protokolas buvo surašytas žemės sklypo naudotojui. Tokiu savo elgesiu šis asmuo pažeidė materialinės teisės normas, dėl to jo padaryta veika yra pavojinga.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. P. nurodė, kad V. P. yra jos buvęs sutuoktinis, šiuo metu vis dar vyksta santuokos nutraukimo byla. Paaiškino, kad 2015 metais buvo atlikti sklypo geodeziniai matavimai. Šiuo sklypu ji naudojasi nuo 2007 metų, tuo metu ji žinojo, kad pagal preliminarius matavimus sklypas buvo apie 50 arų dydžio, šiai dienai 53 arai. 2010 metais V. P. savo iniciatyva pradėjo statyti tvorą, tačiau ji nenorėjo, kad tvora būtų pastatyta, nes niekas nežinojo kur tiksliai buvo sklypo ribos. Nurodė, kad statybinės medžiagos buvo pirktos už jų bendrus pinigus. Vėliau, sprendžiant klausimą dėl tvoros įvertinimo, paaiškėjo, kad ji pastatyta valstybinėje žemėje. Ji nuo pat pradžių prieštaravo tvoros statymui, todėl ji jos nestatė, ją statė V. P., kuris samdė dar kitus asmenis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad skundžiamu 2018 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. NZT-ANR_N-248-2018 Institucija V. P. nubaudė pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį 300 Eur dydžio bauda. Nutarime nurodyta nusižengimo padarymo vieta, data, laikas: (duomenys neskelbtini), 2018 m. kovo mėn. 29 d. 10 val. 10 min. Pažeidimo esmė: Tarp Draugystės gatvės ir žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyta tvora ir voljeras, tokiu būdu užimant valstybinės žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), 118 kv. metrų dalį.

Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuotas nusižengimas, numatytas LR ANK 110 str. 1 d. (savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grąžinti). Skiriant V. P. nuobaudą, buvo atsižvelgta į sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir į lengvinančią aplinkybę, kad asmuo prisipažino padaręs numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti.

Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Taip pat pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu indubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Iš byloje esančių VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad žemės sklypas, 0,5349 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., (Toliau tekste - Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso R. P. nuo 2008-04-17 pagal 2008-04-04 dovanojimo sutartį Nr. JK-1965.

Institucija 2018-03-29 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 46ŽN-18-(14.46.73), iš kurio matyti, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog valstybinis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatyta tvora ir voljeras, tokiu būdu užimta valstybės žemės sklypo 118 kv. metrų dalis.

V. P. nesutinka su priimtu nutarimu, motyvuodamas tuo, kad jo veiksmuose nėra ANK 110 str. 1 d. nusižengimo sudėties, nes jis tik iš dalies prisidėjo prie statinių statymo, nes jis tik vykdė žemės sklypo savininkės R. P. nurodymus. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą nurodo, kad nutarimas priimtas objektyviai įvertinus visas byloje reikšmingas aplinkybes, nes V. P. yra atsakingas už valstybinėje žemėje pastatytus statinius. Institucija taip pat nurodo, kad V. P. pripažino, kad Žemės sklype tvorą ir voljerą statė jis pats.

Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog V. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Iki 2017-01-01 galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-12 nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 punkte buvo nurodyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja ir vykdo NŽT; šių Nuostatų 4, 5 punktuose buvo detalizuoti kontrolės įgyvendinimo būdai (Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojai turi teisę tikrinti, ar žemės savininkai ir kiti naudotojai laikosi teisės aktų reikalavimų, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, racionaliai naudoja bei tausoja žemę, turi teisę susipažinti su tam tikrais dokumentais ir kt.). Pažymėtina, kad nei Žemės įstatyme, nei Nuostatuose nebuvo reglamentuota, kada, kokiais pagrindais tokie tikrinimai galėjo ar turėjo būti atliekami. Taigi teisės aktai neapibrėžė, į kokius konkrečius faktus turėjo reaguoti Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojai ir kokios informacijos pagrindu privalėjo imtis Nuostatuose nurodytų veiksmų – atlikti patikrinimus, surašyti žemės naudojimo patikrinimo aktus ir, nustačius pažeidimą, imtis atitinkamų priemonių, numatytų 6 punkte (surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba informuoti kitas institucijas pagal jų kompetenciją). Atsižvelgiant į tai ir į Nuostatų 1 punkte įtvirtintą žemės naudojimo valstybinės kontrolės tikslą (užtikrinti žemės naudojimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų vykdymą), daroma išvada, kad vykdyti kontrolę NŽT turėjo kiekvienu atveju, kai iš bet kokio šaltinio (fizinių ar juridinių asmenų, kitų valstybės institucijų pranešimų, pačios NŽT nustatytų faktų ir kt.) buvo gaunama pakankamai patikima informaciją apie galimai padarytą pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-05 nutartis byloje Nr. 2AT-7-2012). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2017-01-01 galiojančių Nuostatų 10.4 punktas numato, jog neplaninis žemės naudojimo patikrinimas atliekamas Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų iniciatyva, kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą, turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų apie padarytus žemės naudojimo pažeidimus.

ANK 110 straipsnio 1 dalis numato, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą.

Pažymėtina, kad ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo būtinas sudėties požymis yra tyčia. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso R. P. nuo 2008-04-17 pagal 2008-04-04 dovanojimo sutartį Nr. JK-1965.

Byloje nėra ginčo, kad V. P. statė Žemės sklype tvorą ir voljerą, šioje byloje iš esmės ginčijamas administracinės atsakomybės pagal ANK 110 str. 1 d. taikymo klausimas asmeniui, kuris nėra žemės sklypo savininkas ar naudotojas.

Pagal formuojamą teismų praktiką laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. P. nėra Žemės sklypo savininkas, savininkė yra R. P.. Taip pat nustatyta, kad tvora ir voljeras Žemės sklype buvo pastatyta 2010 metais, kuomet dar nebuvo atlikti tikslūs Žemės sklypo kadastriniai matavimai, ir tik juos atlikus paaiškėjo, kad yra užimta 118 kv. m. valstybinės žemės. Byloje taip pat nustatyta, kad V. P. nesinaudoja Žemės sklypu, tvora ir voljeru, nes tai nėra jo nuosavybė, jis tik vykdė Žemės sklypo savininko nurodymus pastatyti tvorą. Nors byloje apklausta liudytoja R. P. nurodė, kad V. P. savo iniciatyva pradėjo statyti tvorą, teismas šios liudytojos parodymus vertina kritiškai, kadangi liudytoja R. P. ir administracinėn patrauktas asmuo V. P. yra buvę sutuoktiniai, šiuo metu Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2A-4-603/2018 yra nagrinėjamas šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo, todėl R. P. galimai yra suinteresuota šios bylos baigtimi ir teismas negali objektyviai įvertinti jų.

Taigi atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra surinkta jokių neginčytinų įrodymų, kad V. P. veikdamas tyčia, savavališkai pastatė Žemės sklype tvorą ir voljerą, kurie patenka į valstybinės žemės ribas. Teismas taip pat pažymi ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo statiniai atitvertai valstybinės žemės daliai darytų kokią nors žalą, pavyzdžiui trukdytų kitiems asmenims, nes kaip matyti, statant tvorą ir voljerą nebuvo galima numatyti, kad statiniai pateks į valstybinės žemės teritoriją.

Kadangi administracinė atsakomybė pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį siejama arba su savavališku privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimu, arba su savavališku privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimu, todėl pagal teismo pirmiau nustatytas aplinkybes skundžiamame nutarime nurodyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai neatitinka inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties. Todėl nenustačius objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių V. P. veikoje teisės pažeidimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis bei vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2018 m. gegužės 22 d. nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena V. P. atžvilgiu nutraukiama, nes nepadaryta veika, turi administracinio nusižengimo požymių.

Pažymėtina ir tai, kad, net ir pripažinus naudojimosi žeme neteisėtumą, administracinių nusižengimų bylų teisena nenumato priemonių, kuriomis būtų įmanoma priversti pažeidėją atlaisvinti žemę ir perduoti ją savininkams. Esant tokiai situacijai, žemės savininkai turi ginti savo teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teismas

nutaria:

V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2018 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-248-2018 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną V. P. atžvilgiu nutraukti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos ar nuorašo išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus.

Teisėja Vita Lučkauskaitė